Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ačeho sultonatas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ačeho sultonatas (ačeh. Keurajeuën Acèh Darussalam) – istorinė valstybė, egzistavusi Sumatros šiaurėje 1496–1902 m. Jo istorinis kultūrinis branduolys buvo ačehų gyvenamos sritys dabartinėje Ačeho provincijoje, ypač aplink miestą Banda Ačehą (tuomet vadintas Kutaradža). Ačehas buvo viena stipriausių Malajų salyno valstybių, XVII a. pradžioje sukūrusi tikrą prekybinę imperiją, propagavusi islamo meną ir kultūrą.
| Keurajeuën Acèh Darussalam كاورجاون اچيه دارالسلام Ačeho sultonatas | ||||
| buvęs sultonatas | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Ačeho teritorija galios viršūnėje apie 1637 m. | ||||
| Sostinė | Kutaradža | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| sultonai | ||||
| 1607-1636 | Iskandar Muda | |||
| 1636-1641 | Iskandar Thani | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Įkūrimas | 1496 m., 1496 | |||
| - Kolonizacija | 1902 m. | |||
Istorija
Ačehų gyvenamos sritys nuo XIII a nemažai kontaktavo su kaimynine malajų valstybe Samudera. XV a. iš jos atkeliavo islamas. Tada buvo sukurtas Ačeho sultonatas.
Jis gana anksti pradėjo reikšti ambicijas kitų salyno šalių atžvilgiu, užkariaudamas Samuderą ir plėsdamas teritorijas į pietus. Jam labai pasitarnavo portugalai, 1511 m. užėmę Melaką ir sužlugdę Melakos sultonatą. Po šio užėmimo musulmonų pirkliai vengė naudotis Melakos uostu ir Ačehas greitai užpildė šią nišą, konkuruodamas su Melakos įpėdiniu Džohoru.
XVII a. pradžioje, didžiųjų sultonų laikais, Ačehas tapo jūrine imperija, kontroliuojančia beveik visą Sumatros rytinę dalį, Kedahą, Malakos pusiasalio vakarines pakrantes, taip pat Pahangą. Jis turtėjo iš pipirų, betelio ir alavo prekybos. Sultonate buvo rūpinamasi kultūra ir mokslu.
Po sultono Iskandar Thani mirties, sultonatą valdė kelios moterys sultonės. Prasidėjo silpnėjimo laikotarpis ir sultonatas subiro į smulkias valstybėles.
XIX a. viduryje, olandams ir britams aktyviai kolonizuojant Malajų salyną, Ačehas išgyveno naują klestėjimo etapą. Sultonams konsoliduojant buvusias sultonato žemes, jų interesai susikirto su olandų interesais, kas 1873 m. sukėlė . Labai žiaurus karas baigėsi sultono mirtimi ir visiška olandų pergale. 1903 m. sultonatas buvo prijungtas prie Olandų Rytų Indijos, tapdamas viena paskutiniųjų kolonizuotų valstybių Malajų salyne.
Sultonų sąrašas
| Malajų salyno istorija |
| > Austroneziečių migracijos |
| Hinduizmo laikotarpis: |
| Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
| Madžapahitas |
| Islamo laikotarpis: |
| Melaka, Džohoras, Ačehas, , Mataramas, Brunėjus, , |
| Kolonijinis laikotarpis: |
| Ispanijos Rytų Indijos, , Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, |
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
| Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Balis, Brunėjus, , Molukai, Filipinai |
- 1496–1528 Ali Mughayat Syah
- 1528–1537 Salahuddin
- 1537–1568 Alauddin al Qahhar
- 1568–1575 Husain Ali Riayat Syah
- 1575 Muda
- 1575–1576 Sri Alam
- 1576–1577 Zainal Abidin
- 1577–1589 Alauddin Mansur Syah
- 1589–1596 Buyong
- 1596–1604 Alauddin Riayat Syah Sayyid al-Mukammil
- 1604–1607 Ali Riayat Syah
- 1607–1636 Iskandar Muda
- 1636–1641 Iskandar Thani
- 1641–1675 Ratu Safiatuddin Tajul Alam
- 1675–1678 Ratu Naqiatuddin Nurul Alam
- 1678–1688 Ratu Zaqiatuddin Inayat Syah
- 1688–1699 Ratu Kamalat Syah Zinatuddin
- 1699–1702 Badrul Alam Syarif Hashim Jamaluddin
- 1702–1703 Perkasa Alam Syarif Lamtui
- 1703–1726 Jamal ul Alam Badrul Munir
- 1726 Jauhar ul Alam Aminuddin
- 1726–1727 Syamsul Alam
- 1727–1735 Alauddin Ahmad Syah
- 1735–1760 Alauddin Johan Syah
- 1750–1781 Mahmud Syah
- 1764–1785 Badruddin
- 1775–1781 Sulaiman Syah
- 1781–1795 Alauddin Muhammad Daud Syah
- 1795–1815 Alauddin Jauhar ul Alam
- 1815–1818 Syarif Saif ul Alam
- 1818–1824 Alauddin Jauhar ul Alam
- 1824–1838 Muhammad Syah
- 1838–1857 Sulaiman Syah
- 1857–1870 Mansur Syah
- 1870–1874 Mahmud Syah
- 1874–1903 Muhammad Daud Syah
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ačeho sultonatas, Kas yra Ačeho sultonatas? Ką reiškia Ačeho sultonatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Aceho sultonatas aceh Keurajeuen Aceh Darussalam istorine valstybe egzistavusi Sumatros siaureje 1496 1902 m Jo istorinis kulturinis branduolys buvo acehu gyvenamos sritys dabartineje Aceho provincijoje ypac aplink miesta Banda Aceha tuomet vadintas Kutaradza Acehas buvo viena stipriausiu Malaju salyno valstybiu XVII a pradzioje sukurusi tikra prekybine imperija propagavusi islamo mena ir kultura Keurajeuen Aceh Darussalam كاورجاون اچيه دارالسلام Aceho sultonatasbuves sultonatas 1496 1902VeliavaLocation of AcehasAceho teritorija galios virsuneje apie 1637 m Sostine KutaradzaValdymo forma monarchijasultonai 1607 1636 Iskandar Muda 1636 1641 Iskandar ThaniEra Naujieji laikai Įkurimas 1496 m 1496 Kolonizacija 1902 m IstorijaAcehu gyvenamos sritys nuo XIII a nemazai kontaktavo su kaimynine malaju valstybe Samudera XV a is jos atkeliavo islamas Tada buvo sukurtas Aceho sultonatas Jis gana anksti pradejo reiksti ambicijas kitu salyno saliu atzvilgiu uzkariaudamas Samudera ir plesdamas teritorijas į pietus Jam labai pasitarnavo portugalai 1511 m uzeme Melaka ir suzlugde Melakos sultonata Po sio uzemimo musulmonu pirkliai venge naudotis Melakos uostu ir Acehas greitai uzpilde sia nisa konkuruodamas su Melakos įpediniu Dzohoru XVII a pradzioje didziuju sultonu laikais Acehas tapo jurine imperija kontroliuojancia beveik visa Sumatros rytine dalį Kedaha Malakos pusiasalio vakarines pakrantes taip pat Pahanga Jis turtejo is pipiru betelio ir alavo prekybos Sultonate buvo rupinamasi kultura ir mokslu Po sultono Iskandar Thani mirties sultonata valde kelios moterys sultones Prasidejo silpnejimo laikotarpis ir sultonatas subiro į smulkias valstybeles XIX a viduryje olandams ir britams aktyviai kolonizuojant Malaju salyna Acehas isgyveno nauja klestejimo etapa Sultonams konsoliduojant buvusias sultonato zemes ju interesai susikirto su olandu interesais kas 1873 m sukele Labai ziaurus karas baigesi sultono mirtimi ir visiska olandu pergale 1903 m sultonatas buvo prijungtas prie Olandu Rytu Indijos tapdamas viena paskutiniuju kolonizuotu valstybiu Malaju salyne Sultonu sarasasMalaju salyno istorija gt Austronezieciu migracijosHinduizmo laikotarpis Transmalakine prekyba Sunda Srividzaja SailendraMadzapahitasIslamo laikotarpis Melaka Dzohoras Acehas Mataramas Brunejus Kolonijinis laikotarpis Ispanijos Rytu Indijos Portugalijos Timoras Britu Malaja Saravakas Nepriklausomybes laikotarpis Indonezija Malaizija Brunejus Filipinai Singapuras Rytu TimorasMalaju salyno istoriniai regionai Malajai Javieciai Sundai Acehas Minangkabau Balis Brunejus Molukai Filipinai1496 1528 Ali Mughayat Syah 1528 1537 Salahuddin 1537 1568 Alauddin al Qahhar 1568 1575 Husain Ali Riayat Syah 1575 Muda 1575 1576 Sri Alam 1576 1577 Zainal Abidin 1577 1589 Alauddin Mansur Syah 1589 1596 Buyong 1596 1604 Alauddin Riayat Syah Sayyid al Mukammil 1604 1607 Ali Riayat Syah 1607 1636 Iskandar Muda 1636 1641 Iskandar Thani 1641 1675 Ratu Safiatuddin Tajul Alam 1675 1678 Ratu Naqiatuddin Nurul Alam 1678 1688 Ratu Zaqiatuddin Inayat Syah 1688 1699 Ratu Kamalat Syah Zinatuddin 1699 1702 Badrul Alam Syarif Hashim Jamaluddin 1702 1703 Perkasa Alam Syarif Lamtui 1703 1726 Jamal ul Alam Badrul Munir 1726 Jauhar ul Alam Aminuddin 1726 1727 Syamsul Alam 1727 1735 Alauddin Ahmad Syah 1735 1760 Alauddin Johan Syah 1750 1781 Mahmud Syah 1764 1785 Badruddin 1775 1781 Sulaiman Syah 1781 1795 Alauddin Muhammad Daud Syah 1795 1815 Alauddin Jauhar ul Alam 1815 1818 Syarif Saif ul Alam 1818 1824 Alauddin Jauhar ul Alam 1824 1838 Muhammad Syah 1838 1857 Sulaiman Syah 1857 1870 Mansur Syah 1870 1874 Mahmud Syah 1874 1903 Muhammad Daud Syah