Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Malajų valstybės
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Malajų valstybės – I–II mūsų eros tūkstantmečiais malajų etninės grupės sukurtos valstybės ir jų gyvenamas regionas, apimantis dabartinės Malaizijos, , didelės dalies Sumatros ir vakarines Borneo teritorijas. Jų istorija sudaro malajų tautos istoriją, taip pat dabartinės Malaizijos ir dalies Indonezijos bei Tailando istoriją.
| Malajų salyno regionai Melayu | |
|---|---|
| Šalis | Indonezija, Malaizija |
| Tautos | malajai |
| Valstybės | Samudera, Pattani, Kedahas, Melaka, Džohoro ir kt. |
| Miestai | Melaka, Palembangas, ir kt. |
| Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Balis, Brunėjus, , , Molukai, Filipinai batakai, dajakai, papuasai | |
Kaip visų kitų Malajų salyno regionų, jų istorija skirstoma į hinduistinį ir islamo laikotarpius.
Regiono geografija
Malajų istorinės sritys koncentravosi derlingose lygumose rytų Sumatroje ir Malakos pusiasalyje, kurie, apglėbę Malakos sąsiaurį, vieną iš nedaugelio įėjimų į Malajų salas. Dėl savo strateginės padėties malajų valstybės visada vaidino ypač svarbų vaidmenį Malajų salyno istorijoje, o malajai buvo viena svarbiausių tautų greta javiečių, sundų, baliečių, bugių ir kitų.
Visos malajų valstybės pirmiausia koncentravosi ties jūra, ir jų centrai dažniausiai būdavo pakrantėse. Pirmiausia jos kontroliavo derlingas lygumų sritis Malakos pusiasalyje ir Sumatroje. Nuo Minangkabau regiono Vakarinėje Sumatroje ir Ačeho šiaurėje jas skyrė batakų gyvenamos aukštumos – Barisano kalnai. Panašios aukštumos (), gyvenamos , įsiterpė ir Malajos pusiasalio centrinėje dalyje. Šiaurėje nuo žemyno malajus atskyrė kra sąsmauka ir . Sumatros pietuose buvo lampungų teritorijos.
Hinduistinis laikotarpis
Transmalakinė prekyba (iki VIII a.)
Anksčiausiai vystėsi Malakos pusiasalio dalis, kuri dabar yra šiaurės Malaizijoje ir Pietų Tailande. Ją veikė transmalakinė prekyba. Jau pirmaisiais mūsų eros amžiais čia kūrėsi tokie miestai kaip Kedahas, Panpan (dab. Kelantane), Langkasuka (Tailando Pattani provincijoje), Tambralinga (Tailando provincijoje) ir kiti. Malajų gyvenamos sritys ir valstybės driekėsi iki pat siauriausios Kra sąsmaukos dalies. Jie kontroliavo intensyvią prekybą tarp Indijos ir Kinijos. Kurį laiką čia hegemoniją buvo įgijusi Langkasuka, tačiau atskiros valstybės turėjo nemažai savivaldos.
Šrividžajos iškilimas (VIII–XI a.)
Tuo pat metu malajų protėviai sukūrė valstybes didžiojoje Sumatros dalyje prie didžiųjų upių slėnių. Viena jų buvo , kuri davė pradžią malajų savivardžiui. Pati žymiausia Sumatros malajų hinduistinė valstybė buvo Šrividžaja, kilusi Palembange. Nuo VII a. ji vykdė ekspansiją, kontroliavo ir kolonizavo didžiules teritorijas: rytų Sumatrą, Malakos pusiasalį. Jos užkariavimų metu konsolidavosi bendra malajų kultūra, kalba, susikūrė kultūrinis malajų regionas. Tuo metu malajai kolonizavo ir vakarinį Borneo, kur susiformavo hinduistinės valstybėlės.
Didžiausio klestėjimo metu Šrividžaja šiaurėje ribojosi su Khmerų imperija. Be to, ši valstybė XI a. pradžioje nusiaubė ir Javos valstybes Sundą bei , tapdama svarbiausia galybe visoje Pietryčių Azijoje.
Smukimas (XI–XIV a.)
XI a. viduryje Šrividžaja žlugo prieš trumpalaikę tamilų Čolos imperiją, kuri vykdė užkariavimus iš Indijos. Čolai atsitraukus, malajų sritys subyrėjo, prasidėjo nuosilpis. Šiaurinėse malajų teritorijose kurį laiką valdžią konsolidavo Tambralinga. XIII a. buvusios Šrividžajos teritorijos buvo įjungtos į javiečių kontroliuojamą Madžapahito imperiją.
Islamo laikotarpis
Islamas malajus pasiekė labai anksti. Pirmoji, jau XII a., islamą priėmė Kedaho valstybė, tapusi sultonatu. XIII a. islamizuota šiauriau buvusi Langkasuka, pasivadinusi Pattani, taip pat Sumatros šiaurėje buvusi Samudera. Šiose pirmosiose musulmoniškose Malajų salyno valstybėse formavosi islamiška malajų kultūra.
Melaka ir Džohoras (XV–XVII a.)
Didžiausias islamo suklestėjimas malajų istorijoje yra siejamas su Melakos sultonatu. Jį įkūrė Palembango princas . 1400 m. jis pabėgo iš Palembango, kurį laiką gyveno Singapūre, o vėliau įkūrė Melakos uostą, tapusį stipriausiu Malajų salyno miestu. Šis uostas ilgainiui ėmė kontroliuoti visas malajų istorines sritis. Buvo vykdoma ir intensyvi kolonizacija kitose salose: malajai apgyvendino Brunėjų ir nešė islamą į Filipinų salas.
1511 m. portugalai užėmė Melaką, tokiu būdu pradėdami kolonizacijos laikotarpį Malajų salyne. Nors malajai ne kartą puolė tvirtovę, norėdami ją atsiimti, jiems nepavyko. Sultonato sostinė buvo perkelta į Džohoro miestą. Džohoro sultonatas dar šimtą metų išlaikė hegemoniją malajų teritorijose, kovodamas su svarbiausiais priešais: portugalais ir ačehais.
Nuosmukis (XVIII–XIX a.)
XVII a. viduryje Džohoras nebegalėjo atsispirti Ačeho sultonato agresijai. Šis sultonatas laikinai užvaldė visą Sumatros šiaurę ir Malakos pusiasalį. Netgi Ačehams atsitraukus, buvusi galybė niekada nebuvo atkurta. Malajų istorinėse srityse nebebuvo vieningos valdžios, viešpatavo smulkūs sultonatai, tokie kaip , , Pahangas ir kiti. Į malajų teritoriją ėmė keltis tautos iš kitų regionų. Pvz., bugiai jų istorinėse žemėse į kūrė , o minangkabau – Negeri Sembilaną. Šiaurėje nuolat grasino Tailandas, kuris ilgainiui prisijungė Pattani.
XIX a. visi smulkūs malajų sultonatai po olandų ir britų kolonizacijos atsidūrė šių dviejų valstybių valdžioje, taip de facto baigdami egzistenciją (nors de jure kai kurie sultonatai išlaikyti iki dabar). Tai nulėmė istorinių malajų žemių padalinimą tarp dviejų politinių jėgų: Britų Malajos ir , kuris iki šiol išlikęs šiame teritorijų padalinime tarp Malaizijos ir Indonezijos.
| Induistinės malajų valstybės | |
|---|---|
| Transmalakinė prekyba (Malakos pusiasalis): Tambralinga | Kedahas | Langkasuka | Čitu | Panpan | Ganga Negara Sumatra: | Šrividžaja | | | | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Malajų valstybės, Kas yra Malajų valstybės? Ką reiškia Malajų valstybės?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Malaju valstybes I II musu eros tukstantmeciais malaju etnines grupes sukurtos valstybes ir ju gyvenamas regionas apimantis dabartines Malaizijos dideles dalies Sumatros ir vakarines Borneo teritorijas Ju istorija sudaro malaju tautos istorija taip pat dabartines Malaizijos ir dalies Indonezijos bei Tailando istorija Malaju salyno regionai MelayuSalis Indonezija MalaizijaTautos malajaiValstybes Samudera Pattani Kedahas Melaka Dzohoro ir kt Miestai Melaka Palembangas ir kt Malaju salyno istoriniai regionai Malajai Javieciai Sundai Acehas Minangkabau Balis Brunejus Molukai Filipinai batakai dajakai papuasai Kaip visu kitu Malaju salyno regionu ju istorija skirstoma į hinduistinį ir islamo laikotarpius Regiono geografijaMalaju istorines sritys koncentravosi derlingose lygumose rytu Sumatroje ir Malakos pusiasalyje kurie apglebe Malakos sasiaurį viena is nedaugelio įejimu į Malaju salas Del savo strategines padeties malaju valstybes visada vaidino ypac svarbu vaidmenį Malaju salyno istorijoje o malajai buvo viena svarbiausiu tautu greta javieciu sundu balieciu bugiu ir kitu Visos malaju valstybes pirmiausia koncentravosi ties jura ir ju centrai dazniausiai budavo pakrantese Pirmiausia jos kontroliavo derlingas lygumu sritis Malakos pusiasalyje ir Sumatroje Nuo Minangkabau regiono Vakarineje Sumatroje ir Aceho siaureje jas skyre bataku gyvenamos aukstumos Barisano kalnai Panasios aukstumos gyvenamos įsiterpe ir Malajos pusiasalio centrineje dalyje Siaureje nuo zemyno malajus atskyre kra sasmauka ir Sumatros pietuose buvo lampungu teritorijos Hinduistinis laikotarpisTransmalakine prekyba iki VIII a Pagrindinis straipsnis Transmalakine prekyba Anksciausiai vystesi Malakos pusiasalio dalis kuri dabar yra siaures Malaizijoje ir Pietu Tailande Ja veike transmalakine prekyba Jau pirmaisiais musu eros amziais cia kuresi tokie miestai kaip Kedahas Panpan dab Kelantane Langkasuka Tailando Pattani provincijoje Tambralinga Tailando provincijoje ir kiti Malaju gyvenamos sritys ir valstybes driekesi iki pat siauriausios Kra sasmaukos dalies Jie kontroliavo intensyvia prekyba tarp Indijos ir Kinijos Kurį laika cia hegemonija buvo įgijusi Langkasuka taciau atskiros valstybes turejo nemazai savivaldos Srividzajos iskilimas VIII XI a Srividzajos imperijaPagrindinis straipsnis Srividzaja Tuo pat metu malaju proteviai sukure valstybes didziojoje Sumatros dalyje prie didziuju upiu sleniu Viena ju buvo kuri dave pradzia malaju savivardziui Pati zymiausia Sumatros malaju hinduistine valstybe buvo Srividzaja kilusi Palembange Nuo VII a ji vykde ekspansija kontroliavo ir kolonizavo didziules teritorijas rytu Sumatra Malakos pusiasalį Jos uzkariavimu metu konsolidavosi bendra malaju kultura kalba susikure kulturinis malaju regionas Tuo metu malajai kolonizavo ir vakarinį Borneo kur susiformavo hinduistines valstybeles Didziausio klestejimo metu Srividzaja siaureje ribojosi su Khmeru imperija Be to si valstybe XI a pradzioje nusiaube ir Javos valstybes Sunda bei tapdama svarbiausia galybe visoje Pietryciu Azijoje Smukimas XI XIV a XI a viduryje Srividzaja zlugo pries trumpalaike tamilu Colos imperija kuri vykde uzkariavimus is Indijos Colai atsitraukus malaju sritys subyrejo prasidejo nuosilpis Siaurinese malaju teritorijose kurį laika valdzia konsolidavo Tambralinga XIII a buvusios Srividzajos teritorijos buvo įjungtos į javieciu kontroliuojama Madzapahito imperija Islamo laikotarpisAceho uzkariavimai Islamas malajus pasieke labai anksti Pirmoji jau XII a islama prieme Kedaho valstybe tapusi sultonatu XIII a islamizuota siauriau buvusi Langkasuka pasivadinusi Pattani taip pat Sumatros siaureje buvusi Samudera Siose pirmosiose musulmoniskose Malaju salyno valstybese formavosi islamiska malaju kultura Melaka ir Dzohoras XV XVII a Pagrindinis straipsnis Melakos sultonatas Didziausias islamo suklestejimas malaju istorijoje yra siejamas su Melakos sultonatu Jį įkure Palembango princas 1400 m jis pabego is Palembango kurį laika gyveno Singapure o veliau įkure Melakos uosta tapusį stipriausiu Malaju salyno miestu Sis uostas ilgainiui eme kontroliuoti visas malaju istorines sritis Buvo vykdoma ir intensyvi kolonizacija kitose salose malajai apgyvendino Bruneju ir nese islama į Filipinu salas 1511 m portugalai uzeme Melaka tokiu budu pradedami kolonizacijos laikotarpį Malaju salyne Nors malajai ne karta puole tvirtove noredami ja atsiimti jiems nepavyko Sultonato sostine buvo perkelta į Dzohoro miesta Dzohoro sultonatas dar simta metu islaike hegemonija malaju teritorijose kovodamas su svarbiausiais priesais portugalais ir acehais Nuosmukis XVIII XIX a XVII a viduryje Dzohoras nebegalejo atsispirti Aceho sultonato agresijai Sis sultonatas laikinai uzvalde visa Sumatros siaure ir Malakos pusiasalį Netgi Acehams atsitraukus buvusi galybe niekada nebuvo atkurta Malaju istorinese srityse nebebuvo vieningos valdzios viespatavo smulkus sultonatai tokie kaip Pahangas ir kiti Į malaju teritorija eme keltis tautos is kitu regionu Pvz bugiai ju istorinese zemese į kure o minangkabau Negeri Sembilana Siaureje nuolat grasino Tailandas kuris ilgainiui prisijunge Pattani XIX a visi smulkus malaju sultonatai po olandu ir britu kolonizacijos atsidure siu dvieju valstybiu valdzioje taip de facto baigdami egzistencija nors de jure kai kurie sultonatai islaikyti iki dabar Tai nuleme istoriniu malaju zemiu padalinima tarp dvieju politiniu jegu Britu Malajos ir kuris iki siol islikes siame teritoriju padalinime tarp Malaizijos ir Indonezijos Induistines malaju valstybesTransmalakine prekyba Malakos pusiasalis Tambralinga Kedahas Langkasuka Citu Panpan Ganga Negara Sumatra Srividzaja