Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Brunėjaus istorija prasidėjo kai Brunėjaus sultonatas buvo įkurtas XIV a Sultonato teritorija tikriausiai apėmė Šiaurės
Brunėjaus istorija
Brunėjaus istorija prasidėjo, kai Brunėjaus sultonatas buvo įkurtas XIV a. Sultonato teritorija tikriausiai apėmė Šiaurės Borneo ir Filipinus. Europiečiai palaipsniui užbaigė Brunėjaus regioninės galios statusą. Brunėjaus imperijos nuosmukio kulminacija baigėsi XIX a., kai Saravako baltieji radžos sumažino Brunėjaus teritoriją į dabartinį mažą enklavą. Brunėjus buvo britų protektoratas 1888–1984 m.
| Malajų salyno istorija |
| > Austroneziečių migracijos |
| Hinduizmo laikotarpis: |
| Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
| Madžapahitas |
| Islamo laikotarpis: |
| Melaka, Džohoras, Ačehas, , Mataramas, Brunėjus, , |
| Kolonijinis laikotarpis: |
| Ispanijos Rytų Indijos, , Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, |
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
| Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Balis, Brunėjus, , Molukai, Filipinai |
Prieš Brunėjų
Prieš Magelano atvykimą, Brunėjaus istorija remiasi legendomis ir kinų šaltiniais. Istorikai mano, kad prieš Brunėjaus sultonatą buvo kažkokia didelė valstybė regione, tikriausiai Vidžajapura, kuri buvo Šiaurės vakarų Borneo VII a. Ji tikriausiai buvo Šrividžajos vasalė. Kita valstybė regione buvo Po-ni, kuri X a. turėjo diplomatinius santykius su Songų dinastija, o vėliau jai mokėjo duoklę. XIV a. Po-ni patyrė Javos Madžapahito įtaką. Nagarakertagama knyga, kurią parašė Prapanca 1365 m., mini Berune kaip Madžapahito vasalę. Tačiau manoma, kad abi šalys turėjo tik simbiotinius santykius, nes duoklė buvo tik Areka palmės sulčių puodas. Mingų dinastija užmezgė santykius su Po-ni apie 1370 m. Po-ni valdovas Ma-na-jih-chia-na lankėsi Mingų sostinėje Nankine ir ten mirė 1408 m. Jo kapas vėl buvo atrastas XX a.
1424 m. Mingai nutraukė santykius su Po-ni.
Kinų šaltiniai rodo, kad Po-ni buvo patyrusi stiprią hinduizmo, kuris atvyko per Javą ir Sumatrą, įtaką. Buvo naudojamas indų raštas, Brunėjuje rasta monetų iš VII a.
Kinai Brunėjuje
Iki Pigafetta atvykimo Brunėjaus istorija pagrįsta legendomis. 1370 m. Zhu Yuan Zhuang pasiuntė savo atstovus per Indoneziją į Brunėjų, kuris sumokėjo Mingams duoklę. Kinų įtaka nuo rajonų, į rytus nuo Kinabatangano upės, apėmė Šiaurės Borneo. Kinai statė miestus ir kaimus, tarp jų Kota Kinabalu.
1402 m. po sultono Mohamedo Šacho mirties įpėdiūniu tapo jo sūnus Abdulas Madžidas Hasanas. Ong Sum Ping ir Pengiran Temenggong tapo regentais. 1406 m. po sultono Hasano mirties dvejus metus buvo galios vakuumas. Kovą laimėjo sultonas Ahmadas, Pengiran Temenggong pralaimėjo, o Ong Sum Ping sutvirtino savo galią. Jis nepamiršo gimtosios Kinijos ir puoselėjo kinų kultūrą. Kai jis atvyko į Kiniją su armija, imperatorius Yong Le buvo patenkintas ir pasiuntė tarnus jį pasitikti. Ong Sum Ping buvo per senas grįžti į Brunėjų ir mirė Nankine. Prieš mirtį jis paprašė imperatoriaus, kad Brunėjus ir Sungai Kinabatanganas būtų prijungti prie Kinijos, o jis būtų palaidotas Kinijoje. Imperatorius Yong Le sutiko ir Ong Sum Ping sūnų Awang paskyrė naujuoju valdovu bei Brunėjaus kalną pavadino Chang Ning, arabų kalba Jabel Alsalam („Taikos kalnas“).
1408 m. Awang grįžo į Brunėjų su kinų pareigūnais ir perėmė tėvo įtaką šalyje. 1412 m. jis sumokėjo duoklę Mingų imperatoriui. Ong Sum Ping žmona palaidota Brunėjuje, vietoje, kurią vietiniai vadina Bukit Cina. Ong Sum Ping sesuo ir sultonas Ahmadas susilaukė dukters, kuri ištekėjo už sultono Šarifo Ali, atvykusio iš Arabijos.
