Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Švedijos imperija šved Stormaktstiden Europos didžioji valstybė XVII a ir XVIII a pradžioje kontroliavusi didžiąją dalį
Švedijos imperija
Švedijos imperija (šved. Stormaktstiden) – Europos didžioji valstybė, XVII a. ir XVIII a. pradžioje kontroliavusi didžiąją dalį Baltijos regiono. Imperijos pradžia paprastai laikomas 1611 m. į sostą įžengusio Gustavo Adolfo valdymas, o pabaiga – teritorijų praradimas 1721 m. po Šiaurės karo.
| Švedijos imperija šved. Stormaktstiden | |||||
| |||||
| |||||
| Švedijos imperija 1658 m. (užjūrio valdos nepažymėtos) | |||||
| Visos Švedijos imperijai kada nors priklausiusios teritorijos, parodytos ant šiuolaikinių sienų | |||||
| Sostinė | Stokholmas | ||||
| Kalbos | Švedų, suomių, norvegų, samių, estų, vokiečių žemaičių, lotynų, lyvių, latvių, danų, rusų | ||||
| Religija | (Oficiali) | ||||
| Valdymo forma | Absoliutinė monarchija | ||||
| Monarchas | |||||
| 1611–1632 (pirmas) | Gustavas II Adolfas | ||||
| 1720–1721 (paskutinis) | |||||
| Era | Naujieji laikai | ||||
| - Gustavas II Adolfas karūnuojamas Švedijos karaliumi | 1611 m., 1611 | ||||
| - Ništato taika | 1721 m. | ||||
| Gyventojai | |||||
| - XVII a. | 2 500 000 | ||||
Rusijos pergalė Poltavos mūšyje nutraukė Švedijos ekspansiją į rytus, o 1718 m. mirus Karoliui XII liko tik gerokai susilpnėjusi ir gerokai mažesnė teritorija. Paskutinės užimtos žemyno teritorijos prarastos per Napoleono karus, o 1809 m. Suomija atiteko Rusijai, taip pat išnyko ir Švedijos, kaip didžiosios valstybės, vaidmuo.
Švedija yra vienintelė Skandinavijos šalis, kada nors pasiekusi karinės didžiosios valstybės statusą.
Istorija
Didžiosios valstybės iškilimas
Valdant karaliui Gustavui Adolfui, Švedija tapo viena stipriausių Europos valstybių. Įgijusi iš Rusijos ir Abiejų Tautų Respublikos atimtų teritorijų, taip pat įsitraukusi į Trisdešimtmetį karą, Švedija tapo protestantizmo lydere.
Per Trisdešimtmetį karą Švedijai pavyko užkariauti maždaug pusę Šventosios Romos imperijos. Karo sėkmė kelis kartus keitėsi. Po pralaimėjimo (1634 m.) Švedijos kontroliuojamų vokiečių žemių pasitikėjimas Švedija buvo pakirstas, kelios provincijos atsisakė tolesnės Švedijos karinės paramos ir Švedijai liko tik pora šiaurinių Šventosios Romos imperijos provincijų. Prancūzijai įsikišus į karą Švedijos pusėje, padėtis vėl pasikeitė. Karui tęsiantis, civilių ir karių aukų skaičius augo, o jam pasibaigus vokiečių žemėse smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius. Nors tikslių gyventojų skaičiavimų nėra, istorikai mano, kad dėl karo Šventosios Romos imperijos gyventojų sumažėjo trečdaliu.
Švedija įkūrė užjūrio kolonijas, daugiausia Naujajame pasaulyje. Naujoji Švedija buvo įkurta 1638 m. Delavero upės slėnyje, o vėliau Švedija pareiškė pretenzijas į kelias Karibų jūros salas. Vakarų Afrikos pakrantėje taip pat buvo pastatyta virtinė švedų fortų ir prekybos punktų, tačiau jie nebuvo skirti švedų kolonistams.
Vestfalijos taika
Pasibaigus Trisdešimtmečiui karui, 1648 m. Vestfalijos taikos sutartimi Švedijai buvo suteiktos teritorijos kaip karo reparacijos. Švedija pareikalavo Silezijos, (kuri jai priklausė nuo 1630 m. ) ir 20 000 000 karo kompensacijos.
ir pastangomis Švedija gavo:
- Švedijos Pomeraniją
- miestą su Podo ir apygardomis
- sekuliarizuotą Brėmeno-Verdeno vyskupiją su miestu
- 5 000 000 riksdalerių.
