Pliateriai Plater PradininkasTitulas GrafasLaikotarpis XII XX a Šalys Vestfalija Livonija LDKDvarai Kraslava Dusetos Ant

Pliateriai (Plater)

Pradininkas
Titulas	Grafas
Laikotarpis	XII-XX a.
Šalys	Vestfalija, Livonija, LDK
Dvarai	, , Kraslava, , Dusetos, Antazavė, Senasis Daugėliškis, Deguliai, Kurtuvėnai, Plinkšės, Bartkuškis, Pajūralis, Šateikiai, Švėkšna, Vepriai
Atšakos	,

Pliateriai (vok. Plater, Plaeter) – Lietuvos bajorų magnatų giminė, turinti grafų titulą ir atskirą herbą (Herb Plater). Devizas lotynų kalba: Melior mors macula (Geriau mirtis negu negarbė). Susiskirsčiusi į dvi šakas: Broel Plater ir Zyberg Plater. Herbas – aukso spalvos skydas, per kurį skersai eina trys raudonos juostos. Tokia pat juosta eina nuo dešiniojo skydo krašto iki kairiojo apačios.

Genealogija

Giminė kilusi iš Šveicarijos Broel apylinkių ir Vestfalijos (Vokietija), kur 1180 m. pirmakart paminėtas Humpertus von dem Broel genannt Plaeter (Broel, pramintas Plater) laikomas visų Platerių protėviu. Į Lietuvą Pliateriai atėjo per Livoniją.

Giminės atstovai turėjo įvairias, bet panašias pavardes: Vokietijoje – Plater-Syberg, Plater -Sieberg, Plater-Zyberk, Zyberg – Plater, Lenkijoje – Broel Plater, Plater Broel bei Plaeter, Belgijoje – Plater Zyberk, Lietuvoje – Pliateris, Latvijoje – Plāters, Plioteris, vėliau Платер-Зиберг. Šaknies balsio kitimas salygotas vokiškos rašybos ypatybe – ae atitinka ä, tariama kaip tarpinis garsas tarp ia ir io .

Livonijoje šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. Jų proprosenelis buvo Livonijos ordino riteris Hereboldas Pliateris (von dem Broele gennant Plater). Vienas Pliaterių 1292 m. buvo Livonijos maršalas, jo sūnus – Dinaburgo (Daugpilis) komturas, Liksnos dvaro šeimininkas. Livonijai tampant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, Henrikas Pliateris buvo Livonijos delegacijos narys, o jo brolis Vilimas (Vilhelmas) Pliateris dalyvavo Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro karuose su Maskva. Daugelis Lietuvos kariuomenėje tarnavusių Pliaterių už tarnybą gavo žemės ir įsikūrė Lietuvoje. Septyni iš jų 1695–1795 m. buvo Lietuvos senatoriai, keli Abiejų Tautų Respublikos Seimų atstovai. Jie turėjo dvarų Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Tačiau Pliateriai daugiau garsėjo ne savo turtais, o patriotizmu ir ypatingu garbės suvokimu.

Pliateriai ir jų dvarai

Liksnos dvaras – pagrindinis Pliaterių dvaras. Jo šeimininkais buvo:

Konstantinas Liudvikas Pliateris (1722–1778) – Lietuvos didysis raštininkas (1746–1754), Vyriausiojo Lietuvos tribunolo maršalka 1754 m., Polocko vaivadijos kaštelionas (1754–1758), Mstislavlio vaivada (1758–1770), Trakų vaivadijos kaštelionas (nuo 1770 m.), Infliantų ir Dineburgo seniūnas. 1750–1791 m. pastatė Kraslavos pilį, o 1759 m. pagal architekto A. Parokko projektą – didelį triaukštį baroko stiliaus pastatą, kurio pirmame aukšte buvo Pliaterių giminės rezidencija, antrame ir trečiame – biblioteka. Įkūrė čia prekybos centrą, kaldino savo pinigus, todėl buvo vadinamas mažuoju Livonijos karaliumi.
- Kazimieras Konstantinas Pliateris (1746–1807) – seniūnas, kaštelionas, rašytojas, Targovicos konfederacijos narys, Lietuvos pakancleris, viešai reikalavęs panaikinti baudžiavą. Už nuopelnus valstybei gavo , kur ir mirė. Jis buvo paskutinis, valdęs Daugėliškio seniūniją ir dvarą su 27 kaimais ir 12 palivarkų. Dvarą sudarė mediniai rūmai su flygeliais (pamatai akmeniniai, stogas dengtas lentelėmis). Juose buvo 40 kambarių, kelios virtuvės. 7 namai buvo skirti tarnams. Buvo unikali 15 tūkst. tomų biblioteka. Dvaro rūmus supo parkas, kuriame augo reti augalai. Turėjo šešis sūnus:
  - Liudvikas Augustas Pliateris (1775–1846) – gimęs Daugėliškyje, kartu su broliu Mykolu dalyvavo 1794 m. sukilime
  - Zyberkas (lenk. Michał Plater-Zyberk, 1777–1862) – kartu su broliu Liudviku Augustu dalyvavo 1794 m. sukilime, civilinis Vilniaus vicegubernatorius, paveldėjo dideles Didžiosios Indricos valdas Dineburgo (Daugpilio) apylinkėse. 1803 m. vedė Jono Tadeušo Zyberko iš Višlingo (angl. John Thaddeus Syberg zu Wischling) vienintelę dukrą, Susten namų baronienę von Kleist (1785–1849). Gavo imperatoriaus Aleksandro I leidimą apjungti pavardes ir tapo Pliaterių-Zyberkų šakos pradininku. Apjungė žmonos Pilskalnės, ir kt. dvarus (viso apie 1700 kvadratinių km su 15 tūkst. gyvų dūšių) ir vyro (Daugėliškio valdytojo Konstantino Kazimiero sūnaus) dvarus. Pas juos augo Emilija Pliaterytė. Jų sūnūs:
    - (1823 m. gruodžio 6 d. – 1895 m. rugsėjo 29 d.) – pradėjo statyti išlikusius Bebrenės dvaro rūmus (dvaras nuo 1570 m. priklausė Platerių-Zyberkų giminei).
      - (1859–1933) – paskutinis Bebrenės dvaro šeimininkas, baigęs dvaro statybą.
    - – 1831 m. sukilimo dalyvis.
    - – valdė Kuršo gubernijoje prie Alūkstos, 1831 m. sukilimo dalyvis, jo duktė:
      - (lenk. Cecylia Plater-Zyberk, 1853–1920) – pedagogė, visuomenės veikėja, publicistė
  - (1780–1780)
  - (1800–1850)
  - (1778–1849) – po tėvo mirties daugiausia ir valdė Daugėliškį (priklausė giminei 50 metų po Kazimiero Konstantino mirties)
  - (1800–1848)
  - (1784–1851) – gimęs Daugėliškyje.

Dusetų dvaras

Dvarą (dabar Didžiadvario kaimo teritorija) Pliateriai nusipirko 1636 m. (kitais šaltiniais – dvaras ir žemės giminei perėjo 1669 m. mirus paskutiniam Radvilų šakos atstovui Boguslavui Radvilai).

Mūriniai dviejų aukštų rūmai pastatyti apie 1780 m. ir išstovėjo maždaug iki 1865 m., po to neprižiūrimi palaipsniui sunyko.

Emerencijona ir (lenk. Jan Ludwik Plater, ?-1736) Pliateriai – 1738 m. Dusetose pastatė prieglaudą. Vyras buvo Infliantų kaštelionas.
- Liudvikas Pliateris – 1748 m. pagal Lauryno Gucevičiaus projektą prie Zalvio ežero pradėjo statyti Antazavės dvarą. Po grafo mirties žmona pastatė Antazavės bažnyčią. Antazavė Pliateriams ir jų giminėms iš priklausė 1748–1923 m. Antazavės dvare 1831 m. kovo 25 d. Emilija Pliaterytė parašė pareiškimą prisidėti prie sukilėlių. Tolesnis Pliaterių likimas dvare nėra žinomas.
  - (1785–1837 m.). Žmona Ona (mergautinė pavardė Anna von Mohl) (1795–1830 m.) iš Imbrado.
    - Emilija Pliaterytė (1806–1831) – 1831 m. sukilimo didvyrė.
    - – kartu su žmona Stefanija Petuchova Pliateriene valdė prie geležinkelio stotelės iš Utenos į Vilnių (anksčiau dvaras priklauses Morikoniams). Dvarui priklausė ir palivarkai. Per 1831 m. sukilimą prie dvaro įvyko sukilėlių kautynės su rusų kariuomene, kuriose Emilija buvo sužeista. Dvaras sudegintas, jo savininkai ištremti.
      - – kartu su motina grįžę iš Sibiro gavo caro malonę, susigrąžino Degulių dvarą.
  - – Dusetų dvaro šeimininkas.
    - (1810–1869) – 1831 m. sukilimo dalyvis, 1831 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje įkūrė Lietuvos ir Rusijos žemių draugiją ir buvo išrinktas jos pirmininku.
    - (1808–1889) – 1831 m. sukilimo dalyvis
  - – Antazavės dvaro šeimininkas.

Numalšinus 1831 m. sukilimą, Dusetų dvaras iš Pliaterių atimtas, rūmai apiplėšti ir sunyko.

Bartkuškio dvaras

Dvaras perėjo Pliaterių valdymui, kai ankstesnio dvarininko Tado Žabo (lenk. Tadeusz Żaba) duktė Apolinarija Žaba XVIII a. ištekėjo už Pliaterių giminės atstovo.

1841 m. ta pati Apolinarija pardavė dvarą ir Idalijai Pliateriams, kurie ir pastatė išlikusį dvarą (rūmus, oficiną, arklidę, parką) tarp 1845 ir 1855 m.

Po to dvaras buvo perleistas , kuris 1913 m. dvarą pardavė advokatui iš Varšuvos, pasiuntiniui I-oje Rusijos Dūmoje, (lenk. Aleksandr Lednicki, 1866–1934).

Kurtuvėnų dvaras

1862 m. įsigijo Kurtuvėnų žemes. Vietoje senųjų dvaro rūmų pastatyti nauji. Pertvarkytas ir juos supęs parkas.
- – Henriko sūnus. Vedė Teresę Zamoiską. Sumaniai vadovavo dvarui, rūpinosi miestelio gerove. Buvo įrengta apie 400 tvenkinių, veikė aktyvus kultūros centras.
  - Stefan Plater-Zyberk (1891–1943) – Liudviko sūnus. Fotografas.

1901–1903 m. dvare gyveno ir grafų vaikus mokė Povilas Višinskis.

Per Pirmąjį pasaulinį karą dvaras nukentėjo nuo gaisro.

1940 m. tarybų valdžia dvarą nacionalizavo.

Plinkšių dvaras

1717 m. šį dvarą Pliateriai išlošė kortomis.

Dvaras ir parkas priklausė (1847–1899). Po jo mirties dvarą paveldėjo jo vyresnioji dukra Olga.

Po Pirmojo pasaulinio karo dvaro rūmus nupirko Lietuvos valdžia ir juose įkūrė žemės ūkio mokyklą.

Šateikių dvaras

1717 m. dvarą nusipirko iš Sapiegų ir Pliateriai Šateikius valdė iki 1940 m.

1845 m. Šateikių Bukantė dvarelyje gimė Julija Beniuševičiūtė Žymantienė – Žemaitė.

– Andriaus Broel Pliaterio sūnus
– 1862–1875 m. pastatė Šateikių bažnyčią.

Švėkšnos dvaras

Vilhelmas Jonas Pliateris (1715–1769 m.) – Šateikių dvaro savininkas, 1766 m. gegužės 22 d. už 714 tūkstančių lenkų auksinių iš Vilniaus vaivados Mykolo Kazimiero Oginskio kartu su kitais dvarais nusipirko ir Švėkšnos dvarą. Mirė palikdamas nepilnamečius sūnus:
- Antanas Pliateris – paveldėjo Šateikius.
- Jurgis Pliateris – paveldėjo Švėkšną. Žmona – kunigaikštytė Karolina Giedraitytė. 1820 m. Švėkšnos dvarą pasidalino keturi Jurgio Pliaterio sūnūs:
  - (1805–1872 m.) – valdė Stemplių dvarą (apie palikuonis žinių nėra). 1842 m. Pajūralio dvarą perėmė iš . 1860 m. perleido savo sūnėnui, Vilkėno dvaro savininko Pranciškaus Platerio sūnui .
  - Jurgis Pliateris (1810–1836 m.) – valdė Gedminaičių dvarą, žmona – Natalija Mikševičiūtė, kilusi iš Upytės
    - (1836–1899 m.) – būdamas 18 metų nelaimingai nukrito nuo arklio, susitrenkė galvą ir 40 metų išbuvo psichiniu ligoniu. Daugiau palikuonių ši šaka neturėjo.
  - Pranciškus Pliateris (1798–1867 m.) – gavo Vilkėno dvarą, čia pastatė vandens malūną.
    - paveldėjo Pajūralio dvarą
    - Aleksandras Konstantinas Mykolas Pliateris
      - Janina Pliaterytė-Pliaterienė
  - Steponas Pliateris (1799–1864 m.) – valdė Švėkšnos dvarą.
    - Adomas Pliateris (1836–1909 m.) 1880 m. šalia senojo dvaro pastatė vilą „Genovefa“, pavadintą žmonos Genovaitės vardu. XIX a. pabaigoje iš ir Onos įsigijo Veprių dvarą. Tuometinė dvaro sodyba buvo vienaaukštė, o prie jos vakarinės sienos pristatytas dviaukštis penkiaašis, stačiakampio formos pastatas su keturių kolonų portiku jai suteikė rūmų išvaizdą. Pliateriai dvarą ir parką išplėtė, pastatė spirito varyklą. Su Genovaite turėjo du sūnus:
      - Marijonas Vandalinas Pliateris (1873–1951 m.) – valdė Veprių dvarą netoli Ukmergės iki 1923 m., kai jį nusavino valstybė. Fundavo Veprių bažnyčios statybą. Po to Pliateriai išvyko į Lenkiją, išpardavę likusį turtą.
      - Jurgis Pliateris (1875–1943 m.) – paveldėjo Švėkšnos dvarą, vedė tėvo pusbrolio, Vilkėno dvaro savininko, Aleksandro dukrą Janiną Pliaterytę. Sūnus – teisininkas Aleksandras Pliateris (1913–1997 m.)

