Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Estų kalba eesti keelKalbamaEstijaKalbančiųjų skaičius1 1 mln KilmėUralo Finougrų estųOficialus statusasOficiali kalba E
Estų kalba
| Estų kalba eesti keel | |
| Kalbama | Estija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 1,1 mln. |
| Kilmė | Uralo estų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Estija, Europos Sąjunga Nuo 2004 m. gegužės 1 d. |
| Prižiūrinčios institucijos | Estų kalbos institutas (estiškai: Eesti Keele Instituut) |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | et |
| ISO 639-2 | est |
| ISO 639-3 | est —
|
| ? | |
| Geografinis paplitimas | |
| Istorinis plitimas: Šiaurės estų tarmė Pietų estų tarmė | |
Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui. Ja kalba apie 1,1 mln. žmonių, dauguma iš jų gyvena Estijoje.
Estų kalba giminiuojasi su suomių kalba, kuria kalbama kitoje Suomių įlankos pusėje, ir yra viena iš kelių Europos kalbų, kurios nepriklauso indoeuropiečių kalboms. Nepaisant skolinių iš kitų kalbų, estų kalba negimininga kaimyninėms rusų, švedų, latvių kalboms, kurios visos yra indoeuropiečių kalbos, tačiau ji yra gimininga karelų ir lyvių kalboms.
Estų kalba didele dalimi yra agliutinacinė kalba, bet, skirtingai nuo suomių kalbos, ji prarado balsių harmoniją.
Estų kalbos žodžių tvarka apylaisvė, pagrindinė tvarka yra veiksnys–tarinys–papildinys.
Kuriant naujadarus, pasaulio kalbose paprastai pasitelkiami dūriniai ir vediniai. Tačiau į estų kalbą vyriausybės nutarimu XX a. buvo įvesta keletas tūkstančių naujų žodžių, sukurtų iš nieko – tiesiog dėliojant estų kalbos garsus pagal estų kalbos skiemens taisykles (todėl šie naujadarai neturi etimologijos).
Istorija
Dvi skirtingos istorinės estų tarmės, šiaurės ir pietų estų, atsirado dėl šiuolaikinių estų protėvių migracijos į Estijos teritoriją mažiausiai dviem skirtingomis bangomis, abiem grupėms kalbant labai skirtingomis Baltijos finų tarmėmis. Šiuolaikinė bendrinė estų kalba susiformavo šiaurės Estijos tarmių pagrindu.
Seniausi rašytiniai Estijos finų kalbų šaltiniai datuojami XIII amžiumi. Henriko Latvio senojoje Livonijos kronikoje yra estiškų vietovardžių, žodžių ir sakinių fragmentų.
Estų literatūra
Ankstyviausi išlikę jungtinės (šiaurės) estų kalbos pavyzdžiai yra vadinamosios Kullamaa maldos, datuojamos nuo 1524 iki 1528 m. 1525 m. buvo išspausdinta pirmoji knyga estų kalba. Tai buvo liuteronų rankraštis, kuris taip ir nepasiekė skaitytojo ir buvo sunaikintas iškart po išleidimo.
Pirmoji išlikusi estiška knyga – tai S. Wanradto ir J. Koello 1535 m., protestantiškosios reformacijos laikotarpiu, parašytas dvikalbis liuteronų katekizmo vertimas į vokiečių ir estų kalbas. Estų kalbos gramatika, skirta kunigams, buvo išspausdinta vokiškai 1637 m.Naujasis Testamentas į pietų estų tarmę buvo išverstas 1686 m. (į šiaurės estų tarmę – 1715 m.). Šias dvi tarmes, remdamasis šiaurės estų tarme, suvienijo .
