Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras Karaliaučiaus universitete 1718 1944 m veikęs seminaras kuriame pir
Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras
Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras – Karaliaučiaus universitete 1718–1944 m. veikęs seminaras, kuriame pirmą kartą aukštojoje mokykloje lietuvių kalba dėstyta kaip savarankiška disciplina. Steigėjas Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I.
Tikslas
Per lietuvių ir lenkų švietimą gimtąja kalba siekta tautiškai nevienalytes Prūsijos provincijas bei kraštus greičiau integruoti į vientisą karalystę. Lietuvių kalbos seminaras iš pradžių veikė Teologijos fakultete. Būsimi Mažosios Lietuvos lietuvių parapijų kunigai (jie ir parapinių mokyklų mokytojai) buvo mokomi lietuvių kalbos, nes po 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado jų itin stigo. Seminaristai gaudavo specialias stipendijas, bendrabutį ir nemokamus pietus.
Seminaro veikla
Seminaristai buvo mokomi lietuvių kalbos gramatikos pagrindų, savarankiškai rašyti pamokslus, katechizuoti, vertimo įgūdžių. Mokyta iš Biblijos, postilės, katekizmo ir kitų religinių knygų. Lietuvių kalbos kursas dėstytas trejus metus, apie 300 dėstymo valandų. Lankyti Lietuvių kalbos seminarą privalėjo visi iš lietuviškų apskričių kilę studentai.
XVI a. Lietuvių kalbos seminaras turėjo menkus mokymo priemonių išteklius, stokota tinkamų dėstytojų ir mokytojų, darbui trukdė stipri pietistų ir ortodoksų konfrontacija, dėl karų kylantys finansiniai sunkumai. Lietuvių kalbos seminaro inspektoriais (vadovais) buvo Prūsijos karaliaus skirti universiteto profesoriai, todėl seminaras tituluotas karališkuoju. 1723 m. atleidus pirmąjį inspektorių Heinrichą Lyzijų, seminarui vadovavo Prūsijos vyskupas . Šis įtraukė Lietuvių kalbos seminaro absolventus P. G. Milkų, , į lietuvių raštijos rengimą. Žymesni Lietuvių kalbos seminaro XVIII a. išugdyti lietuvių raštijos veikėjai: Kristijonas Donelaitis, , , Kristijonas Gotlybas Milkus, , , , Frydrichas Vilhelmas Hakas.
1810–1840 m. seminarui vadovaujant M.L.G. Rėzai gerokai pakilo mokymo lygis, pasaulietiškesnis darėsi jo turinys. M.L. G. Rėza buvo pirmasis lietuvių kalba dėstantis inspektorius, jis į programą įtraukė K. Donelaičio „Metus“ ir pasakėčias. Visą M.L. G. Rėzos vadovavimo laikotarpį seminaristai lietuvių kalbos mokėsi daugiausia iš Kristijono Milkės parašytų filologinių knygų ir religinių bei didaktinių tekstų vertimų iš vokiečių kalbos. Keletą knygų parengė pats seminaro vadovas.
1840–1883 seminarui vadovavęs Fridrichas Kuršaitis įsteigė specialų šnekamosios kalbos kursą ir ėmė dėstyti lietuvių kalbą visų universiteto fakultetų studentams. Pratyboms naudojo savo paties parengtus kalbos mokslo vadovėlius, K. Donelaičio kūrinius ir lietuvių liaudies dainas iš 1825 m. M.L. G. Rėzos parengto rinkinio. F. Kuršaitis išugdė žymių Mažosios Lietuvos filologų, jam vadovaujant seminare studijavo , Aleksandras Kuršaitis, , , . Lietuvių kalbos seminaro darbą sunkino stiprėjanti germanizacija. Po F. Kuršaičio mirties (1884 m.) vadovais buvo skiriami kunigai vokiečiai, seminaras pradėjo nykti. Iki XIX a. pabaigos seminarui paeiliui vadovavo 13 asmenų, lietuvių kalbos mokė apie 200 docentų – aukštesniųjų kursų studentų.
Uždarymas
1935 m. Lietuvių kalbos seminaras iš Teologijos fakulteto (motyvuota mažėjančiu lietuviškai kalbančių dvasininkų poreikiu) buvo perkeltas į Filosofijos fakultete veikiantį Baltų-slavų kalbų seminarą, kuris tapo europinio masto baltistikos studijų centru. Jame dėstė ir Jurgis Gerulis. 1944 m. artėjant frontui, Lietuvių kalbos seminaras kartu su Karaliaučiaus universitetu buvo uždarytas.
Reikšmė
Iš viso Lietuvių kalbos seminarą lankė apie 1700 seminaristų. Baigusieji sudarė Mažosios Lietuvos inteligentijos branduolį, telkė provincijos šviesuolius, kėlė lietuvininkų savimonę, leido pirmuosius lietuvių laikraščius, rengė tautosakos rinkinius, steigė ir rėmė lietuvių mokslo ir kultūros draugijas, rašė, recenzavo, cenzūravo ir platino lietuviškas knygas. XVIII–XIX a. jų parengtos lietuvių knygos yra didžiausia ir reikšmingiausia Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos dalis. Panašus Halės lietuvių kalbos seminaras 1727–1740 m. veikė Halės universiteto Teologijos fakultete.
Seminaro inspektoriai
- 1718 m.
- 1723 m.
- 1733 m.
- 1763 m.
- 1775 m.
- 1800 m. S. G. Wald
- 1810 m. Liudvikas Rėza
- 1841 m. Fridrichas Kuršaitis
- 1883 m.
- 1918 m. Jurgis Gerulis
- 1922 m. ?
Šaltiniai
- Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminare XVII–XIX a. naudotos knygos. Knygotyra, 2001. 37
- Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai. Monografija, Vilnius, 2004 m.
- Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 410 psl.
- Liudvikas Rėza. Lietuvių kalbos seminaro istorija. Iš vokiečių kalbos vertė Liucija Citavičiūtė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2003 m. ISBN 9955-475-36-6
- Domas Kaunas. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. Metai, 1993, nr. 8/9,
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras, Kas yra Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras? Ką reiškia Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras?
Karaliauciaus universiteto Lietuviu kalbos seminaras Karaliauciaus universitete 1718 1944 m veikes seminaras kuriame pirma karta aukstojoje mokykloje lietuviu kalba destyta kaip savarankiska disciplina Steigejas Prusijos karalius Frydrichas Vilhelmas I TikslasPer lietuviu ir lenku svietima gimtaja kalba siekta tautiskai nevienalytes Prusijos provincijas bei krastus greiciau integruoti į vientisa karalyste Lietuviu kalbos seminaras is pradziu veike Teologijos fakultete Busimi Mazosios Lietuvos lietuviu parapiju kunigai jie ir parapiniu mokyklu mokytojai buvo mokomi lietuviu kalbos nes po 1709 1711 m didziojo maro ir bado ju itin stigo Seminaristai gaudavo specialias stipendijas bendrabutį ir nemokamus pietus Seminaro veiklaSeminaristai buvo mokomi lietuviu kalbos gramatikos pagrindu savarankiskai rasyti pamokslus katechizuoti vertimo įgudziu Mokyta is Biblijos postiles katekizmo ir kitu religiniu knygu Lietuviu kalbos kursas destytas trejus metus apie 300 destymo valandu Lankyti Lietuviu kalbos seminara privalejo visi is lietuvisku apskriciu kile studentai XVI a Lietuviu kalbos seminaras turejo menkus mokymo priemoniu isteklius stokota tinkamu destytoju ir mokytoju darbui trukde stipri pietistu ir ortodoksu konfrontacija del karu kylantys finansiniai sunkumai Lietuviu kalbos seminaro inspektoriais vadovais buvo Prusijos karaliaus skirti universiteto profesoriai todel seminaras tituluotas karaliskuoju 1723 m atleidus pirmajį inspektoriu Heinricha Lyziju seminarui vadovavo Prusijos vyskupas Sis įtrauke Lietuviu kalbos seminaro absolventus P G Milku į lietuviu rastijos rengima Zymesni Lietuviu kalbos seminaro XVIII a isugdyti lietuviu rastijos veikejai Kristijonas Donelaitis Kristijonas Gotlybas Milkus Frydrichas Vilhelmas Hakas 1810 1840 m seminarui vadovaujant M L G Rezai gerokai pakilo mokymo lygis pasaulietiskesnis daresi jo turinys M L G Reza buvo pirmasis lietuviu kalba destantis inspektorius jis į programa įtrauke K Donelaicio Metus ir pasakecias Visa M L G Rezos vadovavimo laikotarpį seminaristai lietuviu kalbos mokesi daugiausia is Kristijono Milkes parasytu filologiniu knygu ir religiniu bei didaktiniu tekstu vertimu is vokieciu kalbos Keleta knygu parenge pats seminaro vadovas 1840 1883 seminarui vadovaves Fridrichas Kursaitis įsteige specialu snekamosios kalbos kursa ir eme destyti lietuviu kalba visu universiteto fakultetu studentams Pratyboms naudojo savo paties parengtus kalbos mokslo vadovelius K Donelaicio kurinius ir lietuviu liaudies dainas is 1825 m M L G Rezos parengto rinkinio F Kursaitis isugde zymiu Mazosios Lietuvos filologu jam vadovaujant seminare studijavo Aleksandras Kursaitis Lietuviu kalbos seminaro darba sunkino stiprejanti germanizacija Po F Kursaicio mirties 1884 m vadovais buvo skiriami kunigai vokieciai seminaras pradejo nykti Iki XIX a pabaigos seminarui paeiliui vadovavo 13 asmenu lietuviu kalbos moke apie 200 docentu aukstesniuju kursu studentu Uzdarymas1935 m Lietuviu kalbos seminaras is Teologijos fakulteto motyvuota mazejanciu lietuviskai kalbanciu dvasininku poreikiu buvo perkeltas į Filosofijos fakultete veikiantį Baltu slavu kalbu seminara kuris tapo europinio masto baltistikos studiju centru Jame deste ir Jurgis Gerulis 1944 m artejant frontui Lietuviu kalbos seminaras kartu su Karaliauciaus universitetu buvo uzdarytas ReiksmeIs viso Lietuviu kalbos seminara lanke apie 1700 seminaristu Baigusieji sudare Mazosios Lietuvos inteligentijos branduolį telke provincijos sviesuolius kele lietuvininku savimone leido pirmuosius lietuviu laikrascius renge tautosakos rinkinius steige ir reme lietuviu mokslo ir kulturos draugijas rase recenzavo cenzuravo ir platino lietuviskas knygas XVIII XIX a ju parengtos lietuviu knygos yra didziausia ir reiksmingiausia Mazosios Lietuvos lietuviu rastijos dalis Panasus Hales lietuviu kalbos seminaras 1727 1740 m veike Hales universiteto Teologijos fakultete Seminaro inspektoriai1718 m 1723 m 1733 m 1763 m 1775 m 1800 m S G Wald 1810 m Liudvikas Reza 1841 m Fridrichas Kursaitis 1883 m 1918 m Jurgis Gerulis 1922 m SaltiniaiLiucija Citaviciute Karaliauciaus universiteto Lietuviu kalbos seminare XVII XIX a naudotos knygos Knygotyra 2001 37 Liucija Citaviciute Karaliauciaus universiteto Lietuviu kalbos seminaras istorija ir reiksme lietuviu kulturai Monografija Vilnius 2004 m Liucija Citaviciute Karaliauciaus universiteto Lietuviu kalbos seminaras Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 410 psl Liudvikas Reza Lietuviu kalbos seminaro istorija Is vokieciu kalbos verte Liucija Citaviciute Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas 2003 m ISBN 9955 475 36 6 Domas Kaunas Karaliauciaus universiteto Lietuviu kalbos seminaras Metai 1993 nr 8 9