Po Briomsebro ir Vestfalijos taikų Švedija buvo trečia pagal plotą valstybė Europoje, ją lenkė tik Rusija ir Ispanija. Didžiausią teritorinį mastą Švedija pasiekė šiuo laikotarpiu valdant Karoliui X Gustavui (1622–1660 m.) po 1658 m. Roskildės taikos.
Vidaus konsolidacija
Tuo metu Švedija savo išaugusiu statusu naudojosi atsargiai. Toks atsargus valstybinis vadovavimas galėjo padėti išlaikyti viešpatavimą Baltijos pakrantėje, bet buvo gana rizikingas. Dviejų tiesioginių Gustavo Adolfo įpėdinių – Kristinos ir Karolio X Gustavo – ekstravagantiškumas sukėlė didelių sunkumų naujajai imperijai. Kristinos finansinis išlaidumas privedė valstybę prie bankroto ribos, o finansiniai sunkumai sukėlė visuomenės neramumus prieš jos abdikaciją. Švedijos gyventojai baiminosi, kad išorinė, dirbtinė šalies didybė gali būti įgyta pilietinių ir politinių laisvių praradimo sąskaita. Švedijos gyventojai tikėjosi, kad naujasis karalius išspręs problemą, susijusią su per didele bajorų valdžia.
Karolis X Gustavas buvo tvirtas arbitras tarp liaudies ir bajorijos. Pirmiausia jis buvo karys, todėl savo ambicijas nukreipė į karinę šlovę, tačiau jis taip pat buvo nepaprastai įžvalgus politikas. Daug dėmesio skirdamas karinei jėgai, jis taip pat suprato, kad vidaus vienybė būtina galingai užsienio politikai.
Aktualiausias vidaus klausimas buvo nusavintų karūnos žemių sumažinimas, kitaip vadinamas . 1655 m. Riksdago posėdyje karalius pasiūlė, kad bajorai, kurie yra karūnos turto savininkai, turėtų arba kasmet mokėti 200 000 riksdalerių sumą iš gaunamų žemių, arba atsisakyti ketvirtadalio paties turto, kurio vertė siekė apie 800 000 riksdalerių. Aukštuomenė norėjo išvengti mokesčių ir nustatė, kad 1632 m. lapkričio 6 d., Gustavo Adolfo mirties diena, turėtų būti riba, iki kurios galima rinkti retrospektyvinius mokesčius, ir kad daugiau neturėtų būti grąžinama perleista karūnos nuosavybė. Dėl to protestavo per daug apmokestinti žemesnieji dvarai, ir parlamento posėdį teko sustabdyti. Karalius įsikišo ne tam, kad numalšintų bendruomenių protestus, kaip reikalavo senatas, bet tam, kad priverstų bajoriją nusileisti. Jis pasiūlė iki kito Riksdago posėdžio sudaryti specialų komitetą, kuris ištirtų šį klausimą, o per tą laiką iš visų klasių būtų imamas proporcingas mokestis. Abi grupės sutiko su šiuo susitarimu.
Karolis X Gustavas dėjo visas pastangas, kad atsigautų po Kristinos finansinio išlaidumo. Tačiau jo paties karinės šlovės troškimas galėjo sukelti problemų jo šaliai. Per tris dienas jis įtikino Švedijos dvarininkus savo puolimo prieš Abiejų Tautų Respubliką sėkme. Tačiau 1654 m. liepos 10 d. išvykęs iš Stokholmo į Varšuvą, jis įgijo daugiau asmeninės šlovės nei naudos savo šaliai. ATR ir Švedijos karas išsiplėtė į bendrą Europos karą. Karolis kare triumfavo, tačiau mirė nuo visiško išsekimo. Iškart po jo mirties buvo paskirta regentūra, kuri valdė Švediją jo vienintelio sūnaus ir įpėdinio, ketverių metų Karolio XI, nepilnametystės laikotarpiu. Regentų taryba greitai ėmėsi veiksmų, kad užbaigtų karą su daugybe Švedijos priešų, ypač Rusijos caryste, ATR, ir Danija-Norvegija.
Olyvos taika
1660 m. gegužės 3 d. Olyvos taika užbaigė ilgą nesantaiką su ATR. Prancūzijai tarpininkaujant šia sutartimi taip pat baigėsi kivirčas tarp Švedijos, Šventosios Romos imperatoriaus ir Brandenburgo elektoriaus. Šia sutartimi buvo patvirtinta ir Švedijos Livonijos nuosavybė, ir Brandenburgo elektoriaus suverenitetas Prūsijoje, o ATR valdovas atsisakė visų pretenzijų į Švedijos karūną. Sutartis privertė Daniją ir Norvegiją atnaujinti tiesiogines derybas su Švedija. Galiausiai pagal 1660 m. gegužės 27 d. Kopenhagos sutartį Švedija pasiliko tris buvusias Danijos Skonės provincijas ir buvusią Norvegijos Bohusleno provinciją, kurių Danija-Norvegija atsisakė pagal Roskildės taiką prieš dvejus metus, tačiau Švedija turėjo atsisakyti Norvegijos Triondelago provincijos ir Danijos Bornholmo salos, kurios buvo atiduotos Roskildėje. Danija-Norvegija taip pat buvo priversta pripažinti Holšteino-Gotorpo hercogų nepriklausomybę. (1656–1658 m.) baigėsi 1661 m. liepos 2 d. Kardžio sutartimi, kuria caras Švedijai atidavė Baltijos provincijas – Ingriją, Estiją ir Keksholmą.
Po karo Švedija tapo ne tik karine galybe, bet ir viena didžiausių Europos valstybių, turėjusių daugiau nei dvigubai didesnę teritoriją nei dabartinė Švedija. Švedijos sausumos plotas buvo 1 100 000 km². Visos Baltijos jūros salos, išskyrus Danijos, priklausė Švedijai. Visų didžiųjų Vokietijos upių žiotys buvo Švedijos teritorijoje. Sostinė Stokholmas buvo pačiame imperijos, kurios antras pagal dydį miestas buvo Ryga kitoje jūros pusėje, centre. Šioje imperijoje gyveno maždaug ketvirtadalis dabartinės Švedijos gyventojų, t. y. tik 2 500 000 žmonių. Vis dėlto Švedijos ekspansija buvo įmanoma iš dalies dėl neramumų ir silpnumo gretimose šalyse, o kai jos tapo stabilesnės, pradėta ieškoti galimybių susigrąžinti tai, kas buvo prarasta.
Danijos pralaimėjimas
Švedija įgijo didelę politinę įtaką, kurią sumažino moralinio prestižo praradimas. 1655 m. į valdžią atėjus Karoliui X Gustavui, Švedijos kaimynai galėjo tapti sąjungininkais, tačiau teritoriniai nuostoliai ir religinės laisvės praradimas susilpnino jų ryšius su Švedija. Praėjus penkeriems metams po Karolio X Gustavo mirties, Švedija ne tik patyrė nuostolių dėl naujai užgrobtų teritorijų, bet ir tapo nekenčiama aplinkinių valstybių dėl nepakankamo protestantizmo gynimo. Karolio X Gustavo mėginimas įgyti Brandenburgo palankumą padalijant ATR ne tik pakeitė jo pradinę politiką, bet ir sukūrė naują pietinį varžovą, beveik tokį pat pavojingą kaip Danija-Norvegija vakaruose.
1660 m., po penkerius metus trukusių karų, Švedija pasiekė taiką ir gavo galimybę organizuoti ir plėtoti naują didžiulę imperiją. Deja, penkiolika metų po Karolio X Gustavo valdymo sekęs regentas nesugebėjo manevruoti susidariusioje situacijoje. Administracija buvo viduje susiskaldžiusi ir jai trukdė valstybės veikėjų vienybės ir talento stoka. Dvi didžiausios varžovės buvo vadovaujama karinė-aristokratinė partija ir vadovaujama taikos ir ekonomikos partija. Vyravo aristokratų grupė, kuri su savimi atsinešė ir moralės nuosmukį, dėl kurio tapo blogai pagarsėjusi kaimynams. Administracija pasižymėjo tingumu ir nerūpestingumu, dėl kurio apskritai buvo apleistas verslas. Be to, dėl valdžios korupcijos Švediją ėmė samdyti užsienio jėgos. Ši „subsidijų politika“ prasidėjo nuo 1661 m. Fontenblo sutarties, kuria Švedija už didelę pinigų sumą parėmė Prancūzijos kandidatą į ATR sostą. Švedija buvo supriešinta tarp Prancūzijos Liudviko XIV ir jo priešininkų planų kontroliuoti Ispanijos Nyderlandus. Nugalėjo prieš Prancūziją nusistačiusi frakcija, 1668 m. balandį Švedija prisijungė prie , kuri nutraukė Prancūzijos užgrobimus. Kitus ketverius metus Švedija liko ištikima Trišalei sąjungai, tačiau 1672 m. Liudvikui XIV pavyko izoliuoti Jungtines Nyderlandų provincijas ir susigrąžinti Švediją kaip sąjungininkę. 1672 m. balandžio 14 d. Stokholmo sutartimi Švedija susitarė su prancūzais saugoti savo interesų sferą, kurioje buvo Nyderlandai, nuo priešiškų vokiečių pretenzijų mainais už 400 000 riksdalerių per metus taikos metu ir 600 000 riksdalerių karo metu.
Skonės karas
1674 m. Liudvikas XIV paragino Švediją įsiveržti į Brandenburgo markgrafystę. 1675 m. gegužę švedų kariuomenė įžengė į Marką, bet birželio 18 d. buvo sumušta prie ir pasitraukė į Švedijos . Fėbelino mūšis buvo tik susirėmimas, kuriame faktiškai žuvo mažiau nei 600 žmonių, tačiau dėl jo Švedija atrodė pažeidžiama ir leido kaimyninėms valstybės pulti .
Tuo metu imperija pradėjo byrėti. 1675 m. Švedijos Pomeraniją ir Brėmeno-Verdeno kunigaikštystę užėmė Brandenburgas, austrai ir danai. 1677 m. gruodį Brandenburgo elektorius užėmė Ščeciną. Štralzundas krito 1678 m. spalio 15 d, o lapkričio 5 d. buvo prarastas Greifsvaldas, paskutinė Švedijos valda žemyne. Gynybinė sąjunga su ATR valdovu Jonu Sobieskiu neteko galios 1677 m. rugpjūčio 4 d. sunaikinus Švedijos jūrų galią – 1676 m. birželio 17 d. įvyko , 1677 m. birželio mėn. įvyko , o labiausiai pasižymėjo liepos 1-2 d. įvykęs . Sunkumai dėl ATR valdovo tęsėsi. Skonės provincijos (Skonė, Halandas ir Blekingė), kadaise buvusios Danijos rytuose, tapo intensyvių kovų tarp švedų ir danų centru. 1676 m. gruodžio mėn. prie Lundo įvyko didelio masto pagrindinių kariuomenių susidūrimas. Po to iki karo pabaigos Skonė buvo padalinta į danų ir švedų anklavus, susitelkusius aplink pagrindinius miestus. Likusios Skonės teritorijos daugiausia buvo niekieno žemė, kurioje vyko įnirtingas „mažasis karas“, kuriame dalyvavo švedų kariuomenė iš vienos pusės ir danų oficialioji bei pusiau oficialioji kariuomenė (laisvieji šauliai ir kt.) kartu su ginkluotais vietiniais gyventojais.
Dėl jaunojo Švedijos karaliaus karinių laimėjimų tėvynėje ir Liudviko XIV diplomatinės veiklos 1677 m. kovą Neimegene prasidėjo taikos kongreso posėdžiai. 1678 m. balandžio pradžioje Prancūzijos karalius padiktavo taikos sąlygas. Viena svarbiausių jo sąlygų buvo visiška Švedijos restitucija, nes jam reikėjo stipraus švedų sąjungininko. Tačiau Karolis XI nesutiko sutikti su teritorijų atidavimu savo priešams, todėl Prancūzijos karalius ėmė derėtis Švedijos vardu be jos sutikimo. 1679 m. vasario 7 d. Neimegeno ir 1679 m. birželio 29 d. Sen Žermeno sutartimis Švedija gavo beveik visišką Vokietijos teritorijos restituciją. Fontenblo taika, patvirtinta vėlesne 1679 m. rugsėjo 2 d. Lundo taika, 1679 m. spalio 4 d. Danija-Norvegija turėjo grąžinti Švedijai visas jos užgrobtas žemes. Nors Švedija niekada nebūtų galėjusi viena iškovoti šių nuolaidų, Karolis XI susiformavo asmeninį nemėgstamumą Prancūzijos karaliui ir išsiugdė stiprų antiprancūzišką nusistatymą.
Išnašos
- W. Stump, Roger (2008). The Geography of Religion: Faith, Place, and Space. Rowman & Littlefield Publishers. p. 172. ISBN 9780742581494.
- Bruce, Steve (1999). Choice and Religion: A Critique of Rational Choice Theory. Oxford University Press. p. 99. ISBN 9780198295846. „As the Swedish empire had been Lutheran, religion could form an enduring part of national consciousness.“
- Frost 2000, pp. 133–134
- „Treaty of Roskilde“. Oxford Reference (anglų).
- Simonson, Örjan (2011-02-07), "The Swedish Empire and Postal Communications: Speed and Time in the Swedish Post Office, c. 1680–1720", in Droste, Heiko, Connecting the Baltic area : the Swedish postal system in the seventeenth century, Huddinge, Sweden: Södertörns högskola, p. 49–97, ISBN 9789186069230
- De Vries, Jan (2009). „The economic crisis of the seventeenth century after fifty years“. The Journal of Interdisciplinary History. 40 (2): 160.
- Dumrath 1911, p. 203.
- Hayes 1916
- Dumrath 1911, pp. 203–204.
- Dumrath 1911, p. 204.
- Dumrath 1911, pp. 204–205.
Šaltiniai
- Dumrath, Oskar Henrik (1911). "Sweden". In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. Vol. 26 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 188–221.
- Frost, Robert I. (2000). The Northern Wars. War, State and Society in Northeastern Europe 1558-1721. Longman. ISBN 978-0-582-06429-4.
- Hayes, Carlton J. H. (1916). A Political and Social History of Modern Europe. Suarchyvuotas originalas 2007-11-17.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švedijos imperija, Kas yra Švedijos imperija? Ką reiškia Švedijos imperija?
Svedijos imperija sved Stormaktstiden Europos didzioji valstybe XVII a ir XVIII a pradzioje kontroliavusi didziaja dalį Baltijos regiono Imperijos pradzia paprastai laikomas 1611 m į sosta įzengusio Gustavo Adolfo valdymas o pabaiga teritoriju praradimas 1721 m po Siaures karo Svedijos imperija sved Stormaktstiden1611 1721Veliava HerbasLocation of paprastas pav Svedijos imperija 1658 m uzjurio valdos nepazymetos Location of paprastas pav Visos Svedijos imperijai kada nors priklausiusios teritorijos parodytos ant siuolaikiniu sienuSostine StokholmasKalbos Svedu suomiu norvegu samiu estu vokieciu zemaiciu lotynu lyviu latviu danu rusuReligija Oficiali Valdymo forma Absoliutine monarchijaMonarchas 1611 1632 pirmas Gustavas II Adolfas 1720 1721 paskutinis Era Naujieji laikai Gustavas II Adolfas karunuojamas Svedijos karaliumi 1611 m 1611 Nistato taika 1721 m Gyventojai XVII a 2 500 000 Rusijos pergale Poltavos musyje nutrauke Svedijos ekspansija į rytus o 1718 m mirus Karoliui XII liko tik gerokai susilpnejusi ir gerokai mazesne teritorija Paskutines uzimtos zemyno teritorijos prarastos per Napoleono karus o 1809 m Suomija atiteko Rusijai taip pat isnyko ir Svedijos kaip didziosios valstybes vaidmuo Svedija yra vienintele Skandinavijos salis kada nors pasiekusi karines didziosios valstybes statusa IstorijaDidziosios valstybes iskilimas Valdant karaliui Gustavui Adolfui Svedija tapo viena stipriausiu Europos valstybiu Įgijusi is Rusijos ir Abieju Tautu Respublikos atimtu teritoriju taip pat įsitraukusi į Trisdesimtmetį kara Svedija tapo protestantizmo lydere Per Trisdesimtmetį kara Svedijai pavyko uzkariauti mazdaug puse Sventosios Romos imperijos Karo sekme kelis kartus keitesi Po pralaimejimo 1634 m Svedijos kontroliuojamu vokieciu zemiu pasitikejimas Svedija buvo pakirstas kelios provincijos atsisake tolesnes Svedijos karines paramos ir Svedijai liko tik pora siauriniu Sventosios Romos imperijos provinciju Prancuzijai įsikisus į kara Svedijos puseje padetis vel pasikeite Karui tesiantis civiliu ir kariu auku skaicius augo o jam pasibaigus vokieciu zemese smarkiai sumazejo gyventoju skaicius Nors tiksliu gyventoju skaiciavimu nera istorikai mano kad del karo Sventosios Romos imperijos gyventoju sumazejo trecdaliu Svedija įkure uzjurio kolonijas daugiausia Naujajame pasaulyje Naujoji Svedija buvo įkurta 1638 m Delavero upes slenyje o veliau Svedija pareiske pretenzijas į kelias Karibu juros salas Vakaru Afrikos pakranteje taip pat buvo pastatyta virtine svedu fortu ir prekybos punktu taciau jie nebuvo skirti svedu kolonistams Vestfalijos taika Pasibaigus Trisdesimtmeciui karui 1648 m Vestfalijos taikos sutartimi Svedijai buvo suteiktos teritorijos kaip karo reparacijos Svedija pareikalavo Silezijos kuri jai priklause nuo 1630 m ir 20 000 000 karo kompensacijos ir pastangomis Svedija gavo Svedijos Pomeranija miesta su Podo ir apygardomis sekuliarizuota Bremeno Verdeno vyskupija su miestu 5 000 000 riksdaleriu Po Briomsebro ir Vestfalijos taiku Svedija buvo trecia pagal plota valstybe Europoje ja lenke tik Rusija ir Ispanija Didziausia teritorinį masta Svedija pasieke siuo laikotarpiu valdant Karoliui X Gustavui 1622 1660 m po 1658 m Roskildes taikos Vidaus konsolidacija Tuo metu Svedija savo isaugusiu statusu naudojosi atsargiai Toks atsargus valstybinis vadovavimas galejo padeti islaikyti viespatavima Baltijos pakranteje bet buvo gana rizikingas Dvieju tiesioginiu Gustavo Adolfo įpediniu Kristinos ir Karolio X Gustavo ekstravagantiskumas sukele dideliu sunkumu naujajai imperijai Kristinos finansinis islaidumas privede valstybe prie bankroto ribos o finansiniai sunkumai sukele visuomenes neramumus pries jos abdikacija Svedijos gyventojai baiminosi kad isorine dirbtine salies didybe gali buti įgyta pilietiniu ir politiniu laisviu praradimo saskaita Svedijos gyventojai tikejosi kad naujasis karalius isspres problema susijusia su per didele bajoru valdzia Karolis X Gustavas buvo tvirtas arbitras tarp liaudies ir bajorijos Pirmiausia jis buvo karys todel savo ambicijas nukreipe į karine slove taciau jis taip pat buvo nepaprastai įzvalgus politikas Daug demesio skirdamas karinei jegai jis taip pat suprato kad vidaus vienybe butina galingai uzsienio politikai Aktualiausias vidaus klausimas buvo nusavintu karunos zemiu sumazinimas kitaip vadinamas 1655 m Riksdago posedyje karalius pasiule kad bajorai kurie yra karunos turto savininkai turetu arba kasmet moketi 200 000 riksdaleriu suma is gaunamu zemiu arba atsisakyti ketvirtadalio paties turto kurio verte sieke apie 800 000 riksdaleriu Aukstuomene norejo isvengti mokesciu ir nustate kad 1632 m lapkricio 6 d Gustavo Adolfo mirties diena turetu buti riba iki kurios galima rinkti retrospektyvinius mokescius ir kad daugiau neturetu buti grazinama perleista karunos nuosavybe Del to protestavo per daug apmokestinti zemesnieji dvarai ir parlamento posedį teko sustabdyti Karalius įsikiso ne tam kad numalsintu bendruomeniu protestus kaip reikalavo senatas bet tam kad priverstu bajorija nusileisti Jis pasiule iki kito Riksdago posedzio sudaryti specialu komiteta kuris istirtu sį klausima o per ta laika is visu klasiu butu imamas proporcingas mokestis Abi grupes sutiko su siuo susitarimu Svedijos ir jos imperijos teritorine raida 1560 1815 m Karolis X Gustavas dejo visas pastangas kad atsigautu po Kristinos finansinio islaidumo Taciau jo paties karines sloves troskimas galejo sukelti problemu jo saliai Per tris dienas jis įtikino Svedijos dvarininkus savo puolimo pries Abieju Tautu Respublika sekme Taciau 1654 m liepos 10 d isvykes is Stokholmo į Varsuva jis įgijo daugiau asmenines sloves nei naudos savo saliai ATR ir Svedijos karas issiplete į bendra Europos kara Karolis kare triumfavo taciau mire nuo visisko issekimo Iskart po jo mirties buvo paskirta regentura kuri valde Svedija jo vienintelio sunaus ir įpedinio ketveriu metu Karolio XI nepilnametystes laikotarpiu Regentu taryba greitai emesi veiksmu kad uzbaigtu kara su daugybe Svedijos priesu ypac Rusijos caryste ATR ir Danija Norvegija Olyvos taika 1660 m geguzes 3 d Olyvos taika uzbaige ilga nesantaika su ATR Prancuzijai tarpininkaujant sia sutartimi taip pat baigesi kivircas tarp Svedijos Sventosios Romos imperatoriaus ir Brandenburgo elektoriaus Sia sutartimi buvo patvirtinta ir Svedijos Livonijos nuosavybe ir Brandenburgo elektoriaus suverenitetas Prusijoje o ATR valdovas atsisake visu pretenziju į Svedijos karuna Sutartis priverte Danija ir Norvegija atnaujinti tiesiogines derybas su Svedija Galiausiai pagal 1660 m geguzes 27 d Kopenhagos sutartį Svedija pasiliko tris buvusias Danijos Skones provincijas ir buvusia Norvegijos Bohusleno provincija kuriu Danija Norvegija atsisake pagal Roskildes taika pries dvejus metus taciau Svedija turejo atsisakyti Norvegijos Triondelago provincijos ir Danijos Bornholmo salos kurios buvo atiduotos Roskildeje Danija Norvegija taip pat buvo priversta pripazinti Holsteino Gotorpo hercogu nepriklausomybe 1656 1658 m baigesi 1661 m liepos 2 d Kardzio sutartimi kuria caras Svedijai atidave Baltijos provincijas Ingrija Estija ir Keksholma Po karo Svedija tapo ne tik karine galybe bet ir viena didziausiu Europos valstybiu turejusiu daugiau nei dvigubai didesne teritorija nei dabartine Svedija Svedijos sausumos plotas buvo 1 100 000 km Visos Baltijos juros salos isskyrus Danijos priklause Svedijai Visu didziuju Vokietijos upiu ziotys buvo Svedijos teritorijoje Sostine Stokholmas buvo paciame imperijos kurios antras pagal dydį miestas buvo Ryga kitoje juros puseje centre Sioje imperijoje gyveno mazdaug ketvirtadalis dabartines Svedijos gyventoju t y tik 2 500 000 zmoniu Vis delto Svedijos ekspansija buvo įmanoma is dalies del neramumu ir silpnumo gretimose salyse o kai jos tapo stabilesnes pradeta ieskoti galimybiu susigrazinti tai kas buvo prarasta Danijos pralaimejimas Karolis X Gustavas Svedija įgijo didele politine įtaka kuria sumazino moralinio prestizo praradimas 1655 m į valdzia atejus Karoliui X Gustavui Svedijos kaimynai galejo tapti sajungininkais taciau teritoriniai nuostoliai ir religines laisves praradimas susilpnino ju rysius su Svedija Praejus penkeriems metams po Karolio X Gustavo mirties Svedija ne tik patyre nuostoliu del naujai uzgrobtu teritoriju bet ir tapo nekenciama aplinkiniu valstybiu del nepakankamo protestantizmo gynimo Karolio X Gustavo meginimas įgyti Brandenburgo palankuma padalijant ATR ne tik pakeite jo pradine politika bet ir sukure nauja pietinį varzova beveik tokį pat pavojinga kaip Danija Norvegija vakaruose 1660 m po penkerius metus trukusiu karu Svedija pasieke taika ir gavo galimybe organizuoti ir pletoti nauja didziule imperija Deja penkiolika metu po Karolio X Gustavo valdymo sekes regentas nesugebejo manevruoti susidariusioje situacijoje Administracija buvo viduje susiskaldziusi ir jai trukde valstybes veikeju vienybes ir talento stoka Dvi didziausios varzoves buvo vadovaujama karine aristokratine partija ir vadovaujama taikos ir ekonomikos partija Vyravo aristokratu grupe kuri su savimi atsinese ir morales nuosmukį del kurio tapo blogai pagarsejusi kaimynams Administracija pasizymejo tingumu ir nerupestingumu del kurio apskritai buvo apleistas verslas Be to del valdzios korupcijos Svedija eme samdyti uzsienio jegos Si subsidiju politika prasidejo nuo 1661 m Fontenblo sutarties kuria Svedija uz didele pinigu suma pareme Prancuzijos kandidata į ATR sosta Svedija buvo supriesinta tarp Prancuzijos Liudviko XIV ir jo priesininku planu kontroliuoti Ispanijos Nyderlandus Nugalejo pries Prancuzija nusistaciusi frakcija 1668 m balandį Svedija prisijunge prie kuri nutrauke Prancuzijos uzgrobimus Kitus ketverius metus Svedija liko istikima Trisalei sajungai taciau 1672 m Liudvikui XIV pavyko izoliuoti Jungtines Nyderlandu provincijas ir susigrazinti Svedija kaip sajungininke 1672 m balandzio 14 d Stokholmo sutartimi Svedija susitare su prancuzais saugoti savo interesu sfera kurioje buvo Nyderlandai nuo priesisku vokieciu pretenziju mainais uz 400 000 riksdaleriu per metus taikos metu ir 600 000 riksdaleriu karo metu Skones karas 1674 m Liudvikas XIV paragino Svedija įsiverzti į Brandenburgo markgrafyste 1675 m geguze svedu kariuomene įzenge į Marka bet birzelio 18 d buvo sumusta prie ir pasitrauke į Svedijos Febelino musis buvo tik susiremimas kuriame faktiskai zuvo maziau nei 600 zmoniu taciau del jo Svedija atrode pazeidziama ir leido kaimyninems valstybes pulti Tuo metu imperija pradejo byreti 1675 m Svedijos Pomeranija ir Bremeno Verdeno kunigaikstyste uzeme Brandenburgas austrai ir danai 1677 m gruodį Brandenburgo elektorius uzeme Scecina Stralzundas krito 1678 m spalio 15 d o lapkricio 5 d buvo prarastas Greifsvaldas paskutine Svedijos valda zemyne Gynybine sajunga su ATR valdovu Jonu Sobieskiu neteko galios 1677 m rugpjucio 4 d sunaikinus Svedijos juru galia 1676 m birzelio 17 d įvyko 1677 m birzelio men įvyko o labiausiai pasizymejo liepos 1 2 d įvykes Sunkumai del ATR valdovo tesesi Skones provincijos Skone Halandas ir Blekinge kadaise buvusios Danijos rytuose tapo intensyviu kovu tarp svedu ir danu centru 1676 m gruodzio men prie Lundo įvyko didelio masto pagrindiniu kariuomeniu susidurimas Po to iki karo pabaigos Skone buvo padalinta į danu ir svedu anklavus susitelkusius aplink pagrindinius miestus Likusios Skones teritorijos daugiausia buvo niekieno zeme kurioje vyko įnirtingas mazasis karas kuriame dalyvavo svedu kariuomene is vienos puses ir danu oficialioji bei pusiau oficialioji kariuomene laisvieji sauliai ir kt kartu su ginkluotais vietiniais gyventojais Del jaunojo Svedijos karaliaus kariniu laimejimu tevyneje ir Liudviko XIV diplomatines veiklos 1677 m kova Neimegene prasidejo taikos kongreso posedziai 1678 m balandzio pradzioje Prancuzijos karalius padiktavo taikos salygas Viena svarbiausiu jo salygu buvo visiska Svedijos restitucija nes jam reikejo stipraus svedu sajungininko Taciau Karolis XI nesutiko sutikti su teritoriju atidavimu savo priesams todel Prancuzijos karalius eme deretis Svedijos vardu be jos sutikimo 1679 m vasario 7 d Neimegeno ir 1679 m birzelio 29 d Sen Zermeno sutartimis Svedija gavo beveik visiska Vokietijos teritorijos restitucija Fontenblo taika patvirtinta velesne 1679 m rugsejo 2 d Lundo taika 1679 m spalio 4 d Danija Norvegija turejo grazinti Svedijai visas jos uzgrobtas zemes Nors Svedija niekada nebutu galejusi viena iskovoti siu nuolaidu Karolis XI susiformavo asmeninį nemegstamuma Prancuzijos karaliui ir issiugde stipru antiprancuziska nusistatyma IsnasosW Stump Roger 2008 The Geography of Religion Faith Place and Space Rowman amp Littlefield Publishers p 172 ISBN 9780742581494 Bruce Steve 1999 Choice and Religion A Critique of Rational Choice Theory Oxford University Press p 99 ISBN 9780198295846 As the Swedish empire had been Lutheran religion could form an enduring part of national consciousness Frost 2000 pp 133 134 Treaty of Roskilde Oxford Reference anglu Simonson Orjan 2011 02 07 The Swedish Empire and Postal Communications Speed and Time in the Swedish Post Office c 1680 1720 in Droste Heiko Connecting the Baltic area the Swedish postal system in the seventeenth century Huddinge Sweden Sodertorns hogskola p 49 97 ISBN 9789186069230 De Vries Jan 2009 The economic crisis of the seventeenth century after fifty years The Journal of Interdisciplinary History 40 2 160 Dumrath 1911 p 203 sfn error no target CITEREFDumrath1911 Hayes 1916 Dumrath 1911 pp 203 204 sfn error no target CITEREFDumrath1911 Dumrath 1911 p 204 sfn error no target CITEREFDumrath1911 Dumrath 1911 pp 204 205 sfn error no target CITEREFDumrath1911 SaltiniaiDumrath Oskar Henrik 1911 Sweden In Chisholm Hugh ed Encyclopaedia Britannica Vol 26 11th ed Cambridge University Press pp 188 221 Frost Robert I 2000 The Northern Wars War State and Society in Northeastern Europe 1558 1721 Longman ISBN 978 0 582 06429 4 Hayes Carlton J H 1916 A Political and Social History of Modern Europe Suarchyvuotas originalas 2007 11 17