Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vokiečių ordino valstybė vok Deutschordensstaat Vokiečių ordino teokratinė feodalinė valstybė gyvavusi 1230 1525 m Balti
Vokiečių ordino valstybė
Vokiečių ordino valstybė (vok. Deutschordensstaat) – Vokiečių ordino teokratinė feodalinė valstybė, gyvavusi 1230–1525 m. Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, dab. Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijų vakarinėse dalyse ir Rusijos Kaliningrado srityje.
| Deutschordensstaat | |||||
| |||||
| |||||
| Vokiečių ordino valstybė (raudona) 1466 m. | |||||
| Sostinė | Marienburgas (1309-1454) Karaliaučius (1454-1525) | ||||
| Kalbos | vokiečių | ||||
| Valdymo forma | Teokratija | ||||
| Istorija | |||||
| - Prūsijos užkariavimas | 1230 m., 1230 | ||||
| - Prūsijos kunigaikštystės įkūrimas | 1525 m. | ||||
| Valiuta | Markė | ||||
Istorija
Vokiečių ordino valstybinis darinys egzistavo Kulmo žemėje nuo 1230 m. Vokiečių ordino valstybė faktiškai įkurta po užkariavimų Prūsijoje, kai 1309 m. markgrafas už 10 000 markių pardavė savo teises į Dancigą, o ordino sostinė buvo perkelta iš Venecijos į Marienburgą.
1346 m. Vokiečių ordinas iš Danijos įsigijo Šiaurės Estiją ir perdavė ją valdyti Livonijos ordinui. Valdant didžiajam magistrui Vinrichui fon Kniprodei (1351–1382 m.) valstybė įgijo didžiausią galią, netgi buvo privertusi Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją ir jos valdovus 1382 m. Jogailą ir 1384 m. Vytautą atsisakyti teisių į Žemaitiją. davė dingstį kryžiuočių lemiamam karui su Lietuvos Didžiaja Kunigaikštija ir Lenkija.
Kryžiuočiams 1410 m. pralaimėjus Žalgirio mūšį valstybę užgriuvo didžiulių kontribucijų našta, teko didinti mokesčius, todėl 1440 m. 53 smulkieji dvarininkai ir 19 miestų, tarp jų – Dancigas, Elbingas ir Torunė, įėję į Hanzos sąjungą, įkūrė Prūsijos konfederaciją, siekdami nusikratyti Vokiečių ordino valdžios. 1454 m. prasidėjus Prūsų sąjungos inspiruotam sukilimui, kilo Trylikos metų karas, pasibaigęs Vokiečių ordino sutriuškinimu. Konfederacijos miestai, taip pat ir Marienburgas, pagal Antrąją Torunės taiką atiteko Lenkijos karalystei kaip jos provincija Karališkoji Prūsija. Vokiečių ordino valstybės sostine tapo Karaliaučius.
1525 m. Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis kartu su visa Ordino valstybe priėmė liuteronų tikėjimą ir įkūrė pasaulietišką Prūsijos kunigaikštystę.
Valdymas
Valstybės galva – Vokiečių ordino didysis magistras asmeniškai per savo administraciją kontroliavo visą Prūsiją. Didysis magistras taip pat buvo Marienburgo pilies komendantas ir ordino iždininkas. Jis taip pat buvo Hanzos Lygos narys, gaudamas dalį Lygos muitų mokesčių. XIII–XV a. Vokiečių ordino valstybėje buvo 20-25 komtūrijos, stambesni administraciniai teritoriniai vienetai – (vok. Komtureien) ir smulkesnės fogtilijos, kurias valdė fogtai (vok. Vögte).
Šaltiniai
- Kryžiuočių ordinas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 196-197 psl.
- Mažosios Lietuvos enciklopedija, I–II t., Vilnius, 2000–2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokiečių ordino valstybė, Kas yra Vokiečių ordino valstybė? Ką reiškia Vokiečių ordino valstybė?
Vokieciu ordino valstybe vok Deutschordensstaat Vokieciu ordino teokratine feodaline valstybe gyvavusi 1230 1525 m Baltijos juros rytineje pakranteje dab Lenkijos Lietuvos Latvijos ir Estijos teritoriju vakarinese dalyse ir Rusijos Kaliningrado srityje Deutschordensstaat 1230 1525 Veliava HerbasLocation of Vokieciu ordino valstybeVokieciu ordino valstybe raudona 1466 m Sostine Marienburgas 1309 1454 Karaliaucius 1454 1525 Kalbos vokieciuValdymo forma TeokratijaIstorija Prusijos uzkariavimas 1230 m 1230 Prusijos kunigaikstystes įkurimas 1525 m Valiuta MarkeIstorijaVokieciu ordino valstybinis darinys egzistavo Kulmo zemeje nuo 1230 m Vokieciu ordino valstybe faktiskai įkurta po uzkariavimu Prusijoje kai 1309 m markgrafas uz 10 000 markiu pardave savo teises į Danciga o ordino sostine buvo perkelta is Venecijos į Marienburga Vokieciu ordino valstybe 1260 m 1346 m Vokieciu ordinas is Danijos įsigijo Siaures Estija ir perdave ja valdyti Livonijos ordinui Valdant didziajam magistrui Vinrichui fon Kniprodei 1351 1382 m valstybe įgijo didziausia galia netgi buvo privertusi Lietuvos Didziaja Kunigaikstija ir jos valdovus 1382 m Jogaila ir 1384 m Vytauta atsisakyti teisiu į Zemaitija dave dingstį kryziuociu lemiamam karui su Lietuvos Didziaja Kunigaikstija ir Lenkija Kryziuociams 1410 m pralaimejus Zalgirio musį valstybe uzgriuvo didziuliu kontribuciju nasta teko didinti mokescius todel 1440 m 53 smulkieji dvarininkai ir 19 miestu tarp ju Dancigas Elbingas ir Torune įeje į Hanzos sajunga įkure Prusijos konfederacija siekdami nusikratyti Vokieciu ordino valdzios 1454 m prasidejus Prusu sajungos inspiruotam sukilimui kilo Trylikos metu karas pasibaiges Vokieciu ordino sutriuskinimu Konfederacijos miestai taip pat ir Marienburgas pagal Antraja Torunes taika atiteko Lenkijos karalystei kaip jos provincija Karaliskoji Prusija Vokieciu ordino valstybes sostine tapo Karaliaucius Vokieciu ordino valstybes sostine Marienburgas 1525 m Vokieciu ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis kartu su visa Ordino valstybe prieme liuteronu tikejima ir įkure pasaulietiska Prusijos kunigaikstyste ValdymasValstybes galva Vokieciu ordino didysis magistras asmeniskai per savo administracija kontroliavo visa Prusija Didysis magistras taip pat buvo Marienburgo pilies komendantas ir ordino izdininkas Jis taip pat buvo Hanzos Lygos narys gaudamas dalį Lygos muitu mokesciu XIII XV a Vokieciu ordino valstybeje buvo 20 25 komturijos stambesni administraciniai teritoriniai vienetai vok Komtureien ir smulkesnes fogtilijos kurias valde fogtai vok Vogte SaltiniaiKryziuociu ordinas Lietuviskoji tarybine enciklopedija VI t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1980 T VI Kombinacija Lietuvos 196 197 psl Mazosios Lietuvos enciklopedija I II t Vilnius 2000 2003