Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Kvantinė mechanika

  • Pagrindinis puslapis
  • Kvantinė mechanika
Kvantinė mechanika
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kvantinė mechanika (kartais vadinama kvantine fizika) – fizikos teorija, atsiradusi XX a. pradžioje. Ši teorija aprašo mikrodaleles (atomus, elektronus, protonus, neutrinus ir kt) ir jų sąveikas. Šios dalelės iš esmės skiriasi nuo klasikinės mechanikos aprašomų materialiųjų taškų. Todėl klasikinė fizika negalėjo paaiškinti tokių reiškinių kaip šiluminis spinduliavimas, fotoefektas, atomų spektro linijų pasiskirstymas ir kt.

Prie kvantinės mechanikos teorijos sukūrimo daugiausia prisidėjo tokie mokslininkai kaip Erwin Schrödinger, Werner Heisenberg, Albertas Einšteinas, Polis Dirakas, Nilsas Boras ir John von Neumann. Teorijos atsiradimą galime sieti su mokslininkais dirbusiais Centrinėje Europoje, Vokietijoje ir Austrijoje, taip pat Anglijoje.

Esminiai kvantinės mechanikos principai:

  • Šviesa yra kvantuota.
  • Elektromagnetiniam laukui ir materijai būdingos ir dalelių, ir banginės savybės (bangos ir dalelės dualumas).
  • Heizenbergo neapibrėžtumo principas – jei tiksliai apibrėžta dalelės padėtis erdvėje, tai negalima pasakyti koks jos judesio kiekis ir atvirkščiai.
  • Paulio draudimo principas – du fermionai negali užimti vienos ir tos pačios būsenos vienu laiko momentu.
  • Šredingerio lygtis.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kvantinės mechanikos istorija.

Šiuolaikinė kvantinės mechanikos teorija buvo sukurta trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje. Pagrindą teorijai suteikė ankstesni eksperimentai, kurių nebuvo galima paaiškinti klasikiniais dėsniais, bei pavienės teorijos, aiškinančios tuos eksperimentus.

Juodojo kūno spinduliavimas

XIX a. antroje pusėje suformuluota elektromagnetizmo teorija nesugebėjo paaiškinti absoliučiai juodo kūno spinduliavimo spektro. Tuo metu egzistavusios šio reiškinio teorijos tiksliai aprašydavo tik tam tikrą spektro dalį: labai žemus dažnius arba labai aukštus dažnius. Pirmajam pilnai spektrą paaiškinti pavyko vokiečių fizikui Maksui Plankui. 1901 metais jis paskelbė savo teoriją, kurioje buvo pateikta prielaida, jog kūnas šviesą spinduliuoja ne nepertraukiamu dažniu, bet tik tam tikro dažnio kvantais. Šviesos kvanto energija tiesiogiai proporcinga šviesos dažniui: E=hν{\displaystyle E=h\nu \!}, kur proporcingumo koeficientas h{\displaystyle h} yra vadinama Planko konstanta.

Fotoefektas

Klasikinė fizika taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl stebint šviesos fotoefektą elektronų greitis nepriklauso nuo šviesos intensyvumo, tačiau priklauso nuo jos dažnio. Šį reiškinį 1905 metais pavyko paaiškinti A. Einšteinui, kuris rėmėsi prielaida, kad šviesos energija yra proporcinga šviesos dažniui bei tuo, kad šviesa yra ne tik spinduliuojama, tačiau ir sugeriama kvantais.

de Broilio hipotezė

Iš M. Planko bei A. Einšteino darbų sekė, kad šviesa pasižymi ne tik bangų, bet ir dalelių savybėmis. Šią mintį 1924 metais prancūzų fizikas Luisas de Broilis išplėtė visoms medžiagos formoms. Jis teigė, kad bet kuri dalelė elgiasi kaip banga, kurios bangos ilgis λ yra atvirkščiai proporcingas jos judėjimo kiekiui p{\displaystyle p}:

λ=hp{\displaystyle \lambda ={\frac {h}{p}}}

De Broilio idėja po trejų metų buvo patvirtinta eksperimentiškai, kai buvo aptikta elektronų difrakcija.

Kvantinio pasaulio reiškiniai

Trajektorijos nebuvimas

Kvantiniai objektai neturi trajektorijos, priešingai nei klasikiniai objektai. Taip yra todėl, kad kvantinio objekto koordinačių matavimas daro įtaką pačiam objektui ir pakeičia jo būseną (šiuo konkrečiu atveju pakeičia objekto impulsą), todėl išmatuoti koordinačių taškai nesudaro glotnios kreivės.

Kvantinė superpozicija

Kvantinė superpozicija yra kvantinės sistemos buvimas keliose skirtingose būsenose vienu metu. Matematiniame kvantinės mechanikos formalizme Šriodingerio lygtis yra tiesinė, todėl lygties sprendinių –  – tiesinė kombinacija irgi yra lygties sprendinys.

Kvantinis susietumas

Kvantinis susietumas yra atskirų kvantinės sistemos dalių koreliacija nepriklausomai nuo atstumo tarp tų dalių.

Kvantinė mechanika ir magnetizmas

Kvantinė mechanika yra vienintelis fizikos skyrius, galintis tinkamai paaiškinti magnetizmo reiškinį. Magnetizmo priežastys slypi atominiame medžiagų sandaros lygmenyje.

Klasikinės fizikos požiūriu, medžiagų elektronai skrieja apie branduolius uždaromis orbitomis, nutolusiomis nuo branduolio tam tikru atstumu. Kadangi elektronai turi elektros krūvį, tai judėdami ratu jie sukuria elektros srovę, o pastaroji kuria magnetinį lauką. Iš to išplaukia, kad atomo magnetinis momentas tiesiogiai priklauso nuo jo orbitinio judesio kiekio momento.

XX a. pradžioje buvo žinoma, kad vandenilio atomo žemiausio energetinio lygmens orbitinis judėjimo kiekio momentas yra lygus nuliui. Kita vertus, spektruose buvo aiškiai matyti dvi linijos, t. y., pilnas atomo magnetinis momentas buvo nelygus nuliui. Iš pradžių buvo manoma, kad šis magnetinis momentas atsiranda dėl elektrono sukimosi aplink savo ašį, tačiau ši idėja buvo greitai sukritikuota. Mat remiantis šia idėja bei norint paaiškinti eksperimento rezultatus, linijinis elektrono paviršiaus judėjimo greitis turėtų viršyti šviesos greitį, o tai prieštarautų specialiajai reliatyvumo teorijai. Vėliau buvo pasiūlyta teorija, kad elektronai turi savąjį judėjimo kiekio momentą, kuris yra nesusijęs su mechaniniu judėjimu ir yra vidinė dalelės savybė. Šis dydis dar vadinamas sukiniu. Pilnas atomo judesio kiekio momentas yra jo orbitinio judesio kiekio momento ir visų elektronų sukinių vektorinė suma. Atomų judesio kiekio momentas taip pat yra kvantuotas.

Šaltiniai

  1. Landau, Lev Davidovič; Lifšitz, Evgenij Michajlovič (1981). Quantum Mechanics: Non-Relativistic Theory, Third Edition: Volume 3. Great Britain: Pergamon Press. pp. 688 puslapiai. ISBN 0-08-020940-8.
  2. Einstein A, Podolsky B, Rosen N; Podolsky; Rosen (1935). „Can Quantum-Mechanical Description of Physical Reality Be Considered Complete?“. Phys.Rev. 47 (10): 777–780. doi:10.1103/PhysRev.47.777. ISSN 0031-899X.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

Nuorodos

  • Quantiki portalas Archyvuota kopija 2010-04-03 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
   Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 05 Lie, 2025 / 09:02

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kvantinė mechanika, Kas yra Kvantinė mechanika? Ką reiškia Kvantinė mechanika?

Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Kvantine mechanika kartais vadinama kvantine fizika fizikos teorija atsiradusi XX a pradzioje Si teorija apraso mikrodaleles atomus elektronus protonus neutrinus ir kt ir ju saveikas Sios daleles is esmes skiriasi nuo klasikines mechanikos aprasomu materialiuju tasku Todel klasikine fizika negalejo paaiskinti tokiu reiskiniu kaip siluminis spinduliavimas fotoefektas atomu spektro liniju pasiskirstymas ir kt Prie kvantines mechanikos teorijos sukurimo daugiausia prisidejo tokie mokslininkai kaip Erwin Schrodinger Werner Heisenberg Albertas Einsteinas Polis Dirakas Nilsas Boras ir John von Neumann Teorijos atsiradima galime sieti su mokslininkais dirbusiais Centrineje Europoje Vokietijoje ir Austrijoje taip pat Anglijoje Esminiai kvantines mechanikos principai Sviesa yra kvantuota Elektromagnetiniam laukui ir materijai budingos ir daleliu ir bangines savybes bangos ir daleles dualumas Heizenbergo neapibreztumo principas jei tiksliai apibrezta daleles padetis erdveje tai negalima pasakyti koks jos judesio kiekis ir atvirksciai Paulio draudimo principas du fermionai negali uzimti vienos ir tos pacios busenos vienu laiko momentu Sredingerio lygtis IstorijaPagrindinis straipsnis Kvantines mechanikos istorija Siuolaikine kvantines mechanikos teorija buvo sukurta treciajame XX amziaus desimtmetyje Pagrinda teorijai suteike ankstesni eksperimentai kuriu nebuvo galima paaiskinti klasikiniais desniais bei pavienes teorijos aiskinancios tuos eksperimentus Juodojo kuno spinduliavimas XIX a antroje puseje suformuluota elektromagnetizmo teorija nesugebejo paaiskinti absoliuciai juodo kuno spinduliavimo spektro Tuo metu egzistavusios sio reiskinio teorijos tiksliai aprasydavo tik tam tikra spektro dalį labai zemus daznius arba labai aukstus daznius Pirmajam pilnai spektra paaiskinti pavyko vokieciu fizikui Maksui Plankui 1901 metais jis paskelbe savo teorija kurioje buvo pateikta prielaida jog kunas sviesa spinduliuoja ne nepertraukiamu dazniu bet tik tam tikro daznio kvantais Sviesos kvanto energija tiesiogiai proporcinga sviesos dazniui E hn displaystyle E h nu kur proporcingumo koeficientas h displaystyle h yra vadinama Planko konstanta Fotoefektas Klasikine fizika taip pat negalejo paaiskinti kodel stebint sviesos fotoefekta elektronu greitis nepriklauso nuo sviesos intensyvumo taciau priklauso nuo jos daznio Sį reiskinį 1905 metais pavyko paaiskinti A Einsteinui kuris remesi prielaida kad sviesos energija yra proporcinga sviesos dazniui bei tuo kad sviesa yra ne tik spinduliuojama taciau ir sugeriama kvantais de Broilio hipoteze Is M Planko bei A Einsteino darbu seke kad sviesa pasizymi ne tik bangu bet ir daleliu savybemis Sia mintį 1924 metais prancuzu fizikas Luisas de Broilis isplete visoms medziagos formoms Jis teige kad bet kuri dalele elgiasi kaip banga kurios bangos ilgis l yra atvirksciai proporcingas jos judejimo kiekiui p displaystyle p l hp displaystyle lambda frac h p De Broilio ideja po treju metu buvo patvirtinta eksperimentiskai kai buvo aptikta elektronu difrakcija Kvantinio pasaulio reiskiniaiTrajektorijos nebuvimas Kvantiniai objektai neturi trajektorijos priesingai nei klasikiniai objektai Taip yra todel kad kvantinio objekto koordinaciu matavimas daro įtaka paciam objektui ir pakeicia jo busena siuo konkreciu atveju pakeicia objekto impulsa todel ismatuoti koordinaciu taskai nesudaro glotnios kreives Kvantine superpozicija Kvantine superpozicija yra kvantines sistemos buvimas keliose skirtingose busenose vienu metu Matematiniame kvantines mechanikos formalizme Sriodingerio lygtis yra tiesine todel lygties sprendiniu tiesine kombinacija irgi yra lygties sprendinys Kvantinis susietumas Kvantinis susietumas yra atskiru kvantines sistemos daliu koreliacija nepriklausomai nuo atstumo tarp tu daliu Kvantine mechanika ir magnetizmasKvantine mechanika yra vienintelis fizikos skyrius galintis tinkamai paaiskinti magnetizmo reiskinį Magnetizmo priezastys slypi atominiame medziagu sandaros lygmenyje Klasikines fizikos poziuriu medziagu elektronai skrieja apie branduolius uzdaromis orbitomis nutolusiomis nuo branduolio tam tikru atstumu Kadangi elektronai turi elektros kruvį tai judedami ratu jie sukuria elektros srove o pastaroji kuria magnetinį lauka Is to isplaukia kad atomo magnetinis momentas tiesiogiai priklauso nuo jo orbitinio judesio kiekio momento XX a pradzioje buvo zinoma kad vandenilio atomo zemiausio energetinio lygmens orbitinis judejimo kiekio momentas yra lygus nuliui Kita vertus spektruose buvo aiskiai matyti dvi linijos t y pilnas atomo magnetinis momentas buvo nelygus nuliui Is pradziu buvo manoma kad sis magnetinis momentas atsiranda del elektrono sukimosi aplink savo asį taciau si ideja buvo greitai sukritikuota Mat remiantis sia ideja bei norint paaiskinti eksperimento rezultatus linijinis elektrono pavirsiaus judejimo greitis turetu virsyti sviesos greitį o tai priestarautu specialiajai reliatyvumo teorijai Veliau buvo pasiulyta teorija kad elektronai turi savajį judejimo kiekio momenta kuris yra nesusijes su mechaniniu judejimu ir yra vidine daleles savybe Sis dydis dar vadinamas sukiniu Pilnas atomo judesio kiekio momentas yra jo orbitinio judesio kiekio momento ir visu elektronu sukiniu vektorine suma Atomu judesio kiekio momentas taip pat yra kvantuotas SaltiniaiLandau Lev Davidovic Lifsitz Evgenij Michajlovic 1981 Quantum Mechanics Non Relativistic Theory Third Edition Volume 3 Great Britain Pergamon Press pp 688 puslapiai ISBN 0 08 020940 8 Einstein A Podolsky B Rosen N Podolsky Rosen 1935 Can Quantum Mechanical Description of Physical Reality Be Considered Complete Phys Rev 47 10 777 780 doi 10 1103 PhysRev 47 777 ISSN 0031 899X a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura multiple names authors list link NuorodosQuantiki portalas Archyvuota kopija 2010 04 03 is Wayback Machine projekto angl Sis straipsnis apie fizika yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Liepa 04, 2025

    Santykinė rizika

  • Liepa 05, 2025

    Sankt Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija

  • Liepa 05, 2025

    Sankt Peterburgo geležinkelio stotys

  • Liepa 04, 2025

    San Fransiskas (reikšmės)

  • Liepa 05, 2025

    San Chuanas (Nikaragvos upė)

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje