Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Zimbabvės istorija dabartinės Zimbabvės teritorijoje egzistavusių tautų ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki da
Zimbabvės istorija
Zimbabvės istorija – dabartinės Zimbabvės teritorijoje egzistavusių tautų ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki dabarties. Zimbabvėje ikikolonijiniais laikais klestėjo viena iš Užsachario Afrikos kultūrų, neretai vadinama Zimbabvės civilizacija.
| Zimbabvės istorija |
| Bantu migracija () |
| Zimbabvės karalystė |
| Monomotapa, Butua, , , , , |
| Rozvių karalystė |
| Mfekanė (Matabelė) |
| Britų imperija: |
| > Pietų Rodezija |
| Nepriklausomybė: |
| Rodezija > Zimbabvė Rodezija > Zimbabvė |
Geografija
Istorinė Zimbabvė, kurioje klestėjo ikikolonijinė kultūra, apėmė ne tik didžiąją dalį dabartinės Zimbabvės, bet ir gretimas teritorijas vidurio Mozambike (Manikos, Sofalos, Tetės provincijas), šiaurinėje Pietų Afrikos Respublikoje, rytinėje Botsvanoje.
Didžiąją ir svarbiausią Istorinės Zimbabvės dalį užima . Geografiškai tai yra šiaurės rytinė (Pietų Afrikos aukštumų regiono) tąsa, kuriai būdingas savanų klimatas. Aukštumų klimatas buvo netinkamas veistis musei cėcė, kuri buvo pragaištinga galvijams, istoriškai sudariusiems Zimbabvės ekonomikos pagrindą. Zimbabvės plynaukštėje yra išskiriamas Mašonalandas (šiaurinė dalis, kur gyveno šonų subgrupės korekore, zanzuru ir karangai), Manikalandas (Rytinės aukštumos, kur gyveno šonų grupė manjikai), Matabelelandas (pietvakarinė dalis, kur gyveno šonų subgrupė kalangai, kuriuos XIX a. didele dalimi asimiliavo ).
Musės cėcė faktorius kartu apibrėžė ir istorinės Zimbabvės ribas šiaurėje, rytuose ir pietuose, kur aukštumos leidosi į drėgnas tropines žemumas, tinkamas musei cėcė, bet netinkamas gyvulininkystei. Tai – istorinės Zimbabvės periferijos. Šiaurėje buvo Zambezės slėnis, gyvenamas daugiausia , kuris skyrė nuo Afrikos savanų valstybių (Maravio, Alujanos). Rytuose prasidėjo pajūrio žemumos, kuriose susiformavo šonų etninė subgrupė ndau; už jo buvo Svahilių krantas. Pietryčiuose, t. y. Limpopo žemupio baseine gyveno giminingomis kalboms kalbantys , tsongai, ir kitos žemumų gentys, už kurių driekėsi gyvenamos žemumos. Limpopo vidurupyje buvo (pietinė dalis, kur gyveno vendai). Tik pietuose ir vakaruose Istorinė Zimbabvė susisiekė su kitomis aukštumų tautomis – soto-tsvanais.
Priešistorė
Senieji Zimbabvės teritorijos gyventojai greičiausiai buvo koisanų rasės atstovai. Vėliau juos visiškai išstūmė bantų kalbomis kalbėję etninės grupės. Ši bantų migracija vyko keliomis bangomis, kilusiomis iš teritorijų į vakarus nuo Didžiųjų ežerų, kur nuo V a. pr. m. e. klestėjo . III a. Zimbabvės teritoriją pasiekė pirmoji (rytinė) banga, dar vadinama kwale, kurios metu ankstyvieji geležies lydytojai bantu migravo per Tanzanijos, Mozambiko, pietryčių Zimbabvės, Natalio teritorijas. Zimbabvėje šių bantų kultūrą atstovauja , Zivos ir kitos archeolginės vietovės.
Šiek tiek vėliau į pietvakarių Zimbabvę migravo kitos bantų kultūros (kalundu) atstovai, kurių svarbiausios gyvenvietės buvo , , ir kitos. Iki X a. šios kultūros atstovai nustelbė savo rytinius kaimynus. Manoma, kad Kalundu kūrėjai buvo tiesioginiai dabartinių šonų ir protėviai.
Zimbabvės civilizacija
II tūkst. pradžioje Limpopo ir Zambezės tarpupyje susidarė palankios prielaidos susiformuoti aukšto lygio vietinei kutūrai. Ją inspiravo intensyvėjanti prekyba su Svahilių kranto valstybėmis rytuose: Kelimane, , Injambane. Svarbiausios vietos gyventojų prekės, ypač dominusios svahilių ir arabų pirklius, buvo auksas, dramblio kaulas.
Seniausias žinomas Zimbabvės valstybingumo židinys buvo gyvenvietė prie Limpopo upės, dabartinės PAR, Zimbabvės ir Botsvanos pasienyje. Čia apie XII a. jau susiklostė sudėtinga visuomenės struktūra, laikoma pirmąja tokia pietinėje Afrikoje. Jos kūrėjai pirmieji regione statė monumentaliąją architektūrą – dideles akmenines gyvenvietes, valdovų rūmus. Sprendžiama, kad visuomenę sudarė trys sluoksniai. Mapungubvės gyvenvietė tapo hipotetinės karalystės sostine, kur rezidavo sudievintas valdovas ir savo namus turėjo dauguma visuomenės elito.
XIII a. Mapungubvę nustelbė kitas akmeninis miestas, Didžioji Zimbabvė, pastatytas gerokai toliau į šiaurę. Jis tapo Zimbabvės karalystės, didelės gentinės konfederacijos, politiniu ir religiniu centru, kuriame rezidavo valdovas ir gyveno apie 18 tūkst. gyventojų. Klestėjimo laikais Zimbabvė kontroliavo apie 150 smulkių teritorinių vienetų, apimančių visą dabartinę Zimbabvę ir teritorijas vakarų Mozambike bei pietų Botsvanoje. Visi šie teritoriniai vienetai turėjo savo administracinius centrus, kurie irgi buvo statomi iš akmenų ir vadinami zimbabvėmis. Svarbiausi jų likučiai yra , ir kt. Zimbabvės ekonomikos pagrindas buvo klestinti prekyba su svahiliais, kurios metu karalystė keitė savo kasamą auksą ir dramblio kaulą į užsienio prekes. Zimbabvėje randama kiniškos keramikos, arabiškų monetų, stiklo karoliukų ir kitų užsieninių prekių.
XV a. Didžioji Zimbabvė buvo apleista, o Zimbabvės karalystės vietoje iškilo dvi naujos politinės galybės – Mvene Mutapa karalystė šiaurėje ir Butuva karalystė pietuose. Pirmoji buvo įkurta Didžiosios Zimbabvės karališkojo kraujo princo Nyatsimba Mutota, kuris vykdė ekspedicijas ieškodamas druskos išteklių. Jis įtvirtino savo sostinę , (Zambezės slėnyje). Mvene Mutapa intensyviau palaikė prekybą su pakrante. Todėl kuomet portugalai įsitvirtino Svahilių krante, jie ėmė rengti žygius į Mene Mutapos teritorijas, o kai kurie portugalai netgi apsigyvendavo akmeniniuose miestuose. Nors iš pradžių valdovai saugojo savo teises ir prekybą, portugalai, naudodamiesi kiršinimo politika, ėmė kištis į karalystės vidaus reikalus, o galiausiai pavertė Mvene Mutapą savo vasale.
Butuva karalystės sostinė buvo , o ją valdė iš Didžiosios Zimbabvės kilusi Torva dinastija. XVI a. ji irgi užmezgė santykius su portugalais. XVII a. II pusėje valdžią paveržė etninė grupė Rozviai, kurie ginklu vėl pajungė daugumą Zimbabvės teritorijos genčių, išvijo portugalus ir sostinę perkėlė į . Jų įkurta Rozvių imperija iš naujo suvienijo Zimbabvę ir valdė ją iki XIX a.
Mfekanė
XIX a. pradžioje į pietus nuo Rozvių imperijos prasidėjo gentinių judėjimų procesai, istorijoje žinomi kaip mfekanė. Žlugus , kai kurie karo vadai išvedė savo gentis į šiaurę. Tarp šių vadų buvo , kurio vedama gentis pasiekė Rozvių imperiją ir rengė į ją grobiamuosius žygius. Apie 1830 m. buvo užmuštas paskutinis rozvių valdovas, ir Zimbabvės teritorijoje valdžią paėmė kultūriškai primityvesni nedebeliai. Mzilikazis įkūrė Mthwakazi karalystę, kuri vakariečių šaltiniuose žinoma kaip Matabelelandas.
Ndebeliai kontroliuojamuose teritorijose įdiegė sukarintą visuomenės sistemą, o sostine padarė Bulavają. Jų valstybėje vietos gyventojai šonai buvo diskriminuojami. Po Mzilikazio mirties 1868 m. sostą paveldėjo . Jis susidūrė su vis stiprėjančiais europiečių interesais regione. Britų atstovas Sesilis Rodas siekė teisių milžiniškame Afrikos regione tarp Limpopo ir Zambezės, o 1888 m. sudarė sutartį su Lobengula, gaudamas teises į karalystės gamtinių išteklių eksploatavimą. Britų siekiai įsigalėti Matabelelande 1893 ir 1896 m. sukėlė du , kurie baigėsi Zimbabvės inkorporavimu į Britų imperiją. Antrajame kare aktyviai įsijungė ir šonai, ir šis karas dar vadinamas pirmąja .
Kolonizacija
Sesilio Rodo inicijuota užvaldė milžiniškus plotus Pietinėje Afrikoje, kurios apėmė dab. Zimbabvės ir Zambijos teritorijas. Teritorijos Rodo garbei buvo pavadintos Rodezija, ir Zimbabvė išskirta kaip Pietų Rodezija. Iš pradžių Rodezija buvo pavaldi Pietų Afrikai, tačiau 1922–1923 m. suformuota kaip atskira kolonija, tiesiogiai pavaldi Britų imperijai.
Dėl palankių sąlygų, kaip ir Pietų Afrikoje, Pietų Rodezijoje sparčiai gausėjo baltaodžių gyventojų, vadinamųjų . Jie paėmė visišką politinę valdžią į savo ranka. 1930 m. išleistas žemės įstatymas (angl. Land Apportionment Act) legaliai nebeleido juodaodžiams turėti gerųjų žemių, sukaupė jas baltaodžių rankose ir tuo pačiu užtikrino pigią darbo jėgą šalyje. Juodaodžiai buvo skatinami gyventi specialiai apibrėžtose teritorijose, primenančiose rezervatus. Rodeziečiai vykdė brangiai kainuojančius projektus, tarp jų statybas, dėl kurių atsirado vienas didžiausių pasaulio dirbtinių ežerų – Kariba.
Juodaodžiai priešinosi Pietų Rodezijos baltaodžių viešpatavimui nuo 1920 m., o vėliau pasipriešinimo kova tik stiprėjo. Apie 1960 m. dvi svarbiausios šalies juodaodžių etninės grupės sukūrė savo politines partijas: (atstovaujančią šonų interesus) ir (atstovaujančią ).
Kelias į nepriklausomybę
Kuomet Pietų Rodezijai stiprėjo tarptautinis spaudimas liberalizuoti šalies valdymą ir suteikti daugiau teisių vietos juodaodžiams, 1965 m. vietinis lyderis rodezietis paskelbė apie planus atsiskirti nuo Britų imperijos. Vėliau buvo paskelbta nepriklausomybės deklaracija ir valstybė tapo Rodezija, nepriklausoma šalimi. Rinkimuose egzistavo turto ir išsilavinimo cenzai kurie, nors ir buvo padaryti mažiau griežti juodaodžiams, vis tiek daug jų paliko be balso teisės (baltųjų be balso teisės liko mažesnė dalis).
Šios nepriklausomybės britai nepripažino, motyvuodami tuo, kad joje pagrindinę politinę galią turėjo mažumą sudarantys britų kilmės baltieji, o ne daugumą sudarantys juodaodžiai. Pradžioje siekęs, kad Rodezija būtų su Britanijos karaliene kaip valstybės galva, Janas Smitas ėmė tolti nuo šios idėjos, paskyrė „valstybę administruojantį pareigūną“ valstybės vadovu, o vėliau jo titulą pervadino prezidentu, šalį 1970 m. paskelbdamas respublika.
Nuo 1964 m. Rodezijoje vyko ginkluotas juodaodžių pasipriešinimo judėjimas, dar žinomas kaip Antroji čimurenga, arba . Jame prieš baltųjų valdžią kovojo su ZANU ir ZAPU susiję sukarintos organizacijos. Pirmajai vadovavo šonas Robert Mugabe, o antrajai – ndebelis . Abi organizacijos gavo didelę pagalbą ginklais ir pinigais iš TSRS ir KLR. ZANU karinės pajėgos daugiausia veikė Mozambike, kur buvo artimai susijusios su Mozambiko išsivadavimo judėjimu FRELIMO, o ZAPU savo karines bazes buvo įsteigusi Zambijoje.
Nors Rodezijos vyriausybei buvo pritaikytos sankcijos iš Didžiosios Britanijos ir kitų šalių, tačiau ji gaudavo neoficialią paramą iš gretimos Pietų Afrikos Respublikos, kur tuo metu buvo apartheidas, bei Portugalijos, kuri turėjo kolonijų greta (Rytų Afrikos koloniją), ir Rodezijos ekonomika, nepaisant sankcijų, augo (iki 10 % per metus, infliacija buvo apie 3 %).
Tačiau 1975 m. po revoliucijos Portugalijoje ten į valdžią atėję kairieji paleido kolonijas, o Mozambiką ėmė valdyti komunistinis FRELIMO judėjimas. Pastarasis oficialiai leido savo teritorija pasinaudoti prieš Rodezijos valdžią kovojantiems komunistams juodaodžiams, ypač Roberto Mugabės vadovaujamam judėjimui. Tai stipriai pakeitė galios balansą regione.
1979 m. valdžia sėdo prie derybų stalo su juodaodžių opozicija, tačiau tik su nuosaikesnėmis jėgomis. Buvo pasiektas susitarimas, kuriuo Rodezijos valdžia buvo perduota daugumoje esantiems juodaodžiams, pastariesiems suteikta balso teisė, o valstybė tapo žinoma kaip Zimbabvė-Rodezija, buvo patvirtinta nauja vėliava ir kita simbolika.
Tačiau britai ir JAV neatšaukė sankcijų, kurias žadėjo atšaukti įtvirtinus nuo rasės nepriklausančią demokratiją, taip suduodami skaudų smūgį naujajai valstybei, nurodydami, kad susitarime turėtų dalyvauti visos Zimbabvės jėgos, įskaitant ir radikaliąsias. Zimbabvės-Rodezijos valdžia vėl sėdo prie derybų stalo 1980 metais, šįsyk dalyvaujant visoms jėgoms. Buvo surengti nauji rinkimai, kuriuos laimėjo R. Mugabės partija ZANU. Valstybę ji pervadino tiesiog Zimbabve ir vėl patvirtino naują vėliavą, šįsyk paremtą partijos spalvomis.
Nepriklausomybė
Po nepriklausomybės paskelbimo 1980 m. balandžio 18 d. abi juodaodžių partijos susijungė į vieną partiją – . Nepaisant to, senieji ZANU lyderiai, priklausantys šonų tautybei, išlaikė svarbiausią politinę valdžią, nustumdami ndebelius į politikos pakraštį. Pirmuoju Zimbabvės prezidentu tapo šonas Kanaanas Banana, (R. Mugabė tuo metu buvo premjeru), o antruoju (nuo 1987 m.) – R. Mugabė. Jis buvo periodiškai perrenkamas ir išlaiko valdžią šalyje iki 2017 m.
Su komunizmu afiliuota partija šalyje ėmėsi socialistinių reformų. Viena svarbiausių reformų šalyje buvo žemės perskirstymas. Nors rasinė padėtis Zimbabvėje buvo kiek paprastesnė nei gretimoje Pietų Afrikos Respublikoje (Zimbabvėje baltųjų buvo gerokai mažesnė dalis, tad ir jų įtaka buvo mažesnė), nemažą dalį žemės valdė baltieji fermeriai. Siekiant tai pakeisti, iš pradžių buvo imtasi santykinai nuosaikios politikos: valstybė, padedama Jungtinės Karalystės, kuri tam skirdavo pinigus, išpirkinėdavo baltųjų žemes ir paskirstydavo jas juodaodžių ūkininkams. Nemažai rodeziečių, tų, kurie nesiejo savo ateities su valstybe, pasinaudojo šia proga ir už gautus pinigus emigravo.
Tačiau vėliau, pasak daugelio tarptautinių oraganizacijų, politika baltųjų atžvilgiu ėmė radikalėti: buvo išvaryta dauguma baltųjų (rodeziečių) fermerių, o žemė išdalinta juodaodžiams. Šios pagreitėjusios reformos įgijo neoficialų pavadinimą kaip trečioji čimurenga, kaip paskutinis susidorojimas su baltųjų priespauda. Manoma, kad šios žemės reformos neva sąlygojo ekonominį krachą, dėl kurio Zimbabvė iš vienos didžiausių Afrikoje maisto eksportuotojų (ji buvo vadinama „Afrikos duonos maišu“ (Breadbasket of Africa)) tapo maisto importuotoja. Taip atsitiko dėl to, kad dauguma per tokį masinį žemės perskirstymą žemes gavusių juodaodžių nebuvo fermeriai ir nemokėjo tinkamai įdirbti žemės.
1999 m. Morganas Tsvangirai įkūrė opozicinę partiją Judėjimą už Demokratines Permainas (MDC). 2000 m. birželio rinkimuose ji laimęjo 57 iš 120 parlamento vietų. Partija skilo į Tsvangirai frakciją ir Artūro Mutambaros 2005 m.
Robertas Mugabe atsistatydino 2017 m. lapkričio 21 d. po sėkmingo perversmo, kurį įvykdė generolas Constantino Chiwenga, norėjęs sustabdyti senų valdančiosios partijos pareigūnų nušalinimus. Šį partijos aparato valymą atliko , kad atvestų į valdžią savo remėjus Kartą 40 (Generation 40). Antrasis viceprezidentas Phelekezela Mphoko tapo laikinuoju prezidentu. Emmerson Mnangagwa, kuris buvo nušalintas ir išvykęs į PAR, tapo prezidentu 2017 m. lapkričio 24 d.
2018 m. birželio 30 d. prezidento ir parlamento rinkimuose laimėjo valdanti ZANU-PF partija ir Emmerson Mnangagwa su 50,8%. Opozicija apkaltino valdžią suklastojus rinkimus. Per MDC remėjų riaušes policija nužudė 6 žmones.
2019 m. sausio 14-17 d. kilo riaušės, kai degalų kainos pakilo 130%.
Išnašos
- Experts clear the air on succession Archyvuota kopija 2017-11-23 iš archive.today
- „Zimbabwe's Mnangagwa sworn in as president“. . 24 November 2017. Nuoroda tikrinta 24 November 2017. „Zimbabwe's Emmerson Mnangagwa has been sworn in as the country's president, bringing the final curtain down on the 37-year rule of Robert Mugabe.“
- Dzirutwe, MacDonald (17 January 2019). „UPDATE 2-Zimbabwe doctors treat 68 for gunshot wounds, police...“. Reuters (anglų). Nuoroda tikrinta 17 January 2019.
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zimbabvės istorija, Kas yra Zimbabvės istorija? Ką reiškia Zimbabvės istorija?
Zimbabves istorija dabartines Zimbabves teritorijoje egzistavusiu tautu ir valstybiu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Zimbabveje ikikolonijiniais laikais klestejo viena is Uzsachario Afrikos kulturu neretai vadinama Zimbabves civilizacija Zimbabves istorijaBantu migracija Zimbabves karalysteMonomotapa Butua Rozviu karalysteMfekane Matabele Britu imperija gt Pietu RodezijaNepriklausomybe Rodezija gt Zimbabve Rodezija gt ZimbabveGeografijaIstorine Zimbabe ir Afrikos savanu valstybes Istorine Zimbabve kurioje klestejo ikikolonijine kultura apeme ne tik didziaja dalį dabartines Zimbabves bet ir gretimas teritorijas vidurio Mozambike Manikos Sofalos Tetes provincijas siaurineje Pietu Afrikos Respublikoje rytineje Botsvanoje Didziaja ir svarbiausia Istorines Zimbabves dalį uzima Geografiskai tai yra siaures rytine Pietu Afrikos aukstumu regiono tasa kuriai budingas savanu klimatas Aukstumu klimatas buvo netinkamas veistis musei cece kuri buvo pragaistinga galvijams istoriskai sudariusiems Zimbabves ekonomikos pagrinda Zimbabves plynauksteje yra isskiriamas Masonalandas siaurine dalis kur gyveno sonu subgrupes korekore zanzuru ir karangai Manikalandas Rytines aukstumos kur gyveno sonu grupe manjikai Matabelelandas pietvakarine dalis kur gyveno sonu subgrupe kalangai kuriuos XIX a didele dalimi asimiliavo Muses cece faktorius kartu apibreze ir istorines Zimbabves ribas siaureje rytuose ir pietuose kur aukstumos leidosi į dregnas tropines zemumas tinkamas musei cece bet netinkamas gyvulininkystei Tai istorines Zimbabves periferijos Siaureje buvo Zambezes slenis gyvenamas daugiausia kuris skyre nuo Afrikos savanu valstybiu Maravio Alujanos Rytuose prasidejo pajurio zemumos kuriose susiformavo sonu etnine subgrupe ndau uz jo buvo Svahiliu krantas Pietryciuose t y Limpopo zemupio baseine gyveno giminingomis kalboms kalbantys tsongai ir kitos zemumu gentys uz kuriu driekesi gyvenamos zemumos Limpopo vidurupyje buvo pietine dalis kur gyveno vendai Tik pietuose ir vakaruose Istorine Zimbabve susisieke su kitomis aukstumu tautomis soto tsvanais PriesistoreKoisanu priesistoriniai piesiniai Mureveje Senieji Zimbabves teritorijos gyventojai greiciausiai buvo koisanu rases atstovai Veliau juos visiskai isstume bantu kalbomis kalbeje etnines grupes Si bantu migracija vyko keliomis bangomis kilusiomis is teritoriju į vakarus nuo Didziuju ezeru kur nuo V a pr m e klestejo III a Zimbabves teritorija pasieke pirmoji rytine banga dar vadinama kwale kurios metu ankstyvieji gelezies lydytojai bantu migravo per Tanzanijos Mozambiko pietryciu Zimbabves Natalio teritorijas Zimbabveje siu bantu kultura atstovauja Zivos ir kitos archeolgines vietoves Siek tiek veliau į pietvakariu Zimbabve migravo kitos bantu kulturos kalundu atstovai kuriu svarbiausios gyvenvietes buvo ir kitos Iki X a sios kulturos atstovai nustelbe savo rytinius kaimynus Manoma kad Kalundu kurejai buvo tiesioginiai dabartiniu sonu ir proteviai Zimbabves civilizacijaDidziosios Zimbabves griuvesiu fragmentasDidziosios Zimbabes griuvesiai II tukst pradzioje Limpopo ir Zambezes tarpupyje susidare palankios prielaidos susiformuoti auksto lygio vietinei kuturai Ja inspiravo intensyvejanti prekyba su Svahiliu kranto valstybemis rytuose Kelimane Injambane Svarbiausios vietos gyventoju prekes ypac dominusios svahiliu ir arabu pirklius buvo auksas dramblio kaulas Seniausias zinomas Zimbabves valstybingumo zidinys buvo gyvenviete prie Limpopo upes dabartines PAR Zimbabves ir Botsvanos pasienyje Cia apie XII a jau susikloste sudetinga visuomenes struktura laikoma pirmaja tokia pietineje Afrikoje Jos kurejai pirmieji regione state monumentaliaja architektura dideles akmenines gyvenvietes valdovu rumus Sprendziama kad visuomene sudare trys sluoksniai Mapungubves gyvenviete tapo hipotetines karalystes sostine kur rezidavo sudievintas valdovas ir savo namus turejo dauguma visuomenes elito XIII a Mapungubve nustelbe kitas akmeninis miestas Didzioji Zimbabve pastatytas gerokai toliau į siaure Jis tapo Zimbabves karalystes dideles gentines konfederacijos politiniu ir religiniu centru kuriame rezidavo valdovas ir gyveno apie 18 tukst gyventoju Klestejimo laikais Zimbabve kontroliavo apie 150 smulkiu teritoriniu vienetu apimanciu visa dabartine Zimbabve ir teritorijas vakaru Mozambike bei pietu Botsvanoje Visi sie teritoriniai vienetai turejo savo administracinius centrus kurie irgi buvo statomi is akmenu ir vadinami zimbabvemis Svarbiausi ju likuciai yra ir kt Zimbabves ekonomikos pagrindas buvo klestinti prekyba su svahiliais kurios metu karalyste keite savo kasama auksa ir dramblio kaula į uzsienio prekes Zimbabveje randama kiniskos keramikos arabisku monetu stiklo karoliuku ir kitu uzsieniniu prekiu Zimbabves karalystes XVII a XV a Didzioji Zimbabve buvo apleista o Zimbabves karalystes vietoje iskilo dvi naujos politines galybes Mvene Mutapa karalyste siaureje ir Butuva karalyste pietuose Pirmoji buvo įkurta Didziosios Zimbabves karaliskojo kraujo princo Nyatsimba Mutota kuris vykde ekspedicijas ieskodamas druskos istekliu Jis įtvirtino savo sostine Zambezes slenyje Mvene Mutapa intensyviau palaike prekyba su pakrante Todel kuomet portugalai įsitvirtino Svahiliu krante jie eme rengti zygius į Mene Mutapos teritorijas o kai kurie portugalai netgi apsigyvendavo akmeniniuose miestuose Nors is pradziu valdovai saugojo savo teises ir prekyba portugalai naudodamiesi kirsinimo politika eme kistis į karalystes vidaus reikalus o galiausiai paverte Mvene Mutapa savo vasale Butuva karalystes sostine buvo o ja valde is Didziosios Zimbabves kilusi Torva dinastija XVI a ji irgi uzmezge santykius su portugalais XVII a II puseje valdzia paverze etnine grupe Rozviai kurie ginklu vel pajunge dauguma Zimbabves teritorijos genciu isvijo portugalus ir sostine perkele į Ju įkurta Rozviu imperija is naujo suvienijo Zimbabve ir valde ja iki XIX a MfekaneNdebeles karalius Lobengula XIX a pradzioje į pietus nuo Rozviu imperijos prasidejo gentiniu judejimu procesai istorijoje zinomi kaip mfekane Zlugus kai kurie karo vadai isvede savo gentis į siaure Tarp siu vadu buvo kurio vedama gentis pasieke Rozviu imperija ir renge į ja grobiamuosius zygius Apie 1830 m buvo uzmustas paskutinis rozviu valdovas ir Zimbabves teritorijoje valdzia paeme kulturiskai primityvesni nedebeliai Mzilikazis įkure Mthwakazi karalyste kuri vakarieciu saltiniuose zinoma kaip Matabelelandas Ndebeliai kontroliuojamuose teritorijose įdiege sukarinta visuomenes sistema o sostine padare Bulavaja Ju valstybeje vietos gyventojai sonai buvo diskriminuojami Po Mzilikazio mirties 1868 m sosta paveldejo Jis susidure su vis stiprejanciais europieciu interesais regione Britu atstovas Sesilis Rodas sieke teisiu milziniskame Afrikos regione tarp Limpopo ir Zambezes o 1888 m sudare sutartį su Lobengula gaudamas teises į karalystes gamtiniu istekliu eksploatavima Britu siekiai įsigaleti Matabelelande 1893 ir 1896 m sukele du kurie baigesi Zimbabves inkorporavimu į Britu imperija Antrajame kare aktyviai įsijunge ir sonai ir sis karas dar vadinamas pirmaja KolonizacijaIki 1962 m Pietu Rodezijos zemes buvo grieztai sudalintos tarp baltuju ir juoduju teritoriju Sesilio Rodo inicijuota uzvalde milziniskus plotus Pietineje Afrikoje kurios apeme dab Zimbabves ir Zambijos teritorijas Teritorijos Rodo garbei buvo pavadintos Rodezija ir Zimbabve isskirta kaip Pietu Rodezija Is pradziu Rodezija buvo pavaldi Pietu Afrikai taciau 1922 1923 m suformuota kaip atskira kolonija tiesiogiai pavaldi Britu imperijai Del palankiu salygu kaip ir Pietu Afrikoje Pietu Rodezijoje sparciai gausejo baltaodziu gyventoju vadinamuju Jie paeme visiska politine valdzia į savo ranka 1930 m isleistas zemes įstatymas angl Land Apportionment Act legaliai nebeleido juodaodziams tureti geruju zemiu sukaupe jas baltaodziu rankose ir tuo paciu uztikrino pigia darbo jega salyje Juodaodziai buvo skatinami gyventi specialiai apibreztose teritorijose primenanciose rezervatus Rodezieciai vykde brangiai kainuojancius projektus tarp ju statybas del kuriu atsirado vienas didziausiu pasaulio dirbtiniu ezeru Kariba Juodaodziai priesinosi Pietu Rodezijos baltaodziu viespatavimui nuo 1920 m o veliau pasipriesinimo kova tik stiprejo Apie 1960 m dvi svarbiausios salies juodaodziu etnines grupes sukure savo politines partijas atstovaujancia sonu interesus ir atstovaujancia Kelias į nepriklausomybeKuomet Pietu Rodezijai stiprejo tarptautinis spaudimas liberalizuoti salies valdyma ir suteikti daugiau teisiu vietos juodaodziams 1965 m vietinis lyderis rodezietis paskelbe apie planus atsiskirti nuo Britu imperijos Veliau buvo paskelbta nepriklausomybes deklaracija ir valstybe tapo Rodezija nepriklausoma salimi Rinkimuose egzistavo turto ir issilavinimo cenzai kurie nors ir buvo padaryti maziau griezti juodaodziams vis tiek daug ju paliko be balso teises baltuju be balso teises liko mazesne dalis Sios nepriklausomybes britai nepripazino motyvuodami tuo kad joje pagrindine politine galia turejo mazuma sudarantys britu kilmes baltieji o ne dauguma sudarantys juodaodziai Pradzioje siekes kad Rodezija butu su Britanijos karaliene kaip valstybes galva Janas Smitas eme tolti nuo sios idejos paskyre valstybe administruojantį pareiguna valstybes vadovu o veliau jo titula pervadino prezidentu salį 1970 m paskelbdamas respublika Nuo 1964 m Rodezijoje vyko ginkluotas juodaodziu pasipriesinimo judejimas dar zinomas kaip Antroji cimurenga arba Jame pries baltuju valdzia kovojo su ZANU ir ZAPU susije sukarintos organizacijos Pirmajai vadovavo sonas Robert Mugabe o antrajai ndebelis Abi organizacijos gavo didele pagalba ginklais ir pinigais is TSRS ir KLR ZANU karines pajegos daugiausia veike Mozambike kur buvo artimai susijusios su Mozambiko issivadavimo judejimu FRELIMO o ZAPU savo karines bazes buvo įsteigusi Zambijoje Nors Rodezijos vyriausybei buvo pritaikytos sankcijos is Didziosios Britanijos ir kitu saliu taciau ji gaudavo neoficialia parama is gretimos Pietu Afrikos Respublikos kur tuo metu buvo apartheidas bei Portugalijos kuri turejo koloniju greta Rytu Afrikos kolonija ir Rodezijos ekonomika nepaisant sankciju augo iki 10 per metus infliacija buvo apie 3 Taciau 1975 m po revoliucijos Portugalijoje ten į valdzia ateje kairieji paleido kolonijas o Mozambika eme valdyti komunistinis FRELIMO judejimas Pastarasis oficialiai leido savo teritorija pasinaudoti pries Rodezijos valdzia kovojantiems komunistams juodaodziams ypac Roberto Mugabes vadovaujamam judejimui Tai stipriai pakeite galios balansa regione 1979 m valdzia sedo prie derybu stalo su juodaodziu opozicija taciau tik su nuosaikesnemis jegomis Buvo pasiektas susitarimas kuriuo Rodezijos valdzia buvo perduota daugumoje esantiems juodaodziams pastariesiems suteikta balso teise o valstybe tapo zinoma kaip Zimbabve Rodezija buvo patvirtinta nauja veliava ir kita simbolika Taciau britai ir JAV neatsauke sankciju kurias zadejo atsaukti įtvirtinus nuo rases nepriklausancia demokratija taip suduodami skaudu smugį naujajai valstybei nurodydami kad susitarime turetu dalyvauti visos Zimbabves jegos įskaitant ir radikaliasias Zimbabves Rodezijos valdzia vel sedo prie derybu stalo 1980 metais sįsyk dalyvaujant visoms jegoms Buvo surengti nauji rinkimai kuriuos laimejo R Mugabes partija ZANU Valstybe ji pervadino tiesiog Zimbabve ir vel patvirtino nauja veliava sįsyk paremta partijos spalvomis NepriklausomybePo nepriklausomybes paskelbimo 1980 m balandzio 18 d abi juodaodziu partijos susijunge į viena partija Nepaisant to senieji ZANU lyderiai priklausantys sonu tautybei islaike svarbiausia politine valdzia nustumdami ndebelius į politikos pakrastį Pirmuoju Zimbabves prezidentu tapo sonas Kanaanas Banana R Mugabe tuo metu buvo premjeru o antruoju nuo 1987 m R Mugabe Jis buvo periodiskai perrenkamas ir islaiko valdzia salyje iki 2017 m Su komunizmu afiliuota partija salyje emesi socialistiniu reformu Viena svarbiausiu reformu salyje buvo zemes perskirstymas Nors rasine padetis Zimbabveje buvo kiek paprastesne nei gretimoje Pietu Afrikos Respublikoje Zimbabveje baltuju buvo gerokai mazesne dalis tad ir ju įtaka buvo mazesne nemaza dalį zemes valde baltieji fermeriai Siekiant tai pakeisti is pradziu buvo imtasi santykinai nuosaikios politikos valstybe padedama Jungtines Karalystes kuri tam skirdavo pinigus ispirkinedavo baltuju zemes ir paskirstydavo jas juodaodziu ukininkams Nemazai rodezieciu tu kurie nesiejo savo ateities su valstybe pasinaudojo sia proga ir uz gautus pinigus emigravo Prezidentas Emmerson Mnangagwa Taciau veliau pasak daugelio tarptautiniu oraganizaciju politika baltuju atzvilgiu eme radikaleti buvo isvaryta dauguma baltuju rodezieciu fermeriu o zeme isdalinta juodaodziams Sios pagreitejusios reformos įgijo neoficialu pavadinima kaip trecioji cimurenga kaip paskutinis susidorojimas su baltuju priespauda Manoma kad sios zemes reformos neva salygojo ekonominį kracha del kurio Zimbabve is vienos didziausiu Afrikoje maisto eksportuotoju ji buvo vadinama Afrikos duonos maisu Breadbasket of Africa tapo maisto importuotoja Taip atsitiko del to kad dauguma per tokį masinį zemes perskirstyma zemes gavusiu juodaodziu nebuvo fermeriai ir nemokejo tinkamai įdirbti zemes 1999 m Morganas Tsvangirai įkure opozicine partija Judejima uz Demokratines Permainas MDC 2000 m birzelio rinkimuose ji laimejo 57 is 120 parlamento vietu Partija skilo į Tsvangirai frakcija ir Arturo Mutambaros 2005 m Robertas Mugabe atsistatydino 2017 m lapkricio 21 d po sekmingo perversmo kurį įvykde generolas Constantino Chiwenga norejes sustabdyti senu valdanciosios partijos pareigunu nusalinimus Sį partijos aparato valyma atliko kad atvestu į valdzia savo remejus Karta 40 Generation 40 Antrasis viceprezidentas Phelekezela Mphoko tapo laikinuoju prezidentu Emmerson Mnangagwa kuris buvo nusalintas ir isvykes į PAR tapo prezidentu 2017 m lapkricio 24 d 2018 m birzelio 30 d prezidento ir parlamento rinkimuose laimejo valdanti ZANU PF partija ir Emmerson Mnangagwa su 50 8 Opozicija apkaltino valdzia suklastojus rinkimus Per MDC remeju riauses policija nuzude 6 zmones 2019 m sausio 14 17 d kilo riauses kai degalu kainos pakilo 130 IsnasosExperts clear the air on succession Archyvuota kopija 2017 11 23 is archive today Zimbabwe s Mnangagwa sworn in as president 24 November 2017 Nuoroda tikrinta 24 November 2017 Zimbabwe s Emmerson Mnangagwa has been sworn in as the country s president bringing the final curtain down on the 37 year rule of Robert Mugabe Dzirutwe MacDonald 17 January 2019 UPDATE 2 Zimbabwe doctors treat 68 for gunshot wounds police Reuters anglu Nuoroda tikrinta 17 January 2019 v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve