Balandžio 2

Kov – Balandis – Geg
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
	1	2	3	4	5	6
7	8	9	10	11	12	13
14	15	16	17	18	19	20
21	22	23	24	25	26	27
28	29	30
2025

Balandžio 2 yra 92-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 93-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 273 dienos.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė vaikų knygos diena.

Vardadieniai

Elona – Jostautas – Jostautė – Minalgas – Pranas – Pranciškus

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1919 m. – Nepriklausomybės kovos: prasidėjo Žaslių kautynės tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų. Tęsėsi iki balandžio 8 d.;

Gimimo dienos

• 1893 m. – Jonas Senulis, vargonininkas.
• 1901 m. – Ona Kurmytė-Mazurkevičienė, lietuvių aktorė (m. 1952 m.).
• 1906 m. – Ona Sauleckaitė, aktorė (m. 1995 m.).
• 1909 m. – Stasys Vainiūnas, lietuvių kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, chorvedys, profesorius (m. 1982 m.).
• 1924 m. – Lidija Motiejūnaitė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė, choreografė, menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2008 m.).
• 1926 m. – Jonas Čeponis, Lietuvos tapytojas (m. 2003 m.).
• 1927 m.:
  • Juozas Požėra, rašytojas, prozininkas, publicistas (m. 1997 m.).
  • Leonas Antanas Maskoliūnas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1928 m. – Jonas Lalas, Lietuvos teatro aktorius (m. 2007 m.).
• 1930 m. – Viktoras Baltaitis, lietuvių gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2000 m.).
• 1931 m. – Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė, Lietuvos grafikė, knygų iliustratorė.
• 1940 m.:
  • Petras Bagdonavičius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas.
  • Rūta Daujotaitė-Leonova, mokytoja, Karaliaučiaus krašto lietuvių visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Algimantas Šatas, Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas, nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris (m. 2023 m.).
• 1947 m. – Petras Algirdas Levickis, Lietuvos ir Vilniaus politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Jonas Tručinskas, Lietuvos ir Šiaulių miesto ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Urbanavičius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1955 m. – Olegas Ditkovskis, lietuvių aktorius, kompozitorius ir atlikėjas.
• 1956 m. – Petras Vainauskas, Jurbarko rajono politinis veikėjas.
• 1957 m. – Gintaras Stanulis, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1958 m. – Juvitas Giniotis, Lietuvos pedagogas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Jonas Žičkus, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Gintaras Balčiūnas, teisininkas, verslo teisės advokatas, buvęs politikas, Lietuvos teisingumo ministras.
• 1969 m. – Kęstutis Balčiūnas, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Audrius Šlekys, Lietuvos futbolo rinktinės, Kauno „Inkaro” ir FBK „Kauno” puolėjas (m. 2003 m.).
• 1984 m. – Saulius Klevinskas, Lietuvos futbolininkas, žaidžia vartininko pozicijoje.

Neaprašyti

• 1890 – Juozapas Karolis Miliauskas, literatas, kunigas;
• 1897 – Vincas Skardžius, poetas (m. 1967);
• 1927 – Juozas Požėra, rašytojas (m. 1997).

Mirtys

• 1640 m. – Motiejus Kazimieras Sarbievijus, SJ, poetas, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje. Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas, pramintas sarmatų Horacijumi (g. 1595 m.).
• 1827 m. – Liudvigas Heinrichas Bojanus, Vokietijos mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius (g. 1776 m.).
• 1949 m. – Antanas Žymantas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas ir visuomenės veikėjas. Rašytojos Žemaitės sūnus (g. 1879 m.).
• 1977 m. – Juozas Žagrakalys, Lietuvos teisininkas, rezistentas, vertėjas, prozininkas. (g. 1906 m.).
• 1986 m. – Justina Karpiūtė, vargonininkė, chorvedė, kultūros veikėja (g. 1904 m.).
• 1994 m. – Balys Gražulis, prozininkas. (g. 1914 m.).
• 2007 m. – Borisas Luchtanas, Lietuvos gydytojas onkologas, ginekologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Vienas pirmųjų onkologų Lietuvoje (g. 1910 m.).
• 2009 m. – Vincas Auryla, lietuvių literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1923 m.).
• 2022 m. – Vincentas Dienys, Lietuvos fizikas (g. 1936 m.).
• 2025 m. – Jonas Bagdanskis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1932 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1891 m. – gimė vokiečių menininkas, siurrealizmo atstovas, Maksas Ernstas;
• 1982 m. – prasidėjo Folklendo salų karas;
• 2005 m. – mirė Romos Katalikų Bažnyčios Popiežius Jonas Paulius II. Jo pontifikatas truko daugiau nei 26 metus.
• 2019 m. – po visuomenės protestų atsistatydino 20 metų Alžyro prezidentu išbuvęs A. Buteflika.

Gimimo dienos

• 747 m. – Karolis Didysis, frankų karalius nuo 768 m. (pietinės dalies nuo 771 m.), langobardų karalius nuo 774 m., Bavarijos hercogas nuo 788 m. Leonas III 800 m. jį paskelbė Romos imperatoriumi. Pipino Trumpojo ir Bertrados iš Laono sūnus. Nuo Karolio Didžiojo Pipinidų dinastija vadinama Karolingais. Karolingų dinastijos valdovo Karolio Martelio vaikaitis dar tebebūdamas gyvas buvo pradėtas vadinti Didžiuoju ir nuo viduramžių laikomas vienu iškiliausių Vakarų pasaulio valdovų (m. 814 m.).
• 1725 m. – Džakomas Džirolamas Kazanova, italų nuotykių ieškotojas, avantiūristas, rašytojas (rašė prancūziškai). Savo klajones ir avantiūristinius nuotykius aprašė „Dienoraščiuose“, kuriuose atspindėjo ir rokoko epochos papročius. Pagarsėjo kaip moterų suvedžiotojas, priversdavo jas įsimylėti rafinuotais būdais, kaskart vis kitokiais; jam padėdavo ir plačiai sklindanti šlovė apie nepaprastus lytinius sugebėjimus. Užkariavęs vieną moterį, gana greitai ją palikdavo, kadangi suvedžiojimas jam buvo svarbiau už pačią moterį (m. 1798 m.).
• 1805 m. – Hans Christian Andersen, danų poetas, rašytojas (m. 1875 m.).
• 1840 m. – Emilis Zola, prancūzų rašytojas, natūralizmo atstovas ir teoretikas (m. 1902 m.).
• 1862 m. – Janis Misinis, latvių bibliotekininkas, bibliografas, knygotyrininkas ir bibliofilas. Pirmosios latvių mokslinės bibliotekos kūrėjas, latvių mokslinės bibliografijos pradininkas (m. 1945 m.).
• 1876 m. – Karlis Goperis, Latvijos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1941 m.).
• 1891 m. – Maksas Ernstas, vokiečių dailininkas, poetas, vienas žymiausių dadaizmo ir siurrealizmo atstovų (m. 1976 m.).
• 1927 m. – Kenneth Peacock Tynan, anglų teatro kritikas (m. 1980 m.).
• 1933 m. – Abdelhamid Brahimi, Alžyro ministras pirmininkas, šias pareigas ėjo nuo 1984 m. sausio 22 d. iki 1988 m. lapkričio 5 d.
• 1944 m. – Martina Brošar, prancūzų aktorė ir rašytoja (m. 2025 m.).
• 1945 m. – Hansas Volfgangas Arndtas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas, Manheimo universiteto profesorius, nuo 2001 m. rektorius, habilituotas teisės mokslų daktaras.
• 1947 m. – Massiel, ispanų dainininkė. Didžiausias karjeros pasiekimas – 1968 metais, atstovaujant Ispanijai su daina „La, la, la“, laimėtas Eurovizijos dainų konkursas.
• 1959 m. – Juha Kankunenas, suomių lenktynininkas. Kankunenas laimėjo 23 pasaulio ralio čempionato etapus, keturis kartus tapo pasaulio ralio čempionu (1986, 1987, 1991 ir 1993 metais), taip pat yra vienintelis lenktynininkas tapęs pasaulio ralio čempionu su trijų skirtingų gamintojų automobiliais (Peugeot, Lancia bei Toyota). 1988 m. Kankunenas laimėjo Dakaro ralį, o 1988 m. ir 1991 m. – Čempionų lenktynes.
• 1968 m. – Karlosas Albertas Batresas Gonsalesas, tarptautinės kategorijos Gvatemalos futbolo teisėjas.
• 1980 m. – Carlos Salcido, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir PSV klubo gynėjas.
• 1981 m. – Hicham Aboucherouane, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Saudo Arabijos Al-Ittihad klubo puolėjas.
• 1982 m.:
  • Davidas Fereras Ernas, profesionalus Ispanijos tenisininkas.
  • Marco Amelia, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Livorno klubo vartininkas.
• 1983 m. – Arthur Boka, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir VfB Stuttgart klubo gynėjas.
• 1985 m. – Stéphane Lambiel, Šveicarijos dailiojo čiuožimo sportininkas. Devynių nacionalinių aukso, dviejų pasaulio aukso ir olimpinio sidabro savininkas.
• 1986 m.:
  • Andris Biedrinis, profesionalus Latvijos krepšininkas, kuris žaidžia vidurio puolėjo pozicijose Golden State „Warriors“ klube.
  • Ibrahimas Afelajus, profesionalus futbolininkas, Eindhoveno PSV klubo ir Nyderlandų rinktinės žaidėjas. Gali žaisti saugo ar krašto puolėjo pozicijose.

Mirtys

• 1118 m. – Balduinas I, Edesos grafas, nuo 1098 m. iki 1100 m. gruodžio 25 d., Jeruzalės karalius, valdė nuo 1100 m. gruodžio 25 d. iki mirties (g. 1058 m.).
• 1657 m. – Ferdinandas III, nuo 1625 m. Vengrijos karalius, nuo 1627 m. Čekijos karalius, 1637–1657 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (g. 1608 m.).
• 1914 m. – Paulius Heizė, vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas, vienas žymiausių XIX a.-XX a.-ojo amžiaus literatūrinio gyvenimo asmenybių. Garsus tapo savo novelėmis (g. 1830 m.).
• 1928 m. – Theodore William Richards, 1914 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1868 m.).
• 1937 m. – Janis Buivydas, Rusijos ir Latvijos generolas, pedagogas, karo istorikas (g. 1864 m.).
• 1974 m. – Georges Jean Raymond Pompidou, Prancūzijos politikas, nuo 1969 m. birželio 20 d. iki pat mirties buvęs Prancūzijos Prezidentu (g. 1911 m.).
• 1987 m. – Buddy Rich, amerikiečių džiazo atlikėjas (g. 1917 m.).
• 2003 m. – Ansis Epneris, latvių kino režisierius, scenaristas, prodiuseris (g. 1937 m.).
• 2005 m. – Jonas Paulius II, nuo 1978 metų spalio 16 d. iki pat savo mirties beveik 27 metus valdęs popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo ilgumą popiežiumi (g. 1920 m.).