Estų literatūra gimė 1810–1820 m., kai buvo išleisti patriotiniai ir filosofiniai eilėraščiai. Petersonas, kuris buvo pirmasis Dorpato universiteto, kuriame mokėsi vokiečių kalba, studentas, pripažinęs savo estišką kilmę, paprastai laikomas estų nacionalinės literatūros pranašu ir moderniosios estų poezijos pradininku. Jo gimtadienis, kovo 14 d., Estijoje švenčiamas kaip gimtosios kalbos diena. Petersono eilėraščio „Kuu“ fragmentas išreiškia reikalavimą atkurti estų kalbos prigimtinę teisę:
- Kas siis selle maa keel
- Laulutuules ei või
- Taevani tõustes üles
- Igavikku omale otsida?
Lietuviškai:
- Ar gali šio krašto kalba
- Užkalbėjimo vėjyje
- Kylanti į dangų
- Nesiekti amžinybės?
- Kristjan Jaak Peterson
Šiuolaikiniais laikais Janas Krosas,Janas Kaplinskis ir yra trys geriausiai žinomi ir daugiausiai verčiami Estijos rašytojai.
Valstybinė kalba
Raštas estų kalba tapo reikšmingas tik XIX a., plintant Švietimo amžiaus idėjoms, estų apšvietos laikotarpiu (1750–1840 m.). Nors Baltijos vokiečiai estų ateitį matė kaip susiliejimą su jais pačiais, išsilavinusi klasė žavėjosi senąja estų kultūra ir jų laisvės epocha iki danų ir vokiečių užkariavimų XIII a.
Po 1919 m. Estijos nepriklausomybės karo estų kalba tapo valstybine naujos nepriklausomos šalies kalba. 1945 m. 97,3% Estijos gyventojų laikė save etniniais estais ir kalbėjo šia kalba.
Antrajame pasauliniame kare Estiją užpuolus ir okupavus Sovietų Sąjungai, estų kalbos statusas pasikeitė ir ji tapo pirmąja iš dviejų valstybinių kalbų (kita kalba – rusų). Kaip ir į Latviją, į Estiją sovietų skatinami atvyko daug imigrantų. XX a. septintojo dešimtmečio antroje pusėje sustiprėjo dvikalbystės (estams) spaudimas, todėl visoje šalyje labai paplito rusų kalba. Rusų kalba buvo vadinama „tautų draugystės kalba“ ir jos buvo mokomi estų vaikai, kartais net darželyje. Nors mokyklose buvo privaloma mokyti visus estų kalbos, šios kalbos mokymasis dažnai buvo laikomas nereikalingu.
Perestroikos laikais 1989 m. sausio mėn. buvo priimtas Estų kalbos įstatymas. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai buvo atkurta Estijos nepriklausomybė. Estų kalba vėl tapo vienintele valstybine kalba Estijoje, o tai praktiškai reiškė, kad estų kalbos vartojimas buvo skatinamas, o rusų kalbos – ne.
Dėl sovietinių imigrantų grįžimo į savo kilmės šalis estų dalis Estijoje vėl viršijo 70%. Kaip ir Latvijoje, šiandien daugelis Estijoje likusių ne estų tautybės žmonių išmoko estų kalbą; 2000 m. surašymo duomenimis, apie 40% jų mokėjo estų kalbą.
Raštas
Estų kalbos abėcėlė paremta modifikuotu lotynišku raidynu.
| A a | B b | C c | D d | E e | F f | G g | H h |
| I i | J j | K k | L l | M m | N n | O o | P p |
| Q q | R r | S s | Š š | Z z | Ž ž | T t | U u |
| V v | W w | Õ õ | Ä ä | Ö ö | Ü ü | X x | Y y |
Raidės C, Q, W, X, Y naudojamos tik svetimų kalbų vardams, pavardėms ar pavadinimams užrašyti. Raidės F, Š, Z ir Ž sutinkamos tik skoliniuose. Raidė Õ tariama kaip tarpinis garsas tarp lietuvių y ir prancūzų uždarojo o. Raidė Ä tariama kaip lietuvių kalboje e, Ö – kaip lietuvių kalboje io, Ü – kaip iu.