Atsivertimas į Islamą ir Aukso amžius
XV a. viduryje Po-ni užmezgė santykius su musulmonišku Malakos sultonatu. Syair Awang Semaun, Brunėjaus nacionalinė poema, teigia, kad Dewa Emas Kayangan atvyko iš dangaus kiaušinyje. Jis turėjo vaikų su vietinėmis moterimis ir vienas iš jų priėmė Islamą ir tapo pirmu sultonu. Tačiau šalyje liko daug religijų. Antrasis sultonas buvo kinas ar vedė kinę. Trečiasis sultonas buvo iš dalies arabas.
Brunėjaus sultonatas išsiplėtė. Tas procesas pagreitėjo, kai portugalai užėmė Malaką 1511 m. Brunėjus pasinaudojo pabėgusiais musulmonų pirkliais, kuriems reikėjo naujų uostų. Šie pirkliai išplatino islamą tarp eilinių Brunėjaus piliečių.
Brunėjaus sultonatas buvo talasokratija, jam buvo svarbiau kontroliuoti prekybą nei žemę. Būdamas tarp Kinijos ir kitų malajų valstybių rinko muito mokesčius. Brunėjų sultonas valdė kaip despotas, kurio teises apribojo princų taryba. Ši taryba taip pat nustatydavo sultono įpėdinį.
Penktojo sultono Bolkiaho (1485–1521 m.) valdymas laikomas Brunėjaus aukso amžiumi. Sultonato kontrolė tikriausiai apėmė Saravaką, Sabahą ir Sulu salas. Sultonatas net turėjo kolonijas Manilos įlankoje. Sultonas laikėsi Javoje ir Malakoje. 1521 m. Fernandas Magelanas lankėsi uoste. Jo navigatorius Antonio Pigafetta aprašė miestą. Europiečiai jojo pas sultoną ant dramblių. Pigafetta teigė, kad mieste buvo 250 tūkst. šeimų.
Klestėjimas tęsėsi iki devinto sultono Hassan laikų, kuris pastatė Karališkuosius rūmus.
Santykiai su europiečiais
Brunėjaus santykiai su skirtingomis Europos šalimis buvo skirtingi. Portugalus domino tik prekyba, jie nesikišo į šalies vidaus reikalus. Santykiai ne visada buvo nuoširdūs: kai 1536 m. portugalai užpuolė musulmonus Molukų salose, portugalų ambasadorius turėjo bėgti iš Brunėjaus dėl sultono pasipiktinimo. Portugalai mini, kad Brunėjus kišosi į regiono politiką ir karus, jo pirklius portugalai sutiko Siame ir .
Su Ispanija santykiai buvo priešiškesni. Nuo 1565 m. Brunėjus ir Ispanija daug kartų kovėsi jūroje ir 1571 m. ispanai iš Brunėjaus atėmė Manilą. Brunėjus kelis kartus rengėsi užimti Manilą, bet niekada nė nebandė. 1578 m. ispanai užėmė Sulu salas, užpuolė Brunėjų, reikalavo iš sultono nebeplatinti islamo Filipinuose ir atverti duris krikščionių misionieriams šalyje. Ispanai atsitraukė kilus choleros ir dizenterijos epidemijai. Nusilpę jie grįžo į Manilą 1578 m. birželio 26 d. po 72 dienų. Sultonatas greitai atsigavo, Sulu gavo nepriklausomybę.
Po Hasano Brunėjus nusmuko, nes kilo pilietinis karas dėl sosto, o europiečiai sutrikdė tradicinius prekybos kelius.
Valdant sultonui Omar Ali Saifuddin II Saravake įvyko neramumai. 1839 m. (James Brooke) atvyko į Brunėjų padėti sultonui numalšinti sukilimą. Už tarnybą jis tapo baltuoju radža Saravake ir išplėtė savo valdas Brunėjaus sąskaita. Brukas norėjo užimti patį Brunėjų, bet britai jam neleido.
1843 m. Brukas nugalėjo sultoną ir tas turėjo pripažinti Saravako nepriklausomybę. 1846 m. britai užėmė Brunėjų ir privertė sultoną Saifuddin II pasirašyti sutartį. Tais pat tais metais jis perleido britams Luano salas. 1847 m. jis pasirašė Draugystės sutartį su britais, o 1850 m. su JAV.
Išnašos
- This view recently has been challenged. See Johannes L. Kurz „Boni in Chinese Sources: Translations of Relevant Texts from the Song to the Qing Dynasties“, paper accessible under http://www.ari.nus.edu.sg/article_view.asp?id=172 Archyvuota kopija 2014-10-18 iš Wayback Machine projekto. (2006).
- Frankham 2008, p. 278
- Atiyah 2002, p. 71
- Saunders 2002, pp. 54–60
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Brunėjaus istorija, Kas yra Brunėjaus istorija? Ką reiškia Brunėjaus istorija?
Brunejaus istorija prasidejo kai Brunejaus sultonatas buvo įkurtas XIV a Sultonato teritorija tikriausiai apeme Siaures Borneo ir Filipinus Europieciai palaipsniui uzbaige Brunejaus regionines galios statusa Brunejaus imperijos nuosmukio kulminacija baigesi XIX a kai Saravako baltieji radzos sumazino Brunejaus teritorija į dabartinį maza enklava Brunejus buvo britu protektoratas 1888 1984 m Malaju salyno istorija gt Austronezieciu migracijosHinduizmo laikotarpis Transmalakine prekyba Sunda Srividzaja SailendraMadzapahitasIslamo laikotarpis Melaka Dzohoras Acehas Mataramas Brunejus Kolonijinis laikotarpis Ispanijos Rytu Indijos Portugalijos Timoras Britu Malaja Saravakas Nepriklausomybes laikotarpis Indonezija Malaizija Brunejus Filipinai Singapuras Rytu TimorasMalaju salyno istoriniai regionai Malajai Javieciai Sundai Acehas Minangkabau Balis Brunejus Molukai FilipinaiPries BrunejuPries Magelano atvykima Brunejaus istorija remiasi legendomis ir kinu saltiniais Istorikai mano kad pries Brunejaus sultonata buvo kazkokia didele valstybe regione tikriausiai Vidzajapura kuri buvo Siaures vakaru Borneo VII a Ji tikriausiai buvo Srividzajos vasale Kita valstybe regione buvo Po ni kuri X a turejo diplomatinius santykius su Songu dinastija o veliau jai mokejo duokle XIV a Po ni patyre Javos Madzapahito įtaka Nagarakertagama knyga kuria parase Prapanca 1365 m mini Berune kaip Madzapahito vasale Taciau manoma kad abi salys turejo tik simbiotinius santykius nes duokle buvo tik Areka palmes sulciu puodas Mingu dinastija uzmezge santykius su Po ni apie 1370 m Po ni valdovas Ma na jih chia na lankesi Mingu sostineje Nankine ir ten mire 1408 m Jo kapas vel buvo atrastas XX a 1424 m Mingai nutrauke santykius su Po ni Kinu saltiniai rodo kad Po ni buvo patyrusi stipria hinduizmo kuris atvyko per Java ir Sumatra įtaka Buvo naudojamas indu rastas Brunejuje rasta monetu is VII a Kinai BrunejujeIki Pigafetta atvykimo Brunejaus istorija pagrįsta legendomis 1370 m Zhu Yuan Zhuang pasiunte savo atstovus per Indonezija į Bruneju kuris sumokejo Mingams duokle Kinu įtaka nuo rajonu į rytus nuo Kinabatangano upes apeme Siaures Borneo Kinai state miestus ir kaimus tarp ju Kota Kinabalu 1402 m po sultono Mohamedo Sacho mirties įpediuniu tapo jo sunus Abdulas Madzidas Hasanas Ong Sum Ping ir Pengiran Temenggong tapo regentais 1406 m po sultono Hasano mirties dvejus metus buvo galios vakuumas Kova laimejo sultonas Ahmadas Pengiran Temenggong pralaimejo o Ong Sum Ping sutvirtino savo galia Jis nepamirso gimtosios Kinijos ir puoselejo kinu kultura Kai jis atvyko į Kinija su armija imperatorius Yong Le buvo patenkintas ir pasiunte tarnus jį pasitikti Ong Sum Ping buvo per senas grįzti į Bruneju ir mire Nankine Pries mirtį jis paprase imperatoriaus kad Brunejus ir Sungai Kinabatanganas butu prijungti prie Kinijos o jis butu palaidotas Kinijoje Imperatorius Yong Le sutiko ir Ong Sum Ping sunu Awang paskyre naujuoju valdovu bei Brunejaus kalna pavadino Chang Ning arabu kalba Jabel Alsalam Taikos kalnas 1408 m Awang grįzo į Bruneju su kinu pareigunais ir pereme tevo įtaka salyje 1412 m jis sumokejo duokle Mingu imperatoriui Ong Sum Ping zmona palaidota Brunejuje vietoje kuria vietiniai vadina Bukit Cina Ong Sum Ping sesuo ir sultonas Ahmadas susilauke dukters kuri istekejo uz sultono Sarifo Ali atvykusio is Arabijos Atsivertimas į Islama ir Aukso amziusSultono Bolkiaho kapas prie Kota Batu Jis buvo penktasis Brunejaus sultonas Jo valdymo laikotarpis laikomas Brunejaus aukso amziumi XV a viduryje Po ni uzmezge santykius su musulmonisku Malakos sultonatu Syair Awang Semaun Brunejaus nacionaline poema teigia kad Dewa Emas Kayangan atvyko is dangaus kiausinyje Jis turejo vaiku su vietinemis moterimis ir vienas is ju prieme Islama ir tapo pirmu sultonu Taciau salyje liko daug religiju Antrasis sultonas buvo kinas ar vede kine Treciasis sultonas buvo is dalies arabas Brunejaus sultonatas issiplete Tas procesas pagreitejo kai portugalai uzeme Malaka 1511 m Brunejus pasinaudojo pabegusiais musulmonu pirkliais kuriems reikejo nauju uostu Sie pirkliai isplatino islama tarp eiliniu Brunejaus pilieciu Brunejaus sultonatas buvo talasokratija jam buvo svarbiau kontroliuoti prekyba nei zeme Budamas tarp Kinijos ir kitu malaju valstybiu rinko muito mokescius Bruneju sultonas valde kaip despotas kurio teises apribojo princu taryba Si taryba taip pat nustatydavo sultono įpedinį Penktojo sultono Bolkiaho 1485 1521 m valdymas laikomas Brunejaus aukso amziumi Sultonato kontrole tikriausiai apeme Saravaka Sabaha ir Sulu salas Sultonatas net turejo kolonijas Manilos įlankoje Sultonas laikesi Javoje ir Malakoje 1521 m Fernandas Magelanas lankesi uoste Jo navigatorius Antonio Pigafetta aprase miesta Europieciai jojo pas sultona ant drambliu Pigafetta teige kad mieste buvo 250 tukst seimu Klestejimas tesesi iki devinto sultono Hassan laiku kuris pastate Karaliskuosius rumus Santykiai su europieciaisBrunejaus santykiai su skirtingomis Europos salimis buvo skirtingi Portugalus domino tik prekyba jie nesikiso į salies vidaus reikalus Santykiai ne visada buvo nuosirdus kai 1536 m portugalai uzpuole musulmonus Moluku salose portugalu ambasadorius turejo begti is Brunejaus del sultono pasipiktinimo Portugalai mini kad Brunejus kisosi į regiono politika ir karus jo pirklius portugalai sutiko Siame ir Su Ispanija santykiai buvo priesiskesni Nuo 1565 m Brunejus ir Ispanija daug kartu kovesi juroje ir 1571 m ispanai is Brunejaus ateme Manila Brunejus kelis kartus rengesi uzimti Manila bet niekada ne nebande 1578 m ispanai uzeme Sulu salas uzpuole Bruneju reikalavo is sultono nebeplatinti islamo Filipinuose ir atverti duris krikscioniu misionieriams salyje Ispanai atsitrauke kilus choleros ir dizenterijos epidemijai Nusilpe jie grįzo į Manila 1578 m birzelio 26 d po 72 dienu Sultonatas greitai atsigavo Sulu gavo nepriklausomybe Po Hasano Brunejus nusmuko nes kilo pilietinis karas del sosto o europieciai sutrikde tradicinius prekybos kelius Valdant sultonui Omar Ali Saifuddin II Saravake įvyko neramumai 1839 m James Brooke atvyko į Bruneju padeti sultonui numalsinti sukilima Uz tarnyba jis tapo baltuoju radza Saravake ir isplete savo valdas Brunejaus saskaita Brukas norejo uzimti patį Bruneju bet britai jam neleido 1843 m Brukas nugalejo sultona ir tas turejo pripazinti Saravako nepriklausomybe 1846 m britai uzeme Bruneju ir priverte sultona Saifuddin II pasirasyti sutartį Tais pat tais metais jis perleido britams Luano salas 1847 m jis pasirase Draugystes sutartį su britais o 1850 m su JAV IsnasosThis view recently has been challenged See Johannes L Kurz Boni in Chinese Sources Translations of Relevant Texts from the Song to the Qing Dynasties paper accessible under http www ari nus edu sg article view asp id 172 Archyvuota kopija 2014 10 18 is Wayback Machine projekto 2006 Frankham 2008 p 278 Atiyah 2002 p 71 Saunders 2002 pp 54 60 rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas