Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Malajų salyno istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Malajų salyno istorija – daugiatautė Malajų salyne ir Malakos pusiasalyje klestėjusių valstybių istorija, kurią bendrai dalijasi šiuolaikinės valstybės Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras ir Rytų Timoras. Šią istoriją bendrai kūrė įvairios malajų – polineziečių grupės tautos, ir ji atspindi Indonezijos civilizacijos istoriją.
| Malajų salyno istorija |
| > Austroneziečių migracijos |
| Hinduizmo laikotarpis: |
| Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
| Madžapahitas |
| Islamo laikotarpis: |
| Melaka, Džohoras, Ačehas, , Mataramas, Brunėjus, , |
| Kolonijinis laikotarpis: |
| Ispanijos Rytų Indijos, , Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, |
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
| Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Balis, Brunėjus, , Molukai, Filipinai |
Kultūriniai regionai
Malajų salynas kartu su vietos gyventojų yra vadinamas Nusantara (t. y. „mūsų salos“) ir dalijasi daug kultūrinių ir istorinių panašumų, egzistuoja bendra kultūrinė tapatybė. Nepaisant to, tai vienas etniškai ir kultūriškai įvairiausių pasaulio regionų, per visą istoriją nebuvęs politiškai vieningas, o geografiškai sudarytas iš tūkstančių salų.
Malajų salyną galima skirstyti į šiuos didelius istorinius kultūrinius regionus:
- Malajų valstybės – didžiausias regionas, kuriame istoriškai vyravo malajai. Jis apima Malakos pusiasalį (dab. Vakarų Malaizija), taip pat rytinę Sumatrą ir vakarinį Borneo.
- Ačehas – regionas, esantis Sumatros šiaurėje, kuriame vyrauja ačehai.
- Minangkabau – regionas, esantis Sumatros vakarinėje pakrantėje, nuo malajų valstybių atskirtas kalnų. Jame vyrauja minangkabau etninė grupė.
- Sundų valstybės – regionas, esantis Javos vakarinėje dalyje. Jame istoriškai vyravo sundų etninė grupė. Kultūriškai sundai įtakojo ir Sumatros pietinę dalį, gyvenamą lampungų.
- Javiečių valstybės – regionas, esantis Javos rytinėje dalyje. Jame vyrauja javiečiai. Kultūriškai javiečiai įtakojo ir gretimą Maduros salą bei kolonizavo pietines Borneo pakrantes.
- Balis – labai mažas, tačiau kultūriškai skirtingas regionas, turėjęs valstybingumą. Jis kultūriškai įtakojo ryčiau buvusias ir kitas salas.
- – regionas, pirmiausia apimantis pietinį Sulavesį ir piečiau esančias salas. Jame kultūriškai vyravo bugių etninė grupė.
- Molukai – daugiatautis Molukų salynas, kuris taip pat kolonizavo vakarines Naujosios Gvinėjos pakrantes.
- Brunėjus – šiaurinė Borneo salos dalis, kurioje šiuo metu yra Rytų Malaizija ir Brunėjus. Istoriškai ilgą laiką regionas buvo kontroliuojamas Brunėjaus sultonato.
- Filipinai – Filipinų ir gretimos salos, ryčiausia Nusantaros teritorija.
- Čampa – nors geografiškai nepriklauso Malajų salynui ir yra žemyninėje Azijoje, dėl kultūrinių ir istorinių panašumų gali būti laikoma vienu Malajų salyno regionu.
Be šių svarbiausių regionų, salyne egzistuoja daugybė periferinių ir buferinių tropinėmis džiunglėmis apaugusių teritorijų, kurios skiria aukščiau minėtus kultūrinius regionus. Jie gyvenami įvairių tautų, kaip, pvz., dajakai, batakai, ir kt.
Priešistorė
Žmonės Malajų salyne apsigyveno jau 50 000 m. pr. m. e. Apie 200 m. pr. m. e. indų raštuose minima Dvipantara arba Dvipa Hindu karalystė Javoje.
Pirmosios valstybės
Ankstyvosios prekybinės valstybės
Pirmosios valstybės salyne susiformavo dėl indų kultūros ekspansijos į rytus. Todėl pirmiausia vystytis pradėjo buvo tos teritorijos, kurios buvo arčiausiai prekybinių kelių. 425 m. į salyną atkeliavo budizmas bei hinduizmas, iš Indijos atnešta civilizacija ir aukštesnė kultūra: introdukuota indų rašto pavyzdžio rašymo sistema, filosofija, mokslo ir meno pasiekimai.
