Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Transmalakinė prekyba
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Transmalakinė prekyba – prekybos tinklas, klestėjęs I mūsų eros tūkstantmetyje. Jis buvo , jungusio Kiniją ir Indiją dalis, kirtusi Malakos pusiasalį. Dėl šio tinklo įtakos kūrėsi pirmosios malajų prekybinės valstybės.
Tinklo susiformavimas ir reikšmė
Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą ir pirmaisiais mūsų eros amžiais labai suintensyvėjo prekyba tarp Kinijos ir vakarų šalių, inspiravusi šilko kelio atsiradimą. Tuo pačiu metu formavosi ir , ėjęs per Pietų Kinijos jūrą, Andamanų jūrą ir Bengalijos įlanką. Vienas stipriausių uostų Kinijoje, kontroliavęs šią prekybą, buvo .
Svarbiausia kliūtis šiame kelyje buvo ilgas ir siauras Malakos pusiasalis bei Kra sąsmauka, užkirtę kelią. Kadangi iš pradžių nežinota galimybė apiplaukti pusiasalį iš pietų, o vėliau trumpinant šį ilgą kelią, ir radosi transmalakinė prekyba, kuomet Malakos pusiasalis buvo kertamas sausuma.
Tam buvo naudojamasi pagrindinėmis pusiasalio upėmis: , , , , Pahangu, ir kitomis, kurių aukštupiai yra mažiausiai nutolę vienas nuo kito. Jomis buvo plaukiama prieš srovę į kalnus, ten kroviniai buvo gabenami iki kitos upės aukštupio, kuomet jau pasroviui buvo leidžiamasi į kitą pakrantę.
Transmalakinės prekybos valstybės
Svarbiausios valstybės
Vystantis šiam tinklui, svarbiausių upių žiotyse susiformavo prekybiniai uostai, aptarnaujantys kinų ir indų pirklius. Jie ilgainiui išaugo į miestus – valstybes ir kontroliuodavo tam tikros upės slėnį.
| Malajų salyno istorija |
| > Austroneziečių migracijos |
| Hinduizmo laikotarpis: |
| Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
| Madžapahitas |
| Islamo laikotarpis: |
| Melaka, Džohoras, Ačehas, , Mataramas, Brunėjus, , |
| Kolonijinis laikotarpis: |
| Ispanijos Rytų Indijos, , Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, |
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
| Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Balis, Brunėjus, , Molukai, Filipinai |
Pats parankiausias kelias buvo Muda-Pattani kelias, todėl čia pirmiausia ir suklestėjo miestai. Prie Mudos upės žiočių atsirado Kedahas, o prie Pattani – Langkasuka. Indų, malajų ir kinų istoriniai šaltiniai mini ir tokias valstybes kaip Panpan (Terenganu?), Ganga Negara (Perakas), Čitu (Kelantanas), Pahangas ir kitas. Stipri valstybė šiaurėje buvo ir Tambralinga, kontroliavusi teritorijas ties Kra sąsmauka.
Visos šios valstybės payrė labai stiprią indų kultūros įtaką, propagavo hinduizmą ir budizmą. Jose jau randama ankstyvųjų įrašų indišku palavų raštu. Archeologiniai kasinėjimai parodo, kad krašte buvo statomos indiško stiliaus šventyklos.
Hegemonijos
Nuo pat transmalakinės prekybos atsiradimo Malakos pusiasalyje viena kuri nors valstybė įgydavo hegemoniją. Svarbiausios hegemonės regione buvo trys.
I tūkstantmečio viduryje stipriausia valstybė buvo Langkasuka, kuri įgijo hegemoniją daugumoje transmalakinės prekybos miestų (nors šie išlaikė dalinę autonomiją), kontroliavo visą Malakos pusiasalio šiaurinę dalį.
Nuo VIII a. pabaigos Langkasukos teritorijas nukariavo ir šiame regione įsigalėjo malajų valstybė Šrividžaja, kilusi iš Sumatros salos. Jos įtakoje čia paplito malajų kalba, kultūra, buvo statoma savito stiliaus architektūra.
Po XI a. vidurio tamilų Čolos imperijos invazijos, Šrividžajos įtaka regione apsilpo. Ilgainiui ja pakeitė Tambralinga, kurios klestėjimo viršūnė buvo XIII a. Tambralinga kontroliavo didžiąją dalį senųjų Langkasukos teritorijų, sukurdama 12 provincijų miestų tinklą, kuris driekėsi nuo Kelantano pietuose iki Kra sąsmaukos šiaurėje. Be to, Tambralinga vykdė invazijas į Ceiloną.
Dėl Tambralingos įtakos XIII a. didžiąją dalį Malajų salyno apjungusi javiečių valstybė Madžapahitas šio regiono beveik nekontroliavo, o XIV a. buvusias Tambralingos žemes pasidalino su Tailandu (tuomet Sukotajus).
Transmalakinės prekybos pabaiga
Transmalakinės prekybos tinklui smūgį sudavė tobulėjantys laivai ir atrasta galimybė apiplaukti Malakos pusiasalį iš pietų. Keliai upėmis buvo užmirštami, o išaugo Malakos sąsiaurio uostų, tokių kaip Melaka, reikšmė.
Įsigalėjus islamui, dauguma prekybinių valstybių buvo įjungtos į Melakos sultonatą, tačiau Kedahas ir Langkasukos įpėdinė Pattani dar ilgam išsaugojo savo reikšmę.
Tačiau transmalakinės prekybos problema nėra išnykusi ir dabar. Malakos pusiasalis trukdo intensyviai prekybai, todėl yra kuriami projektai iškasti kanalą per Kra sąsmauką, kuris gerokai sutrumpintų kelius.
| Induistinės malajų valstybės | |
|---|---|
| Transmalakinė prekyba (Malakos pusiasalis): Tambralinga | Kedahas | Langkasuka | Čitu | Panpan | Ganga Negara Sumatra: | Šrividžaja | | | | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Transmalakinė prekyba, Kas yra Transmalakinė prekyba? Ką reiškia Transmalakinė prekyba?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Transmalakine prekyba prekybos tinklas klestejes I musu eros tukstantmetyje Jis buvo jungusio Kinija ir Indija dalis kirtusi Malakos pusiasalį Del sio tinklo įtakos kuresi pirmosios malaju prekybines valstybes Transmalakines prekybos zemelapisTinklo susiformavimas ir reiksmePaskutiniaisiais amziais pries musu era ir pirmaisiais musu eros amziais labai suintensyvejo prekyba tarp Kinijos ir vakaru saliu inspiravusi silko kelio atsiradima Tuo paciu metu formavosi ir ejes per Pietu Kinijos jura Andamanu jura ir Bengalijos įlanka Vienas stipriausiu uostu Kinijoje kontroliaves sia prekyba buvo Svarbiausia kliutis siame kelyje buvo ilgas ir siauras Malakos pusiasalis bei Kra sasmauka uzkirte kelia Kadangi is pradziu nezinota galimybe apiplaukti pusiasalį is pietu o veliau trumpinant sį ilga kelia ir radosi transmalakine prekyba kuomet Malakos pusiasalis buvo kertamas sausuma Tam buvo naudojamasi pagrindinemis pusiasalio upemis Pahangu ir kitomis kuriu aukstupiai yra maziausiai nutole vienas nuo kito Jomis buvo plaukiama pries srove į kalnus ten kroviniai buvo gabenami iki kitos upes aukstupio kuomet jau pasroviui buvo leidziamasi į kita pakrante Transmalakines prekybos valstybesSvarbiausios valstybes Vystantis siam tinklui svarbiausiu upiu ziotyse susiformavo prekybiniai uostai aptarnaujantys kinu ir indu pirklius Jie ilgainiui isaugo į miestus valstybes ir kontroliuodavo tam tikros upes slenį Malaju salyno istorija gt Austronezieciu migracijosHinduizmo laikotarpis Transmalakine prekyba Sunda Srividzaja SailendraMadzapahitasIslamo laikotarpis Melaka Dzohoras Acehas Mataramas Brunejus Kolonijinis laikotarpis Ispanijos Rytu Indijos Portugalijos Timoras Britu Malaja Saravakas Nepriklausomybes laikotarpis Indonezija Malaizija Brunejus Filipinai Singapuras Rytu TimorasMalaju salyno istoriniai regionai Malajai Javieciai Sundai Acehas Minangkabau Balis Brunejus Molukai Filipinai Pats parankiausias kelias buvo Muda Pattani kelias todel cia pirmiausia ir suklestejo miestai Prie Mudos upes ziociu atsirado Kedahas o prie Pattani Langkasuka Indu malaju ir kinu istoriniai saltiniai mini ir tokias valstybes kaip Panpan Terenganu Ganga Negara Perakas Citu Kelantanas Pahangas ir kitas Stipri valstybe siaureje buvo ir Tambralinga kontroliavusi teritorijas ties Kra sasmauka Visos sios valstybes payre labai stipria indu kulturos įtaka propagavo hinduizma ir budizma Jose jau randama ankstyvuju įrasu indisku palavu rastu Archeologiniai kasinejimai parodo kad kraste buvo statomos indisko stiliaus sventyklos Langkasukos hegemonijos ribosHegemonijos Nuo pat transmalakines prekybos atsiradimo Malakos pusiasalyje viena kuri nors valstybe įgydavo hegemonija Svarbiausios hegemones regione buvo trys I tukstantmecio viduryje stipriausia valstybe buvo Langkasuka kuri įgijo hegemonija daugumoje transmalakines prekybos miestu nors sie islaike daline autonomija kontroliavo visa Malakos pusiasalio siaurine dalį Nuo VIII a pabaigos Langkasukos teritorijas nukariavo ir siame regione įsigalejo malaju valstybe Srividzaja kilusi is Sumatros salos Jos įtakoje cia paplito malaju kalba kultura buvo statoma savito stiliaus architektura Po XI a vidurio tamilu Colos imperijos invazijos Srividzajos įtaka regione apsilpo Ilgainiui ja pakeite Tambralinga kurios klestejimo virsune buvo XIII a Tambralinga kontroliavo didziaja dalį senuju Langkasukos teritoriju sukurdama 12 provinciju miestu tinkla kuris driekesi nuo Kelantano pietuose iki Kra sasmaukos siaureje Be to Tambralinga vykde invazijas į Ceilona Del Tambralingos įtakos XIII a didziaja dalį Malaju salyno apjungusi javieciu valstybe Madzapahitas sio regiono beveik nekontroliavo o XIV a buvusias Tambralingos zemes pasidalino su Tailandu tuomet Sukotajus Transmalakines prekybos pabaigaTransmalakines prekybos tinklui smugį sudave tobulejantys laivai ir atrasta galimybe apiplaukti Malakos pusiasalį is pietu Keliai upemis buvo uzmirstami o isaugo Malakos sasiaurio uostu tokiu kaip Melaka reiksme Įsigalejus islamui dauguma prekybiniu valstybiu buvo įjungtos į Melakos sultonata taciau Kedahas ir Langkasukos įpedine Pattani dar ilgam issaugojo savo reiksme Taciau transmalakines prekybos problema nera isnykusi ir dabar Malakos pusiasalis trukdo intensyviai prekybai todel yra kuriami projektai iskasti kanala per Kra sasmauka kuris gerokai sutrumpintu kelius Induistines malaju valstybesTransmalakine prekyba Malakos pusiasalis Tambralinga Kedahas Langkasuka Citu Panpan Ganga Negara Sumatra Srividzaja