Donatas Jokūbonis 1941 m balandžio 23 d Kolumnos k Utratos valsč Lasko apskr Wartos kraštas Vokietija 2017 m rugpjūčio 1

Donatas Jokūbonis (1941 m. balandžio 23 d. Kolumnos k., Utratos valsč., Lasko apskr., Wartos kraštas, Vokietija - 2017 m. rugpjūčio 10 d.) – choro dirigentas ir pedagogas.

Biografija

Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, Jokūbonių šeimą grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kelmėje. Baigęs Kelmės vidurinės mokyklos devynias klases, 1957–1961 m. choro dirigavimo mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume (dėst. A. Čeičys ir Danguolė Vaitkutė). Technikumą baigęs su pagyrimu, 1961–1966 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (prof. Antano Budriūno klasė).

Nuo 1965 m. – Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos (konservatorijos) choro dirigavimo dėstytojas, nuo 1995 m. – vyr. dėstytojas, nuo 1975 m. – choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkas ir moksleivių choro studijos (70–80 dalyvių) vadovas. Chorą išmokė daug lietuvių ir užsienio klasikų kūrinių: L. Cherubini „Requiem cmoll“, Liudviko van Bethoveno Mišias C-dur, R. Šumano Mišias c – moll, Šarlio Guno „Messe Solennelle“, Franco Šuberto Mišias G-dur, Anatonijaus Vivaldi kantatą „Gloria“ ir kt.

Be mokomojo ir studijinio darbo, mišrusis choras nemažai koncertavo savo mieste, dainavo Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Tartu, rengia tradicinius Juozo Gruodžio, Jono Dambrausko, Nikodemo Martinonio, Benedikto Mačikėno, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų kompozitorių bei dirigentų autorinius koncertus – minėjimus, padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, 1984 m. išleido J. Gruodžio dainų plokštelę, 1992 m. – religinės ir pasaulietinės muzikos audiokasetę. 1980 ir 1985 m. respublikinių dainų švenčių konkursuose choras pelnė antrąsias vietas, o 1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės konkurse trečiąją, dalyvavo 1994 m. I bei 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Kaune ir Vilniuje, 1994 m. – tarptautiniame chorų konkurse Italijoje, 1997 m. – tarptautiniame chorų konkurse Anglijoje (laimėjo prizinių vietų) ir 1997 m. XI tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje – laimėjo antrąją vietą. D. Jokubonis 1990–1994 m. buvo Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakulteto Choro dirigavimo katedros vyr. asistentas, 1992–1994 m. – choro studijos vadovas. Minėtose mokslo įstaigose išugdė didelį būrį jaunųjų chorvedžių, kurių dalis respublikiniuose jaunųjų dirigentų konkursuose pelnė prizinių vietų.

1966–1979 m. – Kauno profsąjungų kultūros rūmų berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ (1971 m.) meno vadovas ir dirigentas. Sutvirtino kolektyvą, naujais kūriniais papildė repertuarą, daug koncertavo Lietuvoje ir svetur. 1970 ir 1975 m. respublikinių dainų švenčių konkursuose „Varpelis“ pelnė pirmąsias vietas, dalyvavo 1974 m. V Baltijos berniukų chorų sąskrydyje Taline ir 1976 m. berniukų ir vyrų chorų dainų šventėje Tartu (Estija) mieste. Didelio pasisekimo „Varpelis“ susilaukė 1975 ir 1978 m. tarptautiniuose vaikų chorų festivaliuose Veimare (Vokietija). „Varpelis“ meniškai atlikdavo sudėtingus kūrinius: Giedriaus Kuprevičiaus vokalinius ciklus „Metų sonetai“ ir „Gėlių dainos“, Viktoro Budrevičiaus kantatą „Tėvų keliais“, Johano Sebastiano Bacho kantatą „Magnificat“, G. Pergolesi „Stabat Mater“, Valentino Bagdono „Pievų dainas“ ir kt.

1966–1969 m. – Kauno politechnikos instituto akademinio choro „Jaunystė“ chormeisteris, 1969–1975 m. – Kauno darbo veteranų mišriojo choro vadovas, 1970–1975 m. – šokių kolektyvo „Rasa“ vokalinės grupės vadovas, 1969–1976 m. – Kauno 1-osios ligoninės moterų choro vadovas. 1978–1990 m. – Jonavos gamybinio susivienijimo „Azotas“ mišriojo choro „Žemyna“ (1986 m.) meno vadovas ir dirigentas. Koncertų programos praturtėjo naujais kūriniais, pasiekta svarių meninių laimėjimų. 1980 m. respublikinės dainų šventės konkurse „Žemyna“ laimėjo pirmąją vietą, o 1985 m. analogiškame konkurse pelnė geriausio kolektyvo vardą rajonų centrų grupėje, dalyvavo 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje. 1984 m. koncertavo Šiaurės Korėjoje, o 1989 m. dalyvavo chorinės muzikos festivalyje Italijoje, 1990 m. koncertavo Prancūzijoje, pirmąją vietą pelnė Juozo Naujalio konkurse Raudondvaryje.

1982–1993 m. – Kauno radijo gamyklos mišriojo choro „Banga“ meno vadovas ir dirigentas. Chorą išmokė daug lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, surengė kelis šimtus koncertų. 1985 m. respublikinės dainų šventės konkurse „Banga“ pelnė geriausio choro vardą įmonių meno kolektyvų grupėje, dalyvavo 1986 m. chorų festivalyje „Vivat classica“ ir 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje Vilniuje. 1985 m. koncertavo Jugoslavijoje, 1991 m. dalyvavo tarptautiniame chorų festivalyje Italijoje.

Nuo 1967 m. – Kauno chorvedžių tarybos narys, nuo 1995 m. – Lietuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų konkursų žiuri pirmininkas arba narys, Kauno miesto dainų švenčių dirigentas ir vyr. dirigentas. Berniukų chorų sąskrydžio Taline (1974 m.) ir Tartu (1976 m.), 1977 m. respublikinės moksleivių dainų šventės Vilniuje, 1978 m. respublikinio moterų ir vyrų chorų sąskrydžio Šiauliuose, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių liaudies dainų švenčių Kaune ir Vilniuje dirigentas. 1975 m. apdovanotas Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu, 1977 m. suteiktas nusipelniusio mokytojo vardas.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.