Vienas pirmųjų kultūrinių židinių Malajų salyne buvo Malakos pusiasalis, tapęs vartais į salyną. Formuojantis Transmalakinei prekybai, jau pirmaisiais mūsų eros amžiais pusiasalio pakrantėse kūrėsi pirmosios smulkios valstybės, tokios kaip Kedahas, Tambralinga, Ganga Negara ir kitos.
Kitas svarbus kultūrinis židinys buvo Javos salos vakarinė dalis, gyvenama sundų tautos. Nuo II a. sundai sukūrė daug ankstyvų valstybių, tokių kaip Salakanagara, Tarumanagara, Sunda, . Jų atsirado ir Borneo rytinėje pakrantėje (pvz., ).
Šrividžaja
Ankstyviausios imperijos regione yra artimai susiję su malajų tautos migracija. Ši tauta ilgainiui apgyvendino Vakarinę Sumatrą, Malaiziją, vakarų Borneo. Pačios tautos vardas kildinamas iš Melayu valstybės (vėliau Jambi). Vienas iš stipresnių jų miestų buvo Palembangas, iš kurio apie V a. kilo Šrividžaja dinastija, apie X a. suvienijusi nemažą jūrinę imperiją, apimančią Rytų Sumatrą, Vakarinę Javą, Vakarinį Borneo ir Malakos pusiasalį. Apie 670 m. kinų keliautojas Ching aprašo kelionę į Palembangą. Keliautojai mini auksakalystę (pakrantėse, bet ne salų gilumoje).
Javiečiai ir Šailendrų dinastija
Javos saloje gyvenusi javiečių tauta irgi kūrė savo valstybėles. Tai buvo Šailendra centrinėje Javoje ir Sandžaja – rytinėje. Jų klestėjimo metu buvo pastatytas Borobuduras. Apie 900 m. žinomas Javos karalius Balitungas. Sandžajai, su sostine Mataramu laikinai pavyko suvienyti didžiumą Javos, netgi užimti Balį, tačiau 1006 pralaimėjo Šrividžajai. Išlikęs gyvas princas Airlanga, pasaulio istorijoje žinomas kaip vienas teisingiausių valdovų, pamažėle atsikovojo savo teritorijas. Po jo mirties Java suskilo.
Balio sala irgi nuo senovės buvo valdoma atskirų valdovų, turėjo savo istoriją.
Madžapadhito imperija
Pagrindinis straipsnis: Madžapahitas
11 a. Nusilpus Šrividžajos ir Mataramo galybei, XIII a. pradžioje susiskaldžiusioje Javoje susikūrė hinduistinė Singhasari valstybė, kurios istorija baigėsi 1292 m. Tada, įvykus sukilimui, naujasis valdovas Vidžaja perkėlė sostinę į Madžapahito () miestą. Taip pavadinta ir valstybė.
Karalystės pirmas ministras (valdė 1331–1364) sėkmingai valdė ir padėjo teisinius valstybės pamatus, suklestėjo menai.
Naujoji valstybė ir dinastija, turinti didžiulių ambicijų, sugebėjo sukurti milžinišką imperija, ir tada pirmą kartą istorijoje Malajų salynas atsidūrė po vieno valdovo ranka, nors atskiri miestai ir sritys išlaikė nemažą savivaldą. Imperija driekėsi nuo Sumatros iki Filipinų ir Papua, nuo Malaizijos iki Timoro. Tai buvo daugiatautė imperija, labai daug grįsta prekybiniais santykiais, paskleidusi Indonezijos civilizacijos pasiekimus (raštą, kultūrą, religiją, teisę) tolyn į Rytus, iki Molukų salų ir Filipinų. Tokiu būdu susiformavo Nusantaros (t. y. Malajų salyno), kaip kultūrinio vieneto sąvoka, buvo išrasti bendri simboliai ir sukurtas bendras identitetas. Pvz., dabartinė Indonezijos vėliava buvo atkurta remiantis Madžapahito vėliava.
Islamo laikotarpis
Jau XIII a. pabaigoje Šiaurinėse imperijos dalyse (Ačehe, Pasajuje) pasirodė islamo pirkliai, ir Salyne budizmą bei hinduizmą ėmė keisti nauja religija, kuri labai stipriai paskatino Madžapadhito imperijos byrėjimą. 14 a pabaigoje įpėdinystės karo metu skaldantis Madžapadhitui, islamo plėtra dar labiau suintensyvėjo.
Šiaurės Sumatra ir Malakos pusiasalis
Pagrindiniai straipsniai: Melakos sultonatas, Džohoro sultonatas, Ačeho sultonatas
Pirmosios islamo valstybės kūrėsi šiaurės Sumatroje ir Malakos pusiasalyje. Viena pirmųjų buvo Samudera, kurioje formavosi naujoji, islamu paremta malajų salyno kultūra.
Viena žymesnių asmenybių XV a buvo Palembango pincas , paskutinis Šrividžajos dinastijos palikuonis, kuris buvo išvytas iš savo miesto Madžapadhito valdžios. Pirmiausia apsistojęs Tumaseke (Singapūras), vėliau jis persikėlė į Malakos pusiasalį, kur įkūrė Melakos uostą. 1414 m jis atsivertė į islamą, tapdamas Melakos sultonu. Melakos sultonatas iki XV a vidurio tapo stipriausia valstybe Salyne, užvaldžiusia visas malajų gyvenamas sritis (Malakos pusiasalį, rytų Sumatrą), ir tokiu būdu, padedamas , kontroliuojantis pagrindinius „vartus“ į salyną.
1511 m Melaką paėmus portugalams, valstybės sostinė perkelta į Džiohorą (Džiohoro sultonatas), iš kur dar šimtą metų išlaikyta hegemonija malajų teritorijose.
XVII a. Ačeho sultonatas, ilgai kovojęs su Džiohoro sultonatu, galiausiai įgijo hegemoniją Šiaurės Sumatroje ir Malaizijoje.
Java
Pagrindiniai straipsniai: , , Mataramas
Yrančio Madžapahito širdyje, Javos saloje nuo XV a. taip pat ėmė rastis musulmoniški sultonatai, tarp kurių svarbiausi buvo javiečių , sundų bei . Jie galutinai sunaikino Madžapahito imperiją.
XVII a. Mataramo miesto valdovui Senopati nukariavus savo amžiną priešą – Demako sultonatą, susikūrė Mataramo valstybė. Senopati anūko Angung laikais nukariauta beveik visa Javos sala. Tai buvo stipriausia salyno valstybė.
Balis ir Borneo
Islamizacija sukėlė masines senosios hinduizmo ir budizmo kultūros propaguotojų migracijas į rečiau gyvenamas salas. Islamui įsigalint Javoje, daug Madžapadhito imperijos valdininkų migravo į gretimą Balio salą. Ši sala vienintelė salyne išsaugojo senąją hinduistinę kultūrą.
Kita migrantų kryptis buvo Borneo sala, kurios pakrantėse įsikūrė keletas valstybių: , , ir kitos.
Brunėjus ir Filipinai
Pagrindiniai straipsniai: Brunėjaus sultonatas, Sulu sultonatas, Magindanao
Islamo pirkliams iš Melakos ir Džohoro vykdant nuolatines misijas, XVI a. buvo islamizuojamos Borneo salos šiaurinės pakrantės bei toliau į rytus nutolę salos. Tokiu būdu atsirado Brunėjaus sultonatas, Sulu sultonatas, Magindanao. Tai buvo pirmosios valstybės Filipinų salose, aktyviai prekiavusios su Kinija.
Gova sultonatas
Pagrindiniai straipsniai: , Bugiai
kilo iš pietinio Sulavesio, Makasaro miesto. Ji kontroliavo Pietinį Sulavesį ir daugybę piečiau esančių salų: Butungą, Sumbavą, Lomboką.
Molukai
Pagrindinis straipsnis: Molukų istorija
Čia išsimėčiusiose salose hegemoniją įgijo Ternato imperija, kontroliuojama keturių valdovų, kurių vyriausias sėdėjo Ternato mieste. Jis buvo tituluojamas Kolano – ma – luku, iš ko greičiausiai ir kilo Molukų salų pavadinimas. Ternatas valdė ne tik Molukų salas, bet ir Rytinį Sulavesį, kontroliavo prekybą su Naująja Gvinėja, Timoru.
Kolonijinė era
XVI a. Salyne pasirodžius europiečiams, čia klestėjo daug stiprių sultonatų. Nuo XVI iki XX a vyko salyno kolonizacija, kurioje dalyvavo penkios vakarų valstybės.
Portugalija
Pirmieji čia atplaukė portugalai, kurie 1511 m staigiu puolimu užėmė Melakos tvirtovę, ir ši nuo tol tapo svarbiausiu strateginiu tašku norint valdyti visą salyną. Melaka portugalų kolonijinėje imperijoje buvo tokia pat svarbi kaip Goa ar Makao.
Per visą 16 a Portugalija įgijo valdžią nemažoje dalyje salyno miestų, ypač koncentruodamasi Molukuose, kurie buvo pagrindiniai prieskonių gamintojai. Ten įkurti stiprūs fortai. Molukų imperijos provincijose (Flores, Timore), kur islamas nebuvo toks įsigalėjęs, portugalai sėkmingai steigė misijas ir skleidė katalikybę.
Ispanija
16 a II pusėje salyne pasirodė ispanai, kurie atplaukė iš Naujojo pasaulio, t. y. iš Rytų. Surengę sėkmingą konkistadorų ekspediciją, jie atrado jūrų kelią iš Meksikos ir 1571 m užėmė anksčiau musulmonų pirklių įkurtą Manilos gyvenvietę ir nuo jos vykdė Filipinų užkariavimus. Kadangi Brunėjaus sultonas neatsisakė pretenzijų į Filipinų salas, surengta keletas ekspedicijų į Brunėjų. Po jų Filipinų islamizacija sustojo, tačiau ir ispanų konkista į salyno gilumą buvo sustabdyta. Visgi musulmonų pasipriešnimas Filipinų pietuose, kur nuo seno klestėjo stiprūs musulmoniški sultonatai Sulu ir Magindanao, tęsėsi labai ilgai. Mūsų laikais jis reiškiasi kaip Moro separatizmas.
Nyderlandai
1596 m salyne pasirodė olandai, kurie tapo svarbiausiais portugalų konkurentais. Pirmieji jų užimti miestai buvo Ambonas ir Batavija, kuri ilgainiui tapo visos kolonijinės Indonezijos sostine. 1641 m olandams atėmus iš portugalų Melaką, jie tapo tikraisiais salyno šeimininkais, ir išvijo portugalus iš jų tvirtovių. Galiausiai portugalams teliko tik Timoro salos rytinė dalis – Portugalijos Timoras.
XVII a siekdami įsitvirtinti susiskaldžiusioje šalyje, olandai siekė kiršinti atskirus sultonus bei rezgė intrigas. Po Govos karo (1660–1674) užimta , o Mataramas okupuotas pamažu.
Salynas, nuo 1602 m. vadintas , buvo viena pelningiausių kolonijų, išgarsėjusi dėl prieskonių prekybos.
Labai svarbus procesas, vykęs olandų kolonizacijos laikais, buvo bugių kolonizacija. Ši nedidelė tautelė, kilusi iš Govos imperijos (Vadžio, Bone miestų), vykdė intensyvią prekybą salyne, sujungdami į vientisą tinklą įvairias tautas. Jie užėmė nemažas teritorijas, tapdami olandų konkurentais ir prekybiniais partneriais.
Kitos kolonijinės valstybės (britai, amerikiečiai, prancūzai, japonai) toleravo olandų įtaką Malajų salyne, nes stipriai konkuravo tarpusavyje ir turėjo čia savų interesų.
Didžioji Britanija
Anglai salyne pasirodė XVII a, tačiau jų kolonizacija buvo nesėkminga: vienintelė išlaikyta Benkulu (Bencoolen) kolonija Sumatros vakarinėje pakrantėje buvo nepelninga.
Britanijos pastangos salyne suintensyvėjo tik XVIII a II pusėje, kuomet buvo užimta Penang salelė prie Malakos pusiasalio vakarinės pakrantės, o 1819 – Singapūro sala, kuri labai greitai patyrė suklestėjimą. 1824 m sutartimi su Nyderlandais, dvi valstybės pasidalijo įtakos sferomis. Anglija nutarė koncentruotis ties Malakos pusiasaliu, ką patvirtino kolonijų apsikeitimas: olandai atidavė Melaką už Benkulu. Per XIX a Britanijos įgyti sultonatai 1890 m sudarė Federacines Malajų Valstijas.
Iki XX a pradžios didžiuma salyno galutinai atsidūrė dviejų Europos valstybių rankose. Tos sritys, kurios buvo užimtos Nyderlandų, davė pradžią Indonezijai, tuo tarpu anglų užimtos sritys vėliau gimė kaip Malaizija. Ispanija valdė Filipinus, o Portugalai išlaikė tik Timorą.
Nepriklausomybės laikotarpis
Pagrindiniai straipsniai: Indonezijos istorija, Malaizijos istorija, Filipinų istorija, Singapūro istorija, Rytų Timoro istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Malajų salyno istorija, Kas yra Malajų salyno istorija? Ką reiškia Malajų salyno istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Malaju salyno istorija daugiataute Malaju salyne ir Malakos pusiasalyje klestejusiu valstybiu istorija kuria bendrai dalijasi siuolaikines valstybes Indonezija Malaizija Brunejus Filipinai Singapuras ir Rytu Timoras Sia istorija bendrai kure įvairios malaju polinezieciu grupes tautos ir ji atspindi Indonezijos civilizacijos istorija Malaju salyno istorija gt Austronezieciu migracijosHinduizmo laikotarpis Transmalakine prekyba Sunda Srividzaja SailendraMadzapahitasIslamo laikotarpis Melaka Dzohoras Acehas Mataramas Brunejus Kolonijinis laikotarpis Ispanijos Rytu Indijos Portugalijos Timoras Britu Malaja Saravakas Nepriklausomybes laikotarpis Indonezija Malaizija Brunejus Filipinai Singapuras Rytu TimorasMalaju salyno istoriniai regionai Malajai Javieciai Sundai Acehas Minangkabau Balis Brunejus Molukai FilipinaiKulturiniai regionaiMalaju salyno regionai Malaju salynas kartu su vietos gyventoju yra vadinamas Nusantara t y musu salos ir dalijasi daug kulturiniu ir istoriniu panasumu egzistuoja bendra kulturine tapatybe Nepaisant to tai vienas etniskai ir kulturiskai įvairiausiu pasaulio regionu per visa istorija nebuves politiskai vieningas o geografiskai sudarytas is tukstanciu salu Malaju salyna galima skirstyti į siuos didelius istorinius kulturinius regionus Malaju valstybes didziausias regionas kuriame istoriskai vyravo malajai Jis apima Malakos pusiasalį dab Vakaru Malaizija taip pat rytine Sumatra ir vakarinį Borneo Acehas regionas esantis Sumatros siaureje kuriame vyrauja acehai Minangkabau regionas esantis Sumatros vakarineje pakranteje nuo malaju valstybiu atskirtas kalnu Jame vyrauja minangkabau etnine grupe Sundu valstybes regionas esantis Javos vakarineje dalyje Jame istoriskai vyravo sundu etnine grupe Kulturiskai sundai įtakojo ir Sumatros pietine dalį gyvenama lampungu Javieciu valstybes regionas esantis Javos rytineje dalyje Jame vyrauja javieciai Kulturiskai javieciai įtakojo ir gretima Maduros sala bei kolonizavo pietines Borneo pakrantes Balis labai mazas taciau kulturiskai skirtingas regionas turejes valstybinguma Jis kulturiskai įtakojo ryciau buvusias ir kitas salas regionas pirmiausia apimantis pietinį Sulavesį ir pieciau esancias salas Jame kulturiskai vyravo bugiu etnine grupe Molukai daugiatautis Moluku salynas kuris taip pat kolonizavo vakarines Naujosios Gvinejos pakrantes Brunejus siaurine Borneo salos dalis kurioje siuo metu yra Rytu Malaizija ir Brunejus Istoriskai ilga laika regionas buvo kontroliuojamas Brunejaus sultonato Filipinai Filipinu ir gretimos salos ryciausia Nusantaros teritorija Campa nors geografiskai nepriklauso Malaju salynui ir yra zemynineje Azijoje del kulturiniu ir istoriniu panasumu gali buti laikoma vienu Malaju salyno regionu Be siu svarbiausiu regionu salyne egzistuoja daugybe periferiniu ir buferiniu tropinemis dziunglemis apaugusiu teritoriju kurios skiria auksciau minetus kulturinius regionus Jie gyvenami įvairiu tautu kaip pvz dajakai batakai ir kt PriesistoreZmones Malaju salyne apsigyveno jau 50 000 m pr m e Apie 200 m pr m e indu rastuose minima Dvipantara arba Dvipa Hindu karalyste Javoje Pirmosios valstybesPrambanano sventykla vienas senosios hinduistines architekturos pavyzdysMalaju salyno valstybes iki 13 aAnkstyvosios prekybines valstybes Pirmosios valstybes salyne susiformavo del indu kulturos ekspansijos į rytus Todel pirmiausia vystytis pradejo buvo tos teritorijos kurios buvo arciausiai prekybiniu keliu 425 m į salyna atkeliavo budizmas bei hinduizmas is Indijos atnesta civilizacija ir aukstesne kultura introdukuota indu rasto pavyzdzio rasymo sistema filosofija mokslo ir meno pasiekimai Vienas pirmuju kulturiniu zidiniu Malaju salyne buvo Malakos pusiasalis tapes vartais į salyna Formuojantis Transmalakinei prekybai jau pirmaisiais musu eros amziais pusiasalio pakrantese kuresi pirmosios smulkios valstybes tokios kaip Kedahas Tambralinga Ganga Negara ir kitos Kitas svarbus kulturinis zidinys buvo Javos salos vakarine dalis gyvenama sundu tautos Nuo II a sundai sukure daug ankstyvu valstybiu tokiu kaip Salakanagara Tarumanagara Sunda Ju atsirado ir Borneo rytineje pakranteje pvz Srividzaja Ankstyviausios imperijos regione yra artimai susije su malaju tautos migracija Si tauta ilgainiui apgyvendino Vakarine Sumatra Malaizija vakaru Borneo Pacios tautos vardas kildinamas is Melayu valstybes veliau Jambi Vienas is stipresniu ju miestu buvo Palembangas is kurio apie V a kilo Srividzaja dinastija apie X a suvienijusi nemaza jurine imperija apimancia Rytu Sumatra Vakarine Java Vakarinį Borneo ir Malakos pusiasalį Apie 670 m kinu keliautojas Ching apraso kelione į Palembanga Keliautojai mini auksakalyste pakrantese bet ne salu gilumoje Javieciai ir Sailendru dinastija Javos saloje gyvenusi javieciu tauta irgi kure savo valstybeles Tai buvo Sailendra centrineje Javoje ir Sandzaja rytineje Ju klestejimo metu buvo pastatytas Borobuduras Apie 900 m zinomas Javos karalius Balitungas Sandzajai su sostine Mataramu laikinai pavyko suvienyti didziuma Javos netgi uzimti Balį taciau 1006 pralaimejo Srividzajai Islikes gyvas princas Airlanga pasaulio istorijoje zinomas kaip vienas teisingiausiu valdovu pamazele atsikovojo savo teritorijas Po jo mirties Java suskilo Balio sala irgi nuo senoves buvo valdoma atskiru valdovu turejo savo istorija Madzapadhito imperijaMadzapahito imperija Pagrindinis straipsnis Madzapahitas Vartai senojoje Madzapahito sostineje 11 a Nusilpus Srividzajos ir Mataramo galybei XIII a pradzioje susiskaldziusioje Javoje susikure hinduistine Singhasari valstybe kurios istorija baigesi 1292 m Tada įvykus sukilimui naujasis valdovas Vidzaja perkele sostine į Madzapahito miesta Taip pavadinta ir valstybe Karalystes pirmas ministras valde 1331 1364 sekmingai valde ir padejo teisinius valstybes pamatus suklestejo menai Naujoji valstybe ir dinastija turinti didziuliu ambiciju sugebejo sukurti milziniska imperija ir tada pirma karta istorijoje Malaju salynas atsidure po vieno valdovo ranka nors atskiri miestai ir sritys islaike nemaza savivalda Imperija driekesi nuo Sumatros iki Filipinu ir Papua nuo Malaizijos iki Timoro Tai buvo daugiataute imperija labai daug grįsta prekybiniais santykiais paskleidusi Indonezijos civilizacijos pasiekimus rasta kultura religija teise tolyn į Rytus iki Moluku salu ir Filipinu Tokiu budu susiformavo Nusantaros t y Malaju salyno kaip kulturinio vieneto savoka buvo israsti bendri simboliai ir sukurtas bendras identitetas Pvz dabartine Indonezijos veliava buvo atkurta remiantis Madzapahito veliava Islamo laikotarpisSvarbiausi sultonatai Indonezijoje XVI a Indonezija XVII a Jau XIII a pabaigoje Siaurinese imperijos dalyse Acehe Pasajuje pasirode islamo pirkliai ir Salyne budizma bei hinduizma eme keisti nauja religija kuri labai stipriai paskatino Madzapadhito imperijos byrejima 14 a pabaigoje įpedinystes karo metu skaldantis Madzapadhitui islamo pletra dar labiau suintensyvejo Siaures Sumatra ir Malakos pusiasalis Pagrindiniai straipsniai Melakos sultonatas Dzohoro sultonatas Aceho sultonatas Pirmosios islamo valstybes kuresi siaures Sumatroje ir Malakos pusiasalyje Viena pirmuju buvo Samudera kurioje formavosi naujoji islamu paremta malaju salyno kultura Viena zymesniu asmenybiu XV a buvo Palembango pincas paskutinis Srividzajos dinastijos palikuonis kuris buvo isvytas is savo miesto Madzapadhito valdzios Pirmiausia apsistojes Tumaseke Singapuras veliau jis persikele į Malakos pusiasalį kur įkure Melakos uosta 1414 m jis atsiverte į islama tapdamas Melakos sultonu Melakos sultonatas iki XV a vidurio tapo stipriausia valstybe Salyne uzvaldziusia visas malaju gyvenamas sritis Malakos pusiasalį rytu Sumatra ir tokiu budu padedamas kontroliuojantis pagrindinius vartus į salyna 1511 m Melaka paemus portugalams valstybes sostine perkelta į Dziohora Dziohoro sultonatas is kur dar simta metu islaikyta hegemonija malaju teritorijose XVII a Aceho sultonatas ilgai kovojes su Dziohoro sultonatu galiausiai įgijo hegemonija Siaures Sumatroje ir Malaizijoje Java Pagrindiniai straipsniai Mataramas Yrancio Madzapahito sirdyje Javos saloje nuo XV a taip pat eme rastis musulmoniski sultonatai tarp kuriu svarbiausi buvo javieciu sundu bei Jie galutinai sunaikino Madzapahito imperija XVII a Mataramo miesto valdovui Senopati nukariavus savo amzina priesa Demako sultonata susikure Mataramo valstybe Senopati anuko Angung laikais nukariauta beveik visa Javos sala Tai buvo stipriausia salyno valstybe Balis ir Borneo Islamizacija sukele masines senosios hinduizmo ir budizmo kulturos propaguotoju migracijas į reciau gyvenamas salas Islamui įsigalint Javoje daug Madzapadhito imperijos valdininku migravo į gretima Balio sala Si sala vienintele salyne issaugojo senaja hinduistine kultura Kita migrantu kryptis buvo Borneo sala kurios pakrantese įsikure keletas valstybiu ir kitos Brunejus ir Filipinai Pagrindiniai straipsniai Brunejaus sultonatas Sulu sultonatas Magindanao Islamo pirkliams is Melakos ir Dzohoro vykdant nuolatines misijas XVI a buvo islamizuojamos Borneo salos siaurines pakrantes bei toliau į rytus nutole salos Tokiu budu atsirado Brunejaus sultonatas Sulu sultonatas Magindanao Tai buvo pirmosios valstybes Filipinu salose aktyviai prekiavusios su Kinija Gova sultonatas Pagrindiniai straipsniai Bugiai kilo is pietinio Sulavesio Makasaro miesto Ji kontroliavo Pietinį Sulavesį ir daugybe pieciau esanciu salu Butunga Sumbava Lomboka Molukai Pagrindinis straipsnis Moluku istorija Cia issimeciusiose salose hegemonija įgijo Ternato imperija kontroliuojama keturiu valdovu kuriu vyriausias sedejo Ternato mieste Jis buvo tituluojamas Kolano ma luku is ko greiciausiai ir kilo Moluku salu pavadinimas Ternatas valde ne tik Moluku salas bet ir Rytinį Sulavesį kontroliavo prekyba su Naujaja Gvineja Timoru Kolonijine eraMalaju salyno sultonatu centrai ir Europos kolonijos 18 a XVI a Salyne pasirodzius europieciams cia klestejo daug stipriu sultonatu Nuo XVI iki XX a vyko salyno kolonizacija kurioje dalyvavo penkios vakaru valstybes Portugalija Pirmieji cia atplauke portugalai kurie 1511 m staigiu puolimu uzeme Melakos tvirtove ir si nuo tol tapo svarbiausiu strateginiu tasku norint valdyti visa salyna Melaka portugalu kolonijineje imperijoje buvo tokia pat svarbi kaip Goa ar Makao Per visa 16 a Portugalija įgijo valdzia nemazoje dalyje salyno miestu ypac koncentruodamasi Molukuose kurie buvo pagrindiniai prieskoniu gamintojai Ten įkurti stiprus fortai Moluku imperijos provincijose Flores Timore kur islamas nebuvo toks įsigalejes portugalai sekmingai steige misijas ir skleide katalikybe Ispanija 16 a II puseje salyne pasirode ispanai kurie atplauke is Naujojo pasaulio t y is Rytu Surenge sekminga konkistadoru ekspedicija jie atrado juru kelia is Meksikos ir 1571 m uzeme anksciau musulmonu pirkliu įkurta Manilos gyvenviete ir nuo jos vykde Filipinu uzkariavimus Kadangi Brunejaus sultonas neatsisake pretenziju į Filipinu salas surengta keletas ekspediciju į Bruneju Po ju Filipinu islamizacija sustojo taciau ir ispanu konkista į salyno giluma buvo sustabdyta Visgi musulmonu pasipriesnimas Filipinu pietuose kur nuo seno klestejo stiprus musulmoniski sultonatai Sulu ir Magindanao tesesi labai ilgai Musu laikais jis reiskiasi kaip Moro separatizmas Nyderlandai 1596 m salyne pasirode olandai kurie tapo svarbiausiais portugalu konkurentais Pirmieji ju uzimti miestai buvo Ambonas ir Batavija kuri ilgainiui tapo visos kolonijines Indonezijos sostine 1641 m olandams atemus is portugalu Melaka jie tapo tikraisiais salyno seimininkais ir isvijo portugalus is ju tvirtoviu Galiausiai portugalams teliko tik Timoro salos rytine dalis Portugalijos Timoras XVII a siekdami įsitvirtinti susiskaldziusioje salyje olandai sieke kirsinti atskirus sultonus bei rezge intrigas Po Govos karo 1660 1674 uzimta o Mataramas okupuotas pamazu Salynas nuo 1602 m vadintas buvo viena pelningiausiu koloniju isgarsejusi del prieskoniu prekybos Labai svarbus procesas vykes olandu kolonizacijos laikais buvo bugiu kolonizacija Si nedidele tautele kilusi is Govos imperijos Vadzio Bone miestu vykde intensyvia prekyba salyne sujungdami į vientisa tinkla įvairias tautas Jie uzeme nemazas teritorijas tapdami olandu konkurentais ir prekybiniais partneriais Kitos kolonijines valstybes britai amerikieciai prancuzai japonai toleravo olandu įtaka Malaju salyne nes stipriai konkuravo tarpusavyje ir turejo cia savu interesu Didzioji Britanija Anglai salyne pasirode XVII a taciau ju kolonizacija buvo nesekminga vienintele islaikyta Benkulu Bencoolen kolonija Sumatros vakarineje pakranteje buvo nepelninga Britanijos pastangos salyne suintensyvejo tik XVIII a II puseje kuomet buvo uzimta Penang salele prie Malakos pusiasalio vakarines pakrantes o 1819 Singapuro sala kuri labai greitai patyre suklestejima 1824 m sutartimi su Nyderlandais dvi valstybes pasidalijo įtakos sferomis Anglija nutare koncentruotis ties Malakos pusiasaliu ka patvirtino koloniju apsikeitimas olandai atidave Melaka uz Benkulu Per XIX a Britanijos įgyti sultonatai 1890 m sudare Federacines Malaju Valstijas Iki XX a pradzios didziuma salyno galutinai atsidure dvieju Europos valstybiu rankose Tos sritys kurios buvo uzimtos Nyderlandu dave pradzia Indonezijai tuo tarpu anglu uzimtos sritys veliau gime kaip Malaizija Ispanija valde Filipinus o Portugalai islaike tik Timora Nepriklausomybes laikotarpisPagrindiniai straipsniai Indonezijos istorija Malaizijos istorija Filipinu istorija Singapuro istorija Rytu Timoro istorija