Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Monomotapa port Monomotapa ikikolonijinės Afrikos konfederacinio tipo valstybė gyvavusi XV XX a Didžiausio klestėjimo la
Monomotapa
Monomotapa (port. Monomotapa) – ikikolonijinės Afrikos konfederacinio tipo valstybė gyvavusi XV–XX a. Didžiausio klestėjimo laikais jai pakluso didelė teritorija visoje dabartinėje Zimbabvėje, vidurio Mozambike (iki pajūrio) ir pietų Zambijoje, tačiau didžiąja dalį savo istorijos karalystė koncentravosi šiaurinėje Zimbabvėje (Mašonalande) ir apėmė šonų subgrupių korekore ir zezuru teritorijas. Vėlyvuoju laikotarpiu (XVIII–XX a.) karalystė apėmė tik nedidelę teritoriją Zambezės žemumose, tarp Zumbo ir Tetės miestų.
| Mwene Mutapa (?) Monomotapa | ||||
| 1629–63, 1694–1712 Portugalijos vasalė 1663–1694, 1712–1720 Rozvių vasalė | ||||
| ||||
| Sostinė | (nuo 1720) | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Mambo | ||||
| 1430–1450 (pirmasis) | Nyatsimba Mutota | |||
| 1887–1917 (paskutinis) | Chioko | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkūrimas | 1430 m., 1430 | |||
| - Oficialus panaikinimas | 1917 m. | |||
Valstybės kūrėjai buvo dabartinių šonų protėviai, ir jos teritorijose formavosi šonų etninė grupė. Kadangi karalystės pavadinimas yra žinomas tik iš portugalų šaltinių, nėra tiksliai žinoma, kaip valstybė buvo vadinama jos kūrėjų. Manoma, kad valstybė vadinta valdovo titulu, kuris turėjo reikšti „užkariautų žemių valdovas“. Dabartine šonų kalba tai skamba kaip Wene we Mutapa, bet tais laikais valdovo titulas galėjo skambėti ir Mwene Mutapa ar Munhu Mutapa.
Istorija
Anstyvasis laikotarpis
Karalystės įkūrėju laikomas Zimbabvės karalystės didikas , kuris išvyko į tolimą ekspediciją šiaurėn. Ekspedicijos metu jis įkūrė naują valstybę, kurioje konsolidavo Zimbabvės šiaurinės periferijos gentis. Jo sūnus pasiekė didžiausią karalystės ekspansiją – jo laikais Monomotapa valdė ne tik buvusias Zimbabvės karalystės žemes, bet ir Zambezės slėnio žemumas, pajūrio žemumas. Taip buvo sukurta galinga imperija, kontroliavusi pelningą aukso prekybą su svahiliais.
Po Matopės mirties (apie 1480 m.) karalystė ėmė silpti. Jos nuosilpį sąlygojo nuolatiniai paveldėjimo dėl sosto kivirčai. Dėl to ji prarado didžiumą valdytų teritorijų: rytuose atsiskyrė ndau, manjikų valstybėlės, pietuose – Butuva. Todėl Monomotapai liko tik šiaurinis Mašonalandas ir Zambezės slėnio žemumos (Dandė ir Čidima).
Portugalai
XVI a. karalystė užmezgė santykius su portugalais, kurie kolonizavo rytines Afrikos pakrantes ir vietos prekyboje pakeitė svahilius. 1560 m. sostinę pasiekė portugalų misionierius , kuris pasiliko valdovo rūmuose ir netgi apkrikštijo jį bei jo pavaldinius. Tiesa, dėl musulmonų svahilių intrigų vėliau jis buvo pasmaugtas to paties valdovo įsakymu.
Portugalus labai domino gausiai aukso turinti Monomotapa. Portugalai lankėsi valdovo dvare, aprašė šią karalystę, ir netgi suteikė jai europietiško stiliaus herbą. Jie įkūrė karalystėje ne mažiau kaip 6 gyvenvietes, kurios atliko turgų vaidmenį. Tai buvo Masapa, Luanzė, Piringanis, Dambrarė, Angva ir Maramuka. Keliose gyvenvietėse buvo įkurtos krikščioniškos misijos.
Tačiau ilgainiui jie ėmė aktyviai kištis į valstybės reikalus, kiršindami atskirus kandidatus dėl sosto ar pasinaudodami Monomotapos kaimynėmis. Visa tai vedė į nuosmukį. 1729 m. jie nuvertė valdovą Nyambu Kapararidze ir į sostą pasodino Mavura Mhande Felipe, kuris pasirašė su portugalais sutartį, pripažindamas jų teises į iškasenas ir jų valdžią.
Tuo pat metu pietuose iškilo kadaise nuo Monomotapos atskilusi karinga Rozvių karalystė. Rozviai 1663 m. išvijo portugalus iš šalies ir pasodino į sostą savo sąjungininką Kamharapasu Mukombwe, kuris pripažino vasalitetą rozviams. Vėliau karalystė ne kartą keitė savo priklausomybę tai portugalams, tai rozviams.
Vėlyvoji Monomotapa
Po 1720 m. beveik visa buvusi karalystės teritorija priklausė Rozvių imperijai, tačiau Mvene Mutapa su portugalų pagalba išlaikė savo dinastiją Zambezės slėnyje, regione (kuris apėmė Zambezės slėnį nuo iki Tetės). Jos sostinė perkelta į Čikovą. Po 1760 m. kilo dar vienas pilietis karas. Po jo valstybė atsigavo, tačiau niekuomet nebeįgavo buvusios galios bei klestėjimo. Monomotapa minima kaip XVIII a. Rozvių partnerė. XIX a. ji atlaikė mfekanės invazijas ir agresiją. XIX a. pabaigoje, pasidalinus Rytų Afrikos teritorijas tarp Britų imperijos ir Portugalijos, Monomotapos likučiai įjungti į Portugalijos Rytų Afriką, tačiau karalystė išlaikė savo savarankiškumą ir vietos valdovų liniją. 1917 m. karalystė oficialiai panaikinta, galutinai inkorporuojant ją į Portugalijos Rytų Afriką. Šiuo metu buvusios jos teritorijos sudaro dalį Tetės provincijos.
Politinė organizacija ir ekonomika
Valstybė buvo administruojama sostinės, provincijų ir kaimų lygmeniu. Sostinės buvo keičiamos keletą kartų, bet karalystės klestėjimo laikotarpiu jos koncentravosi aukštumose tarp Mazovės ir baseinų. Provincijų valdytojai buvo vadinami nevandže. Jais buvo skiriami tik valdovo giminaičiai. Tokiu būdu formavosi kvazi-feodalinė karalystės struktūra.
Lojalumas valdovui karalystėje buvo išlaikomas ir patvirtinimas daugybe būdu. Visi karalystės subjektai turėjo mokėti duoklę žemdirbystės produktais, liūtų bei leopardų kailiais, stručio plunksnomis, galvijais ir dramblio iltimis. mini ir privalomą karalystės gyventojų darbą valstybei – 7 dienas per mėnesį. Svarbus ritualinis lojalumo palaikymas buvo kasmetinis ugnies uždegimas. Visų provincijų valdytojai ir vasalai privalėjo kasmet atvykti į sostinę ir paimti ugnį, kuria turėjo uždegti naujus ugniakurus savo teritorijose. Tas pats ritualas būdavo kartojamas ir pasikeitus valdovui. Neatvykimas į ugnies ritualą būdavo traktuojamas kaip sukilimas ir grėsė sankcijomis.
Karalystė turėjo nemažą kariuomenę, kuri buvo renkama karo atveju. Klestėjimo laikais, XVI a., Monomotapos armiją sudarė apie 30 tūkst. karių, tuo tarpu XVIII a. ji turėjo tik 3 tūkst.
Ekonomika
Pagrindinė karalystės prekė buvo auksas. Jis buvo kasamas valstybinėse kasyklose ir buvo valstybės nuosavybė. Už kasyklų vietos išdavimą grėsdavo mirtis. Nemažą dalį aukso Monomotapa pati importuodavo iš pietinės Zimbabvės (ten tuo metu klestėjo Butuvos karalystė). Monomotapos valdovai siekė tapti vieninteliais aukso prekybos tarpininkais ir izoliuoti savo prekybos partnerius nuo tiesioginės prekybos su auksingais regionais.
Pagrindiniai prekybos partneriai buvo svahilių pirkliai pakrantėje, ir svarbiausias jų miestas , bet nuo XVI a. svahilius pakeitė portugalai. Iš pradžių Monomotapa kontroliavo visas teritorijas iki pat pakrantės, bet vėliau prekiavo per tarpininkus rytinius kaimynus – manjikų ir ndau karalystes. Be to, Monomotapa kontroliavo svarbiausią tuometinį aukso prekybos kelią – Zambezės upe šiauriniame karalystės pakraštyje. Prie šios upės ilgainiui įsisteigė prekybiniai punktai (Tetė, ir kt.), aptarnavę pirklius. Pačioje karalystėje irgi egzistavo prekybinių turgų (port. feiras) vietos, į kurias prekių įsigyti atvykdavo svahiliai ir portugalai. Prekyba sąlygojo prekybininkų klasės washambadzi susidarymą.
Karalystės viduje svarbios prekės buvo geležis, druska, medvilnė.
Valdovai
| Zimbabvės istorija |
| Bantu migracija () |
| Zimbabvės karalystė |
| Monomotapa, Butua, , , , , |
| Rozvių karalystė |
| Mfekanė (Matabelė) |
| Britų imperija: |
| > Pietų Rodezija |
| Nepriklausomybė: |
| Rodezija > Zimbabvė Rodezija > Zimbabvė |
Kitų šonų valstybių pavyzdžiu valdovai titulavosi . Tačiau jie turėjo ir titulą Mwene Mutapa, kuris prigijo visai valstybei. Valdovas turėjo sudievintą charakterį, dalyvaudamas lietaus iššaukimo ceremonijose. Mambo kapai buvo garbinami. Daug žymesnių valdovų po mirties buvo sudievinti ir tapo dvasiomis-globėjomis .
- Nyatsimba Mutota (ca. 1430–ca. 1450);
- Matope Nyanhehwe Nebedza (ca. 1450–ca. 1480)
- Mavura Maobwe (1480)
- Mukombero Nyahuma (1480–ca. 1490)
- Changamire (1490–1494)
- Kakuyo Komunyaka (1494–ca. 1530)
- Neshangwe Munembire (ca. 1530–ca. 1550)
- Chivere Nyasoro (ca. 1550–1560)
- Chisamharu Negomo Mupuzangutu (1560–1589)
- Gatsi Rusere (1589–1623)
- Nyambo Kapararidze (1623–1629)
- Portugalijos vasalai
- Mavura Mhande Felipe (1629–1652)
- Siti Kazurukamusapa (1652–1663)
- Rozvių vasalai
- Kamharapasu Mukombwe (1663–1692)
- Nyakambira (1692–1694)
- Portugalijos vasalai
- Nyamaende Mhande (1694–1707)
- Nyenyedzi Zenda (1707–1711)
- Baroma Dangwarangwa (1711–1712), pradėjo Čidimos mambo dinastiją
- Rozvių vasalas (iki 1720)
- Samatambira Nyamhandu I (1712–1735)
- Nyatsusu (1735–1740)
- Dehwe Mapunzagutu (1740–1759)
- Changara (1759–1785)
- Nyamhandu II (1785–1790)
- Chiwayo (1790–1810)
- Nyasoro (1810–1835)
- Kataruza (1835–1868)
- Kandeya (1868–1870)
- Dzuda (1870–1887)
- Chioko (1887–1917)
Nuorodos
- Straipsnis Afropedijoje Archyvuota kopija 2013-01-14 iš Wayback Machine projekto.
- Beach, D. N. 1976. The Mutapa Dynasty. A Comparison of Documentary and Traditional Evidence. History of Africa, vol. 3. Archyvuota kopija 2016-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- Ogot, B. A. UNESCO General History of Africa, Vol. V, University of California Press.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Monomotapa, Kas yra Monomotapa? Ką reiškia Monomotapa?
Monomotapa port Monomotapa ikikolonijines Afrikos konfederacinio tipo valstybe gyvavusi XV XX a Didziausio klestejimo laikais jai pakluso didele teritorija visoje dabartineje Zimbabveje vidurio Mozambike iki pajurio ir pietu Zambijoje taciau didziaja dalį savo istorijos karalyste koncentravosi siaurineje Zimbabveje Masonalande ir apeme sonu subgrupiu korekore ir zezuru teritorijas Velyvuoju laikotarpiu XVIII XX a karalyste apeme tik nedidele teritorija Zambezes zemumose tarp Zumbo ir Tetes miestu Mwene Mutapa Monomotapa1629 63 1694 1712 Portugalijos vasale 1663 1694 1712 1720 Rozviu vasale 1430 1917 Sostine nuo 1720 Valdymo forma monarchijaMambo 1430 1450 pirmasis Nyatsimba Mutota 1887 1917 paskutinis ChiokoEra Viduramziai Įkurimas 1430 m 1430 Oficialus panaikinimas 1917 m Valstybes kurejai buvo dabartiniu sonu proteviai ir jos teritorijose formavosi sonu etnine grupe Kadangi karalystes pavadinimas yra zinomas tik is portugalu saltiniu nera tiksliai zinoma kaip valstybe buvo vadinama jos kureju Manoma kad valstybe vadinta valdovo titulu kuris turejo reiksti uzkariautu zemiu valdovas Dabartine sonu kalba tai skamba kaip Wene we Mutapa bet tais laikais valdovo titulas galejo skambeti ir Mwene Mutapa ar Munhu Mutapa IstorijaAnstyvasis laikotarpis Karalystes įkureju laikomas Zimbabves karalystes didikas kuris isvyko į tolima ekspedicija siauren Ekspedicijos metu jis įkure nauja valstybe kurioje konsolidavo Zimbabves siaurines periferijos gentis Jo sunus pasieke didziausia karalystes ekspansija jo laikais Monomotapa valde ne tik buvusias Zimbabves karalystes zemes bet ir Zambezes slenio zemumas pajurio zemumas Taip buvo sukurta galinga imperija kontroliavusi pelninga aukso prekyba su svahiliais Po Matopes mirties apie 1480 m karalyste eme silpti Jos nuosilpį salygojo nuolatiniai paveldejimo del sosto kivircai Del to ji prarado didziuma valdytu teritoriju rytuose atsiskyre ndau manjiku valstybeles pietuose Butuva Todel Monomotapai liko tik siaurinis Masonalandas ir Zambezes slenio zemumos Dande ir Cidima Portugalai Monomotapa senoviniame portugalu zemelapyjeMonomotapa ir aplinkines karalystes XVII a Raudonai pazymetos portugalu feiros XVI a karalyste uzmezge santykius su portugalais kurie kolonizavo rytines Afrikos pakrantes ir vietos prekyboje pakeite svahilius 1560 m sostine pasieke portugalu misionierius kuris pasiliko valdovo rumuose ir netgi apkrikstijo jį bei jo pavaldinius Tiesa del musulmonu svahiliu intrigu veliau jis buvo pasmaugtas to paties valdovo įsakymu Portugalus labai domino gausiai aukso turinti Monomotapa Portugalai lankesi valdovo dvare aprase sia karalyste ir netgi suteike jai europietisko stiliaus herba Jie įkure karalysteje ne maziau kaip 6 gyvenvietes kurios atliko turgu vaidmenį Tai buvo Masapa Luanze Piringanis Dambrare Angva ir Maramuka Keliose gyvenvietese buvo įkurtos krikscioniskos misijos Taciau ilgainiui jie eme aktyviai kistis į valstybes reikalus kirsindami atskirus kandidatus del sosto ar pasinaudodami Monomotapos kaimynemis Visa tai vede į nuosmukį 1729 m jie nuverte valdova Nyambu Kapararidze ir į sosta pasodino Mavura Mhande Felipe kuris pasirase su portugalais sutartį pripazindamas ju teises į iskasenas ir ju valdzia Tuo pat metu pietuose iskilo kadaise nuo Monomotapos atskilusi karinga Rozviu karalyste Rozviai 1663 m isvijo portugalus is salies ir pasodino į sosta savo sajungininka Kamharapasu Mukombwe kuris pripazino vasaliteta rozviams Veliau karalyste ne karta keite savo priklausomybe tai portugalams tai rozviams Velyvoji Monomotapa Po 1720 m beveik visa buvusi karalystes teritorija priklause Rozviu imperijai taciau Mvene Mutapa su portugalu pagalba islaike savo dinastija Zambezes slenyje regione kuris apeme Zambezes slenį nuo iki Tetes Jos sostine perkelta į Cikova Po 1760 m kilo dar vienas pilietis karas Po jo valstybe atsigavo taciau niekuomet nebeįgavo buvusios galios bei klestejimo Monomotapa minima kaip XVIII a Rozviu partnere XIX a ji atlaike mfekanes invazijas ir agresija XIX a pabaigoje pasidalinus Rytu Afrikos teritorijas tarp Britu imperijos ir Portugalijos Monomotapos likuciai įjungti į Portugalijos Rytu Afrika taciau karalyste islaike savo savarankiskuma ir vietos valdovu linija 1917 m karalyste oficialiai panaikinta galutinai inkorporuojant ja į Portugalijos Rytu Afrika Siuo metu buvusios jos teritorijos sudaro dalį Tetes provincijos Politine organizacija ir ekonomikaValstybe buvo administruojama sostines provinciju ir kaimu lygmeniu Sostines buvo keiciamos keleta kartu bet karalystes klestejimo laikotarpiu jos koncentravosi aukstumose tarp Mazoves ir baseinu Provinciju valdytojai buvo vadinami nevandze Jais buvo skiriami tik valdovo giminaiciai Tokiu budu formavosi kvazi feodaline karalystes struktura Lojalumas valdovui karalysteje buvo islaikomas ir patvirtinimas daugybe budu Visi karalystes subjektai turejo moketi duokle zemdirbystes produktais liutu bei leopardu kailiais strucio plunksnomis galvijais ir dramblio iltimis mini ir privaloma karalystes gyventoju darba valstybei 7 dienas per menesį Svarbus ritualinis lojalumo palaikymas buvo kasmetinis ugnies uzdegimas Visu provinciju valdytojai ir vasalai privalejo kasmet atvykti į sostine ir paimti ugnį kuria turejo uzdegti naujus ugniakurus savo teritorijose Tas pats ritualas budavo kartojamas ir pasikeitus valdovui Neatvykimas į ugnies rituala budavo traktuojamas kaip sukilimas ir grese sankcijomis Karalyste turejo nemaza kariuomene kuri buvo renkama karo atveju Klestejimo laikais XVI a Monomotapos armija sudare apie 30 tukst kariu tuo tarpu XVIII a ji turejo tik 3 tukst EkonomikaPagrindine karalystes preke buvo auksas Jis buvo kasamas valstybinese kasyklose ir buvo valstybes nuosavybe Uz kasyklu vietos isdavima gresdavo mirtis Nemaza dalį aukso Monomotapa pati importuodavo is pietines Zimbabves ten tuo metu klestejo Butuvos karalyste Monomotapos valdovai sieke tapti vieninteliais aukso prekybos tarpininkais ir izoliuoti savo prekybos partnerius nuo tiesiogines prekybos su auksingais regionais Pagrindiniai prekybos partneriai buvo svahiliu pirkliai pakranteje ir svarbiausias ju miestas bet nuo XVI a svahilius pakeite portugalai Is pradziu Monomotapa kontroliavo visas teritorijas iki pat pakrantes bet veliau prekiavo per tarpininkus rytinius kaimynus manjiku ir ndau karalystes Be to Monomotapa kontroliavo svarbiausia tuometinį aukso prekybos kelia Zambezes upe siauriniame karalystes pakrastyje Prie sios upes ilgainiui įsisteige prekybiniai punktai Tete ir kt aptarnave pirklius Pacioje karalysteje irgi egzistavo prekybiniu turgu port feiras vietos į kurias prekiu įsigyti atvykdavo svahiliai ir portugalai Prekyba salygojo prekybininku klases washambadzi susidaryma Karalystes viduje svarbios prekes buvo gelezis druska medvilne ValdovaiZimbabves istorijaBantu migracija Zimbabves karalysteMonomotapa Butua Rozviu karalysteMfekane Matabele Britu imperija gt Pietu RodezijaNepriklausomybe Rodezija gt Zimbabve Rodezija gt Zimbabve Kitu sonu valstybiu pavyzdziu valdovai titulavosi Taciau jie turejo ir titula Mwene Mutapa kuris prigijo visai valstybei Valdovas turejo sudievinta charakterį dalyvaudamas lietaus issaukimo ceremonijose Mambo kapai buvo garbinami Daug zymesniu valdovu po mirties buvo sudievinti ir tapo dvasiomis globejomis Nyatsimba Mutota ca 1430 ca 1450 Matope Nyanhehwe Nebedza ca 1450 ca 1480 Mavura Maobwe 1480 Mukombero Nyahuma 1480 ca 1490 Changamire 1490 1494 Kakuyo Komunyaka 1494 ca 1530 Neshangwe Munembire ca 1530 ca 1550 Chivere Nyasoro ca 1550 1560 Chisamharu Negomo Mupuzangutu 1560 1589 Gatsi Rusere 1589 1623 Nyambo Kapararidze 1623 1629 Portugalijos vasalai Mavura Mhande Felipe 1629 1652 Siti Kazurukamusapa 1652 1663 Rozviu vasalai Kamharapasu Mukombwe 1663 1692 Nyakambira 1692 1694 Portugalijos vasalai Nyamaende Mhande 1694 1707 Nyenyedzi Zenda 1707 1711 Baroma Dangwarangwa 1711 1712 pradejo Cidimos mambo dinastija Rozviu vasalas iki 1720 Samatambira Nyamhandu I 1712 1735 Nyatsusu 1735 1740 Dehwe Mapunzagutu 1740 1759 Changara 1759 1785 Nyamhandu II 1785 1790 Chiwayo 1790 1810 Nyasoro 1810 1835 Kataruza 1835 1868 Kandeya 1868 1870 Dzuda 1870 1887 Chioko 1887 1917 NuorodosStraipsnis Afropedijoje Archyvuota kopija 2013 01 14 is Wayback Machine projekto Beach D N 1976 The Mutapa Dynasty A Comparison of Documentary and Traditional Evidence History of Africa vol 3 Archyvuota kopija 2016 03 08 is Wayback Machine projekto Ogot B A UNESCO General History of Africa Vol V University of California Press