Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Raudonoji armijaRaudonosios armijos emblemaVeikimo laikas 1918 m sausio 28 d 1946 m vasario 25 d Valstybė Rusijos TFSR S
Raudonoji Armija
| Raudonoji armija | |
|---|---|
Raudonosios armijos emblema | |
| Veikimo laikas | 1918 m. sausio 28 d. – 1946 m. vasario 25 d. |
| Valstybė | Rusijos TFSR Sovietų Sąjunga |
| Lojalumas | Tarybų Sąjungos komunistų partija |
| Rūšis | Ginkluotosios pajėgos |
| Mūšiai | Rusijos pilietinis karas Lenkijos-sovietų karas Žiemos karas TSRS invazija į Lenkiją Antrasis pasaulinis karas |
Raudonoji armija (visas pavadinimas Darbininkų ir valstiečių Raudonoji armija, rus. Рабоче-крестьянская Красная армия) – Sovietų Rusijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas 1918–1946 m. Vėliau ši armija pervadinta į Tarybinę Armiją.
Vienas iš aktyviausių Raudonosios armijos organizatorių buvo Levas Trockis. 1922 metais sukūrus TSRS, Raudonoji armija tapo šios valstybės oficialiomis karinėmis pajėgomis.
Istorija
1918 m. sausio 28 d. dekretu imta kurti Darbininkų ir valstiečių raudonoji armija, o vasario 11 d. dekretu − Darbininkų ir valstiečių raudonasis laivynas. 1918 m. vasario 23 d. Raudonosios armijos daliniai laimėjo pirmą didelę pergalę prieš vokiečius; šiam įvykiui pažymėti vasario 23 d. buvo laikoma Raudonosios, vėliau Tarybinės armijos ir diena. 1918 m. balandžio 13 d. iš latvių raudonųjų šaulių buvo organizuota pirmoji Raudonosios armijos divizija. Per 1920 m. demobilizaciją mažinama kariuomenė
1918 m. sausio−gegužės mėnesiais į armiją buvo imami tik savanoriai, o vadai (iki pulko vado) renkami. Tačiau savanorių buvo mažai, todėl gegužės 22 d. buvo įvestas visuotinis privalomas karinis mokymas, vadus ėmė skirti karinės žinybos. 1918 m. liepos 10 d. priimtas nutarimas dėl Raudonosios armijos organizavimo visuotiniu karinės prievolės pagrindu. 1919 m., įveikus karinę opoziciją, buvo baigtas perėjimas į reguliarią masinę kariuomenę. Per 1920 – 1924 m. demobilizaciją Raudonosios armijos karių skaičius sumažėjo nuo 5,5 milijonų iki 500 000 karių.
Per 1924−1925 m. karinę reformą buvo pereita prie mišraus (teritorinio ir kadrinio) komplektavimo principo, kuris leido taikos metu turėti nedidelę kadrinę kariuomenę ir teritorines milicijos formuotes apygardose. Kadriniai buvo dauguma pasienio apygardų junginių ir dalių, techninė ir speciali kariuomenė, Karinis jūrų laivynas. 1925 m. sausio mėnesį TSRS revoliucinės karo tarybos pirmininku ir kariuomenės ir laivyno liaudies komisaru paskirtas M. Frunzė (vietoje L. Trockio).
1925 m. rugsėjo 18 d. priimtas sąjunginis karo prievolės įstatymas; jis nustatė ir ginkluotųjų pajėgų struktūrą. 1935−1938 m. nuo teritorinio ir kadrinio ginkluotųjų pajėgų organizacijos principo pereita į vieną kadrinę organizaciją. 1939 m. rugsėjo 1 d. priimtas visuotinės karo prievolės įstatymas panaikino iki tol buvusius tarnybos kariuomenėje ir laivyne apribojimus kai kurioms gyventojų kategorijoms. 1935 m. rugsėjo 22 d. įvesti kariniai laipsniai, o 1940 m. gegužės 7 d. − generolų ir admirolų laipsniai.
TSRS gynybos ministerijos (arba ją atstojančio karinio vadovavimo organo) vadovai (po 1924−1925 m. karinės reformos):
- M. Frunzė, 1925 m. sausis−spalis
- K. Vorošilovas, 1925 m. lapkritis − 1940 m. gegužė
- , 1940 m. gegužė − 1941 m. liepa
- J. Stalinas, 1941 m. liepa − 1947 m. kovas
Taip pat skaitykite
- Nacionaliniai Raudonosios Armijos junginiai
- DVRA karių kategorijos ir skiriamieji ženklai (1918–1935)
- DVRA kariniai laipsniai ir skiriamieji ženklai (1935–1940)
- Raudonosios armijos žemėlapiai
Nuorodos
- Apie Raudonąją armiją (rusų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Raudonoji Armija, Kas yra Raudonoji Armija? Ką reiškia Raudonoji Armija?
Raudonoji armijaRaudonosios armijos emblemaVeikimo laikas 1918 m sausio 28 d 1946 m vasario 25 d Valstybe Rusijos TFSR Sovietu SajungaLojalumas Tarybu Sajungos komunistu partijaRusis Ginkluotosios pajegosMusiai Rusijos pilietinis karas Lenkijos sovietu karas Ziemos karas TSRS invazija į Lenkija Antrasis pasaulinis karas Raudonoji armija visas pavadinimas Darbininku ir valstieciu Raudonoji armija rus Raboche krestyanskaya Krasnaya armiya Sovietu Rusijos ir Tarybu Socialistiniu Respubliku Sajungos kariniu pajegu pavadinimas 1918 1946 m Veliau si armija pervadinta į Tarybine Armija Raudonosios armijos paradas Charkove 1920 m Vienas is aktyviausiu Raudonosios armijos organizatoriu buvo Levas Trockis 1922 metais sukurus TSRS Raudonoji armija tapo sios valstybes oficialiomis karinemis pajegomis IstorijaRaudonosios armijos kareiviai 1918 m sausio 28 d dekretu imta kurti Darbininku ir valstieciu raudonoji armija o vasario 11 d dekretu Darbininku ir valstieciu raudonasis laivynas 1918 m vasario 23 d Raudonosios armijos daliniai laimejo pirma didele pergale pries vokiecius siam įvykiui pazymeti vasario 23 d buvo laikoma Raudonosios veliau Tarybines armijos ir diena 1918 m balandzio 13 d is latviu raudonuju sauliu buvo organizuota pirmoji Raudonosios armijos divizija Per 1920 m demobilizacija mazinama kariuomene 1918 m sausio geguzes menesiais į armija buvo imami tik savanoriai o vadai iki pulko vado renkami Taciau savanoriu buvo mazai todel geguzes 22 d buvo įvestas visuotinis privalomas karinis mokymas vadus eme skirti karines zinybos 1918 m liepos 10 d priimtas nutarimas del Raudonosios armijos organizavimo visuotiniu karines prievoles pagrindu 1919 m įveikus karine opozicija buvo baigtas perejimas į reguliaria masine kariuomene Per 1920 1924 m demobilizacija Raudonosios armijos kariu skaicius sumazejo nuo 5 5 milijonu iki 500 000 kariu Per 1924 1925 m karine reforma buvo pereita prie misraus teritorinio ir kadrinio komplektavimo principo kuris leido taikos metu tureti nedidele kadrine kariuomene ir teritorines milicijos formuotes apygardose Kadriniai buvo dauguma pasienio apygardu junginiu ir daliu technine ir speciali kariuomene Karinis juru laivynas 1925 m sausio menesį TSRS revoliucines karo tarybos pirmininku ir kariuomenes ir laivyno liaudies komisaru paskirtas M Frunze vietoje L Trockio 1925 m rugsejo 18 d priimtas sajunginis karo prievoles įstatymas jis nustate ir ginkluotuju pajegu struktura 1935 1938 m nuo teritorinio ir kadrinio ginkluotuju pajegu organizacijos principo pereita į viena kadrine organizacija 1939 m rugsejo 1 d priimtas visuotines karo prievoles įstatymas panaikino iki tol buvusius tarnybos kariuomeneje ir laivyne apribojimus kai kurioms gyventoju kategorijoms 1935 m rugsejo 22 d įvesti kariniai laipsniai o 1940 m geguzes 7 d generolu ir admirolu laipsniai TSRS gynybos ministerijos arba ja atstojancio karinio vadovavimo organo vadovai po 1924 1925 m karines reformos M Frunze 1925 m sausis spalis K Vorosilovas 1925 m lapkritis 1940 m geguze 1940 m geguze 1941 m liepa J Stalinas 1941 m liepa 1947 m kovasTaip pat skaitykiteNacionaliniai Raudonosios Armijos junginiai DVRA kariu kategorijos ir skiriamieji zenklai 1918 1935 DVRA kariniai laipsniai ir skiriamieji zenklai 1935 1940 Raudonosios armijos zemelapiaiNuorodosApie Raudonaja armija rusu k