Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Romėnų kariuomenė lot Militia senovės Romos karinės pajėgos laikotarpyje nuo Romos miesto įkūrimo apie 800 m pr m e iki
Romėnų kariuomenė
Romėnų kariuomenė (lot. Militia) – senovės Romos karinės pajėgos laikotarpyje nuo Romos miesto įkūrimo apie 800 m. pr. m. e. iki Vakarų Romos imperijos žlugimo 476 m. e. m. Svarbiausią ir pagrindinę pajėgų dalį sudarė sausumos kariuomenė. Maždaug nuo ją papildė .
Romėnų kariuomenė buvo labai svarbi Romos valstybės dalis. Karinės jų kampanijos vyko apie 1300 metų nuo Partos rytuose iki Ispanijos vakaruose, ir nuo Šiaurės Afrikos pietuose iki Galijos bei Britų salų šiaurėje. Istorikas Juozapas Flavijus romėnus apibūdino taip: „jau gimsta pasiruošę ir ginkluoti“.
Romėnų kariuomenės istoriją galima suskirstyti į kelis etapus. Pirmiausiai ji vykdė nedidelio masto karines kampanijas aplinkiniuose kraštuose (daugiausiai pačioje Italijoje), buvo ginkluota ietimis bei akstimis (svaidomom ietim) ir naudojo falangos rikiuotę, kuri buvo įtakota etruskų ir graikų karybos būdo. Susidūrę su galais, romėnai pradėjo plačiau naudoti ir kalavijus. Didžiausią suklestėjimą Romos kariuomenė pasiekė ankstyvosios – viduriniosios imperijos epochos laikmečiu, kai romėnai turėjo nuolatinę profesionalią kariuomenę, sudarytą iš ypač gerai ištreniruotų karių, kuriems tai buvo amatas ir pragyvenimo šaltinis.
Kariai
Roma savo didžiausio išsiplėtimo metu, pasak , turėjo 45 – 120 milijonų gyventojų. Kiek tiksliai iš jų buvo nuolatinėje kariuomenėje, nėra žinoma. Gibonas teigia, kad auksiliarijų ir romėnų legionierių bendras skaičius Adriano laikais galėjo siekti 375 tūkstančius.
Vėlyvosios imperijos periodu suprastėjo karinės įrangos kokybė, ir nors padaugėjo kareivių – dauguma jų buvo iš germanų genčių. Vakarų Romos imperijos didžiąją kariuomenės dalį sudarė Romos teritorijoje gyvenančios germanų tautos. Apie Rytų Romos imperijos kariuomenę skaitykite straipsnyje .
Finansavimas ir išlaidos
Romos karalystės bei beveik visu respublikos laikotarpiu kariai įrangą turėjo pirktis ir atsinešti patys, iš savo lėšų. Taip pat, už kariavimą jie negaudavo nuolatinio atlyginimo, tad Romos valstybės išlaidos armijai būdavo minimalios. Kita vertus, jos vis tiek sudarė bene didžiausią valstybės išlaidų dalį, kadangi nebūdavo jokių kitų, šiuo metu kiekvienoje valstybėje įprastų išlaidų: mokslui, sveikatos apsaugai, socialiniam draudimui, viešajam transportui ir panašiai.
Vėlyvosios respublikos periodu, po Gajaus Marijaus reformų, kariams už tarnybą buvo pradėta mokėti iš valstybės biudžeto, taip pat valstybė suteikdavo visą reikalingą įrangą ir ginklus. Dar kiek vėliau tapo įprasta, kad kareiviams moka juos vedantis karvedys.
Sparčiausio Romos plėtimosi periodu Respublikos ir ankstyvosios imperijos laikotarpiu karų metu priplėštos gėrybės sudarė labai svarbią valstybės ekonomikos dalį. Kai kurių istorikų nuomone, tuo metu visa romėnų ekonomika ir rėmėsi aplinkinių kraštų plėšimu, o imperijai nustojus plėstis prasidėjo turtinis nuosmukis, tapęs viena iš svarbių jos žlugimo priežasčių.
Didėjant kariuomenės apimčiai ir karių atlyginimams, atsirado papildomi mokesčiai, buvo padidinti kai kurie esami.
Vadovavimo struktūra
Karalystės epochoje formalus vyriausiasis kariuomenės vadas buvo karalius. Daugiau apie šio periodo romėnų kariuomenės vadovavimo struktūrą yra beveik nieko nežinoma. Greičiausiai žemesni vadai buvo kiti Romos aristokratai.
Romos respublikos periodu aukščiausioji valdžia buvo senatas, renkamas žmonių. Pats senatas išrinkdavo du konsulus, kuriems be kitų pareigų priklausė ir vadovavimas kariuomenei. Jiems pavaldūs buvo pretoriai ir kvestoriai, o pastariesiems – kariuomenė, suskirstyta į iš sudarytus legionus bei pagalbines sąjungininkų pajėgas. Papildomai atskirais atvejais (dažniausiai didelio pavojaus metu) senatas arba konsulai galėjo paskirti diktatorių, kuris ribotam laikotarpiui turėjo absoliučią valdžią. Laivyno vadas buvo atskaitingas tiesiai senatui (arba diktatoriui), ne konsulams. Jam buvo atskaitingi flotilių vadai.
Vėlyvosios respublikos ir ankstyvosios imperijos laikotarpiu de facto aukščiausias armijos vadas buvo , nors juridiškai virš jo dar buvo senatas. Imperatoriui atskaitingi buvo provincijų prokonsulai bei aerarium militare – kažkas panašaus į karo finansavimo ministeriją. Prokonsulams savu ruožtu atskaitingi buvo tiesiai legionų vadai – legatai bei laivyno vadas. Kartais legatai būdavo pavaldūs tiesiai imperatoriui. Legatams pavaldūs buvo atskiriems legionams ar jų dalims bei auksiliarijų daliniams vadovavę karo tribūnai.
Vėlyvosios Romos imperijos laikotarpiu struktūra tapo sudėtingesnė, kariuomenė buvo suskirstyta į lauko karius bei pasienio apsaugą, pirmajai vadovavo pėstininkų vadas, antrajai – raitelių vadas. Jiems atskaitingi karvedžiai buvo vadinami Dux ir savo žinioje turėdavo po du ar daugiau legionų. Žemesnis rangas už dux buvo legionams ir auksiliarijų daliniams vadovavusio legato ir pajėgoms vadovavusio federacinio vado.
Legiono struktūra
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – stilius Jei galite, sutvarkykite. |
Imperijos laikotarpiu mažiausias Romos kariuomenės vienetas buvo kontubernijus (lot. contubernium). Kontubernijų sudarė 8 legionieriai ir 2 „pagalbininkai“, kurie prižiūrėjo okteto nešulinį mulą, aprūpindavo oktetą geriamu vandeniu. Be to „pagalbininkai“ dažnai atlikdavo ir kalvio ar dailidės pareigas.
Kontubernijui vadovaudavo dekanas (lot. decanus). Jis buvo vyriausias iš aštuonių legionierių, bet legionieriai bet kada galėdavo jį pakeisti. Kontubernijus gyvendavo vienoje palapinėje ir valgydavo kartu. Dažniausiai kontubernijų nariai pasirinkdavo porininkus – kitus legionierius iš kontubernijaus. Porininkai prižiūrėdavo vienas kitą mūšyje, eidavo kartu patruliuoti ir jei vienas iš jų žūdavo, kitas paprastai sumokėdavo už jo laidotuves ir pranešdavo žuvusiojo šeimai apie netektį.
Centurija (lot. centuria) buvo sudaryta iš 10 kontubernijų. Centuriją sudarė 80 legionierių ir 20 „pagalbininkų“. Centurijos vadas buvo centurionas (lot. centuriō), jo pavaduotojas buvo opcionas (lot. optio), o jo pavaduotojas – teserarijus (lot. tesserarius). Centurija taip pat turėjo signiferį (lot. signifer) ir bukcinos pūtėją. Taigi, be pagalbininkų centurija mūšyje turėdavo 85 narius (80 karių, 1 centurionas, 1 opcionas, 1 teserarijus, 1 signiferis ir 1 bukcinos pūtėjos).
Kohorta (lot. cohors) buvo sudaryta iš 6 centurijų. Kohorta turėjo 480 legionierių ir 120 „pagalbininkų“. Kohorta atskiro vado neturėdavo. Kohortos de fakto vadas buvo vyriausias kohortos centurionas. Pirmoji legiono kohorta buvo sudaryta iš 5 dvigubų centurijų (160 legionierių), 800 legionierių ir 200 „pagalbininkų“. Pirmosios kohortos vadas buvo vyriausias iš penkių centurionų ir vadinosi primipilu (lot. primus pilus).
Pirmoji kohorta buvo elitinė, šeštoji turėjo geriausius jaunus vyrus, aštunta – atrinktus karius, dešimta – gerus karius, o antra, ketvirta, septinta ir devinta buvo silpniausios kohortos. Septintoje ir devintoje kohortose buvo treniruojami rekrutai. Mūšyje šios kohortos išsidėstė taip: penkta, ketvirta, trečia, antra ir pirma kohortos buvo priekyje, o dešimta, devinta, aštunta, septinta ir šešta kohortos už jų.
Mūšio išsidėstymai ir taktikos
Mūšio įsakymai
Kad ir kaip buvo dislokuota Romėnų armija, ji pasižymėjo lankstumu, tvirta drausme, bei glaudumu. Atsižvelgiant į skirtingas taktines situacijas buvo užimtos tam tikros formacijos.
- Repellere equites (atremti raitelius) buvo įsakymas naudojamas atremti raitininkus. Legionieriai užimdavo kvadratinę formaciją, laikydami savo pilas kaip ietis, tarp skydų ir susiglaudę petis į petį.
- Ištarus iacite pila, legionieriai paleisdavo savo piliumus į priešus.
- Ištarus cuneum formate, pėstininkai suformuodavo pleišto formaciją pralaužti priešų linijoms. Ši formacija buvo naudojama, kaip šoko taktika.
- Ištarus contendite vestra sponte, legionieriai užimdavo agresyvią poziciją ir puolė kiekvieną priešą, su kuriuo susidūrė.
- Ištarus orbem formate, legionieriai užimdavo apskritimo formaciją su lankininkais viduryje ir už jų, kurie suteikė strėlių pastiprinimą. Ši taktika buvo dažniausiai buvo naudojama tada, kai nedidelis skaičius legionierių turėjo užimti poziciją ir buvo apsupti priešų.
- Ištarus ciringite frontem, legionieriai laikė savo pozicijas.
- Ištarus frontem allargate, buvo užimta išsibarsčiusi formacija..
- Ištarus testudinem formate, legionieriai susiformavo į „vėžlio“ rikiuotę. Ji buvo lėta, bet beveik nepralaužiama nuo priešų apšaudymo ir todėl labai efektyvi per apgultis, bei susiduriant su priešų lankininkais. Vis dėlto „vėžlio“ rikiuotė nebuvo veiksminga artimoj kovoj, todėl ji buvo naudojama, kai priešas buvo pakankamai toli, kad legionieriai turėtų laiko pakeisti formaciją prieš puolant.
- Ištarus tecombre, legionieriai išsklaidydavo „vėžlio“ rikiuotę ir grįždavo prie buvusios formacijos.
- Ištarus Agmen formate, legionieriai užimdavo kvadrato formaciją, kuri buvo tipinė centurijai mūšiuose.
Kultūra
Svarbiausią karinės kultūros vietą romėnų armijoje užėmė ypač griežta drausmė. Taip pat, skirtingai nuo daugelio kitų to meto šalių, Romos kariuomenėje būdavo akcentuojama grupinė kova, daliniai. Palyginimui, Galijoje svarbiausia būdavo asmeniniai kario sugebėjimai ir galai didžiausią reikšmę teikė individualių kovotojų ugdymui. Romėnų daliniai privalėdavo išlaikyti tikslias rikiuotes net žiauriausiuose mūšiuose bet kokiomis sąlygomis, kol neduoti kitokie įsakymai.
Romėnų kario ištikimybė teoriškai būdavo Romos valstybei, tačiau pasididžiavimas buvo susijęs su konkrečiu daliniu, paprastai legionu. Sėkmingai pasirodę legionai būdavo atlyginami atskirais vardais, pavyzdžiui, XX legionas – „Narsus ir pergalingasis XX“. Bendra tvarka legionai būdavo žymimi tik numeriais.
Praktikoje po Marijaus reformų karių ištikimybė dažniausiai būdavo ne valstybei, o karvedžiui, iš kurio gaudavo atlyginimą.
Įranga ir ginkluotė
Romėnų kario ginkluotė, apranga ir kiti reikalingi asmeniniai daiktai buvo gaminami dideliais kiekiais, siekiant suvienodinti armiją. Pasak dalies istorikų, romėnų įranga (ypač šarvai) buvo vienas iš svarbių faktorių, suteikusių šiai armijai pranašumą.
Taip pat romėnai perimdavo pažangesnius ginklus iš kitų kraštų (pvz., ietys – iš graikų ir etruskų, kalavijai – iš galų).
Tipiškas III a. romėnų pėstininkas (legionierius) turėjo – šalmą, lorica squamata – tam tikrus žvyninius šarvus, – stačiakampius, lenktus didelius skydus, gladijus – trumpus kalavijus, penkias – sunkius kovinius smigius, nešiojamas už skydo, piliumą – svaidomą ietį. Taip pat egzistavo lankininkai, svaidyklininkai, lengviau ginkluoti ir mažiau šarvuoti pagalbiniai pėstininkai, bei artileristai. Pagrindinis ginklas Romos respublikos – imperijos laikais buvo gladijus, tačiau imperijos pabaigoje vėl imta labiau naudoti ietį.
Po šarvais paprastai būdavo vilkima vilnonė . Kalaviją ir durklą laikydavo vienas diržas (), kartais – dvigubas sukryžiuotas diržas. Apavas būdavo specialūs, sunkūs kariniai odiniai sandalai, pakaustyti metalu – caligae. Kaklą dengdavo vilnonis arba lininis šalikas – focale. Papildomi daiktai nešami krepšiuose (vad. bagažas – ) ant tam skirtų karčių (), tai dažniausiai būdavo odinė kuprinė (), virimo katiliukas, gertuvė, kirvis ir panašiai. Kiekvienas karys dienos žygiui skirtą vandenį nešdavosi pats , įkūrus stovyklą vanduo būdavo parūpinamas bendrai. Įprastai, kiekvienas karys nešdavosi arba kastuvą, arba krepšį žemėms išnešioti (bet ne abu), skirtus stovyklos įrengimui. Taip pat kariai dažnai nešdavosi tribulus – romėniškus kaltropus, skirtus prieš kavaleriją – arklius ir , taip pat labai gerai veikdavo prieš kupranugarių raitelius.
Įvairios komandos būdavo duodamos specialiu pučiamuoju instrumentu – (dabartinio trombono prototipas).
Inžinerija
Kariuomenėje buvo plačiai naudota išvystyta inžinerija, pradedant ir baigiant . Šioje srityje romėnų kariuomenė buvo toli pralenkusi visas kitas to laikmečio armijas.
Kiekvieną sykį pasibaigus žygiui (ypač – priešiškoje teritorijoje) legionas prieš poilsį įsirengdavo fortifikuotą stovyklą – . Ji būdavo daroma tik iš žemių, velėnų ir medienos. Už jos statybą būdavo atsakingi specialūs inžinierių daliniai, kurie konkrečiu atveju surinkdavo tiek eilinių kareivių, kiek tuo kartu reikėdavo. Stovykla būdavo kvadrato formos, perimetrą juosdavo griovys ir tvora su smaigais.
Taip pat armija gebėdavo statyti akmeninius ir (arba) medinius tiltus per upes. Vieni žinomiausių – Cezario kampanijos Galijoje metu pastatyti du tiltai per Reiną, laikomi karinės inžinerijos šedevru. Vienas jų, virš devyniasdešimties metrų ilgio, buvo pastatytas per dešimt dienų.
Dauguma apsupties ginklų buvo pritaikyti ir patobulinti graikų išradimai. Žinomiausi jų yra balista, katapulta, skorpionas. Nuo III a. fortų ir miestų apgulčiai pradėtas naudoti onagras.
Eidami per priešišką teritoriją, romėnų legionai labai dažnai paskui save tiesdavo akmenimis grįstus kelius, padedančius užtikrinti greitą provizijos tiekimą bei pastiprinimus esant reikalui. Taip pat patogūs keliai padėdavo greitam atsitraukimui, jei prireikdavo. Romėnų keliai taip pat laikomi inžinerijos šedevru, dalis jų puikiai išsilaikę iki šių laikų. Istorikas Via Appia (Apijos kelią) laiko nulėmusiu romėnų pergalę .
Taip pat romėnų kariai kartais dalyvaudavo civilinio naudojimo pastatų statyboje, jei tuo metu nedalyvaudavo karinėse kampanijose. Tai padėdavo užtikrinti armijos užimtumą, sunkus fizinis darbas palaikydavo jų formą, be to, priešingu atveju nieko neveikiančią armiją Romai būtų nuostolinga išlaikyti.
Viena žymiausių romėnų karinių konstrukcijų buvo dviguba siena apie apsiaustą miestą Galijoje: viena aptverti miestui kad iš jo niekas neištrūktų, ir antra išorinė – kad sulaikyti ateinančius pastiprinimus. Ji buvo pastatyta Cezario karo Galijoje metu.
Laivynas
Iki pirmojo Pūnų karo romėnų laivyną tesudarė keli laivai – triremos, patruliavę jūros pakrantėse ir upėse. Pirmuosius laivų susidūrimus su stipria jūrine Kartaginos valstybe Roma triuškinančiai pralaimėjo. Tačiau, pasak legendos, pavykus užgrobti kartaginiečių laivus, romėnai prisigamino jų kopijų. Taip pat kare prieš Kartaginą romėnai pradėjo naudoti ir savo pačių išradimą – „varną“ (), kažką panašaus į priešo laivo denin įsmingančias kopėčias, kuriomis tarp laivų galėdavo pereiti legionieriai. Tai buvo visiškai nauja jūrų mūšių taktika, anksčiau tiesiog būdavo stengiamasi padegti, taranuoti ar kitaip sunaikinti priešo laivą. Pirmosios didesnės romėnų laimėtos jūrų kautynės buvo (260 m. pr. m. e.) netoli dabartinio Milaco pietinėje Sicilijos pakrantėje. metu Romos laivynas jau buvo stipresnis, nei Kartaginos.
Respublikos laikais didelę romėnų laivyno dalį sudarė sąjungininkų pajėgos, labiausiai – graikų. Viduržemio jūrą romėnai galutinai užvaldė Pompėjui 67 m. pr. m. e. įveikus piratus, tuo metu – rimtą jėgą.
Paskutinė didelė Romos jūrų kova buvo Akcijaus mūšis, užbaigęs pilietinį karą tarp Antonijaus ir Oktaviano. Vėliau flotilės būdavo naudojamos tik transportavimui, nedidelėms kovoms su piratais ir pakrančių apsaugai. Svarbius vaidmenis laivynas suvaidino Britanijos užkariavime, Dakijos užkariavime. Vėliau dar keli jūrų mūšiai įvyko prieš germanų tautas.
Didžiumą laivyno sudarė dviejų tipų buriniai–irkluojami laivai – triremos ir . Ji būdavo ginkluoti specialiu priekyje įtaisytu taranu, galėjusiu pramušti skylę kito laivo šone ir jį nuskandinti, todėl ypač didelė taktinė klaida būdavo atsukti laivą šonu į priešą. Paties priešo laivo šturmavimui naudotos virvės su kabliais bei nuo Pūnų karų – „varnas“. Denyje būdavo įtaisytos balistos ir katapultos, skirtos priešo bombardavimui. Jūreiviai būdavo lengvai šarvuoti ir esant reikalui taip pat galėdavo dalyvauti artimoje kovoje.
Romėnai turėjo dvi pagrindines jūrų bazes ir jose dislokuotas flotiles: Misenume (šiaurės Italija, netoli dab. Miseno) ir Ravenoje. Mažesnės provincijų flotilės buvo Germanijoje (Reino kontroliavimui), Britanijoje, Juodojoje jūroje ir kitur.
Nuorodos
- Juozapas Flavijus. Žydų karas Archyvuota kopija 2007-09-30 iš Wayback Machine projekto..
- Elton, Hugh, 1996, Warfare in Roman Europe
- The Seven Great Monarchies of the World: Parthia
- Michael Grant. The History of Rome
- Gajus Julijus Cezaris. Užrašai apie Galų karą (Commentarii de Bello Gallico).
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romėnų kariuomenė, Kas yra Romėnų kariuomenė? Ką reiškia Romėnų kariuomenė?
Romenu kariuomene lot Militia senoves Romos karines pajegos laikotarpyje nuo Romos miesto įkurimo apie 800 m pr m e iki Vakaru Romos imperijos zlugimo 476 m e m Svarbiausia ir pagrindine pajegu dalį sudare sausumos kariuomene Mazdaug nuo ja papilde I a III legiono legionieriai dab rekonstrukcija Vezlio rikiuote lot testudo Romenu kariuomene buvo labai svarbi Romos valstybes dalis Karines ju kampanijos vyko apie 1300 metu nuo Partos rytuose iki Ispanijos vakaruose ir nuo Siaures Afrikos pietuose iki Galijos bei Britu salu siaureje Istorikas Juozapas Flavijus romenus apibudino taip jau gimsta pasiruose ir ginkluoti Romenu kariuomenes istorija galima suskirstyti į kelis etapus Pirmiausiai ji vykde nedidelio masto karines kampanijas aplinkiniuose krastuose daugiausiai pacioje Italijoje buvo ginkluota ietimis bei akstimis svaidomom ietim ir naudojo falangos rikiuote kuri buvo įtakota etrusku ir graiku karybos budo Susidure su galais romenai pradejo placiau naudoti ir kalavijus Didziausia suklestejima Romos kariuomene pasieke ankstyvosios viduriniosios imperijos epochos laikmeciu kai romenai turejo nuolatine profesionalia kariuomene sudaryta is ypac gerai istreniruotu kariu kuriems tai buvo amatas ir pragyvenimo saltinis KariaiRoma savo didziausio issipletimo metu pasak turejo 45 120 milijonu gyventoju Kiek tiksliai is ju buvo nuolatineje kariuomeneje nera zinoma Gibonas teigia kad auksiliariju ir romenu legionieriu bendras skaicius Adriano laikais galejo siekti 375 tukstancius Velyvosios imperijos periodu suprastejo karines įrangos kokybe ir nors padaugejo kareiviu dauguma ju buvo is germanu genciu Vakaru Romos imperijos didziaja kariuomenes dalį sudare Romos teritorijoje gyvenancios germanu tautos Apie Rytu Romos imperijos kariuomene skaitykite straipsnyje Finansavimas ir islaidosRomos karalystes bei beveik visu respublikos laikotarpiu kariai įranga turejo pirktis ir atsinesti patys is savo lesu Taip pat uz kariavima jie negaudavo nuolatinio atlyginimo tad Romos valstybes islaidos armijai budavo minimalios Kita vertus jos vis tiek sudare bene didziausia valstybes islaidu dalį kadangi nebudavo jokiu kitu siuo metu kiekvienoje valstybeje įprastu islaidu mokslui sveikatos apsaugai socialiniam draudimui viesajam transportui ir panasiai Velyvosios respublikos periodu po Gajaus Marijaus reformu kariams uz tarnyba buvo pradeta moketi is valstybes biudzeto taip pat valstybe suteikdavo visa reikalinga įranga ir ginklus Dar kiek veliau tapo įprasta kad kareiviams moka juos vedantis karvedys Sparciausio Romos pletimosi periodu Respublikos ir ankstyvosios imperijos laikotarpiu karu metu priplestos gerybes sudare labai svarbia valstybes ekonomikos dalį Kai kuriu istoriku nuomone tuo metu visa romenu ekonomika ir remesi aplinkiniu krastu plesimu o imperijai nustojus plestis prasidejo turtinis nuosmukis tapes viena is svarbiu jos zlugimo priezasciu Didejant kariuomenes apimciai ir kariu atlyginimams atsirado papildomi mokesciai buvo padidinti kai kurie esami Vadovavimo strukturaKaralystes epochoje formalus vyriausiasis kariuomenes vadas buvo karalius Daugiau apie sio periodo romenu kariuomenes vadovavimo struktura yra beveik nieko nezinoma Greiciausiai zemesni vadai buvo kiti Romos aristokratai Romos respublikos periodu auksciausioji valdzia buvo senatas renkamas zmoniu Pats senatas isrinkdavo du konsulus kuriems be kitu pareigu priklause ir vadovavimas kariuomenei Jiems pavaldus buvo pretoriai ir kvestoriai o pastariesiems kariuomene suskirstyta į is sudarytus legionus bei pagalbines sajungininku pajegas Papildomai atskirais atvejais dazniausiai didelio pavojaus metu senatas arba konsulai galejo paskirti diktatoriu kuris ribotam laikotarpiui turejo absoliucia valdzia Laivyno vadas buvo atskaitingas tiesiai senatui arba diktatoriui ne konsulams Jam buvo atskaitingi flotiliu vadai Velyvosios respublikos ir ankstyvosios imperijos laikotarpiu de facto auksciausias armijos vadas buvo nors juridiskai virs jo dar buvo senatas Imperatoriui atskaitingi buvo provinciju prokonsulai bei aerarium militare kazkas panasaus į karo finansavimo ministerija Prokonsulams savu ruoztu atskaitingi buvo tiesiai legionu vadai legatai bei laivyno vadas Kartais legatai budavo pavaldus tiesiai imperatoriui Legatams pavaldus buvo atskiriems legionams ar ju dalims bei auksiliariju daliniams vadovave karo tribunai Velyvosios Romos imperijos laikotarpiu struktura tapo sudetingesne kariuomene buvo suskirstyta į lauko karius bei pasienio apsauga pirmajai vadovavo pestininku vadas antrajai raiteliu vadas Jiems atskaitingi karvedziai buvo vadinami Dux ir savo zinioje turedavo po du ar daugiau legionu Zemesnis rangas uz dux buvo legionams ir auksiliariju daliniams vadovavusio legato ir pajegoms vadovavusio federacinio vado Legiono struktura Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus stilius Jei galite sutvarkykite Imperijos laikotarpiu maziausias Romos kariuomenes vienetas buvo kontubernijus lot contubernium Kontuberniju sudare 8 legionieriai ir 2 pagalbininkai kurie priziurejo okteto nesulinį mula aprupindavo okteta geriamu vandeniu Be to pagalbininkai daznai atlikdavo ir kalvio ar dailides pareigas Kontubernijui vadovaudavo dekanas lot decanus Jis buvo vyriausias is astuoniu legionieriu bet legionieriai bet kada galedavo jį pakeisti Kontubernijus gyvendavo vienoje palapineje ir valgydavo kartu Dazniausiai kontuberniju nariai pasirinkdavo porininkus kitus legionierius is kontubernijaus Porininkai priziuredavo vienas kita musyje eidavo kartu patruliuoti ir jei vienas is ju zudavo kitas paprastai sumokedavo uz jo laidotuves ir pranesdavo zuvusiojo seimai apie netektį Centurija lot centuria buvo sudaryta is 10 kontuberniju Centurija sudare 80 legionieriu ir 20 pagalbininku Centurijos vadas buvo centurionas lot centuriō jo pavaduotojas buvo opcionas lot optio o jo pavaduotojas teserarijus lot tesserarius Centurija taip pat turejo signiferį lot signifer ir bukcinos puteja Taigi be pagalbininku centurija musyje turedavo 85 narius 80 kariu 1 centurionas 1 opcionas 1 teserarijus 1 signiferis ir 1 bukcinos putejos Kohorta lot cohors buvo sudaryta is 6 centuriju Kohorta turejo 480 legionieriu ir 120 pagalbininku Kohorta atskiro vado neturedavo Kohortos de fakto vadas buvo vyriausias kohortos centurionas Pirmoji legiono kohorta buvo sudaryta is 5 dvigubu centuriju 160 legionieriu 800 legionieriu ir 200 pagalbininku Pirmosios kohortos vadas buvo vyriausias is penkiu centurionu ir vadinosi primipilu lot primus pilus Pirmoji kohorta buvo elitine sestoji turejo geriausius jaunus vyrus astunta atrinktus karius desimta gerus karius o antra ketvirta septinta ir devinta buvo silpniausios kohortos Septintoje ir devintoje kohortose buvo treniruojami rekrutai Musyje sios kohortos issideste taip penkta ketvirta trecia antra ir pirma kohortos buvo priekyje o desimta devinta astunta septinta ir sesta kohortos uz ju Musio issidestymai ir taktikosMusio įsakymai Kad ir kaip buvo dislokuota Romenu armija ji pasizymejo lankstumu tvirta drausme bei glaudumu Atsizvelgiant į skirtingas taktines situacijas buvo uzimtos tam tikros formacijos Repellere equites atremti raitelius buvo įsakymas naudojamas atremti raitininkus Legionieriai uzimdavo kvadratine formacija laikydami savo pilas kaip ietis tarp skydu ir susiglaude petis į petį Istarus iacite pila legionieriai paleisdavo savo piliumus į priesus Istarus cuneum formate pestininkai suformuodavo pleisto formacija pralauzti priesu linijoms Si formacija buvo naudojama kaip soko taktika Istarus contendite vestra sponte legionieriai uzimdavo agresyvia pozicija ir puole kiekviena priesa su kuriuo susidure Istarus orbem formate legionieriai uzimdavo apskritimo formacija su lankininkais viduryje ir uz ju kurie suteike streliu pastiprinima Si taktika buvo dazniausiai buvo naudojama tada kai nedidelis skaicius legionieriu turejo uzimti pozicija ir buvo apsupti priesu Istarus ciringite frontem legionieriai laike savo pozicijas Istarus frontem allargate buvo uzimta issibarsciusi formacija Istarus testudinem formate legionieriai susiformavo į vezlio rikiuote Ji buvo leta bet beveik nepralauziama nuo priesu apsaudymo ir todel labai efektyvi per apgultis bei susiduriant su priesu lankininkais Vis delto vezlio rikiuote nebuvo veiksminga artimoj kovoj todel ji buvo naudojama kai priesas buvo pakankamai toli kad legionieriai turetu laiko pakeisti formacija pries puolant Istarus tecombre legionieriai issklaidydavo vezlio rikiuote ir grįzdavo prie buvusios formacijos Istarus Agmen formate legionieriai uzimdavo kvadrato formacija kuri buvo tipine centurijai musiuose KulturaSvarbiausia karines kulturos vieta romenu armijoje uzeme ypac griezta drausme Taip pat skirtingai nuo daugelio kitu to meto saliu Romos kariuomeneje budavo akcentuojama grupine kova daliniai Palyginimui Galijoje svarbiausia budavo asmeniniai kario sugebejimai ir galai didziausia reiksme teike individualiu kovotoju ugdymui Romenu daliniai privaledavo islaikyti tikslias rikiuotes net ziauriausiuose musiuose bet kokiomis salygomis kol neduoti kitokie įsakymai Romenu kario istikimybe teoriskai budavo Romos valstybei taciau pasididziavimas buvo susijes su konkreciu daliniu paprastai legionu Sekmingai pasirode legionai budavo atlyginami atskirais vardais pavyzdziui XX legionas Narsus ir pergalingasis XX Bendra tvarka legionai budavo zymimi tik numeriais Praktikoje po Marijaus reformu kariu istikimybe dazniausiai budavo ne valstybei o karvedziui is kurio gaudavo atlyginima Įranga ir ginkluoteRomenu kario sandalas kaliga siuolaikine rekonstrukcija Romenu kario ginkluote apranga ir kiti reikalingi asmeniniai daiktai buvo gaminami dideliais kiekiais siekiant suvienodinti armija Pasak dalies istoriku romenu įranga ypac sarvai buvo vienas is svarbiu faktoriu suteikusiu siai armijai pranasuma Taip pat romenai perimdavo pazangesnius ginklus is kitu krastu pvz ietys is graiku ir etrusku kalavijai is galu Tipiskas III a romenu pestininkas legionierius turejo salma lorica squamata tam tikrus zvyninius sarvus staciakampius lenktus didelius skydus gladijus trumpus kalavijus penkias sunkius kovinius smigius nesiojamas uz skydo piliuma svaidoma ietį Taip pat egzistavo lankininkai svaidyklininkai lengviau ginkluoti ir maziau sarvuoti pagalbiniai pestininkai bei artileristai Pagrindinis ginklas Romos respublikos imperijos laikais buvo gladijus taciau imperijos pabaigoje vel imta labiau naudoti ietį Po sarvais paprastai budavo vilkima vilnone Kalavija ir durkla laikydavo vienas dirzas kartais dvigubas sukryziuotas dirzas Apavas budavo specialus sunkus kariniai odiniai sandalai pakaustyti metalu caligae Kakla dengdavo vilnonis arba lininis salikas focale Papildomi daiktai nesami krepsiuose vad bagazas ant tam skirtu karciu tai dazniausiai budavo odine kuprine virimo katiliukas gertuve kirvis ir panasiai Kiekvienas karys dienos zygiui skirta vandenį nesdavosi pats įkurus stovykla vanduo budavo parupinamas bendrai Įprastai kiekvienas karys nesdavosi arba kastuva arba krepsį zemems isnesioti bet ne abu skirtus stovyklos įrengimui Taip pat kariai daznai nesdavosi tribulus romeniskus kaltropus skirtus pries kavalerija arklius ir taip pat labai gerai veikdavo pries kupranugariu raitelius Įvairios komandos budavo duodamos specialiu puciamuoju instrumentu dabartinio trombono prototipas InzinerijaRomenu kelias IstrijojeOnagro piesinys Kariuomeneje buvo placiai naudota isvystyta inzinerija pradedant ir baigiant Sioje srityje romenu kariuomene buvo toli pralenkusi visas kitas to laikmecio armijas Kiekviena sykį pasibaigus zygiui ypac priesiskoje teritorijoje legionas pries poilsį įsirengdavo fortifikuota stovykla Ji budavo daroma tik is zemiu velenu ir medienos Uz jos statyba budavo atsakingi specialus inzinieriu daliniai kurie konkreciu atveju surinkdavo tiek eiliniu kareiviu kiek tuo kartu reikedavo Stovykla budavo kvadrato formos perimetra juosdavo griovys ir tvora su smaigais Taip pat armija gebedavo statyti akmeninius ir arba medinius tiltus per upes Vieni zinomiausiu Cezario kampanijos Galijoje metu pastatyti du tiltai per Reina laikomi karines inzinerijos sedevru Vienas ju virs devyniasdesimties metru ilgio buvo pastatytas per desimt dienu Dauguma apsupties ginklu buvo pritaikyti ir patobulinti graiku isradimai Zinomiausi ju yra balista katapulta skorpionas Nuo III a fortu ir miestu apgulciai pradetas naudoti onagras Eidami per priesiska teritorija romenu legionai labai daznai paskui save tiesdavo akmenimis grįstus kelius padedancius uztikrinti greita provizijos tiekima bei pastiprinimus esant reikalui Taip pat patogus keliai padedavo greitam atsitraukimui jei prireikdavo Romenu keliai taip pat laikomi inzinerijos sedevru dalis ju puikiai issilaike iki siu laiku Istorikas Via Appia Apijos kelia laiko nulemusiu romenu pergale Taip pat romenu kariai kartais dalyvaudavo civilinio naudojimo pastatu statyboje jei tuo metu nedalyvaudavo karinese kampanijose Tai padedavo uztikrinti armijos uzimtuma sunkus fizinis darbas palaikydavo ju forma be to priesingu atveju nieko neveikiancia armija Romai butu nuostolinga islaikyti Viena zymiausiu romenu kariniu konstrukciju buvo dviguba siena apie apsiausta miesta Galijoje viena aptverti miestui kad is jo niekas neistruktu ir antra isorine kad sulaikyti ateinancius pastiprinimus Ji buvo pastatyta Cezario karo Galijoje metu LaivynasRomenu triremos modelis Iki pirmojo Punu karo romenu laivyna tesudare keli laivai triremos patruliave juros pakrantese ir upese Pirmuosius laivu susidurimus su stipria jurine Kartaginos valstybe Roma triuskinanciai pralaimejo Taciau pasak legendos pavykus uzgrobti kartaginieciu laivus romenai prisigamino ju kopiju Taip pat kare pries Kartagina romenai pradejo naudoti ir savo paciu isradima varna kazka panasaus į prieso laivo denin įsmingancias kopecias kuriomis tarp laivu galedavo pereiti legionieriai Tai buvo visiskai nauja juru musiu taktika anksciau tiesiog budavo stengiamasi padegti taranuoti ar kitaip sunaikinti prieso laiva Pirmosios didesnes romenu laimetos juru kautynes buvo 260 m pr m e netoli dabartinio Milaco pietineje Sicilijos pakranteje metu Romos laivynas jau buvo stipresnis nei Kartaginos Respublikos laikais didele romenu laivyno dalį sudare sajungininku pajegos labiausiai graiku Vidurzemio jura romenai galutinai uzvalde Pompejui 67 m pr m e įveikus piratus tuo metu rimta jega Paskutine didele Romos juru kova buvo Akcijaus musis uzbaiges pilietinį kara tarp Antonijaus ir Oktaviano Veliau flotiles budavo naudojamos tik transportavimui nedidelems kovoms su piratais ir pakranciu apsaugai Svarbius vaidmenis laivynas suvaidino Britanijos uzkariavime Dakijos uzkariavime Veliau dar keli juru musiai įvyko pries germanu tautas Didziuma laivyno sudare dvieju tipu buriniai irkluojami laivai triremos ir Ji budavo ginkluoti specialiu priekyje įtaisytu taranu galejusiu pramusti skyle kito laivo sone ir jį nuskandinti todel ypac didele taktine klaida budavo atsukti laiva sonu į priesa Paties prieso laivo sturmavimui naudotos virves su kabliais bei nuo Punu karu varnas Denyje budavo įtaisytos balistos ir katapultos skirtos prieso bombardavimui Jureiviai budavo lengvai sarvuoti ir esant reikalui taip pat galedavo dalyvauti artimoje kovoje Romenai turejo dvi pagrindines juru bazes ir jose dislokuotas flotiles Misenume siaures Italija netoli dab Miseno ir Ravenoje Mazesnes provinciju flotiles buvo Germanijoje Reino kontroliavimui Britanijoje Juodojoje juroje ir kitur NuorodosJuozapas Flavijus Zydu karas Archyvuota kopija 2007 09 30 is Wayback Machine projekto Elton Hugh 1996 Warfare in Roman Europe The Seven Great Monarchies of the World Parthia Michael Grant The History of Rome Gajus Julijus Cezaris Uzrasai apie Galu kara Commentarii de Bello Gallico Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu