Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Baltistika daugiašakė mokslo šaka apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros literatūros folkloro mitologijos lyginamuosius
Baltistika
Baltistika – daugiašakė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus. Baltistika pagal tiriamos kultūros pobūdį dar skirstoma į lituanistiką, , prūsistiką ir t. t. Didelis dėmesys skiriamas kalbotyros, ypač baltų prokalbės, studijoms.
Šiuo metu pasaulyje (daugiausia Europoje) yra per 30 baltistikos centrų. Pagrindinis baltistikos centras Lietuvoje yra Vilniaus universitetas. Nuo 1965 m. leidžia žurnalą „Baltistica“. Kadangi lietuvių kalba indoeuropiečių kalbų kontekste turi nemažai archajiškų bruožų, tai baltistiniai tyrimai atliekami ir ten, kur yra indoeuropeistika.
Istorija
Pirmieji lietuvių – latvių kalbų lyginimo bandymai pastebimi jau senųjų gramatikų raštuose (D. Klein, Grammatica Litvanica 1653 m., G. F. Stender, Lettische Grammatik 1783 m.). Karaliaučiaus universitete 1718–1944 m. veikė lietuvių kalbos seminaras. Moksliškai baltų kalbos pradėtos tirti ir lyginti su kitomis indoeuropiečių kalbomis XIX a., F. Boppui 1816 m. padėjus pirmuosius lyginamosios kalbotyros pagrindus. Į jo 1833 m. išleistą Vergleichende Grammatik jau buvo įtraukta ir lietuvių kalba. Daugiau ar mažiau lyginamosios yra ir F. Kuršaičio (Grammatik der Litauischen Sprache, 1876 m.), o. Wiedermanno (Handbuch det littauischen Sprache, 1897 m.), K. Jauniaus (Grammatika litovskago jazyka 1908–1916), A. Leskieno (Litauisches Lesebuch, 1919 m.), J. Plakio (Leišu valodas rokas gramata, 1926 m.) gramatikos.
Prūsų kalbos paminklus po G.H. F. Nesselmanno (Die Sprache der alten Preussen an ihren Ueberresten erlaeutert, 1845 m.) moksliškai tyrė E. Berneker (Die preussische Sprache, 1896 m.).
Ilgą laiką ypatinga tyrimu sritis buvo baltų-slavų prokalbės klausimas.
Žymų indėlį į baltistiką įnešė Rusijos mokslininkai V. Toporovas, parašęs Prūsų kalbos etimologinio žodyno 1-5 t., bei O. Trubačiovas, su juo išplėtojęs K. Būgos darbus, – jie išsamiai ištyrė ir konstatavo Padnieprės hidronimijos baltiškumą.
Baltistai
Žymesni baltistai: Kazimieras Jaunius, Jurgis Gerulis, Kazimieras Būga, Janis Endzelynas, Jonas Kazlauskas, Vytautas Mažiulis, Algirdas Sabaliauskas, Zigmas Zinkevičius, Marija Gimbutienė, Aleksandras Vanagas, Augustas Šleicheris, Ernstas Frenkelis, Vladimiras Toporovas, ir kiti.
Taip pat skaitykite
- Baltų prokalbė
- Baltai
Nuorodos
- Vaizdo paskaitų ciklas „Baltistikos miniatiūros“ (YouTube svetainė)
Šaltiniai
- Lietuvos Bankas: Baltistika (gintarinis skridinys), 2014. Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia [1] Archyvuota kopija 2014-07-01 iš Wayback Machine projekto.
- Vilniaus universitetas: Paskutinė proginė aukso moneta skirta baltistikai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltistika, Kas yra Baltistika? Ką reiškia Baltistika?
Baltistika daugiasake mokslo saka apimanti baltu tautu kalbu ir kulturos literaturos folkloro mitologijos lyginamuosius tyrimus Baltistika pagal tiriamos kulturos pobudį dar skirstoma į lituanistika prusistika ir t t Didelis demesys skiriamas kalbotyros ypac baltu prokalbes studijoms Siuo metu pasaulyje daugiausia Europoje yra per 30 baltistikos centru Pagrindinis baltistikos centras Lietuvoje yra Vilniaus universitetas Nuo 1965 m leidzia zurnala Baltistica Kadangi lietuviu kalba indoeuropieciu kalbu kontekste turi nemazai archajisku bruozu tai baltistiniai tyrimai atliekami ir ten kur yra indoeuropeistika IstorijaGintarinis skridinys neolito laiku archeologinis radinys priskiriamas baltu kulturai Tai buvo paskutine progine aukso moneta isleista litais Pastaroji buvo skirta baltistikai Pirmieji lietuviu latviu kalbu lyginimo bandymai pastebimi jau senuju gramatiku rastuose D Klein Grammatica Litvanica 1653 m G F Stender Lettische Grammatik 1783 m Karaliauciaus universitete 1718 1944 m veike lietuviu kalbos seminaras Moksliskai baltu kalbos pradetos tirti ir lyginti su kitomis indoeuropieciu kalbomis XIX a F Boppui 1816 m padejus pirmuosius lyginamosios kalbotyros pagrindus Į jo 1833 m isleista Vergleichende Grammatik jau buvo įtraukta ir lietuviu kalba Daugiau ar maziau lyginamosios yra ir F Kursaicio Grammatik der Litauischen Sprache 1876 m o Wiedermanno Handbuch det littauischen Sprache 1897 m K Jauniaus Grammatika litovskago jazyka 1908 1916 A Leskieno Litauisches Lesebuch 1919 m J Plakio Leisu valodas rokas gramata 1926 m gramatikos Prusu kalbos paminklus po G H F Nesselmanno Die Sprache der alten Preussen an ihren Ueberresten erlaeutert 1845 m moksliskai tyre E Berneker Die preussische Sprache 1896 m Ilga laika ypatinga tyrimu sritis buvo baltu slavu prokalbes klausimas Zymu indelį į baltistika įnese Rusijos mokslininkai V Toporovas parases Prusu kalbos etimologinio zodyno 1 5 t bei O Trubaciovas su juo ispletojes K Bugos darbus jie issamiai istyre ir konstatavo Padniepres hidronimijos baltiskuma BaltistaiZymesni baltistai Kazimieras Jaunius Jurgis Gerulis Kazimieras Buga Janis Endzelynas Jonas Kazlauskas Vytautas Maziulis Algirdas Sabaliauskas Zigmas Zinkevicius Marija Gimbutiene Aleksandras Vanagas Augustas Sleicheris Ernstas Frenkelis Vladimiras Toporovas ir kiti Taip pat skaitykiteBaltu prokalbe BaltaiNuorodosVaizdo paskaitu ciklas Baltistikos miniatiuros YouTube svetaine SaltiniaiLietuvos Bankas Baltistika gintarinis skridinys 2014 Prof habil dr Bonifacas Stundzia 1 Archyvuota kopija 2014 07 01 is Wayback Machine projekto Vilniaus universitetas Paskutine progine aukso moneta skirta baltistikai