Estų kalbos tarmės
Estų kalbą galima skirstyti į dvi nemažai skirtumų turinčias tarmes
Šiaurės estų
| 1. Vidurio estų tarmės |
|---|
| centrinės |
| vakarų |
| salų |
| rytų |
| 2. Šiaurės rytų tarmė |
|---|
| Pakrantės |
| Alutagos |
Pietų estų
| Mulgos |
| Tartu |
| Veru |
Veru tarmė kartais yra laikoma atskira kalba, kuri buvo pradėjusi formuotis kaip savarankiška Baltijos finų kalba.
Šaltiniai
- Hjelmslev, L. (1995). Kalba. Įvadas. Vilnius: Baltos lankos. p. 78. ISBN 9986-403-16-2.
- Kurman, George (1997). The Development of Written Estonian (anglų). London: RoutledgeCurzon.
- Dalby, Andrew (2004). Dictionary of Languages: The Definitive Reference to More Than 400 Languages (rev. leid.). New York: Columbia University Press. p. 182. ISBN 0-231-11569-5.
- O'Connor, Kevin (2006). Culture and Customs of the Baltic States (anglų). Westport, CT: Greenwood Press. p. 126. ISBN 0-313-33125-1.
- Jaan Kross at Google Books
- Jaan Kaplinski at Google Books
- Jansen, Ea (2004). „The National Awakening of the Estonian Nation“. In Subrenat, Jean-Jacques (red.). Estonia: Identity and Independence (anglų). Vertė Cousins, David; Dickens, Eric; Harding, Alexander; Waterhouse, Richard C. Rodopi. p. 84. ISBN 90-420-0890-3.
- Rannut, Mart (2004). „Language Policy in Estonia“. Noves SL.: Revista de sociolingüística (ispanų).
- Baker, Colin; Jones, Sylvia Prys (1998). Encyclopedia of Bilingualism and Bilingual Education (anglų). Clevedon: Multilingual Matters. p. 207. ISBN 1-85359-362-1.
- Leclerc, Jacques. „Estonie“. L'aménagement linguistique dans le monde (prancūzų). Suarchyvuotas originalas 2012-11-11. Nuoroda tikrinta 2014-08-23.
Nuorodos
- Tiesiogiai žiūrėti Estijos televiziją Archyvuota kopija 2012-07-24 iš Wayback Machine projekto.
- Pasiklausyti estų kalbos per Estijos Vikerraadio radija Archyvuota kopija 2010-10-11 iš Wayback Machine projekto.
estDuomenys apie kodu „est“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com- Trumpas estų – lietuvių – anglų kalbų žodynas Archyvuota kopija 2008-12-19 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Estų kalba, Kas yra Estų kalba? Ką reiškia Estų kalba?
Estu kalba eesti keelKalbamaEstijaKalbanciuju skaicius1 1 mln KilmeUralo Finougru estuOficialus statusasOficiali kalba Estija Europos Sajunga Nuo 2004 m geguzes 1 d Priziurincios institucijosEstu kalbos institutas estiskai Eesti Keele Instituut Kalbos kodaiISO 639 1etISO 639 2estISO 639 3est ekk vro veru kalba Geografinis paplitimasIstorinis plitimas Siaures estu tarme Pietu estu tarme Estu kalba eesti keel oficiali Estijos valstybes kalba priklauso Uralo kalbu seimos Baltijos finu kalbu pogrupiui Ja kalba apie 1 1 mln zmoniu dauguma is ju gyvena Estijoje Estu kalba giminiuojasi su suomiu kalba kuria kalbama kitoje Suomiu įlankos puseje ir yra viena is keliu Europos kalbu kurios nepriklauso indoeuropieciu kalboms Nepaisant skoliniu is kitu kalbu estu kalba negimininga kaimyninems rusu svedu latviu kalboms kurios visos yra indoeuropieciu kalbos taciau ji yra gimininga karelu ir lyviu kalboms Estu kalba didele dalimi yra agliutinacine kalba bet skirtingai nuo suomiu kalbos ji prarado balsiu harmonija Estu kalbos zodziu tvarka apylaisve pagrindine tvarka yra veiksnys tarinys papildinys Kuriant naujadarus pasaulio kalbose paprastai pasitelkiami duriniai ir vediniai Taciau į estu kalba vyriausybes nutarimu XX a buvo įvesta keletas tukstanciu nauju zodziu sukurtu is nieko tiesiog deliojant estu kalbos garsus pagal estu kalbos skiemens taisykles todel sie naujadarai neturi etimologijos IstorijaDvi skirtingos istorines estu tarmes siaures ir pietu estu atsirado del siuolaikiniu estu proteviu migracijos į Estijos teritorija maziausiai dviem skirtingomis bangomis abiem grupems kalbant labai skirtingomis Baltijos finu tarmemis Siuolaikine bendrine estu kalba susiformavo siaures Estijos tarmiu pagrindu Seniausi rasytiniai Estijos finu kalbu saltiniai datuojami XIII amziumi Henriko Latvio senojoje Livonijos kronikoje yra estisku vietovardziu zodziu ir sakiniu fragmentu Estu literatura Ankstyviausi islike jungtines siaures estu kalbos pavyzdziai yra vadinamosios Kullamaa maldos datuojamos nuo 1524 iki 1528 m 1525 m buvo isspausdinta pirmoji knyga estu kalba Tai buvo liuteronu rankrastis kuris taip ir nepasieke skaitytojo ir buvo sunaikintas iskart po isleidimo Pirmoji islikusi estiska knyga tai S Wanradto ir J Koello 1535 m protestantiskosios reformacijos laikotarpiu parasytas dvikalbis liuteronu katekizmo vertimas į vokieciu ir estu kalbas Estu kalbos gramatika skirta kunigams buvo isspausdinta vokiskai 1637 m Naujasis Testamentas į pietu estu tarme buvo isverstas 1686 m į siaures estu tarme 1715 m Sias dvi tarmes remdamasis siaures estu tarme suvienijo Estu literatura gime 1810 1820 m kai buvo isleisti patriotiniai ir filosofiniai eilerasciai Petersonas kuris buvo pirmasis Dorpato universiteto kuriame mokesi vokieciu kalba studentas pripazines savo estiska kilme paprastai laikomas estu nacionalines literaturos pranasu ir moderniosios estu poezijos pradininku Jo gimtadienis kovo 14 d Estijoje svenciamas kaip gimtosios kalbos diena Petersono eilerascio Kuu fragmentas isreiskia reikalavima atkurti estu kalbos prigimtine teise Kas siis selle maa keel Laulutuules ei voi Taevani toustes ules Igavikku omale otsida Lietuviskai Ar gali sio krasto kalba Uzkalbejimo vejyje Kylanti į dangu Nesiekti amzinybes Kristjan Jaak Peterson dd Siuolaikiniais laikais Janas Krosas Janas Kaplinskis ir yra trys geriausiai zinomi ir daugiausiai verciami Estijos rasytojai Valstybine kalba Rastas estu kalba tapo reiksmingas tik XIX a plintant Svietimo amziaus idejoms estu apsvietos laikotarpiu 1750 1840 m Nors Baltijos vokieciai estu ateitį mate kaip susiliejima su jais paciais issilavinusi klase zavejosi senaja estu kultura ir ju laisves epocha iki danu ir vokieciu uzkariavimu XIII a Po 1919 m Estijos nepriklausomybes karo estu kalba tapo valstybine naujos nepriklausomos salies kalba 1945 m 97 3 Estijos gyventoju laike save etniniais estais ir kalbejo sia kalba Antrajame pasauliniame kare Estija uzpuolus ir okupavus Sovietu Sajungai estu kalbos statusas pasikeite ir ji tapo pirmaja is dvieju valstybiniu kalbu kita kalba rusu Kaip ir į Latvija į Estija sovietu skatinami atvyko daug imigrantu XX a septintojo desimtmecio antroje puseje sustiprejo dvikalbystes estams spaudimas todel visoje