Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Elijas Ben Saliamonas ZalmanasGimė 1720 m balandžio 23 d Sialecas Abiejų Tautų RespublikaMirė 1797 m spalio 9 d 77 metai
Elijas Ben Solomon Kremeris
| Elijas Ben Saliamonas Zalmanas | |
|---|---|
| Gimė | 1720 m. balandžio 23 d. Sialecas, Abiejų Tautų Respublika |
| Mirė | 1797 m. spalio 9 d. (77 metai) Vilnius, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Šnipiškių žydų kapinės |
| Veikla | žymus judaizmo rabinas, kabalistas |
Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Elijahu ben Šlomo Zalman ar Elijas Ben Saliamonas Zalmanas), labiau žinomas kaip Vilniaus Gaonas („ha’Gaon mi’Vilna”) (1720 m. balandžio 23 d. – 1797 m. spalio 9 d.) – žymus judaizmo rabinas, kabalistas, studijavo Talmudo ir Toros judėjimus.
Jaunystė ir studijos
Dar būdamas mažas vaikas E. Zalmanas pradėjo stebinti aplinkinius neįprastais gebėjimais. Skirtingai nei tuo metu buvo priimta, E. Zalmanas nestudijavo ješivoje ir labai anksti pradėjo savarankiškas Šventraščio bei Talmudo studijas. Kurį laiką E. Zalmanas studijavo vadovaujamas Kėdainių rabino Mozės Margalioto. Galiausiai E. Zalmanas surengė savo pirmąją viešą paskaitą ir parodė išvystytą savo intelektą.
Nuo dešimties jis tęsė mokslus savarankiškai. Studijavo matematiką ir astronomiją, jo gebėjimai šiose srityse buvo pastebėti netgi kitų šalių mokslininkų. Be Toros ir Talmudo studijų, E. Zalmanas gilinosi į teorinę Kabalą ir dar neturėdamas trylikos metų užsiėmė praktine Kabala.
Vėliau Vilniaus Gaonas pradėjo keliones Lenkijoje ir Vokietijoje, buvo susipažinęs su tuometiniais Talmudo judėjimo pasekėjais. Į gimtajį miestą grįžo 1748 m. Nors jam tuomet buvo tik 28 metai, E. Zalmanas jau buvo tapęs garsia asmenybe ir sulaukęs nemažai pagarbos iš vyresnės kartos rabinų.
Mokslinė veikla
Ne tik Vilniaus Gaono kartos žmonės žavėjosi nepaprasta jo erudicija bei daugelio pasaulietinių mokslų išmanymu. E. Zalmano kūrybinis palikimas, kurį sudaro daugiau nei septyniasdešimt veikalų įvairiausiomis temomis – Šventraščio, Talmudo, mistinių Kabalos tekstų komentarai, hebrajų kalbos gramatika, ir ilgas sąrašas bendrųjų mokslų, tokių kaip geometrija, astronomija, medicina ir kt. – ir šiandien tebekelia didelį susidomėjimą tiek tarp šiuolaikinių žydų religinių autoritetų, tiek ir tarp mokslininkų.
Tarp jo parašytų knygų minima hebrajų kalbos gramatika, geometrijos ir trigonometrijos vadovėlis ir panašūs dalykai. E. Zalmanas nagrinėdamas Talmudo ir kitus judaizmo raštus ar litaratūrą, palikdavo daugybę pastabų. Gaonui Toros tyrinėjimai turėjo svarbiausią reikšmę ir tai buvo jo gyvenimo dalis. Jo stropumas studijose buvo begalinis. Gaono sūnus paliudijo, kad jo tėvas būdamas penkiasdešimties miegodavo ne ilgiau nei dvi valandas per parą, jo žinių kiekis buvo neaprėpiamas. E. Zalmanas sugebėdavo atsiminti, kiek kartų ir koks išminčius buvo paminėtas tam tikroje Talmudo knygos dalyje – tai buvo regimosios atminties dovana.
Gaonas manė, kad pasaulietiškos žinios buvo labai svarbios studijuojant Torą. Jis buvo pirmasis žydų mokslininkas, kuris suprato, jog nuolatinis senųjų dokumentų perrašinėjimas amžių bėgyje sąlygoja klaidų ir neteisingų interpretacijų atsiradimą. Tais atvejais, kai tekstas jam keldavo abejonių, jis išsamiai jį išnagrinėdavo ir lygindavo su originalu. Tokiu būdu jis paaiškino daug neaiškių ir painių fragmentų. Jo Talmudo analizės metodologija skiriama į dvi dalis: 1) išorinis kriticizmas, t. y., tekstų ir dokumentų, kurie daugybę kartų perrašinėjant, galėjo būti iškraipyti, kriticizmas, kurį galėtume pavadinti tekstualiniu kriticizmu, ir 2) vidinis kriticizmas, siekiant suvokti Talmudo paprastąją prasmę (pšat) racionalios analizės būdu. Gaonas tvirtino, kad Talmudo studijavimas turi būti grindžiamas protu, o ne autoritetais. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis paskyrė žydų teisės – halakha – studijoms. Terminas „halakha“ judaizme reiškia teisę, kuri apima religinės praktikos, politinių, socialinių, šeimos, tarpasmeninių santykių sritis.
Kūrybinė veikla
Visi E. Zalmano veikalai buvo išleisti tik po mirties, jo sūnų, vaikaičių bei mokinių iniciatyva, kurie suredagavo tekstus ir suteikė jiems pavadinimus. Didelė tekstų dalis buvo atkurta pagal nedidelio, elitinio Vilniaus Gaono mokinių būrelio užrašus. Iš viso Vilniaus Gaonui priskiriama mažiausiai 70 literatūrinių kūrinių.
Žymiausių kūrinių sąrašas:
- Baruchas Šikas iš Šklovo (apie 1740 – apie 1812) „Dangaus stulpai“ (1777 m.); „Žmogaus tobulumas“ (1777 m.); į hebrajų kalbą jis išvertė Euklido traktatus (1784 m.)
- Ben-Porat, (1767–1831) „Paaiškinimai“ (1807 m.); „Tūkstantis Menašė´´ (1822 m.);
- Chaimas iš Valažino (1749–1821) „Chaimo siela“ (1824 m.)
- Izaok ben Abraom iš Trakų „Tikėjimo sutvirtinimas“ (1681 m.)
- Mishnah „The Years of Elijah“
- Pentateuch „The Splendor of Elijah“
- Ayil Meshulash „A Ram in Three Parts“
Antagonizmo ir chasidizmo judėjimų priešiškumas
Gaonas kovojo prieš chasidizmą kaip prieš pavojų tradiciniam judaizmui ir paskelbė keletui chasidistų ekskomunikacijos nuosprendžius. Vilniaus Gaono asmenybė buvo visiška priešingybė chasidiškamjam gyvenimo būdui ir charakteriui: E. Zalmanas buvo griežčiausias ir rūsčiausias asketas, neįtikėtinai daug iš savęs reikalaujantis atsiskyrėlis, dieną naktį studijuojantis Torą, savaime aišku, negalėjo suprasti chasidiškojo gyvenimo džiaugsmo. Pagrindiniai chasidizmo bruožai: panteizmas, leidimas studijuoti Kabalą tiems, kurie neturėjo teisės jos studijuoti (t. y., neturintiems 40 metų, neišstudijavusiems Talmudo ir kodeksų), pijjutim – religinių himnų išmetimas iš liturgijos. Chasidai leido sau ne tik vartoti alkoholį, bet ir piktnaudžiauti juo, kaip ir rūkymu bei seksualiniais santykiais. Maldų metu, patekę į ekstazinį transą, jie šokdavo ir pan. Liūdnam ir santūriam tradiciniam pamaldumui buvo svetima džiaugsmingai garbinti Dievą – visa tai buvo laikoma grėsme tradiciniam judaizmui. Ne mažiau E. Zalmaną piktino ir cadikų tarpininkavimas tarp Dievo ir žmogaus bei Toros studijų iškeitimas į maldą ir kitas knygas.
1777 m. Vilniuje įvyko pirmoji Mitnagdim chasidizmo atstovų ekskomunikacija (atskyrimas nuo religinės bendruomenės). Ši žinia buvo perduodama visoms didžiosioms žydų bendruomenėms ir buvo raginama atitinkamai elgtis su chasidizmo judėjimu – taip, kaip tai buvo daroma Vilniuje, ir stebėti chasidizmo šalininkus tol, kol šie galutinai išsižadės savo įsitikinimų. Šiuo laišku chasidizmo šalininkų ekskomunikacija buvo sėkmingai vykdomas toliau. 1781 m., vadovaujamas Shneur Zalman iš Liadžio, chasidizmo judėjimas vėl atnaujino savo veiklą. E. Zalmanas ekskomunikavo juos dar kartą ir pareiškė, jog jie yra eretikai. E. Zalmanas taip pat apkaltino Shneur Zalman ir jo pasekėjus panteizmu, o tai judaizme buvo laikoma erezija.
Kita veikla
Nepaisant kovos su chasidistais, E. Zalmanas vengdavo viešumo. Jis buvo patenkintas, jog savais metodais moko ha-midrash bent kelis pasirinktus mokinius hebrajų gramatikos, hebrajų Biblijos ir Mišnos, dalykų, kurie tuometinių Talmudo judėjimo pasekėjų buvo apleisti. E. Zalmanas ypatingą dėmesį skyrė midrash literatūrai ir kai kuriems Talmudo traktatams, kurie tuometiniams mokslininkams buvo labai mažai žinomi. E. Zalmanas didelį dėmesį skyrė Jeruzalės Talmudo studijavimui, kuris tuomet buvo pamirštas ištisus šimtmečius. Suprasdamas, jog judaistams yra labai svarbu studijuoti Torą, jis nurodė savo pagrindiniam mokiniui rabinui Chaimui iš Valažino surasti kolegiją, kurioje būtų mokoma pagal Elijahu nustatytą mokymo metodiką. 1803 m. duris atvėrė .
Gaono reikšmė šiandieninėje pasaulėžiūroje
Ilgainiui Gaonas tapo legendine, netgi mistifikuota asmenybe, jo vardą apgaubė spalvingiausi padavimai, pasakojimai apie jo gyvenimą, keletą šimtmečių perduodami iš lūpų į lūpas, kurie tapo žinomi įvairiausiose žydų diasporose skirtinguose kraštuose. Įvairių sukakčių progomis rengiami siauresnio ar platesnio pobūdžio minėjimai, siekiant priminti visuomenei judaizmo istoriją, suaktualinti kultūros paveldą. Tarp daugelio tokio pobūdžio minėjimų savo mastais ir reikšme išsiskyrė 1997 m. rudenį minėtos Vilniaus Gaono Elijahu 200-osios mirties metinės. Nėra nė vieno žydų tautos istorijos vadovėlio, kuriame nebūtų minimas Vilniaus Gaonas.
Sovietų okupacijos metu penkis dešimtmečius jo vardas ne tik nebuvo minimas, bet buvo net pakeistas anksčiau vadintos jo vardu gatvės pavadinimas. Siekta ištrinti šį vardą – žydiškumo simbolį – iš žmonių atminties. Didele dalimi to buvo pasiekta: ne tik lietuviai, bet ir daugelis žydų nebežinojo, kas per žmogus buvo Vilniaus Gaonas. Pasiryžusi atgaivinti šį vardą, Lietuvos pasididžiavimą, žydų bendruomenė valdžios padedama pasistengė ypač iškilmingai paminėti jo mirties metines – jorcait (jidiš).
Vilniaus Gaono pamokymai
Vilniaus Gaonas buvo netradicinis mąstytojas, jo požiūris į gyvenimą bei religiją buvo labai griežtas ir tikriausiai šiuolaikiniam žmogui jis nebūtų priimtinas. Dabar žmogaus gyvenime prioritetais tapo tokie dalykai kaip asmeninė laisvė, nuomonės laisvė, o tai visiškai prieštarauja Gaono išsakytoms mintims, pamokymams bei gyvenimo būdui. Keletas rabino išsakytų frazių:
"Dėl kiekvieno tuščio žodžio teks kentėti nuo pasaulio pradžios iki galo – ir visa tai dėl nereikalingų žodžių. Bet dėl uždraustų kalbų, kaip antai šmeižto, pajuokos, keiksmų, ypač sinagogoje ir Šabo bei švenčių dienomis, dėl viso to žmogui teks atsidurti pragaro gelmėje. Ir neįmanoma įsivaizduoti, kiek kančių ir bėdų teks žmogui iškęsti, nes nedingsta nė vienas žodis, visi jie būna užrašyti. Dievas aprūpina maistu ir išlaiko visus padarus, nuo buivolo iki erkės, ir duoda kiekvienam pagal jo reikmes. Ir Šabo ir švenčių dienomis nekalbėkite apie nereikalingus dalykus. "
„Nesielvartauk, kai kas nors turtėja, nes mirdamas jis nieko su savim nepasiims. Nesakyk, kad paliksiu sūnums pinigus ir brangenybes pragyvenimui. Žinok, kad žmonės panašūs į lauko žoles, vienos žydi, o kitos vysta.“
“Žmogaus gyvenimas šitame pasaulyje išvien kupinas pykčio ir skausmo; dažnas nė naktimis neturi ramybės ir negali užmigti. Ir už kiekvieną žodį jis bus teisiamas, ir nei vienas, kad ir koks nešvarus būtų, neliks nepastebėtas. Ir todėl raginu tave pratintis prie vienatvės, nes liežuvio nuodėmė nusveria visas kitas nuodėmes kartu paėmus.”
- Aistras reikia ne užgniaužti, o sukilninti.
- Tora kaip lietus gaivina ir sveikus želmenis, ir piktožoles.
- Gyvenimas – tai apmaudo ir kentėjimų virtinė, o bemiegies naktys – visų dalia.
- Piktžodžiavimo nuodėmė didesnė už visas kitas nuodėmes.
- Kokią nors vertę turi tik tai, kas pasiekta sunkiu darbu ir kova.
Pasak Elijahu, kad suprastų daiktą, išmintį ar išmanytų amatą, žmogus privalo laikytis trijų taisyklių:
- savo akimis pamatyti tai, kas jam rodoma;
- savo ausimis girdėti tai, kas sakoma;
- visa tai pajusti širdimi.
Įdomūs faktai
1755 m. į E. Zalmaną kreipėsi Jonathanas Eybeschütz, klausdamas dėl nesutarimo tarp jo paties ir rabino Jacobo Emdem. Atsakydamas su didžiule pagarba klausiančiajam, E. Zalmanas teigė negalįs išspręsti ginčo dėl dviejų priežasčių: apeliavimu į tai, jog Jonathanas Eybeschütz buvo trisdešimčia metų vyresnis už Gaoną ir E. Zalmanas jokiu būdu negalėjo patarti vyresniam žmogui, bei pabrėžė, jog atsakantysis nežinodamas visų aplinkybių, racionalaus atsakymo duoti negalėjo. E. Zalmanas gyveno pagal asketizmo nuostatus. Jis pažodžiui kartodavo senovės rabinų žodžius, jog Tora gali būti įgyvendinta tik atsisakius visų malonumų ir susitaikant su reikiamais pasiaukojimais. E. Zalmanui gyvenant pagal šį principą, tautiečių jis buvo pradėtas laikyti šventuoju ir savo amžininkų buvo vadinamas „Chasidu“.
Išvados
Apibendrinant reikia paminėti, kad šio filosofo dėka žydai sukūrė Lietuvoje turtingą ir įvairialypę kultūrą. Ši religinė Lietuvos žydų kultūra praturtino pasaulio žydiją. Vilniaus Gaonas E. Zalmanas buvo vienas žymiausių visų laikų talmudistų, jo įtaka kitiems mąstytojams buvo beribė. Vilniuje veikė pasaulinio garso dvasinės akademijos, į kurias studijuoti atvažiuodavo jaunuoliai iš daugelio šalių. Garsėjo Vilniaus bibliotekos. Lietuvoje spausdintos judaikos knygos garsėjo visame pasaulyje. Kai XVIII a. iškilo E. Zalmanas, Vilnius buvo pripažintas dvasiniu centru ir pavadintas Lietuvos Jeruzale. Tuomet buvo paplitęs posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių. Jo požiūris į gyvenimą ir pats gyvenimo būdas buvo labai griežtas, bet teisingas, o valia – nepalaužiama.
Nuorodos
- Gaono gatvė Vilniuje
- Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus Archyvuota kopija 2019-02-02 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos
- Sužiedėlis, Saulius. Historical Dictionary of Lithuania. The Scarecrow Press, Inc. – 2011, p. 104
- Green, David B. (2012-10-09). „This Day in Jewish History 1797: The Vilna Gaon Dies“. Haaretz (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-11-07.
- Schechter, Solomon; Seligsohn, M. „ELIJAH BEN SOLOMON (also called Elijah Wilna, Elijah Gaon, and Der Wilner Gaon)“. Jewish Encyclopedia.
Naudota literatūra
- Nicholas de Lange, Judaizmas, V., 1996.
- Pažėraitė Aušra, Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimasis, V., 2005.
- Religijų istorijos antologija, I dalis. Judaizmas. Krikščionybė, V., 2000.
- judaizmas.lt[neveikianti nuoroda]
- The Vilna Gaon The life and teachings of Rabbi Eliyahu, the Gaon of Vilna
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Elijas Ben Solomon Kremeris, Kas yra Elijas Ben Solomon Kremeris? Ką reiškia Elijas Ben Solomon Kremeris?
Elijas Ben Saliamonas ZalmanasGime 1720 m balandzio 23 d Sialecas Abieju Tautu RespublikaMire 1797 m spalio 9 d 77 metai Vilnius Rusijos imperijaPalaidotas a Snipiskiu zydu kapinesVeikla zymus judaizmo rabinas kabalistas Elijahu Ben Salomon Zalmanas Elijahu ben Slomo Zalman ar Elijas Ben Saliamonas Zalmanas labiau zinomas kaip Vilniaus Gaonas ha Gaon mi Vilna 1720 m balandzio 23 d 1797 m spalio 9 d zymus judaizmo rabinas kabalistas studijavo Talmudo ir Toros judejimus Jaunyste ir studijosDar budamas mazas vaikas E Zalmanas pradejo stebinti aplinkinius neįprastais gebejimais Skirtingai nei tuo metu buvo priimta E Zalmanas nestudijavo jesivoje ir labai anksti pradejo savarankiskas Sventrascio bei Talmudo studijas Kurį laika E Zalmanas studijavo vadovaujamas Kedainiu rabino Mozes Margalioto Galiausiai E Zalmanas surenge savo pirmaja viesa paskaita ir parode isvystyta savo intelekta Nuo desimties jis tese mokslus savarankiskai Studijavo matematika ir astronomija jo gebejimai siose srityse buvo pastebeti netgi kitu saliu mokslininku Be Toros ir Talmudo studiju E Zalmanas gilinosi į teorine Kabala ir dar neturedamas trylikos metu uzsieme praktine Kabala Veliau Vilniaus Gaonas pradejo keliones Lenkijoje ir Vokietijoje buvo susipazines su tuometiniais Talmudo judejimo pasekejais Į gimtajį miesta grįzo 1748 m Nors jam tuomet buvo tik 28 metai E Zalmanas jau buvo tapes garsia asmenybe ir sulaukes nemazai pagarbos is vyresnes kartos rabinu Moksline veiklaNe tik Vilniaus Gaono kartos zmones zavejosi nepaprasta jo erudicija bei daugelio pasaulietiniu mokslu ismanymu E Zalmano kurybinis palikimas kurį sudaro daugiau nei septyniasdesimt veikalu įvairiausiomis temomis Sventrascio Talmudo mistiniu Kabalos tekstu komentarai hebraju kalbos gramatika ir ilgas sarasas bendruju mokslu tokiu kaip geometrija astronomija medicina ir kt ir siandien tebekelia didelį susidomejima tiek tarp siuolaikiniu zydu religiniu autoritetu tiek ir tarp mokslininku Tarp jo parasytu knygu minima hebraju kalbos gramatika geometrijos ir trigonometrijos vadovelis ir panasus dalykai E Zalmanas nagrinedamas Talmudo ir kitus judaizmo rastus ar litaratura palikdavo daugybe pastabu Gaonui Toros tyrinejimai turejo svarbiausia reiksme ir tai buvo jo gyvenimo dalis Jo stropumas studijose buvo begalinis Gaono sunus paliudijo kad jo tevas budamas penkiasdesimties miegodavo ne ilgiau nei dvi valandas per para jo ziniu kiekis buvo neaprepiamas E Zalmanas sugebedavo atsiminti kiek kartu ir koks ismincius buvo paminetas tam tikroje Talmudo knygos dalyje tai buvo regimosios atminties dovana Gaonas mane kad pasaulietiskos zinios buvo labai svarbios studijuojant Tora Jis buvo pirmasis zydu mokslininkas kuris suprato jog nuolatinis senuju dokumentu perrasinejimas amziu begyje salygoja klaidu ir neteisingu interpretaciju atsiradima Tais atvejais kai tekstas jam keldavo abejoniu jis issamiai jį isnagrinedavo ir lygindavo su originalu Tokiu budu jis paaiskino daug neaiskiu ir painiu fragmentu Jo Talmudo analizes metodologija skiriama į dvi dalis 1 isorinis kriticizmas t y tekstu ir dokumentu kurie daugybe kartu perrasinejant galejo buti iskraipyti kriticizmas kurį galetume pavadinti tekstualiniu kriticizmu ir 2 vidinis kriticizmas siekiant suvokti Talmudo paprastaja prasme psat racionalios analizes budu Gaonas tvirtino kad Talmudo studijavimas turi buti grindziamas protu o ne autoritetais Didziaja savo gyvenimo dalį jis paskyre zydu teises halakha studijoms Terminas halakha judaizme reiskia teise kuri apima religines praktikos politiniu socialiniu seimos tarpasmeniniu santykiu sritis Kurybine veiklaVisi E Zalmano veikalai buvo isleisti tik po mirties jo sunu vaikaiciu bei mokiniu iniciatyva kurie suredagavo tekstus ir suteike jiems pavadinimus Didele tekstu dalis buvo atkurta pagal nedidelio elitinio Vilniaus Gaono mokiniu burelio uzrasus Is viso Vilniaus Gaonui priskiriama maziausiai 70 literaturiniu kuriniu Zymiausiu kuriniu sarasas Baruchas Sikas is Sklovo apie 1740 apie 1812 Dangaus stulpai 1777 m Zmogaus tobulumas 1777 m į hebraju kalba jis isverte Euklido traktatus 1784 m Ben Porat 1767 1831 Paaiskinimai 1807 m Tukstantis Menase 1822 m Chaimas is Valazino 1749 1821 Chaimo siela 1824 m Izaok ben Abraom is Traku Tikejimo sutvirtinimas 1681 m Mishnah The Years of Elijah Pentateuch The Splendor of Elijah Ayil Meshulash A Ram in Three Parts Antagonizmo ir chasidizmo judejimu priesiskumasGaonas kovojo pries chasidizma kaip pries pavoju tradiciniam judaizmui ir paskelbe keletui chasidistu ekskomunikacijos nuosprendzius Vilniaus Gaono asmenybe buvo visiska priesingybe chasidiskamjam gyvenimo budui ir charakteriui E Zalmanas buvo griezciausias ir rusciausias asketas neįtiketinai daug is saves reikalaujantis atsiskyrelis diena naktį studijuojantis Tora savaime aisku negalejo suprasti chasidiskojo gyvenimo dziaugsmo Pagrindiniai chasidizmo bruozai panteizmas leidimas studijuoti Kabala tiems kurie neturejo teises jos studijuoti t y neturintiems 40 metu neisstudijavusiems Talmudo ir kodeksu pijjutim religiniu himnu ismetimas is liturgijos Chasidai leido sau ne tik vartoti alkoholį bet ir piktnaudziauti juo kaip ir rukymu bei seksualiniais santykiais Maldu metu pateke į ekstazinį transa jie sokdavo ir pan Liudnam ir santuriam tradiciniam pamaldumui buvo svetima dziaugsmingai garbinti Dieva visa tai buvo laikoma gresme tradiciniam judaizmui Ne maziau E Zalmana piktino ir cadiku tarpininkavimas tarp Dievo ir zmogaus bei Toros studiju iskeitimas į malda ir kitas knygas 1777 m Vilniuje įvyko pirmoji Mitnagdim chasidizmo atstovu ekskomunikacija atskyrimas nuo religines bendruomenes Si zinia buvo perduodama visoms didziosioms zydu bendruomenems ir buvo raginama atitinkamai elgtis su chasidizmo judejimu taip kaip tai buvo daroma Vilniuje ir stebeti chasidizmo salininkus tol kol sie galutinai issizades savo įsitikinimu Siuo laisku chasidizmo salininku ekskomunikacija buvo sekmingai vykdomas toliau 1781 m vadovaujamas Shneur Zalman is Liadzio chasidizmo judejimas vel atnaujino savo veikla E Zalmanas ekskomunikavo juos dar karta ir pareiske jog jie yra eretikai E Zalmanas taip pat apkaltino Shneur Zalman ir jo pasekejus panteizmu o tai judaizme buvo laikoma erezija Kita veiklaNepaisant kovos su chasidistais E Zalmanas vengdavo viesumo Jis buvo patenkintas jog savais metodais moko ha midrash bent kelis pasirinktus mokinius hebraju gramatikos hebraju Biblijos ir Misnos dalyku kurie tuometiniu Talmudo judejimo pasekeju buvo apleisti E Zalmanas ypatinga demesį skyre midrash literaturai ir kai kuriems Talmudo traktatams kurie tuometiniams mokslininkams buvo labai mazai zinomi E Zalmanas didelį demesį skyre Jeruzales Talmudo studijavimui kuris tuomet buvo pamirstas istisus simtmecius Suprasdamas jog judaistams yra labai svarbu studijuoti Tora jis nurode savo pagrindiniam mokiniui rabinui Chaimui is Valazino surasti kolegija kurioje butu mokoma pagal Elijahu nustatyta mokymo metodika 1803 m duris atvere Gaono reiksme siandienineje pasauleziurojeIlgainiui Gaonas tapo legendine netgi mistifikuota asmenybe jo varda apgaube spalvingiausi padavimai pasakojimai apie jo gyvenima keleta simtmeciu perduodami is lupu į lupas kurie tapo zinomi įvairiausiose zydu diasporose skirtinguose krastuose Įvairiu sukakciu progomis rengiami siauresnio ar platesnio pobudzio minejimai siekiant priminti visuomenei judaizmo istorija suaktualinti kulturos pavelda Tarp daugelio tokio pobudzio minejimu savo mastais ir reiksme issiskyre 1997 m rudenį minetos Vilniaus Gaono Elijahu 200 osios mirties metines Nera ne vieno zydu tautos istorijos vadovelio kuriame nebutu minimas Vilniaus Gaonas Sovietu okupacijos metu penkis desimtmecius jo vardas ne tik nebuvo minimas bet buvo net pakeistas anksciau vadintos jo vardu gatves pavadinimas Siekta istrinti sį varda zydiskumo simbolį is zmoniu atminties Didele dalimi to buvo pasiekta ne tik lietuviai bet ir daugelis zydu nebezinojo kas per zmogus buvo Vilniaus Gaonas Pasiryzusi atgaivinti sį varda Lietuvos pasididziavima zydu bendruomene valdzios padedama pasistenge ypac iskilmingai pamineti jo mirties metines jorcait jidis Vilniaus Gaono pamokymaiVilniaus Gaonas buvo netradicinis mastytojas jo poziuris į gyvenima bei religija buvo labai grieztas ir tikriausiai siuolaikiniam zmogui jis nebutu priimtinas Dabar zmogaus gyvenime prioritetais tapo tokie dalykai kaip asmenine laisve nuomones laisve o tai visiskai priestarauja Gaono issakytoms mintims pamokymams bei gyvenimo budui Keletas rabino issakytu fraziu Del kiekvieno tuscio zodzio teks kenteti nuo pasaulio pradzios iki galo ir visa tai del nereikalingu zodziu Bet del uzdraustu kalbu kaip antai smeizto pajuokos keiksmu ypac sinagogoje ir Sabo bei svenciu dienomis del viso to zmogui teks atsidurti pragaro gelmeje Ir neįmanoma įsivaizduoti kiek kanciu ir bedu teks zmogui iskesti nes nedingsta ne vienas zodis visi jie buna uzrasyti Dievas aprupina maistu ir islaiko visus padarus nuo buivolo iki erkes ir duoda kiekvienam pagal jo reikmes Ir Sabo ir svenciu dienomis nekalbekite apie nereikalingus dalykus Nesielvartauk kai kas nors turteja nes mirdamas jis nieko su savim nepasiims Nesakyk kad paliksiu sunums pinigus ir brangenybes pragyvenimui Zinok kad zmones panasus į lauko zoles vienos zydi o kitos vysta Zmogaus gyvenimas sitame pasaulyje isvien kupinas pykcio ir skausmo daznas ne naktimis neturi ramybes ir negali uzmigti Ir uz kiekviena zodį jis bus teisiamas ir nei vienas kad ir koks nesvarus butu neliks nepastebetas Ir todel raginu tave pratintis prie vienatves nes liezuvio nuodeme nusveria visas kitas nuodemes kartu paemus Aistras reikia ne uzgniauzti o sukilninti Tora kaip lietus gaivina ir sveikus zelmenis ir piktozoles Gyvenimas tai apmaudo ir kentejimu virtine o bemiegies naktys visu dalia Piktzodziavimo nuodeme didesne uz visas kitas nuodemes Kokia nors verte turi tik tai kas pasiekta sunkiu darbu ir kova Pasak Elijahu kad suprastu daikta ismintį ar ismanytu amata zmogus privalo laikytis triju taisykliu savo akimis pamatyti tai kas jam rodoma savo ausimis girdeti tai kas sakoma visa tai pajusti sirdimi Įdomus faktai1755 m į E Zalmana kreipesi Jonathanas Eybeschutz klausdamas del nesutarimo tarp jo paties ir rabino Jacobo Emdem Atsakydamas su didziule pagarba klausianciajam E Zalmanas teige negalįs isspresti ginco del dvieju priezasciu apeliavimu į tai jog Jonathanas Eybeschutz buvo trisdesimcia metu vyresnis uz Gaona ir E Zalmanas jokiu budu negalejo patarti vyresniam zmogui bei pabreze jog atsakantysis nezinodamas visu aplinkybiu racionalaus atsakymo duoti negalejo E Zalmanas gyveno pagal asketizmo nuostatus Jis pazodziui kartodavo senoves rabinu zodzius jog Tora gali buti įgyvendinta tik atsisakius visu malonumu ir susitaikant su reikiamais pasiaukojimais E Zalmanui gyvenant pagal sį principa tautieciu jis buvo pradetas laikyti sventuoju ir savo amzininku buvo vadinamas Chasidu IsvadosApibendrinant reikia pamineti kad sio filosofo deka zydai sukure Lietuvoje turtinga ir įvairialype kultura Si religine Lietuvos zydu kultura praturtino pasaulio zydija Vilniaus Gaonas E Zalmanas buvo vienas zymiausiu visu laiku talmudistu jo įtaka kitiems mastytojams buvo beribe Vilniuje veike pasaulinio garso dvasines akademijos į kurias studijuoti atvaziuodavo jaunuoliai is daugelio saliu Garsejo Vilniaus bibliotekos Lietuvoje spausdintos judaikos knygos garsejo visame pasaulyje Kai XVIII a iskilo E Zalmanas Vilnius buvo pripazintas dvasiniu centru ir pavadintas Lietuvos Jeruzale Tuomet buvo paplites posakis uzdarbio reikia vaziuoti į Lodze o isminties į Vilniu Jo poziuris į gyvenima ir pats gyvenimo budas buvo labai grieztas bet teisingas o valia nepalauziama NuorodosGaono gatve Vilniuje Valstybinis Vilniaus Gaono zydu muziejus Archyvuota kopija 2019 02 02 is Wayback Machine projekto IsnasosSuziedelis Saulius Historical Dictionary of Lithuania The Scarecrow Press Inc 2011 p 104 Green David B 2012 10 09 This Day in Jewish History 1797 The Vilna Gaon Dies Haaretz anglu Nuoroda tikrinta 2017 11 07 Schechter Solomon Seligsohn M ELIJAH BEN SOLOMON also called Elijah Wilna Elijah Gaon and Der Wilner Gaon Jewish Encyclopedia Naudota literaturaNicholas de Lange Judaizmas V 1996 Pazeraite Ausra Litvakisko ortodoksinio judaizmo formavimasis V 2005 Religiju istorijos antologija I dalis Judaizmas Krikscionybe V 2000 judaizmas lt neveikianti nuoroda The Vilna Gaon The life and teachings of Rabbi Eliyahu the Gaon of Vilna