Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kosminis laivas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Erdvėlaivis – kosminė transporto priemonė, skirta skrydžiams į Žemės orbitą, Mėnulį ir į kitas planetas. Erdvėlaiviai skirstomi į vienkartinio ir daugkartinio naudojimo, pilotuojamus ir bepiločius.
Istorija
Ištakos
Šiuolaikiniams erdvėlaiviams pradžią davė kariniams tikslams gamintos raketos.
Pirmąją pasaulyje knygą, pateikusią daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius parašė LDK bajoras, artilerijos inžinierius Kazimieras Simonavičius (1600−1651 m.) Knyga vadinosi „Didysis artilerijos menas“ ir buvo išleista 1650 m.
XX a. pr. mokslininkų susidomėjimą tarpplanetiniais skrydžiais paskatino mokslinės fantastikos rašytojai, kaip antai Jules Verne („Nuo Žemės į Mėnulį“, 1865 m.) ir Herbert George Wells („Pasaulių karas“, 1898 m.).
Pirmasis realus mokslinis darbas kosminių skrydžių srityje buvo 1903 m. paskelbtas rusų mokslininko Konstantino Ciolkovskio straipsnis „Pasaulio erdvės tyrinėjimai reaktyviniais prietaisais“ (rus. Исследование мировых пространств реактивными приборами), kuriame pateikti skaičiavimai, kad minimaliai orbitai aplink Žemę būtinas 8000 m/s greitis, kurį galima pasiekti daugiapakope raketa, varoma skystu deguonimi ir skystu vandeniliu.
Kosminių skrydžių inžinerijai pradžią davė Robert H. Goddardo 1919 m. straipsnis „Būdas pasiekti itin didelį aukštį“ (angl. A Method of Reaching Extreme Altitudes), kuriame jis pasiūlė ant skysto kuro raketų montuoti Lavalio antgalius. Šiuo darbu savo tyrimus grindė vėlesni erdvėlaivių konstruktoriai Hermannas Oberthas ir Wernheris von Braunas.
Antrasis pasaulinis karas
Vokietija nuo 1926 m. sėkmingai darbavosi raketų kūrime ir 1941 m. pab. jau turėjo pirmąją pasaulyje balistinę raketą „V-2“ (vok. V-2 – Vergeltungswaffe-2, „Keršto ginklas-2“), kurią sukonstravo Wernheris von Braunas. Pirmoji raketa buvo paleista 1942 m. kovą, o 1944 m. birželį bandomajam skrydžiui paleista „V-2“ raketa, pirmą kartą pasiekė kosminę erdvę. Nuo 1944 m. rugsėjo šios raketos buvo naudojamos Sąjungininkų miestams bombarduoti. Iš viso į Europos miestus buvo paleistos 3225 šio tipo raketos. 1944 m. Trečiasis Reichas ėmė naudoti ir raketas „V-1“, kurias galėjo greitašauda paleisti iš specialaus įrenginio.
Pokaris
Žinodama apie Vokietijos raketas, TSRS siekė sukurti tokio pat tipo ginklą. Vokietijai pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą TSRS gavo „V-2“ tipo raketų. Pagal šias raketas konstruktorius Sergejus Koroliovas su vokiečių mokslininkų pagalba 1948 m. pagamino „R-1“ raketą. Ši raketa išbandyta 1948 m. spalio 10 d., o 1949 m. rugsėjo 27 d. buvo paleista tobulesnė vienpakopė raketa „R-2“.
Tuo pat metu Sergejus Koroliovas ir jo vadovaujama konstruktorių grupė intensyviai dirbo, kurdami tarpžemyninę raketą. Tokia raketa sukurta ir pirmąsyk sėkmingai išbandyta 1957 m. rugpjūčio 21 d. Ji buvo pavadinta „R-7“ ir Šaltojo karo metais panaudota kosmoso varžybose: 1957 m. ji į kosmosą iškėlė pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik 1“, o 1961 m. pirmąjį žmogų - Jurijų Gagariną. Šios raketos įvairūs variantai iki šiol į orbitą apie Žemę kelia pilotuojamus ir nepilotuojamus laivus.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, amerikiečiai iš nugalėtosios Vokietijos taip pat išsivežė raketų „V-1“ bei „V-2“ ir vokiečių mokslininkų, tarp jų Wernherį von Brauną. 1946 m. JAV pirmą kartą išbandė „V-2“ raketą.
1950 m. JAV jau turėjo dvigubai didesnį nuotolį įveikiančią raketą „Redstone“. Ši raketa buvo nuolat modifikuojama ir jos pagrindu sukurtos raketos „Jupiter-Redstone“ bei „Mercury-Redstone“.
Kosminės lenktynės
Kosminės lenktynės prasidėjo 1957 m. birželio 29 d., kai 1957–1958 m. Tarptautiniame geofizikos suvažiavime JAV pranešė apie savo ketinimus iki 1958 m. pavasario paleisti į kosmosą dirbtinį palydovą „Vanguard“. Tų pačių metų liepos 31 d. TSRS pareiškė, kad pirmąjį palydovą paleis 1957 m. rudenį. 1957 m. spalio 4 d. į orbitą aplink Žemę pakilo rusų palydovas „Sputnik 1“. Juo buvo nustatytas Žemės atmosferos sluoksnių tankumas keičiantis orbitai. Taip pat jis suteikė duomenų apie radijo signalų sklaida jonosferoje.
Po kelių nesėkmingų bandymų paleisti „Vanguard“, JAV savo pirmąjį palydovą „Explorer 1“ pakėlė į orbitą 1958 m. vasario 1 d. Šiame palydove, kurį į kosmosą nugabeno nešančioji raketa „Juno-1“, buvo sumontuota mokslinių tyrimų įranga, kuri patvirtino Van Aleno radiacijos juostos egzistavimą.
Po audringos visuomenės reakcijos į „Sputnik 1“ paleidimą, 1958 m. liepos 29 d. JAV Kongresas performavo Nacionalinį patariamąjį aeronautikos komitetą į Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją (NASA) ir suteikė jai įgaliojimus vykdyti nacionalines civilines kosmoso programas. 1959 m. NASA pradėjo „Merkurijaus projektą“, kuriuo buvo siekiama į Žemės orbitą nuskraidinti vienvietes kosmines kapsules.
1961 m. balandžio 12 d. TSRS paskelbė pirmą kartą pasaulyje sėkmingai nuskraidinusi ir sugrąžinusi Žemėn „kosmonautą“ Jurijų Gagariną, kuris apskrido Žemę erdvėlaiviu „“. 1961 m. gegužės 5 d. JAV pakėlė į kosmosą savo pirmąjį astronautą kapsulėje „“, tačiau tai tebuvo suborbitinis skrydis.
JAV visuomenei vis labiau nerimaujant dėl TSRS pirmavimo kosminių skrydžių srityje, JAV prezidentas John F. Kennedy 1961 m. gegužės 25 d. paskelbė planą iki 1970 m. nuskraidinti žmogų į Mėnulį ir pradėjo trijų asmenų erdvėlaivio programą „Apollo“. 1962 m. sausį NASA paskelbė dviviečių erdvėlaivių projektą „Gemini“.
Nikita Chruščiovas ėmė spausti S. Koroliovą paspartinti TSRS kosmoso programą, kad šalis galėtų konkuruoti su JAV paskelbtomis „Gemini“ ir „Apollo“ programomis. Konstruktoriui teko sustabdyti pilotuojamo erdvėlaivio „Sojuz“ programą ir imtis „Vostok“ kapsulės modifikavimo, siekiant į ją sutalpinti du arba tris kosmonautus. Šio projekto rezultatas buvo pavadintas „Voschod“. Buvo paleisti tik du šie erdvėlaiviai. Dėl vietos ir masės apribojimų „Voschod 1“ skridusi trijų žmonių įgula netgi negalėjo dėvėti skafandrų. 1965 m. kovo 8 d. Aleksejus Leonovas iš erdvėlaivio „Voschod 2“ pirmą kartą išėjo į atvirą kosmosą.
Pilotuojamų „Gemini“ erdvėlaivių programa vėlavo maždaug metus, bet 1965–1966 m. buvo atlikti keli sėkmingi skrydžiai, kurių metu kosmose erdvėlaiviai suartėjo („Gemini 6A“), prisišvartavo vienas prie kito („Gemini 8“) ir išbuvo kosminėje erdvėje 8 ir 14 dienų (atitinkamai „Gemini 5“ ir „Gemini 7“), astronautai išėjo į atvirą kosmosą ir išorėje atliko tikslingus veiksmus („Gemini 12“).
Tuo laikotarpiu TSRS plėtojo „Sojuz“ programą ir neoficialiai konkuravo su J. F. Kennedy paskelbta Mėnulio programa: buvo kuriami „Sojuz“ variantai orbitiniam skrydžiui aplink Mėnulį ir nusileidimui jo paviršiuje, taip pat raketa „N1“, galinti pakelti pilotuojamą erdvėlaivį į trajektoriją Mėnulio link.
1967 m. abiejų šalių programos sulaukė pirmųjų aukų. Metų pradžioje bandymo metu kilusiame gaisre žuvo „Apollo 1“ trijų žmonių įgula. Balandžio 24 d., sudužus besileidžiančiam erdvėlaiviui „Sojuz 1“, žuvo rusų kosmonautas Vladimiras Komarovas
1969 m. liepos 20 d. JAV pavyko įgyvendinti prezidento J. F. Kennedy pažadą: „Apollo 11“ įgula Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, išsilaipinusiais Mėnulyje. 1972 m. įvyko šeši tokie sėkmingi nusileidimai, o viena misija nepavyko („“).
TSRS bandymai paleisti raketą „N1“ 1969–1972 m. baigėsi keturiomis katastrofiškomis nesėkmėmis. Sovietinė pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programa buvo oficialiai nutraukta 1974 m. birželio 24 d., kai S. Koroliovą generalinio erdvėlaivių inžinieriaus pareigose pakeitė .
Abi valstybės ėmė kurti santykinai mažas nenuolatines pilotuojamas kosmines laboratorijas „Saliut“ ir „Skylab“, susisiekimui naudodamos savo „Sojuz“ ir „Apollo“ erdvėlaivius. JAV paleido tik vieną „Skylab“, o TSRS – iš viso 7 „Saliut“, iš kurių trys buvo slaptos „“ karinės žvalgybos stotys, apginkluotos gynybinėmis patrankomis.
Šylant santykiams, kosmoso lenktynės buvo oficialiai nutrauktos 1975 m. liepos 17 d., kai bandomojo „Apollo-Sojuz“ projekto metu abiejų šalių erdvėlaiviai susišvartavo ir astronautai apsilankė vieni pas kitus.
Raketos
Vokietija
| Raketa | Starto data | Pakopos | Kuras | Įveikiamas nuotolis | |
|---|---|---|---|---|---|
| 1936 m. | 1 | etanolis-skystas deguonis | 5 km | ||
| 1938 m. | 1 | etanolis-skystas deguonis | 28 km | ||
| V-2 | 1942 m. | 1 | etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 320 km | |
| V-1 | 1944 m. | 1 | etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 286 km |
TSRS
| Raketa | Starto data | Pakopos | Kuras | Įveikiamas nuotolis | |
|---|---|---|---|---|---|
| 1948.10.10 | 1 | etanolis-skystas deguonis | 270 km | ||
| 1949.09.27 | 1 | etanolis-skystas deguonis | 600 km | ||
| R-7 | 1957.08.21 | 2 | žibalas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 8000 km |
JAV
| Raketa | Starto data | Pakopos | Kuras | Įveikiamas nuotolis | |
|---|---|---|---|---|---|
| V-2 | 1946 | 1 | etanolis-skystas deguonis | 280 km | |
| 1953.08.20 | 1 | etanolis-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 320-800 km | ||
| 1958.02.01 | 4 | gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 6000 km | ||
| Jupiter-C | 1958.03.21 | 3 | gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 6000 km | |
| 1961.05.05 | 4 | gidinas-skystas deguonis-vandenilio peroksidas | 7000 km |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kosminis laivas, Kas yra Kosminis laivas? Ką reiškia Kosminis laivas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Erdvelaivis kosmine transporto priemone skirta skrydziams į Zemes orbita Menulį ir į kitas planetas Erdvelaiviai skirstomi į vienkartinio ir daugkartinio naudojimo pilotuojamus ir bepilocius IstorijaIstakos Siuolaikiniams erdvelaiviams pradzia dave kariniams tikslams gamintos raketos Pirmaja pasaulyje knyga pateikusia daugiapakopes raketos ir raketines artilerijos sukurimo teorija bei brezinius parase LDK bajoras artilerijos inzinierius Kazimieras Simonavicius 1600 1651 m Knyga vadinosi Didysis artilerijos menas ir buvo isleista 1650 m XX a pr mokslininku susidomejima tarpplanetiniais skrydziais paskatino mokslines fantastikos rasytojai kaip antai Jules Verne Nuo Zemes į Menulį 1865 m ir Herbert George Wells Pasauliu karas 1898 m Pirmasis realus mokslinis darbas kosminiu skrydziu srityje buvo 1903 m paskelbtas rusu mokslininko Konstantino Ciolkovskio straipsnis Pasaulio erdves tyrinejimai reaktyviniais prietaisais rus Issledovanie mirovyh prostranstv reaktivnymi priborami kuriame pateikti skaiciavimai kad minimaliai orbitai aplink Zeme butinas 8000 m s greitis kurį galima pasiekti daugiapakope raketa varoma skystu deguonimi ir skystu vandeniliu Kosminiu skrydziu inzinerijai pradzia dave Robert H Goddardo 1919 m straipsnis Budas pasiekti itin didelį aukstį angl A Method of Reaching Extreme Altitudes kuriame jis pasiule ant skysto kuro raketu montuoti Lavalio antgalius Siuo darbu savo tyrimus grinde velesni erdvelaiviu konstruktoriai Hermannas Oberthas ir Wernheris von Braunas Antrasis pasaulinis karas Raketos V 2 startas Vokietija nuo 1926 m sekmingai darbavosi raketu kurime ir 1941 m pab jau turejo pirmaja pasaulyje balistine raketa V 2 vok V 2 Vergeltungswaffe 2 Kersto ginklas 2 kuria sukonstravo Wernheris von Braunas Pirmoji raketa buvo paleista 1942 m kova o 1944 m birzelį bandomajam skrydziui paleista V 2 raketa pirma karta pasieke kosmine erdve Nuo 1944 m rugsejo sios raketos buvo naudojamos Sajungininku miestams bombarduoti Is viso į Europos miestus buvo paleistos 3225 sio tipo raketos 1944 m Treciasis Reichas eme naudoti ir raketas V 1 kurias galejo greitasauda paleisti is specialaus įrenginio Pokaris Raketos nesejos R 7 pritaikymas Zinodama apie Vokietijos raketas TSRS sieke sukurti tokio pat tipo ginkla Vokietijai pralaimejus Antrajį pasaulinį kara TSRS gavo V 2 tipo raketu Pagal sias raketas konstruktorius Sergejus Koroliovas su vokieciu mokslininku pagalba 1948 m pagamino R 1 raketa Si raketa isbandyta 1948 m spalio 10 d o 1949 m rugsejo 27 d buvo paleista tobulesne vienpakope raketa R 2 Tuo pat metu Sergejus Koroliovas ir jo vadovaujama konstruktoriu grupe intensyviai dirbo kurdami tarpzemynine raketa Tokia raketa sukurta ir pirmasyk sekmingai isbandyta 1957 m rugpjucio 21 d Ji buvo pavadinta R 7 ir Saltojo karo metais panaudota kosmoso varzybose 1957 m ji į kosmosa iskele pirmajį dirbtinį Zemes palydova Sputnik 1 o 1961 m pirmajį zmogu Juriju Gagarina Sios raketos įvairus variantai iki siol į orbita apie Zeme kelia pilotuojamus ir nepilotuojamus laivus Redstone startas 1958 m Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui amerikieciai is nugaletosios Vokietijos taip pat issiveze raketu V 1 bei V 2 ir vokieciu mokslininku tarp ju Wernherį von Brauna 1946 m JAV pirma karta isbande V 2 raketa 1950 m JAV jau turejo dvigubai didesnį nuotolį įveikiancia raketa Redstone Si raketa buvo nuolat modifikuojama ir jos pagrindu sukurtos raketos Jupiter Redstone bei Mercury Redstone Kosmines lenktynes Sputnik 1 Mercury 8 kapsule angare Kosmines lenktynes prasidejo 1957 m birzelio 29 d kai 1957 1958 m Tarptautiniame geofizikos suvaziavime JAV pranese apie savo ketinimus iki 1958 m pavasario paleisti į kosmosa dirbtinį palydova Vanguard Tu paciu metu liepos 31 d TSRS pareiske kad pirmajį palydova paleis 1957 m rudenį 1957 m spalio 4 d į orbita aplink Zeme pakilo rusu palydovas Sputnik 1 Juo buvo nustatytas Zemes atmosferos sluoksniu tankumas keiciantis orbitai Taip pat jis suteike duomenu apie radijo signalu sklaida jonosferoje Po keliu nesekmingu bandymu paleisti Vanguard JAV savo pirmajį palydova Explorer 1 pakele į orbita 1958 m vasario 1 d Siame palydove kurį į kosmosa nugabeno nesancioji raketa Juno 1 buvo sumontuota moksliniu tyrimu įranga kuri patvirtino Van Aleno radiacijos juostos egzistavima Po audringos visuomenes reakcijos į Sputnik 1 paleidima 1958 m liepos 29 d JAV Kongresas performavo Nacionalinį patariamajį aeronautikos komiteta į Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija NASA ir suteike jai įgaliojimus vykdyti nacionalines civilines kosmoso programas 1959 m NASA pradejo Merkurijaus projekta kuriuo buvo siekiama į Zemes orbita nuskraidinti vienvietes kosmines kapsules 1961 m balandzio 12 d TSRS paskelbe pirma karta pasaulyje sekmingai nuskraidinusi ir sugrazinusi Zemen kosmonauta Juriju Gagarina kuris apskrido Zeme erdvelaiviu 1961 m geguzes 5 d JAV pakele į kosmosa savo pirmajį astronauta kapsuleje taciau tai tebuvo suborbitinis skrydis JAV visuomenei vis labiau nerimaujant del TSRS pirmavimo kosminiu skrydziu srityje JAV prezidentas John F Kennedy 1961 m geguzes 25 d paskelbe plana iki 1970 m nuskraidinti zmogu į Menulį ir pradejo triju asmenu erdvelaivio programa Apollo 1962 m sausį NASA paskelbe dvivieciu erdvelaiviu projekta Gemini Nikita Chrusciovas eme spausti S Koroliova paspartinti TSRS kosmoso programa kad salis galetu konkuruoti su JAV paskelbtomis Gemini ir Apollo programomis Konstruktoriui teko sustabdyti pilotuojamo erdvelaivio Sojuz programa ir imtis Vostok kapsules modifikavimo siekiant į ja sutalpinti du arba tris kosmonautus Sio projekto rezultatas buvo pavadintas Voschod Buvo paleisti tik du sie erdvelaiviai Del vietos ir mases apribojimu Voschod 1 skridusi triju zmoniu įgula netgi negalejo deveti skafandru 1965 m kovo 8 d Aleksejus Leonovas is erdvelaivio Voschod 2 pirma karta isejo į atvira kosmosa Pilotuojamu Gemini erdvelaiviu programa velavo mazdaug metus bet 1965 1966 m buvo atlikti keli sekmingi skrydziai kuriu metu kosmose erdvelaiviai suartejo Gemini 6A prisisvartavo vienas prie kito Gemini 8 ir isbuvo kosmineje erdveje 8 ir 14 dienu atitinkamai Gemini 5 ir Gemini 7 astronautai isejo į atvira kosmosa ir isoreje atliko tikslingus veiksmus Gemini 12 Tuo laikotarpiu TSRS pletojo Sojuz programa ir neoficialiai konkuravo su J F Kennedy paskelbta Menulio programa buvo kuriami Sojuz variantai orbitiniam skrydziui aplink Menulį ir nusileidimui jo pavirsiuje taip pat raketa N1 galinti pakelti pilotuojama erdvelaivį į trajektorija Menulio link 1967 m abieju saliu programos sulauke pirmuju auku Metu pradzioje bandymo metu kilusiame gaisre zuvo Apollo 1 triju zmoniu įgula Balandzio 24 d suduzus besileidzianciam erdvelaiviui Sojuz 1 zuvo rusu kosmonautas Vladimiras Komarovas Buzzas Aldrinas Menulio pavirsiuje Skafandro antveidyje atsispindi Neilas Armstrongas su fotoaparatu 1969 m liepos 20 d JAV pavyko įgyvendinti prezidento J F Kennedy pazada Apollo 11 įgula Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas tapo pirmaisiais zmonemis issilaipinusiais Menulyje 1972 m įvyko sesi tokie sekmingi nusileidimai o viena misija nepavyko TSRS bandymai paleisti raketa N1 1969 1972 m baigesi keturiomis katastrofiskomis nesekmemis Sovietine pilotuojamu skrydziu į Menulį programa buvo oficialiai nutraukta 1974 m birzelio 24 d kai S Koroliova generalinio erdvelaiviu inzinieriaus pareigose pakeite Abi valstybes eme kurti santykinai mazas nenuolatines pilotuojamas kosmines laboratorijas Saliut ir Skylab susisiekimui naudodamos savo Sojuz ir Apollo erdvelaivius JAV paleido tik viena Skylab o TSRS is viso 7 Saliut is kuriu trys buvo slaptos karines zvalgybos stotys apginkluotos gynybinemis patrankomis Sylant santykiams kosmoso lenktynes buvo oficialiai nutrauktos 1975 m liepos 17 d kai bandomojo Apollo Sojuz projekto metu abieju saliu erdvelaiviai susisvartavo ir astronautai apsilanke vieni pas kitus RaketosVokietija Raketa Starto data Pakopos Kuras Įveikiamas nuotolis1936 m 1 etanolis skystas deguonis 5 km1938 m 1 etanolis skystas deguonis 28 kmV 2 1942 m 1 etanolis skystas deguonis vandenilio peroksidas 320 kmV 1 1944 m 1 etanolis skystas deguonis vandenilio peroksidas 286 kmTSRS Raketa Starto data Pakopos Kuras Įveikiamas nuotolis1948 10 10 1 etanolis skystas deguonis 270 km1949 09 27 1 etanolis skystas deguonis 600 kmR 7 1957 08 21 2 zibalas skystas deguonis vandenilio peroksidas 8000 kmJAV Raketa Starto data Pakopos Kuras Įveikiamas nuotolisV 2 1946 1 etanolis skystas deguonis 280 km1953 08 20 1 etanolis skystas deguonis vandenilio peroksidas 320 800 km1958 02 01 4 gidinas skystas deguonis vandenilio peroksidas 6000 kmJupiter C 1958 03 21 3 gidinas skystas deguonis vandenilio peroksidas 6000 km1961 05 05 4 gidinas skystas deguonis vandenilio peroksidas 7000 km