Kiti Pliateriai

Adomas Antanas Pliateris (Adam Antoni Plater) (1790–1862) – dvarininkas, zoologas
(Antoni Plater-Zyberk (1901–1977) – ekonomistas, visuomenės veikėjas
(August Hiacynt Plater) (m. 1803) – Targovicos konfederacijos maršalka
(Bruno Platter) – dabartinis Vokiečių ordino magistras
(Fabian Plater) (m. 1709) – Livonijos vaivada
Ferdinandas Fabijonas Pliateris (Ferdynand Fabian Plater) (m. 1739) – Lietuvos dvaro maršalka
(Filip Nereusz Plater) (1784–1838) – vizitatorius, vicegubernatorius
– Austrijos gynybos ministras nuo 2002 m.
(Gotard Jan Plater) (m. 1664) – majoras, artilerijos viršininkas
(1841–1912 m.) – kompozitorius, Gelvonų dvaro savininkas, 1884 m. surengęs Varšuvos teatro jungtinio orkestro bei choro koncertų ciklą
(Henryk Ludwik Plater) (1817–1868) – vyskupas
(Jan Andrzej Plater) (m. 1696) – seniūnas, pasiuntinys, vaivada
(Jan Ludwik Plater) (m. 1736) – Infliantų kaštelionas, Livonijos vaivada
(Józef Antoni Plater) (1750–1832) – seniūnas, teismo rūmų pirmininkas
(Józef Kazimierz Plater) (1796–1852) – dvarininkas, agronomas, rašytojas
(Józef Konstanty Plater) (1758–1840) – pasiuntinys, maršalka
Juozapas Vincentas Pliateris (Józef Wincenty Plater) (1745–1806) – rašytojas, kaštelionas
(Kazimierz Plater) (1915–2004) – šachmatininkas
(Konstanty Plater) (1778–1849) – bajorų maršalka
(Konstanty Plater) (1872–1927) – dvarininkas, konservatorių veikėjas
Konstantinas Liudvikas Pliateris (Konstanty Ludwik Plater) (1722–1778) – seniūnas, kaštelionas
(Leon Joachim Plater) (1836–1863) – 1863 m. sukilimo dalyvis
(Lucjan Stanisław Plater) (1808–1857) – 1830 m. sukilimo dalyvis, emigrantas
Liudvikas Augustas Pliateris (Ludwik August Plater) (1775–1846) – Kosciuškos sukilimo dalyvis
(Ludwik Kazimierz Plater) (1844–1909) – dvarininkas, pramonininkas
(Stanisław Plater) (1784–1851) – karininkas, istorikas, geografas
(Stanisław Plater) (1822–1890) – dvarininkas, politinis veikėjas
Steponas Pliateris-Zyberkas (Stefan Plater-Zyberk) (1891–1943) – fotografas
(Tadeusz Feliks Plater-Zyberk) (1906–1978) – dvarininkas, visuomenės veikėjas
(Teofil Jan Plater) (m. 1697) – Livonijos kariuomenės vadas, pasiuntinys
(Władysław Ewaryst Plater) (1808–1889) – pasiuntinys, laikraštininkas, politikas
(Włodzimierz Stanisław Plater) (1831–1906) – kolekcionierius, bibliofilas, leidėjas

Pliaterių herbai

Lenkų bajorų Pliaterių herbas
Jungtinis grafų Pliaterių-Zyberk herbas

Nuorodos

Lietuvos ir Žemaitijos Pliaterių puslapis^{[neveikianti nuoroda]}
I. S. Osiskis. Pliateriai Archyvuota kopija 2008-02-29 iš Wayback Machine projekto. (lenk.)

Vikiteka: Pliateriai – vaizdinė ir garsinė medžiaga