Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Katerina AragonietėKaralienės portretas 1520 m Gimė 1485 m gruodžio 16 d KastilijojeMirė 1536 m sausio 7 d 50 metų Angli
Katerina Aragonietė
| Katerina Aragonietė | |
|---|---|
| Karalienės portretas 1520 m. | |
| Gimė | 1485 m. gruodžio 16 d. Kastilijoje |
| Mirė | 1536 m. sausio 7 d. (50 metų) Anglijoje |
| Palaidotas (-a) | 1536 m. sausio 29 d. Piterboro katedra, Anglija |
| Tėvas | Ferdinandas II |
| Motina | Izabelė I |
| Sutuoktinis (-ė) | Velso princas Artūras, Henrikas VIII |
| Vaikai | Henrikas, Marija I |
| Anglijos karalienė | |
| Valdė | 1509 m. - 1533 m. (~24 metai) |
| Karūnavimas | 1509 m. birželio 24 d. |
| Vikiteka | Katerina Aragonietė |
| Parašas | |
Katerina Aragonietė (isp. Catalina de Aragón; 1485 m. gruodžio 16 d. Kastilijoje – 1536 m. sausio 7 d. Anglijoje) – pirmoji karaliaus Henriko VIII žmona, Anglijos karalienė, valdžiusi nuo santuokos pradžios 1509 m. birželio 11 d. iki santuokos nutraukimo 1533 m. gegužės 23 d.
Kastilijos karalienės Izabelės I ir Aragono karaliaus Ferdinando II dukra Katerina, būdama trejų metų, buvo pažadėta Anglijos sosto įpėdiniui princui Artūrui, Henriko VIII vyriausiajam broliui. Jie susituokė 1501 m., bet Artūras, sunkiai susirgęs, mirė po penkių mėnesių. 1507 m. Katerina vykdė Aragono karūnos ambasadorės Anglijoje pareigas ir buvo pirmoji žinoma moteris ambasadorė Europos istorijoje.1509 m. ji, tvirtindama, kad jų santuoka su Artūru nebuvo užbaigta, ištekėjo už jaunesniojo savo buvusio vyro brolio Henriko VIII.
Jaunystė
Katerina gimė 1485 m. gruodžio 16 d. naktį Alkala de Henareso arkivyskupo rūmuose, netoli Madrido. Ji buvo jauniausias Aragono karaliaus Ferdinando II ir Kastilijos karalienės Izabelės I išgyvenęs vaikas. Katerina buvo gana žemo ūgio, ilgais raudonais plaukais, plačiomis mėlynomis akimis, apvaliu veidu ir šviesia veido oda. Iš motinos pusės ji kilusi iš Lankasterio namų, Anglijos karališkųjų namų, ir buvo savo uošvio Henriko VII trečios eilės pusseserė bei uošvės Elžbietos Jorkietės ketvirtos eilės pusseserė.
Jauną Kateriną mokė mokytojas Aleksandras Geraldinis, kuris buvo Šventųjų ordino tarnautojas. Ji studijavo aritmetiką, kanonų ir civilinę teisę, klasikinę literatūrą, genealogiją ir heraldiką, istoriją, filosofiją, religiją ir teologiją. Ji patyrė stiprų religinį auklėjimą ir išsiugdė Romos katalikų tikėjimą. Katerina mokėjo kalbėti, skaityti ir rašyti ispanų ir lotynų kalbomis, taip pat kalbėjo prancūziškai ir graikiškai. Mergaitė buvo mokoma buities įgūdžių, pavyzdžiui, maisto gaminimo, šokių, piešimo, siuvinėjimo, gerų manierų, nėrinių mezgimo, muzikos, adatų, siuvimo, verpimo ir audimo menų.
Ankstyvoje jaunystėje dėl anglų tautybės protėvių, kuriuos Katerina paveldėjo iš savo motinos, ji buvo laikoma tinkama žmona Velso princui Artūrui, būsimajam Anglijos sosto įpėdiniui. 1499 m. gegužės 19 d. jiedu susituokė pagal įgaliojimą ir susirašinėjo laiškais lotynų kalba, kol Artūrui sukako penkiolika metų, ir buvo nuspręsta, kad jie yra pakankamai suaugę, kad galėtų tuoktis. Jaunuolių sąjunga sustiprino Tiudorų dinastiją Europos karališkųjų asmenų akyse ir patvirtino Tiudorų dinastijos pretenzijas į Anglijos sostą.
Artūro žmona ir našlė
1501 m. rugpjūčio 17 d. penkiolikmetė Katerina išvyko iš Ispanijos ir lapkričio 4 d. susitiko su Artūru Dogmersfielde, Hempšyre. Yra mažai žinoma apie jų pirmuosius įspūdžius, tačiau Artūras uošviams parašė, kad bus „tikras ir mylintis vyras“, ir pasakė tėvams, kad jam be galo malonu „pažvelgti į savo mylimosios nuotakos veidą“. Po dešimties dienų, 1501 m. lapkričio 14 d., jie susituokė senojoje Šv. Pauliaus katedroje. Po vestuvių pora buvo išsiųsta į Ladlou pilį pirmininkauti Velso tarybai ir maršui. Tačiau po kelių mėnesių jie abu susirgo liga, kuri buvo apėmusi visą vietovę. Artūras mirė 1502 m. balandžio 2 d., o šešiolikmetė Katerina išgyveno ir tapo našle.
Karalius Henrikas VII nenorėjo grąžinti gauto kraičio Katerinos tėvui, kaip buvo reikalaujama sutartyje, jei ji grįžtų į gimtinę. Todėl po karalienės Elžbietos mirties, 1503 m. vasario mėn., karalius Henrikas VII svarstė galimybę vesti Kateriną, tačiau tam paprieštaravo našlės tėvas. Buvo sutarta, kad Katerina ištekės už antrojo Henriko VII sūnaus Henriko, Jorko hercogo, kuris buvo penkeriais metais už ją jaunesnis. Santuokos su Artūro broliu įvykdymas priklausė nuo to, ar popiežius suteiks jiems dispensaciją, nes kanonų teisė uždraudė vyrui vesti savo brolio našlę. Katerina paliudijo, kad jos santuoka su Artūru niekada nebuvo užbaigta, nes pagal kanonų teisę santuoką galima išardyti, jei ji nėra užbaigta.
Anglijos karalienė
1509 m. birželio 11 d. įvyko antrosios Katerinos vestuvės. Praėjus septyneriems metams po princo Artūro mirties, ji ištekėjo už Henriko VIII, kuris paveldėjo sostą.1509 m. birželio 23 d., šeštadienį, vyko tradicinė karūnavimo išvakarių eisena, kurią pasitiko gausi ir entuziastinga minia. Kitą dieną, sekmadienį, Henriką VIII ir Kateriną palaimino ir karūnavo Kenterberio arkivyskupas. Liepos mėnesį naujoji karalienė buvo pristatyta Anglijos visuomenei daugelyje socialinių progų bei švenčių. Ji padarė puikų įspūdį ir buvo maloniai priimta Anglijos gyventojų.
1513 m. birželio 11 d. Henrikas VIII paskyrė Kateriną regente Anglijoje su „karalystės gubernatoriaus ir generolo kapitono“ titulais, o pats išvyko į Prancūziją dėl karinės operacijos. Tuo metu vykęs karas su Škotija suintensyvėjo ir škotai įsiveržė į Angliją, todėl 1513 m. rugsėjo 3 d. Katerina įsakė suburti kariuomenę Midlando grafystėse. Ji pati būdama itin nėščia išvyko į šiaurės žemes tam, kad galėtų kreiptis į kariuomenę ir ją sustiprinti. Karalienės kalba įkvėpė karius ir Floddeno mūšyje buvo pasiekta pergalė. Katerina išsiuntė savo vyrui Henrikui VIII laišką kartu su kruvinu Škotijos karaliaus Jokūbo IV, kuris žuvo mūšyje, palto gabalėliu, kad karalius tokia žinia sustiprintų ir savo kariuomenės gretas.
Bėgant metams Katerinos religinis pasišventimas ir susidomėjimas akademinėmis sritimis vis didėjo. Ji toliau plėtė savo žinias ir mokė savo dukrą Mariją. Tuo metu moterų išsilavinimas tapo madingas, karalienė Katerina rūpinosi švietimu ir aukojo dideles pinigų sumas mokslo įstaigoms. Tačiau karalius Henrikas VIII vis dar norėjo sulaukti vyriškosios lyties įpėdinio, nes Tiudorų dinastija buvo nauja, o jos teisėtumas dar galėjo būti išbandytas.
Santuokos nutraukimas
1525 m. Henrikas VIII susižavėjo Ana Bolein, karalienės Katerinos dama, kuri buvo daug jaunesnė už Henriką VIII, ir pradėjo ją persekioti. Katerina tuo metu nebegalėjo susilaukti vaikų ir Henrikas VIII pradėjo tikėti, kad jų santuoka buvo prakeikta, nes Biblija tvirtino, kad jei vyras veda savo brolio žmoną, tai ta pora bus bevaikė. Trokšdamas turėti sūnų, Henrikas nusprendė siekti santuokos anuliavimo, todėl, apkaltinęs Kateriną melagingu pranešimu apie neužbaigtą santuoką su Artūru, jis popiežiui Klemensui VII pateikė ieškinį dėl santuokos panaikinimo.
Anglijoje buvo sušauktas bažnytinis teismas, kuriame pirmininkavo popiežiaus atstovas, o jame dalyvavo pats Henrikas VIII su Katerina. Tačiau popiežius neketino leisti priimti sprendimo Anglijoje, todėl ieškinys buvo atšauktas. Popiežius uždraudė Henrikui VIII dar kartą tuoktis, kol nebuvo priimtas sprendimas Romoje. Po metų santuoka buvo anuliuota, Katerina buvo ištremta iš teismo, o jos seni kambariai atiteko Ana Bolein.
Ištrėmimas ir mirtis
Grįžęs iš susitikimo su Prancūzijos karaliumi Pranciškumi I, Henrikas VIII slaptos ceremonijos metu vedė Ana Bolein. Karalius gynė jų santuokos teisėtumą nurodydamas, kad Katerina taip pat anksčiau buvo vedusi. Jei ji ir Artūras būtų užbaigę savo santuoką, pagal kanonų teisę Henrikas VIII turėjo teisę tuoktis dar kartą.1533 m. gegužės 23 d. Henriko VIII ir Katerinos santuoka buvo paskelbta neteisėta, nors Katerina liudijo, kad ji ir Artūras niekada neturėjo fizinių santykių. 1533 m. gegužės 28 d. Henriko VIII ir Ana Bolein santuoka buvo paskelbta galiojančia.
Iki savo gyvenimo pabaigos Katerina nenustojo savęs vadinti vienintele teisėta Henriko VIII žmona ir vienintele teisėta Anglijos karaliene, o jos tarnai toliau ją vadino karaliene. Karalius panaikino jos teisę į bet kokį titulą, išskyrus „Velso princesės“, pripažindamas jos, kaip jo brolio našlės, pareigas.
1531 m. pabaigoje Katerina išvyko iš Henriko VIII rūmų. Ji buvo kilnojama po įvairias vietas, kol galiausiai buvo perkelta į Kimboltono pilį, kur gyveno viename kambaryje, kurį paliko tik norėdama dalyvauti Šv. Mišiose. Katerina būdavo apsirengusi tik Šv. Pranciškaus ordino marškiniais ir nuolat pasninkavo. 1535 m. gruodžio pabaigoje, pajutusi, kad jos mirtis jau arti, Katerina sudarė testamentą ir parašė savo sūnėnui imperatoriui Karoliui V, prašydama apsaugoti jos dukrą.
Katerina mirė Kimboltono pilyje 1536 m. sausio 7 d. Kitą dieną žinia apie jos mirtį pasiekė karalių Henriką VIII. Tuo metu sklandė gandai, kad ją nunuodijo. Karalienė buvo palaidota Piterboro katedroje. Karalius Henrikas VIII nedalyvavo laidotuvėse ir uždraudė jose dalyvauti jų dukrai Marijai.
Išnašos
- Weir 1991, p. 59.
- Lehman 2011, p. 283.
- Fraser 1992, p. 24.
- Weir 1991, p. 15.
- Lehman 2011, p. 284.
- Fraser 1992, p. 12.
- Weir 1991, p. 20.
- Sanders & Low 1910, p. 235.
- Starkey 2003, pp. 45–46.
- Tremlett 2010, p. 73.
- Cahill Marrón 2012.
- Lehman 2011, p. 285.
- Weir 1991, p. 34.
- Lehman 2011, p. 290.
- Lehman 2011, p. 287.
- Eagles 2002, p. 194.
- Rymer 1741, p. 49.
- Ellis 1846, p. 82–84, 88–89.
- Lehman 2011, p. 288–289.
- Scarisbrick 1997, p. 154.
- Catherine of Aragon Biography.
- Lehman 2011, p. 292.
- Starkey 2003, pp. 462–464.
- Williams 1971, p. 124.
- Eagles 2002, p. 202.
- Lehman 2011, p. 294.
Šaltiniai
- Tremlett, Giles (2010). Catherine of Aragon: Henry's Spanish Queen. Faber and Faber. ISBN 978-0-571-23511-7.
- Weir, Alison (1991). The Six Wives of Henry VIII. Grove press. ISBN 0-8021-3683-4.
- Rymer, Thomas ed. Foedera, vol. 6 part 1, Hague (1741). letter to the treasurer John Heron.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - Cahill Marrón, Emma Luisa (2012). Arte y poder: negociaciones matrimoniales y festejos nupciales para el enlace entre Catalina Trastámara y Arturo Tudor (ispanų). UCrea.
- Lehman, H. Eugene (2011). Lives of England's Reigning and Consort Queens. AuthorHouse Publishing. ISBN 978-1-4634-3057-3.
- Ellis, Henry, red. (1846). Original Letters Illustrative of English History, 3rd Series, vol.1. Richard Bentley.
- Frederick Sanders, Sir Sidney Low (1910). The dictionary of English history.
- Fraser, Antonia (1992). The Wives of Henry VIII. Vintage. ISBN 0-679-73001-X.
- Scarisbrick, J. J (1997). Yale English Monarchs—Henry VIII. Yale University Press. ISBN 978-0-300-07158-0.
- Eagles, Robin (2002). The Rough Guide History of England. Rough Guides. ISBN 978-1-85828-799-7.
- Starkey, David (2003). Six Wives: The Queens of Henry VIII. ISBN 0-06-000550-5.
- Williams, Neville (1971). Henry VIII and His Court. Macmillan Pub Co. ISBN 978-0-02-629100-2.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Katerina Aragonietė, Kas yra Katerina Aragonietė? Ką reiškia Katerina Aragonietė?
Katerina AragonieteKaralienes portretas 1520 m Gime 1485 m gruodzio 16 d KastilijojeMire 1536 m sausio 7 d 50 metu AnglijojePalaidotas a 1536 m sausio 29 d Piterboro katedra AnglijaTevas Ferdinandas IIMotina Izabele ISutuoktinis e Velso princas Arturas Henrikas VIIIVaikai Henrikas Marija IAnglijos karalieneValde 1509 m 1533 m 24 metai Karunavimas 1509 m birzelio 24 d Vikiteka Katerina AragonieteParasas Katerina Aragoniete isp Catalina de Aragon 1485 m gruodzio 16 d Kastilijoje 1536 m sausio 7 d Anglijoje pirmoji karaliaus Henriko VIII zmona Anglijos karaliene valdziusi nuo santuokos pradzios 1509 m birzelio 11 d iki santuokos nutraukimo 1533 m geguzes 23 d Kastilijos karalienes Izabeles I ir Aragono karaliaus Ferdinando II dukra Katerina budama treju metu buvo pazadeta Anglijos sosto įpediniui princui Arturui Henriko VIII vyriausiajam broliui Jie susituoke 1501 m bet Arturas sunkiai susirges mire po penkiu menesiu 1507 m Katerina vykde Aragono karunos ambasadores Anglijoje pareigas ir buvo pirmoji zinoma moteris ambasadore Europos istorijoje 1509 m ji tvirtindama kad ju santuoka su Arturu nebuvo uzbaigta istekejo uz jaunesniojo savo buvusio vyro brolio Henriko VIII JaunysteKaterina gime 1485 m gruodzio 16 d naktį Alkala de Henareso arkivyskupo rumuose netoli Madrido Ji buvo jauniausias Aragono karaliaus Ferdinando II ir Kastilijos karalienes Izabeles I isgyvenes vaikas Katerina buvo gana zemo ugio ilgais raudonais plaukais placiomis melynomis akimis apvaliu veidu ir sviesia veido oda Is motinos puses ji kilusi is Lankasterio namu Anglijos karaliskuju namu ir buvo savo uosvio Henriko VII trecios eiles pussesere bei uosves Elzbietos Jorkietes ketvirtos eiles pussesere Jauna Katerina moke mokytojas Aleksandras Geraldinis kuris buvo Sventuju ordino tarnautojas Ji studijavo aritmetika kanonu ir civiline teise klasikine literatura genealogija ir heraldika istorija filosofija religija ir teologija Ji patyre stipru religinį auklejima ir issiugde Romos kataliku tikejima Katerina mokejo kalbeti skaityti ir rasyti ispanu ir lotynu kalbomis taip pat kalbejo prancuziskai ir graikiskai Mergaite buvo mokoma buities įgudziu pavyzdziui maisto gaminimo sokiu piesimo siuvinejimo geru manieru neriniu mezgimo muzikos adatu siuvimo verpimo ir audimo menu Ankstyvoje jaunysteje del anglu tautybes proteviu kuriuos Katerina paveldejo is savo motinos ji buvo laikoma tinkama zmona Velso princui Arturui busimajam Anglijos sosto įpediniui 1499 m geguzes 19 d jiedu susituoke pagal įgaliojima ir susirasinejo laiskais lotynu kalba kol Arturui sukako penkiolika metu ir buvo nuspresta kad jie yra pakankamai suauge kad galetu tuoktis Jaunuoliu sajunga sustiprino Tiudoru dinastija Europos karaliskuju asmenu akyse ir patvirtino Tiudoru dinastijos pretenzijas į Anglijos sosta Arturo zmona ir nasle1501 m rugpjucio 17 d penkiolikmete Katerina isvyko is Ispanijos ir lapkricio 4 d susitiko su Arturu Dogmersfielde Hempsyre Yra mazai zinoma apie ju pirmuosius įspudzius taciau Arturas uosviams parase kad bus tikras ir mylintis vyras ir pasake tevams kad jam be galo malonu pazvelgti į savo mylimosios nuotakos veida Po desimties dienu 1501 m lapkricio 14 d jie susituoke senojoje Sv Pauliaus katedroje Po vestuviu pora buvo issiusta į Ladlou pilį pirmininkauti Velso tarybai ir marsui Taciau po keliu menesiu jie abu susirgo liga kuri buvo apemusi visa vietove Arturas mire 1502 m balandzio 2 d o sesiolikmete Katerina isgyveno ir tapo nasle Karalius Henrikas VII nenorejo grazinti gauto kraicio Katerinos tevui kaip buvo reikalaujama sutartyje jei ji grįztu į gimtine Todel po karalienes Elzbietos mirties 1503 m vasario men karalius Henrikas VII svarste galimybe vesti Katerina taciau tam papriestaravo nasles tevas Buvo sutarta kad Katerina istekes uz antrojo Henriko VII sunaus Henriko Jorko hercogo kuris buvo penkeriais metais uz ja jaunesnis Santuokos su Arturo broliu įvykdymas priklause nuo to ar popiezius suteiks jiems dispensacija nes kanonu teise uzdraude vyrui vesti savo brolio nasle Katerina paliudijo kad jos santuoka su Arturu niekada nebuvo uzbaigta nes pagal kanonu teise santuoka galima isardyti jei ji nera uzbaigta Anglijos karalieneKaralius Henrikas VIII 1537 m 1509 m birzelio 11 d įvyko antrosios Katerinos vestuves Praejus septyneriems metams po princo Arturo mirties ji istekejo uz Henriko VIII kuris paveldejo sosta 1509 m birzelio 23 d sestadienį vyko tradicine karunavimo isvakariu eisena kuria pasitiko gausi ir entuziastinga minia Kita diena sekmadienį Henrika VIII ir Katerina palaimino ir karunavo Kenterberio arkivyskupas Liepos menesį naujoji karaliene buvo pristatyta Anglijos visuomenei daugelyje socialiniu progu bei svenciu Ji padare puiku įspudį ir buvo maloniai priimta Anglijos gyventoju 1513 m birzelio 11 d Henrikas VIII paskyre Katerina regente Anglijoje su karalystes gubernatoriaus ir generolo kapitono titulais o pats isvyko į Prancuzija del karines operacijos Tuo metu vykes karas su Skotija suintensyvejo ir skotai įsiverze į Anglija todel 1513 m rugsejo 3 d Katerina įsake suburti kariuomene Midlando grafystese Ji pati budama itin nescia isvyko į siaures zemes tam kad galetu kreiptis į kariuomene ir ja sustiprinti Karalienes kalba įkvepe karius ir Floddeno musyje buvo pasiekta pergale Katerina issiunte savo vyrui Henrikui VIII laiska kartu su kruvinu Skotijos karaliaus Jokubo IV kuris zuvo musyje palto gabaleliu kad karalius tokia zinia sustiprintu ir savo kariuomenes gretas Begant metams Katerinos religinis pasisventimas ir susidomejimas akademinemis sritimis vis didejo Ji toliau plete savo zinias ir moke savo dukra Marija Tuo metu moteru issilavinimas tapo madingas karaliene Katerina rupinosi svietimu ir aukojo dideles pinigu sumas mokslo įstaigoms Taciau karalius Henrikas VIII vis dar norejo sulaukti vyriskosios lyties įpedinio nes Tiudoru dinastija buvo nauja o jos teisetumas dar galejo buti isbandytas Santuokos nutraukimas1525 m Henrikas VIII susizavejo Ana Bolein karalienes Katerinos dama kuri buvo daug jaunesne uz Henrika VIII ir pradejo ja persekioti Katerina tuo metu nebegalejo susilaukti vaiku ir Henrikas VIII pradejo tiketi kad ju santuoka buvo prakeikta nes Biblija tvirtino kad jei vyras veda savo brolio zmona tai ta pora bus bevaike Troksdamas tureti sunu Henrikas nusprende siekti santuokos anuliavimo todel apkaltines Katerina melagingu pranesimu apie neuzbaigta santuoka su Arturu jis popieziui Klemensui VII pateike ieskinį del santuokos panaikinimo Anglijoje buvo susauktas baznytinis teismas kuriame pirmininkavo popieziaus atstovas o jame dalyvavo pats Henrikas VIII su Katerina Taciau popiezius neketino leisti priimti sprendimo Anglijoje todel ieskinys buvo atsauktas Popiezius uzdraude Henrikui VIII dar karta tuoktis kol nebuvo priimtas sprendimas Romoje Po metu santuoka buvo anuliuota Katerina buvo istremta is teismo o jos seni kambariai atiteko Ana Bolein Istremimas ir mirtisGrįzes is susitikimo su Prancuzijos karaliumi Pranciskumi I Henrikas VIII slaptos ceremonijos metu vede Ana Bolein Karalius gyne ju santuokos teisetuma nurodydamas kad Katerina taip pat anksciau buvo vedusi Jei ji ir Arturas butu uzbaige savo santuoka pagal kanonu teise Henrikas VIII turejo teise tuoktis dar karta 1533 m geguzes 23 d Henriko VIII ir Katerinos santuoka buvo paskelbta neteiseta nors Katerina liudijo kad ji ir Arturas niekada neturejo fiziniu santykiu 1533 m geguzes 28 d Henriko VIII ir Ana Bolein santuoka buvo paskelbta galiojancia Iki savo gyvenimo pabaigos Katerina nenustojo saves vadinti vienintele teiseta Henriko VIII zmona ir vienintele teiseta Anglijos karaliene o jos tarnai toliau ja vadino karaliene Karalius panaikino jos teise į bet kokį titula isskyrus Velso princeses pripazindamas jos kaip jo brolio nasles pareigas 1531 m pabaigoje Katerina isvyko is Henriko VIII rumu Ji buvo kilnojama po įvairias vietas kol galiausiai buvo perkelta į Kimboltono pilį kur gyveno viename kambaryje kurį paliko tik noredama dalyvauti Sv Misiose Katerina budavo apsirengusi tik Sv Pranciskaus ordino marskiniais ir nuolat pasninkavo 1535 m gruodzio pabaigoje pajutusi kad jos mirtis jau arti Katerina sudare testamenta ir parase savo sunenui imperatoriui Karoliui V prasydama apsaugoti jos dukra Katerina mire Kimboltono pilyje 1536 m sausio 7 d Kita diena zinia apie jos mirtį pasieke karaliu Henrika VIII Tuo metu sklande gandai kad ja nunuodijo Karaliene buvo palaidota Piterboro katedroje Karalius Henrikas VIII nedalyvavo laidotuvese ir uzdraude jose dalyvauti ju dukrai Marijai IsnasosWeir 1991 p 59 Lehman 2011 p 283 Fraser 1992 p 24 Weir 1991 p 15 Lehman 2011 p 284 Fraser 1992 p 12 Weir 1991 p 20 Sanders amp Low 1910 p 235 Starkey 2003 pp 45 46 Tremlett 2010 p 73 Cahill Marron 2012 Lehman 2011 p 285 Weir 1991 p 34 Lehman 2011 p 290 Lehman 2011 p 287 Eagles 2002 p 194 Rymer 1741 p 49 Ellis 1846 p 82 84 88 89 Lehman 2011 p 288 289 Scarisbrick 1997 p 154 Catherine of Aragon Biography sfn error no target CITEREFCatherine of Aragon Biography Lehman 2011 p 292 Starkey 2003 pp 462 464 Williams 1971 p 124 Eagles 2002 p 202 Lehman 2011 p 294 SaltiniaiTremlett Giles 2010 Catherine of Aragon Henry s Spanish Queen Faber and Faber ISBN 978 0 571 23511 7 Weir Alison 1991 The Six Wives of Henry VIII Grove press ISBN 0 8021 3683 4 Rymer Thomas ed Foedera vol 6 part 1 Hague 1741 letter to the treasurer John Heron a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names authors list link CS1 prieziura numeric names authors list link Cahill Marron Emma Luisa 2012 Arte y poder negociaciones matrimoniales y festejos nupciales para el enlace entre Catalina Trastamara y Arturo Tudor ispanu UCrea Lehman H Eugene 2011 Lives of England s Reigning and Consort Queens AuthorHouse Publishing ISBN 978 1 4634 3057 3 Ellis Henry red 1846 Original Letters Illustrative of English History 3rd Series vol 1 Richard Bentley Frederick Sanders Sir Sidney Low 1910 The dictionary of English history Fraser Antonia 1992 The Wives of Henry VIII Vintage ISBN 0 679 73001 X Scarisbrick J J 1997 Yale English Monarchs Henry VIII Yale University Press ISBN 978 0 300 07158 0 Eagles Robin 2002 The Rough Guide History of England Rough Guides ISBN 978 1 85828 799 7 Starkey David 2003 Six Wives The Queens of Henry VIII ISBN 0 06 000550 5 Williams Neville 1971 Henry VIII and His Court Macmillan Pub Co ISBN 978 0 02 629100 2