salyje labai paplito rusu kalba Rusu kalba buvo vadinama tautu draugystes kalba ir jos buvo mokomi estu vaikai kartais net darzelyje Nors mokyklose buvo privaloma mokyti visus estu kalbos sios kalbos mokymasis daznai buvo laikomas nereikalingu Perestroikos laikais 1989 m sausio men buvo priimtas Estu kalbos įstatymas 1991 m zlugus Sovietu Sajungai buvo atkurta Estijos nepriklausomybe Estu kalba vel tapo vienintele valstybine kalba Estijoje o tai praktiskai reiske kad estu kalbos vartojimas buvo skatinamas o rusu kalbos ne Del sovietiniu imigrantu grįzimo į savo kilmes salis estu dalis Estijoje vel virsijo 70 Kaip ir Latvijoje siandien daugelis Estijoje likusiu ne estu tautybes zmoniu ismoko estu kalba 2000 m surasymo duomenimis apie 40 ju mokejo estu kalba RastasEstu kalbos abecele paremta modifikuotu lotynisku raidynu A a B b C c D d E e F f G g H hI i J j K k L l M m N n O o P pQ q R r S s S s Z z Z z T t U uV v W w O o A a O o U u X x Y y Raides C Q W X Y naudojamos tik svetimu kalbu vardams pavardems ar pavadinimams uzrasyti Raides F S Z ir Z sutinkamos tik skoliniuose Raide O tariama kaip tarpinis garsas tarp lietuviu y ir prancuzu uzdarojo o Raide A tariama kaip lietuviu kalboje e O kaip lietuviu kalboje io U kaip iu Estu kalbos tarmesEstu kalba galima skirstyti į dvi nemazai skirtumu turincias tarmes Siaures estu 1 Vidurio estu tarmescentrinesvakarusalurytu2 Siaures rytu tarmePakrantesAlutagos Pietu estu MulgosTartuVeru Veru tarme kartais yra laikoma atskira kalba kuri buvo pradejusi formuotis kaip savarankiska Baltijos finu kalba SaltiniaiHjelmslev L 1995 Kalba Įvadas Vilnius Baltos lankos p 78 ISBN 9986 403 16 2 Kurman George 1997 The Development of Written Estonian anglu London RoutledgeCurzon Dalby Andrew 2004 Dictionary of Languages The Definitive Reference to More Than 400 Languages rev leid New York Columbia University Press p 182 ISBN 0 231 11569 5 O Connor Kevin 2006 Culture and Customs of the Baltic States anglu Westport CT Greenwood Press p 126 ISBN 0 313 33125 1 Jaan Kross at Google Books Jaan Kaplinski at Google Books Jansen Ea 2004 The National Awakening of the Estonian Nation In Subrenat Jean Jacques red Estonia Identity and Independence anglu Verte Cousins David Dickens Eric Harding Alexander Waterhouse Richard C Rodopi p 84 ISBN 90 420 0890 3 Rannut Mart 2004 Language Policy in Estonia Noves SL Revista de sociolinguistica ispanu Baker Colin Jones Sylvia Prys 1998 Encyclopedia of Bilingualism and Bilingual Education anglu Clevedon Multilingual Matters p 207 ISBN 1 85359 362 1 Leclerc Jacques Estonie L amenagement linguistique dans le monde prancuzu Suarchyvuotas originalas 2012 11 11 Nuoroda tikrinta 2014 08 23 NuorodosWikipedia Vikipedija Estu kalba Tiesiogiai ziureti Estijos televizija Archyvuota kopija 2012 07 24 is Wayback Machine projekto Pasiklausyti estu kalbos per Estijos Vikerraadio radija Archyvuota kopija 2010 10 11 is Wayback Machine projekto a href wiki Est class mw redirect mw disambig title Est est a Duomenys apie kodu est zymima kalba svetaineje ethnologue com Trumpas estu lietuviu anglu kalbu zodynas Archyvuota kopija 2008 12 19 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį