Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šlėktos herbas arba bajoro herbas skiriamasis šlėktos arba bajorų giminės ženklas atsiradęs viduramžiais ir sudarytas pa
Bajoro herbas
Šlėktos herbas arba bajoro herbas – skiriamasis šlėktos arba bajorų giminės ženklas, atsiradęs viduramžiais ir sudarytas pagal . Herbai ilgainiui pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą jų turėtojų visuomeninę padėtį.
Istorija
Pagoniškoje Lietuvoje herbų nebuvo. Kunigaikščiai, bajorai ir gerieji žmonės naudojo asmeninius žymenis, tačiau tai nebuvo herbai, nes neturi skydo . Šie asmens žymenys dažniausiai būdavo linijiniai, ar turėdavo strėlių motyvą. Taip pat nežinoma ar tie asmens ženklai buvo paveldimi. Iš seniausių Lietuvos kunigaikščių asmeninių ženklų žinomi Kęstutaičių stiebų vartai, kurie dabar yra vadinami Gedimino stulpais ir Jogailos dvigubas kryžius, XV a. tapęs valstybės herbo sudėtine dalimi. Herbai Lietuvoje atsirado po 1387 m., priėmus krikštą. Lietuviškų bajorų herbų kaip tokių nėra. Visi lietuvių ir žemaičių herbai turi lenkiškus pavadinimus, nėra žinoma kad jie kada nors būtų turėję vietinius pavadinimų atitikmenis. Taip pat beveik visi lietuvių ir žemaičių bajorų herbai savo kilme yra lenkiški. Spėjama, kad vietinės lietuviškos, neatneštinės kilmės gali būti tik keletas herbų; žinoma per 150 giminių, kurių herbuose matomas vis kitaip pavaizduotas strėlės motyvas . Tai būtų Šimkevičių, Rusilavičiai, Pilsudskių, Nagevičių, Mockevičių, Kontautų ir kt. bajorų giminių herbai. Manoma, kad vėliau vykstant savanoriškai bajorijos polonizacijai šie herbai buvo standartizuoti ir pritaikyti standartiniai lenkiški pavadinimai kita vertus nėra žinoma kad bajorai būtų prieštaravę . Taipgi manoma, kad totorių kilmės bajorai, pvz., Glinskiai, stilizavo savo asmeninius ženklus, padarydami herbo skydo figūromis.
1413 m. sudaryta Horodlės unija, apibrėžusi abiejų kaimyninių valstybių santykius po Žalgirio mūšio, paskatino ir abiejų tautų bajorus glaudžiau bendradarbiauti. Neseniai pasikrikštijusios valstybės bajorai norėjo[reikalingas šaltinis] turėti puošnius krikščioniškus Lenkijos bajorų herbus. Asmens herbus lietuvių bajorai gavo 1413 m. spalio 2 d. Horodlės unijos metu. Horodlės unijos metu 47 lenkų giminės priėmė į savo tarpą Lietuvos bajorus, davė herbus ir suteikė tokias pat teises, kokias turėjo Lenkijos šlėkta. Kandidatus gauti herbus parinko pats Vytautas. Vilniaus vaivada Manvydas gavo Leliva herbą, Trakų vaivada Jaunis Valimuntaitis gavo Zadora herbą, Trakų kaštelionas Sungaila gavo herbą, Kristinas Astikas gavo Trąby herbą, Jonas Butrimas gavo herbą . Šiuos herbus ėmė naudoti išvardintų asmenų palikuonys, ir iš jų kilusios giminės, pavyzdžiui, Radvilos naudojo tą patį Trąby herbą, kaip kilę iš Astikų.
Po 1434 m., iš dalies sulyginus stačiatikių ir katalikų teises, herbai buvo suteikiami ir stačiatikių diduomenei. Lenkiški herbai patekę į lietuvių bajorams dažnai būdavo adaptuojami: truputį kisdavo herbų figūros, kitaip nuspalvinamas skydo laukas. Taip atsirado daug vietinių atmainų . Tik apie 12[reikalingas šaltinis] Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų ir bajorų turėjo savo, nepriklausomus nuo lenkų herbus. Tarp jų Chodkevičiai, Karpiai (Karp), (Vytis), Ostrogiškiai (Ostrogski), . Be lenkiškų herbų Lietuvoje dar šiek tiek buvo paplitusi kitų kraštų heraldika, daugiausiai vengrų ir vokiečių. XVI a. juos papildė iš Kuršo kilusių bajorų giminių , Feldenų, Pliaterių herbai.
Herbų pavadinimai
Dauguma herbų pavadinimų yra kilę iš asmenvardžių . Asmenvardinės kilmės (sudaryti pagal vardą, pavardę arba pravardę) herbų pavadinimai sudaro 48,4 % visų herbų pavadinimų, tokie būtų: Bończa, Mohyla, Nowicki, Olszewski, Pociey ir t. t. Daugelis šlėktų, kilusių iš kunigaikščių, turėjo unikalius herbus naudotus tik tos giminės, pavyzdžiui, Masalskių giminė naudojo Masalski herbą, Komarai – Komar, Zarembos – Zaręba, Pociejai – Pociey ir t. t.
Kiti herbų pavadinimai kilę iš vietovardžių, pavyzdžiui, herbo pavadinimas Rawa kilo nuo to paties pavadinimo upės Mazovijoje, herbas Nalęcz – ežero Lenkijoje. Vietovardinės kilmės herbų pavadinimai sudaro 7,7 % herbų pavadinimų .
3,7% herbų pavadinimai yra kilę iš kovos šūkių . Pavyzdžiui, Nabram – išvertus „Į vartus“ t. y. pagal prasmę „pulkime vartus“. Doliwa sutrumpėjo iš Do Liwa, išvertus „į Liwą“.
22,4% herbų pavadinti pagal herbo figūrą. Atsiradus šalmų papuošalams XVII amžiuje, pastariesiens dažnai buvo pritaikomas herbo pavadinimą atitinkantis gyvūnas ar daiktas . Pavyzdžiui, Ślepowron – skyde ir virš šalmo vaizduojamas aklas varnas, Tępa Podkowa – sudilusi pasaga.
Likę 17,8% herbų pavadinimai yra nežinomos kilmės .
Heraldinės giminės
To paties herbo turėtojai sudarydavo heraldinę giminę – ród. , pavyzdžiui, yra tos pačios heraldinės giminės atstovai, nors jų nesieja jokia giminystė. Šią lenkų tradiciją perėmė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šlėkta.
Bajorai prie pavardės nurodydavo iš kurios heraldinės giminės jie kilę, pavyzdžiui, Piotr Lubomirski, herbu Śreniawa . Manoma, kad heraldinės giminės atsirado stichiškai, herbo turėtojams siekiant įrodyti ar apginti savo kilmę nuo šmeižto <p. 244> Taip pat manoma, kad kai kurios heraldinės giminės atsirado kariams buriantis į būrius, pavyzdžiui, herbų pavadinimai Dołęga ir Doliwa yra kilę iš kovos šūksnių, išvertus reiškia „Į Lęgą!“ ir „Į Liwą!“.
Tos pačios heraldinės giminės atstovai turėjo tą patį herbą, ta patį motto, ir nesikeičianti herbą, tuo lenkų heraldika skyrėsi nuo kitų Europos kraštų heraldikos, kur kiekvienas asmuo turėdavo skirtingą herbą sudaromą pagal tėvų herbus, ar tik vienai giminei priklausantį herbą. Heraldinių giminių buvimas buvo išskirtinis lenkų heraldikos bruožas, neturintis analogų kitur Europoje.
Taip pat skaitykite
- Herbas;
- Heraldika;
- Lietuvos ir lietuvių kilmės teorijos.
Bibliografija
- Alfred Znamierowski. Insygnia, symbole i herby polskie, Warszawa 2003;
- Sławomir Górzyński, Jerzy Kochanowski. Herby szlachty polskiej, Warszawa 1990.
Šaltiniai
- Herbas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 317 psl.
- Edmundas Rimša. (1999) Kilmingųjų herbai Lietuvoje // Lietuvos bajorų palikuoniai. P.35-36
- Edmundas Rimša. (1999) Kilmingųjų herbai Lietuvoje // Lietuvos bajorų palikuoniai. P.37
- Edvardas Gudavičius. (1999) Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. T. 1. P. 462
- Edmundas Rimša. (1999) Kilmingųjų herbai Lietuvoje // Lietuvos bajorų palikuoniai. P.41
- Edmundas Rimša. (1999) Kilmingųjų herbai Lietuvoje // Lietuvos bajorų palikuoniai. P.40
- Norman Davies. Dievo žaislas Lenkijos istorija. T.1 ISBN 9986-39-050-8. p. 242.
- Edmundas Rimša. Kilmingųjų herbai Lietuvoje // Lietuvos bajorų palikuoniai. Danielius, Vilnius. ISBN 9986-442-78-8
- Norman Davies. Dievo žaislas Lenkijos istorija. T.1 ISBN 9986-39-050-8. p.242
- Norman Davies. Dievo žaislas Lenkijos istorija. T.1 ISBN 9986-39-050-8. p.243
Nuorodos
- Lenkų bajorų herbai Archyvuota kopija 2006-11-08 iš Wayback Machine projekto. (len.);
- Lenkijos ir ATR herbynas (len.);
- Herbų aprašymai Archyvuota kopija 2006-02-14 iš Wayback Machine projekto. (len.);
- Lenkijos heraldika Archyvuota kopija 2004-10-10 iš Wayback Machine projekto. (angl.);
- Bajorijos genealogija Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto. (len.),(angl.);
- ATR herbynas Archyvuota kopija 2009-01-26 iš Wayback Machine projekto. (len.),(angl.).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bajoro herbas, Kas yra Bajoro herbas? Ką reiškia Bajoro herbas?
Slektos herbas arba bajoro herbas skiriamasis slektos arba bajoru gimines zenklas atsirades viduramziais ir sudarytas pagal Herbai ilgainiui pasidare paveldimi ir pabreze privilegijuota ju turetoju visuomenine padetį Manvydu herbas LelivaKesgailu herbas ZadoraOstrogiskiu herbas OstrogskiIstorijaPagoniskoje Lietuvoje herbu nebuvo Kunigaiksciai bajorai ir gerieji zmones naudojo asmeninius zymenis taciau tai nebuvo herbai nes neturi skydo Sie asmens zymenys dazniausiai budavo linijiniai ar turedavo streliu motyva Taip pat nezinoma ar tie asmens zenklai buvo paveldimi Is seniausiu Lietuvos kunigaiksciu asmeniniu zenklu zinomi Kestutaiciu stiebu vartai kurie dabar yra vadinami Gedimino stulpais ir Jogailos dvigubas kryzius XV a tapes valstybes herbo sudetine dalimi Herbai Lietuvoje atsirado po 1387 m priemus kriksta Lietuvisku bajoru herbu kaip tokiu nera Visi lietuviu ir zemaiciu herbai turi lenkiskus pavadinimus nera zinoma kad jie kada nors butu tureje vietinius pavadinimu atitikmenis Taip pat beveik visi lietuviu ir zemaiciu bajoru herbai savo kilme yra lenkiski Spejama kad vietines lietuviskos neatnestines kilmes gali buti tik keletas herbu zinoma per 150 giminiu kuriu herbuose matomas vis kitaip pavaizduotas streles motyvas Tai butu Simkeviciu Rusilaviciai Pilsudskiu Nageviciu Mockeviciu Kontautu ir kt bajoru giminiu herbai Manoma kad veliau vykstant savanoriskai bajorijos polonizacijai sie herbai buvo standartizuoti ir pritaikyti standartiniai lenkiski pavadinimai kita vertus nera zinoma kad bajorai butu priestarave Taipgi manoma kad totoriu kilmes bajorai pvz Glinskiai stilizavo savo asmeninius zenklus padarydami herbo skydo figuromis 1413 m sudaryta Horodles unija apibrezusi abieju kaimyniniu valstybiu santykius po Zalgirio musio paskatino ir abieju tautu bajorus glaudziau bendradarbiauti Neseniai pasikrikstijusios valstybes bajorai norejo reikalingas saltinis tureti puosnius krikscioniskus Lenkijos bajoru herbus Asmens herbus lietuviu bajorai gavo 1413 m spalio 2 d Horodles unijos metu Horodles unijos metu 47 lenku gimines prieme į savo tarpa Lietuvos bajorus dave herbus ir suteike tokias pat teises kokias turejo Lenkijos slekta Kandidatus gauti herbus parinko pats Vytautas Vilniaus vaivada Manvydas gavo Leliva herba Traku vaivada Jaunis Valimuntaitis gavo Zadora herba Traku kastelionas Sungaila gavo herba Kristinas Astikas gavo Traby herba Jonas Butrimas gavo herba Siuos herbus eme naudoti isvardintu asmenu palikuonys ir is ju kilusios gimines pavyzdziui Radvilos naudojo ta patį Traby herba kaip kile is Astiku Po 1434 m is dalies sulyginus staciatikiu ir kataliku teises herbai buvo suteikiami ir staciatikiu diduomenei Lenkiski herbai pateke į lietuviu bajorams daznai budavo adaptuojami truputį kisdavo herbu figuros kitaip nuspalvinamas skydo laukas Taip atsirado daug vietiniu atmainu Tik apie 12 reikalingas saltinis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes didiku ir bajoru turejo savo nepriklausomus nuo lenku herbus Tarp ju Chodkeviciai Karpiai Karp Vytis Ostrogiskiai Ostrogski Be lenkisku herbu Lietuvoje dar siek tiek buvo paplitusi kitu krastu heraldika daugiausiai vengru ir vokieciu XVI a juos papilde is Kurso kilusiu bajoru giminiu Feldenu Pliateriu herbai Herbu pavadinimaiPierzchala I herbasNabram herbas Dauguma herbu pavadinimu yra kile is asmenvardziu Asmenvardines kilmes sudaryti pagal varda pavarde arba pravarde herbu pavadinimai sudaro 48 4 visu herbu pavadinimu tokie butu Boncza Mohyla Nowicki Olszewski Pociey ir t t Daugelis slektu kilusiu is kunigaiksciu turejo unikalius herbus naudotus tik tos gimines pavyzdziui Masalskiu gimine naudojo Masalski herba Komarai Komar Zarembos Zareba Pociejai Pociey ir t t Kiti herbu pavadinimai kile is vietovardziu pavyzdziui herbo pavadinimas Rawa kilo nuo to paties pavadinimo upes Mazovijoje herbas Nalecz ezero Lenkijoje Vietovardines kilmes herbu pavadinimai sudaro 7 7 herbu pavadinimu 3 7 herbu pavadinimai yra kile is kovos sukiu Pavyzdziui Nabram isvertus Į vartus t y pagal prasme pulkime vartus Doliwa sutrumpejo is Do Liwa isvertus į Liwa 22 4 herbu pavadinti pagal herbo figura Atsiradus salmu papuosalams XVII amziuje pastariesiens daznai buvo pritaikomas herbo pavadinima atitinkantis gyvunas ar daiktas Pavyzdziui Slepowron skyde ir virs salmo vaizduojamas aklas varnas Tepa Podkowa sudilusi pasaga Like 17 8 herbu pavadinimai yra nezinomos kilmes Heraldines giminesPierzhala herbasSreniawa herbas To paties herbo turetojai sudarydavo heraldine gimine rod pavyzdziui yra tos pacios heraldines gimines atstovai nors ju nesieja jokia giminyste Sia lenku tradicija pereme ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes slekta Bajorai prie pavardes nurodydavo is kurios heraldines gimines jie kile pavyzdziui Piotr Lubomirski herbu Sreniawa Manoma kad heraldines gimines atsirado stichiskai herbo turetojams siekiant įrodyti ar apginti savo kilme nuo smeizto lt p 244 gt Taip pat manoma kad kai kurios heraldines gimines atsirado kariams buriantis į burius pavyzdziui herbu pavadinimai Dolega ir Doliwa yra kile is kovos suksniu isvertus reiskia Į Lega ir Į Liwa Tos pacios heraldines gimines atstovai turejo ta patį herba ta patį motto ir nesikeicianti herba tuo lenku heraldika skyresi nuo kitu Europos krastu heraldikos kur kiekvienas asmuo turedavo skirtinga herba sudaroma pagal tevu herbus ar tik vienai giminei priklausantį herba Heraldiniu giminiu buvimas buvo isskirtinis lenku heraldikos bruozas neturintis analogu kitur Europoje Taip pat skaitykiteHerbas Heraldika Lietuvos ir lietuviu kilmes teorijos BibliografijaAlfred Znamierowski Insygnia symbole i herby polskie Warszawa 2003 Slawomir Gorzynski Jerzy Kochanowski Herby szlachty polskiej Warszawa 1990 SaltiniaiHerbas Lietuviskoji tarybine enciklopedija IV t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1978 T IV Gariga Jancas 317 psl Edmundas Rimsa 1999 Kilminguju herbai Lietuvoje Lietuvos bajoru palikuoniai P 35 36 Edmundas Rimsa 1999 Kilminguju herbai Lietuvoje Lietuvos bajoru palikuoniai P 37 Edvardas Gudavicius 1999 Lietuvos istorija Nuo seniausiu laiku iki 1569 metu T 1 P 462 Edmundas Rimsa 1999 Kilminguju herbai Lietuvoje Lietuvos bajoru palikuoniai P 41 Edmundas Rimsa 1999 Kilminguju herbai Lietuvoje Lietuvos bajoru palikuoniai P 40 Norman Davies Dievo zaislas Lenkijos istorija T 1 ISBN 9986 39 050 8 p 242 Edmundas Rimsa Kilminguju herbai Lietuvoje Lietuvos bajoru palikuoniai Danielius Vilnius ISBN 9986 442 78 8 Norman Davies Dievo zaislas Lenkijos istorija T 1 ISBN 9986 39 050 8 p 242 Norman Davies Dievo zaislas Lenkijos istorija T 1 ISBN 9986 39 050 8 p 243NuorodosLenku bajoru herbai Archyvuota kopija 2006 11 08 is Wayback Machine projekto len Lenkijos ir ATR herbynas len Herbu aprasymai Archyvuota kopija 2006 02 14 is Wayback Machine projekto len Lenkijos heraldika Archyvuota kopija 2004 10 10 is Wayback Machine projekto angl Bajorijos genealogija Archyvuota kopija 2007 03 11 is Wayback Machine projekto len angl ATR herbynas Archyvuota kopija 2009 01 26 is Wayback Machine projekto len angl Vikiteka Slektos herbas vaizdine ir garsine medziaga