Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Austroneziečių migracijos priešistorinės austronezinėmis kalbomis kalbančių tautų austroneziečių migracijos jūromis Rami
Austroneziečių migracijos
Austroneziečių migracijos – priešistorinės austronezinėmis kalbomis kalbančių tautų (austroneziečių) migracijos jūromis (Ramiajame ir Indijos vandenynuose), vykusios daugiau nei keturis tūkstančius metų. Šiuo metu austroneziečiai apgyvendino milžinišką pasaulio teritoriją, kuri driekiasi nuo Madagaskaro vakaruose iki Velykų salos rytuose, nuo Havajų šiaurėje iki Naujosios Zelandijos pietuose. Šis regionas dar įvardijamas kaip Austronezija.
Ši migracija dar vadinama malajų-polineziečių migracija, nes būtent šios vienintelės kalbinės grupės atstovai ir vykdė migracijas.
Austroneziečių protėvynė
Nors egzistuoja daug teorijų, aiškinančių austroneziečių protėvynę, labiausiai pagrįsta ir Vakaruose įsigalėjusi teorija austroneziečių protėvyne laiko Taivano salą. Tai pagrindžia ir lingvistiniai duomenys: 9 iš 10 austronezinių kalbų yra randamos būtent Taivane. Visa migracija buvo vykdoma tik vienos kalbinės grupės – malajų – polineziečių, kurių vieninteliai atstovai Taivane yra jami tauta (gyvena mažoje į pietus nuo Taivano esančioje salelėje). Jie vieninteliai iš visų Taivano aborigenų naudoja laivus.
Pagal Robert Blust teoriją, austroneziečių protėviai į Taivano salą atsikėlė iš žemyninės Kinijos (dabartinis Fujianas) maždaug 10 tūkst. pr. m. e. Iki VI tūkst. pr. m. e. čia susiformavo svarbiausios kalbinės grupės, iš kurių viena, būtent malajai-polineziečiai maždaug III tūkst. pr. m. e. pradėjo migracijas.
Kai kurių austronezinių tautų tarpe yra labiausiai paplitusi teorija, kildinanti austroneziečius iš Javos.
Migracijos raida
Plitimas Malajų salyne
Archeologiniai duomenys rodo, kad pirmieji austroneziečių atstovai už Taivano ribų išsilaipino Filipinų šiaurinėse salose. Iš ten jie plito vis tolyn į pietus, apgyvendindami visą Malajų salyną, Malakos pusiasalį bei dabartinio Vietnamo pakrantes (pastarųjų palikuonys žinomi kaip čamai). Šis salynas jau buvo apgyvendintas iki tol senųjų gyventojų (), kurių palikuonys yra dabartiniai australijos aborigenai ir papuasai, kadangi Australija ir Naujoji Gvinėja austroneziečių apgyvendintos nebuvo.
Malajų salyno apgyvendinimas įvyko taip, kad, išskyrus keletą atvejų, beveik nebeliko senųjų vietos gyventojų palikuonių. Keletas senųjų gyventojų atstovų Malajų salyne yra , Molukų papuasai.
Malajų salyno austroneziečiai ilgainiui susėslėjo. Mūsų eros pradžioje čia Indijos kultūros įtakoje susuformavo brandi budistinė-hinduistinė civilizacija.
Melanezija ir Lapitos kultūra
| Melanezijos istorija |
| Papuasai |
| Malajų-polineziečių migracijos (Lapita kultūra) |
| |
| Kolonijos: |
| , Vokietijos Naujoji Gvinėja, , Britų kolonijos |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| , Vanuatu, Saliamono salos, , |
II tūkst. pr. m. e. viduryje vienoje ryčiausių austraneziečių gyvenamoje teritorijoje, – Bismarko salyne, – susiformavo priešistorinė Lapitos kultūra. Jos atstovai gamino savitą keramiką. Yra teorija, kad ši kultūra buvo stipriai įtakota iš Pietryčių Azijos, t. y. buvo Pietryčių Azijos neolito tąsa, tačiau tiesioginių to įrodymų beveik nėra.
Lapitos kultūros nešėjai savo pasiekimus labai sparčiai platino į rytus, taip II tūkst. pr. m. e. viduryje apgyvendindami regioną, kuris yra vadinamas Melanezija. Čia austroneziečiai maišėsi su vietos gyventojais australodais, kas nulėmė gyventojų tamsią odą ir pelnė pavadinimą Melanezijai, – „juodosios salos“.
Melaneziečiai, skirtingai nei jų kaimynai Malajų salyne, nebesivertė ryžių auginimu, o vietoj to išvystė vietos sąlygoms labiau tinkamą šakniavaisių (jamso, taro) auginimą.
Mikronezijos apgyvendinimas
| Mikronezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija |
| Ikikolonijinis laikotarpis: |
| Rai pinigai, Nan Madolis, , |
| Saudelerai, |
| Ispanijos Rytų Indija |
| Vokietijos Naujoji Gvinėja |
| Japonijos imperija (PRVM) |
| JAV (TTPI) |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Mikronezijos Federacinės Valstijos, , , Maršalo Salos, Nauru, , Palau, |
| Didžiosios salos: |
| Marianų salos, Babeltuapas, Japas, Čiukas, Ponpėja, Kosraė |
Iki tol visiškai negyvenamas Mikronezijos regionas austroneziečių buvo apgyvendintas maždaug I tūkst pr. m. e., ir apgyvendinimas vyko iš dviejų pusių.
Buvusios Lapitos kultūros atstovai iš Melanezijos migravo į šiaurę. Manoma, kad jų protėvyne tapo Malaita, viena iš Saliamono salų. Lingvistiniai duomenys rodo, kad jie plaukė į šiaurę, pakeliui apgyvendindami Nauru, kol pasiekė Kosraę. Čia susiformavo mikroneziečių kalbų prokalbė (jos tiesioginė palikuonė yra Kosraės kalba). Iš čia mikroneziečiai migravo į rytus (maršaliečiai), pietryčius (gilbertiečiai) ir vakarus (ponapiečiai). Dar vėliau keliomis bangomis mikroneziečiai iš Ponapės migravo į vakarus, apgyvendino Čiuko salyną ir daug kitų atolų. Vakariausia vieta, kurią jie pasiekė buvo Tobio sala (Palau). Taigi Mikroneziečių protėviai beveik pasiekė Sulavesį.
I tūkst. pr. m. e. dalis šiaurės vakarinių Mikronezijos salų buvo apgyvendintos iš kitur. Iš Filipinų salų dalis gyventojų tuo metu migravo į rytus, pasiekdamos vakariausias Mikronezijos salas – Babeltuapą (Palau), Marianus. Jos davė pradžią palaujiečių ir čamorų tautoms. Japo sala greičiausiai apgyvendinta iš Admiraliteto salų, ir čia susiformavo japiečiai.
Polinezijos apgyvendinimas
| Polinezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija |
| Archeologinės kultūros: |
| moai, , , |
| , |
| Tui Tonga |
| Havajai, Rarotonga, , |
| Kolonijos: |
| Britų kolonijos, , Prancūzų Polinezija, , Vokietijos Samoa |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Naujoji Zelandija, , Havajai, , Kuko Salos, , , Samoa, Tonga, , |
Viena paskutiniųjų austroneziečių migracijos istorijoje buvo polineziečių migracija, kurios ištakos buvo Fidžyje, kur prieš prasidedant mūsų erai susiformavo protopolineziečių kalba ir kultūros ypatumai. Iki to laiko buvo pamirštos keramikos tradicijos, todėl polineziečiai keramikos jau nebeturėjo.
Iš Fidžio protopolineziečiai migravo tolyn į rytus, kur apie III m. e. a. apsistojo Bendrijos salose. Šios salos (pirmiausia Raiatea) tapo tikrąja polineziečių protėvyne, daugumos tautų mitologijoje žinoma kaip . Iš čia vyko migracija trimis kryptimis, tokiu būdu apgyvendinant didžiulį Polinezijos regiono trikampį. Ši teritorija iki tol buvo visiškai negyvenama, todėl polineziečiai ją atrado ir kolonizavo pirmą kartą.
Viena paskutiniųjų buvo apgyvendinta Naujoji Zelandija, kurią polineziečiai pasiekė apie 1200 m.
Ginčijamasi, ar polineziečiai savo migracijos laikais pasiekė Amerikos žemyną. Dabar toliausiai į rytus nutolusi austroneziečių gyvenama vieta yra Velykų sala. Tačiau kai kurie Čilės bei pietų Argentinos vietos gyventojų kultūros ypatumai tokius ryšius su polineziečiais rodo. Be to, Polinezijoje išplitusi saldžioji bulvė, iki tol nežinota Azijoje, bet sukultūrinta Amerikoje, taip pat liudija šiuos ryšius.
Paskutinioji polineziečių migracijos banga įvyko II tūkst. pirmoje pusėje, kuomet iš Samoa, Tuvalu ir Futunos salų dalis polineziečių migravo priešinga kryptimi, - į vakarus. Tuo metu jie apgyvendino 17 atolų, įsiterpusių tarp Mikronezijos ir Melanezijos. Tai - . Labiausiai į vakaru nutolęs atolas yra Nukuoras, kur vis dar kalbama polineziečių grupei priklausančia kalba.
Malagasių migracija
I mūsų eros tūkstantmetyje kita austroneziečių grupė iš Malajų salyno vykdė priešingos krypties migraciją į vakarus. Perplaukę Indijos vandenyną, jie pasiekė Afriką, kur įsikūrė Madagaskare ir tapo malagasių protėviais. Spėjama, kad ši malagasių migracija turėjo didelės įtakos Afrikos kultūrai, nes atnešė čia daug naujų kultūrinių augalų, be kurių Afrikos buitis dabar nebeįsivaizduojama. Tai buvo bananai, ryžiai, kokosai, daugybė vaisių rūšių.
Migracijos principai
Austroneziečių migracijų priežastys buvo labai įvairios: karas, badas, taip pat atsitiktinumai bei nelaiminga meilė. Praktiškai kiekviena sala Okeanijoje yra išlaikiusi savo apgyvendinimo istoriją giedojamosiose legendose, kurios pasakoja apie atskirus žmones, vadovavusius migracijoms.
Austroneziečių migracijos vyko ne sausuma, o jūra, todėl reikalavo ypatingų sugebėjimų bei tam tikrų technologijų. Svarbiausia prielaida šiai migracijai buvo laivybos atsiradimas. Austroneziečiai naudojosi įvairių tipų laivais, kurių svarbiausias buvo austronezietiška kanoja (), žinoma įvairiais pavadinimais (Malajų salyne: bangka; havajiečių kalba: waa; taitiečių kalba: vaa, čamorų kalba: sakman). Šios kanojos patobulinimas pridedant šoninius (havajiečių kalba: ama), kurie padėdavo išlaikyti balansą tolimuose plaukiojimuose, pagimdė garsiuosius malajų – polineziečių katamaranus ir . Taip pat sukurta , leidusi gerai išnaudoti vėjo jėgą.
Tobuliausias jų variantas buvo Mikronezijoje išvystytos variacijos wa, sakman, laikomos greičiausiais laivais iki XX a. Fernandas Magelanas, lankęsis 1521 m. Marianų salose, pažymi, kad vietos gyventojų laivai gerokai pralenkia vakarietiškus laivus savo greičiu ir manevringumu.
Laivyboje austroneziečiai nesinaudojo pagalbiniais įrankiais, nežinojo kompaso. Spėjama, kad pagrindiniai orientyrai apgyvendinant tolimus salynus buvo migruojančių paukščių keliai, taip pat žvaigždės, kurių pavadinimų jie žinojo pusantro šimto, o dangaus skliautą dalino į 16 sektorių. Ištyrinėję žvaigždžių judėjimą skliaute, jie galėjo orientuotis Ramiajame vandenyne. Laivų kapitonai turėdavo įsiminti kelius naudodamiesi tik jiems žinomais orientyrais atviroje jūroje.
Kai kurios austroneziečių tautos išvystė savitą kartografiją. Jų būdavo pinami iš šakelių, kurių susikirtimų vietos žymėdavo svarbiausias salas. Žemėlapiuose būdavo vaizduojamos ir pagrindinės jūrinės srovės, vėjo kryptys, kiti svarbūs objektai. Maršalo salose žinomos dvi žemėlapių rūšys: meddo vaizduoja nedidelius plotus, o rebbelib – didžiulius salynus ir vandenyno plotus.
Nuo XV a. austroneziečių laivyba ėmė menkti, kai kuriose vietose ir visai užmiršta. Sumažėjo kelionių, ir laivybos istorija liko daugiausia mituose bei giesmėse. XX a. viduryje ją buvo išsaugoję vos keliolika jūreivių (palu) atokiuose Mikronezijos atoluose. Nuo XX a. antrosios pusės tradiciją bandoma išsaugoti ir atgaivinti. 2021 m. mikroneziečių navigacijos tradicijos buvo įtrauktos į pasaulio paveldo sarąšą reikalaujantį skubios apsaugos.
Šaltiniai
- Bellwood, P. 1979 Man’s conquest of the Pacific: The prehistory of Southeast Asia and Oceania
- Bellwood, P. 1986 Prehistory of the Indo-Malaysian Archipelago
- Burenhult, G. (red.) 2006. Didžiosios civilizacijos. Vilnius: Alma Litera.
- Kudaba, Č. 1980. Geografinės kelionės ir atradimai. Vilnius:Mokslas.
- Stinglas, M. 1978. Paskutinis rojus. Vilnius:Vaga.
- Stinglas, M. Nepažįstamoji Mikronezija
- Jackson, Frederick (1986), "On determining the external relationships of the Micronesian languages", in Paul Geraghty; Lois Carrington; Stephen A. Wurm (eds.), FOCAL II: Papers from the Fourth International Conference on Austronesian Linguistics, Pacific Linguistics Series C, No. 94, Canberra: Pacific Linguistics, pp. 201–238
- Carolinian wayfinding and canoe making
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Austroneziečių migracijos, Kas yra Austroneziečių migracijos? Ką reiškia Austroneziečių migracijos?
Austronezieciu migracijos priesistorines austronezinemis kalbomis kalbanciu tautu austronezieciu migracijos juromis Ramiajame ir Indijos vandenynuose vykusios daugiau nei keturis tukstancius metu Siuo metu austronezieciai apgyvendino milziniska pasaulio teritorija kuri driekiasi nuo Madagaskaro vakaruose iki Velyku salos rytuose nuo Havaju siaureje iki Naujosios Zelandijos pietuose Sis regionas dar įvardijamas kaip Austronezija Migraciju zemelapis su svarbiausiomis datomis Si migracija dar vadinama malaju polinezieciu migracija nes butent sios vieninteles kalbines grupes atstovai ir vykde migracijas Austronezieciu protevynePagrindinis straipsnis Taivano aborigenai Nors egzistuoja daug teoriju aiskinanciu austronezieciu protevyne labiausiai pagrįsta ir Vakaruose įsigalejusi teorija austronezieciu protevyne laiko Taivano sala Tai pagrindzia ir lingvistiniai duomenys 9 is 10 austroneziniu kalbu yra randamos butent Taivane Visa migracija buvo vykdoma tik vienos kalbines grupes malaju polinezieciu kuriu vieninteliai atstovai Taivane yra jami tauta gyvena mazoje į pietus nuo Taivano esancioje saleleje Jie vieninteliai is visu Taivano aborigenu naudoja laivus Pagal Robert Blust teorija austronezieciu proteviai į Taivano sala atsikele is zemynines Kinijos dabartinis Fujianas mazdaug 10 tukst pr m e Iki VI tukst pr m e cia susiformavo svarbiausios kalbines grupes is kuriu viena butent malajai polinezieciai mazdaug III tukst pr m e pradejo migracijas Kai kuriu austroneziniu tautu tarpe yra labiausiai paplitusi teorija kildinanti austroneziecius is Javos Migracijos raidaPlitimas Malaju salyne Archeologiniai duomenys rodo kad pirmieji austronezieciu atstovai uz Taivano ribu issilaipino Filipinu siaurinese salose Is ten jie plito vis tolyn į pietus apgyvendindami visa Malaju salyna Malakos pusiasalį bei dabartinio Vietnamo pakrantes pastaruju palikuonys zinomi kaip camai Sis salynas jau buvo apgyvendintas iki tol senuju gyventoju kuriu palikuonys yra dabartiniai australijos aborigenai ir papuasai kadangi Australija ir Naujoji Gvineja austronezieciu apgyvendintos nebuvo Malaju salyno apgyvendinimas įvyko taip kad isskyrus keleta atveju beveik nebeliko senuju vietos gyventoju palikuoniu Keletas senuju gyventoju atstovu Malaju salyne yra Moluku papuasai Malaju salyno austronezieciai ilgainiui suseslejo Musu eros pradzioje cia Indijos kulturos įtakoje susuformavo brandi budistine hinduistine civilizacija Melanezija ir Lapitos kultura Melanezijos istorijaPapuasaiMalaju polinezieciu migracijos Lapita kultura Kolonijos Vokietijos Naujoji Gvineja Britu kolonijosDabartiniai politiniai vienetai Vanuatu Saliamono salos Pagrindiniai straipsniai Melanezijos istorija ir Lapitos kultura Lapitos kulturos teritorija II tukst pr m e viduryje vienoje ryciausiu austranezieciu gyvenamoje teritorijoje Bismarko salyne susiformavo priesistorine Lapitos kultura Jos atstovai gamino savita keramika Yra teorija kad si kultura buvo stipriai įtakota is Pietryciu Azijos t y buvo Pietryciu Azijos neolito tasa taciau tiesioginiu to įrodymu beveik nera Lapitos kulturos nesejai savo pasiekimus labai sparciai platino į rytus taip II tukst pr m e viduryje apgyvendindami regiona kuris yra vadinamas Melanezija Cia austronezieciai maisesi su vietos gyventojais australodais kas nuleme gyventoju tamsia oda ir pelne pavadinima Melanezijai juodosios salos Melanezieciai skirtingai nei ju kaimynai Malaju salyne nebesiverte ryziu auginimu o vietoj to isvyste vietos salygoms labiau tinkama sakniavaisiu jamso taro auginima Mikronezijos apgyvendinimas Mikronezijos istorijaMalaju polinezieciu migracijaIkikolonijinis laikotarpis Rai pinigai Nan Madolis Saudelerai Ispanijos Rytu IndijaVokietijos Naujoji GvinejaJaponijos imperija PRVM JAV TTPI Dabartiniai politiniai vienetai Mikronezijos Federacines Valstijos Marsalo Salos Nauru Palau Didziosios salos Marianu salos Babeltuapas Japas Ciukas Ponpeja KosraePagrindinis straipsnis Mikronezijos istorija Iki tol visiskai negyvenamas Mikronezijos regionas austronezieciu buvo apgyvendintas mazdaug I tukst pr m e ir apgyvendinimas vyko is dvieju pusiu Mikronezieciu kalbu paplitimas Buvusios Lapitos kulturos atstovai is Melanezijos migravo į siaure Manoma kad ju protevyne tapo Malaita viena is Saliamono salu Lingvistiniai duomenys rodo kad jie plauke į siaure pakeliui apgyvendindami Nauru kol pasieke Kosrae Cia susiformavo mikronezieciu kalbu prokalbe jos tiesiogine palikuone yra Kosraes kalba Is cia mikronezieciai migravo į rytus marsalieciai pietrycius gilbertieciai ir vakarus ponapieciai Dar veliau keliomis bangomis mikronezieciai is Ponapes migravo į vakarus apgyvendino Ciuko salyna ir daug kitu atolu Vakariausia vieta kuria jie pasieke buvo Tobio sala Palau Taigi Mikronezieciu proteviai beveik pasieke Sulavesį I tukst pr m e dalis siaures vakariniu Mikronezijos salu buvo apgyvendintos is kitur Is Filipinu salu dalis gyventoju tuo metu migravo į rytus pasiekdamos vakariausias Mikronezijos salas Babeltuapa Palau Marianus Jos dave pradzia palaujieciu ir camoru tautoms Japo sala greiciausiai apgyvendinta is Admiraliteto salu ir cia susiformavo japieciai Polinezijos apgyvendinimas Polinezijos istorijaMalaju polinezieciu migracijaArcheologines kulturos moai Tui TongaHavajai Rarotonga Kolonijos Britu kolonijos Prancuzu Polinezija Vokietijos SamoaDabartiniai politiniai vienetai Naujoji Zelandija Havajai Kuko Salos Samoa Tonga Pagrindinis straipsnis Polinezijos istorija Viena paskutiniuju austronezieciu migracijos istorijoje buvo polinezieciu migracija kurios istakos buvo Fidzyje kur pries prasidedant musu erai susiformavo protopolinezieciu kalba ir kulturos ypatumai Iki to laiko buvo pamirstos keramikos tradicijos todel polinezieciai keramikos jau nebeturejo Is Fidzio protopolinezieciai migravo tolyn į rytus kur apie III m e a apsistojo Bendrijos salose Sios salos pirmiausia Raiatea tapo tikraja polinezieciu protevyne daugumos tautu mitologijoje zinoma kaip Is cia vyko migracija trimis kryptimis tokiu budu apgyvendinant didziulį Polinezijos regiono trikampį Si teritorija iki tol buvo visiskai negyvenama todel polinezieciai ja atrado ir kolonizavo pirma karta Viena paskutiniuju buvo apgyvendinta Naujoji Zelandija kuria polinezieciai pasieke apie 1200 m Gincijamasi ar polinezieciai savo migracijos laikais pasieke Amerikos zemyna Dabar toliausiai į rytus nutolusi austronezieciu gyvenama vieta yra Velyku sala Taciau kai kurie Ciles bei pietu Argentinos vietos gyventoju kulturos ypatumai tokius rysius su polinezieciais rodo Be to Polinezijoje isplitusi saldzioji bulve iki tol nezinota Azijoje bet sukulturinta Amerikoje taip pat liudija siuos rysius Paskutinioji polinezieciu migracijos banga įvyko II tukst pirmoje puseje kuomet is Samoa Tuvalu ir Futunos salu dalis polinezieciu migravo priesinga kryptimi į vakarus Tuo metu jie apgyvendino 17 atolu įsiterpusiu tarp Mikronezijos ir Melanezijos Tai Labiausiai į vakaru nutoles atolas yra Nukuoras kur vis dar kalbama polinezieciu grupei priklausancia kalba Malagasiu migracija Pagrindinis straipsnis Malagasiai I musu eros tukstantmetyje kita austronezieciu grupe is Malaju salyno vykde priesingos krypties migracija į vakarus Perplauke Indijos vandenyna jie pasieke Afrika kur įsikure Madagaskare ir tapo malagasiu proteviais Spejama kad si malagasiu migracija turejo dideles įtakos Afrikos kulturai nes atnese cia daug nauju kulturiniu augalu be kuriu Afrikos buitis dabar nebeįsivaizduojama Tai buvo bananai ryziai kokosai daugybe vaisiu rusiu Migracijos principaiPolinezieciu jurininkaiMarsalieciu tradicinis zemelapisPagrindiniai straipsniai Mikronezieciu navigacija ir Austronezieciu migraciju priezastys buvo labai įvairios karas badas taip pat atsitiktinumai bei nelaiminga meile Praktiskai kiekviena sala Okeanijoje yra islaikiusi savo apgyvendinimo istorija giedojamosiose legendose kurios pasakoja apie atskirus zmones vadovavusius migracijoms Austronezieciu migracijos vyko ne sausuma o jura todel reikalavo ypatingu sugebejimu bei tam tikru technologiju Svarbiausia prielaida siai migracijai buvo laivybos atsiradimas Austronezieciai naudojosi įvairiu tipu laivais kuriu svarbiausias buvo austronezietiska kanoja zinoma įvairiais pavadinimais Malaju salyne bangka havajieciu kalba waa taitieciu kalba vaa camoru kalba sakman Sios kanojos patobulinimas pridedant soninius havajieciu kalba ama kurie padedavo islaikyti balansa tolimuose plaukiojimuose pagimde garsiuosius malaju polinezieciu katamaranus ir Taip pat sukurta leidusi gerai isnaudoti vejo jega Tobuliausias ju variantas buvo Mikronezijoje isvystytos variacijos wa sakman laikomos greiciausiais laivais iki XX a Fernandas Magelanas lankesis 1521 m Marianu salose pazymi kad vietos gyventoju laivai gerokai pralenkia vakarietiskus laivus savo greiciu ir manevringumu Laivyboje austronezieciai nesinaudojo pagalbiniais įrankiais nezinojo kompaso Spejama kad pagrindiniai orientyrai apgyvendinant tolimus salynus buvo migruojanciu pauksciu keliai taip pat zvaigzdes kuriu pavadinimu jie zinojo pusantro simto o dangaus skliauta dalino į 16 sektoriu Istyrineje zvaigzdziu judejima skliaute jie galejo orientuotis Ramiajame vandenyne Laivu kapitonai turedavo įsiminti kelius naudodamiesi tik jiems zinomais orientyrais atviroje juroje Kai kurios austronezieciu tautos isvyste savita kartografija Ju budavo pinami is sakeliu kuriu susikirtimu vietos zymedavo svarbiausias salas Zemelapiuose budavo vaizduojamos ir pagrindines jurines sroves vejo kryptys kiti svarbus objektai Marsalo salose zinomos dvi zemelapiu rusys meddo vaizduoja nedidelius plotus o rebbelib didziulius salynus ir vandenyno plotus Nuo XV a austronezieciu laivyba eme menkti kai kuriose vietose ir visai uzmirsta Sumazejo kelioniu ir laivybos istorija liko daugiausia mituose bei giesmese XX a viduryje ja buvo issaugoje vos keliolika jureiviu palu atokiuose Mikronezijos atoluose Nuo XX a antrosios puses tradicija bandoma issaugoti ir atgaivinti 2021 m mikronezieciu navigacijos tradicijos buvo įtrauktos į pasaulio paveldo sarasa reikalaujantį skubios apsaugos SaltiniaiBellwood P 1979 Man s conquest of the Pacific The prehistory of Southeast Asia and Oceania Bellwood P 1986 Prehistory of the Indo Malaysian Archipelago Burenhult G red 2006 Didziosios civilizacijos Vilnius Alma Litera Kudaba C 1980 Geografines keliones ir atradimai Vilnius Mokslas Stinglas M 1978 Paskutinis rojus Vilnius Vaga Stinglas M Nepazįstamoji MikronezijaJackson Frederick 1986 On determining the external relationships of the Micronesian languages in Paul Geraghty Lois Carrington Stephen A Wurm eds FOCAL II Papers from the Fourth International Conference on Austronesian Linguistics Pacific Linguistics Series C No 94 Canberra Pacific Linguistics pp 201 238 Carolinian wayfinding and canoe making