Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antanas RaudonisGimė 1871 m balandžio 23 d Pakalniškiai Kaltinėnų valsčiusMirė 1939 m vasario 28 d 67 metai ŠiauliaiPala
Antanas Raudonis
| Antanas Raudonis | |
|---|---|
| Gimė | 1871 m. balandžio 23 d. Pakalniškiai, Kaltinėnų valsčius |
| Mirė | 1939 m. vasario 28 d. (67 metai) Šiauliai |
| Palaidotas (-a) | Šiaulių kapinėse |
| Veikla | liaudies skulptorius |
Antanas Raudonis (1871 m. balandžio 23 d. Pakalniškiuose, Kaltinėnų valsčius – 1939 m. vasario 28 d. Šiauliuose, palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse) – liaudies skulptorius, knygnešys.
Biografija
Jaunystėje mokėsi kalvystės. Buvo savamokslis, tačiau raštingas ir apsiskaitęs. Neretai iš Prūsijos parnešdavo draudžiamų lietuviškų knygų bei laikraščių, kuriuos pats skaitydavo ir duodavo kitiems. Ypač noriai skaitė Simono Daukanto raštus. 1904 m. mobilizuotas į carinę armiją, dalyvavo kare su Japonija.
Apie 1912 m. su šeima apsigyveno Šiauliuose, dirbo geležinkelyje, iš pradžių šaltkalviu, vėliau vagonų sutepėju. 1924 m. susidomėjo skulptūra ir dirbtuvėse Žaliūkių gatvėje pradėjo tašyti akmenį. Kurdavo daugiausiai savo malonumui. Padėjo kalti skulptūras „tikriems“ skulptoriams. Jo konsultantais buvo Vincas Grybas, Bronius Pundzius, Juozas Zikaras. Kurį laiką dirbo Šiauliuose statomo paminklo 1863 m. sukilėliams rangovu, tačiau dėl nesutarimų sutartis buvo nutraukta.
Vienas žymiausių A. Raudonio darbų – 1925 m. sukurtas S. Daukanto antkapinis paminklas Papilės kapinėse. 1925 m. pavasarį jis vaikščiojo po Papilės apylinkes ir rado apleistą S. Daukanto kapą. Po trijų mėnesių ant istoriko kapo jis pastatė akmeninį vėtrų aplaužytą ąžuolą. Ant kapo užrašė: „Iki visuomenė pastatys paminklą atitinkamą nuveiktiems tavimi darbams, tavo atminimui skiriu šį savo rankų d. paminklą.“ To meto šviesuomenė ir profesionalūs skulptoriai sukruto. Šalies mokytojai per metus iš savų lėšų naujam paminklui Papilėje surinko per 23 tūkstančius litų. Paminklą sukūrė skulptorius Vincas Grybas, pas kurį A. Raudonis ne kartą lankėsi. Jo skulptūra „Perkūnas“ puošia Aušros muziejaus Venclauskių namų (Vytauto g. 89) kiemą. A. Raudonis norėjo, kad „Perkūnas“ atsidurtų Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje, tačiau tuometinis direktorius generolas Vladas Nagevičius „Perkūno“ atsisakė. Meistras „Perkūną“ padovanojo Šiaulių Aušros muziejui, kuris tuomet įsikūrė Aušros alėjos rūmuose. Jam kažkas pasiūlė atspausdinti atvirukų su „Perkūno“ atvaizdu, parduoti ir taip pralobti. Atspausdino ir išnešiojo po visus Šiaulių knygynus, kurie vieną kitą pardavė, o likusius grąžino. Meistras nenusiminė. Manė, kad šiauliečiai nieko nesupranta – kauniečiai nupirks. Deja, ir Kaune niekas nepirko. Teko atvirukais iškalti namų sienas, o spaustuvei mokėti nemažą skolą.
Ne vienose kapinėse išliko nemažai jo sukurtų antkapinių paminklų. Jis vienas žymiausių memorialinių antkapinių paminklų autorių. Net ir nereliginės tematikos kūriniai dažniausiai primena tradicinę medinę liaudies skulptūrą.
Palaidotas rytinėje kapinių dalyje, šeimyniniame kape. Antkapis ir antkapinis paminklas iš granito. Paminklo viršuje – metalinis kryžius–saulutė.
Literatūra
- Abramavičius K. Akmens skulptūrų autorius // Meno saviveikla. 1964 m., Nr. 5.
- Širmulis Alfredas. Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai // Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999 m.
Šaltiniai
- Kašys J. Antanas Raudonis – skulptorius, knygnešys, svajotojas // Varpai. 1991 m.
- Alvydas Januševičius. Skulptoriaus atminimas gyvas. Šiaulių kraštas, 2011 m. lapkričio 5 d.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Raudonis, Kas yra Antanas Raudonis? Ką reiškia Antanas Raudonis?
Antanas RaudonisGime 1871 m balandzio 23 d Pakalniskiai Kaltinenu valsciusMire 1939 m vasario 28 d 67 metai SiauliaiPalaidotas a Siauliu kapineseVeikla liaudies skulptorius Antanas Raudonis 1871 m balandzio 23 d Pakalniskiuose Kaltinenu valscius 1939 m vasario 28 d Siauliuose palaidotas senosiose Siauliu kapinese liaudies skulptorius knygnesys BiografijaJaunysteje mokesi kalvystes Buvo savamokslis taciau rastingas ir apsiskaites Neretai is Prusijos parnesdavo draudziamu lietuvisku knygu bei laikrasciu kuriuos pats skaitydavo ir duodavo kitiems Ypac noriai skaite Simono Daukanto rastus 1904 m mobilizuotas į carine armija dalyvavo kare su Japonija Apie 1912 m su seima apsigyveno Siauliuose dirbo gelezinkelyje is pradziu saltkalviu veliau vagonu sutepeju 1924 m susidomejo skulptura ir dirbtuvese Zaliukiu gatveje pradejo tasyti akmenį Kurdavo daugiausiai savo malonumui Padejo kalti skulpturas tikriems skulptoriams Jo konsultantais buvo Vincas Grybas Bronius Pundzius Juozas Zikaras Kurį laika dirbo Siauliuose statomo paminklo 1863 m sukileliams rangovu taciau del nesutarimu sutartis buvo nutraukta S Daukanto antkapis Papileje Vienas zymiausiu A Raudonio darbu 1925 m sukurtas S Daukanto antkapinis paminklas Papiles kapinese 1925 m pavasarį jis vaiksciojo po Papiles apylinkes ir rado apleista S Daukanto kapa Po triju menesiu ant istoriko kapo jis pastate akmeninį vetru aplauzyta azuola Ant kapo uzrase Iki visuomene pastatys paminkla atitinkama nuveiktiems tavimi darbams tavo atminimui skiriu sį savo ranku d paminkla To meto sviesuomene ir profesionalus skulptoriai sukruto Salies mokytojai per metus is savu lesu naujam paminklui Papileje surinko per 23 tukstancius litu Paminkla sukure skulptorius Vincas Grybas pas kurį A Raudonis ne karta lankesi Jo skulptura Perkunas puosia Ausros muziejaus Venclauskiu namu Vytauto g 89 kiema A Raudonis norejo kad Perkunas atsidurtu Kauno Vytauto Didziojo Karo muziejaus sodelyje taciau tuometinis direktorius generolas Vladas Nagevicius Perkuno atsisake Meistras Perkuna padovanojo Siauliu Ausros muziejui kuris tuomet įsikure Ausros alejos rumuose Jam kazkas pasiule atspausdinti atviruku su Perkuno atvaizdu parduoti ir taip pralobti Atspausdino ir isnesiojo po visus Siauliu knygynus kurie viena kita pardave o likusius grazino Meistras nenusimine Mane kad siaulieciai nieko nesupranta kaunieciai nupirks Deja ir Kaune niekas nepirko Teko atvirukais iskalti namu sienas o spaustuvei moketi nemaza skola Ne vienose kapinese isliko nemazai jo sukurtu antkapiniu paminklu Jis vienas zymiausiu memorialiniu antkapiniu paminklu autoriu Net ir nereligines tematikos kuriniai dazniausiai primena tradicine medine liaudies skulptura Palaidotas rytineje kapiniu dalyje seimyniniame kape Antkapis ir antkapinis paminklas is granito Paminklo virsuje metalinis kryzius saulute LiteraturaAbramavicius K Akmens skulpturu autorius Meno saviveikla 1964 m Nr 5 Sirmulis Alfredas Lietuviu liaudies memorialiniai paminklai Vilniaus dailes akademijos leidykla 1999 m SaltiniaiKasys J Antanas Raudonis skulptorius knygnesys svajotojas Varpai 1991 m Alvydas Janusevicius Skulptoriaus atminimas gyvas Siauliu krastas 2011 m lapkricio 5 d