Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos Taryba nuo 1917 m rugsėjo iki 1920 m gegužės veikusi laikinoji vykdomosios valdžios institucija Dvidešimt pirmo
Lietuvos Taryba
Lietuvos Taryba – nuo 1917 m. rugsėjo iki 1920 m. gegužės veikusi laikinoji vykdomosios valdžios institucija.
Lietuvos Tarybos veikla
Vilniaus konferencija
Lietuvos Taryba buvo išrinkta 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniaus konferencijoje. Vilniaus konferencija buvo pirmasis Lietuvos politinių jėgų bandymas Pirmojo pasaulinio karo sąmyšyje (vėl) pasiekti Lietuvos nepriklausomybę. Vokietijos okupacinė valdžia, kuri nuo 1915 m. pabaigos buvo okupavusi Lietuvą, leido sušaukti konferenciją, tačiau su sąlyga, kad atstovai nebus renkami tiesiogiai. Taip siekta užkirsti kelią valstybės sukūrimo pastangoms. Dėl to visi 264 Vilniaus konferencijos dalyviai buvo pakviesti organizacinio komiteto, kuris bandė atrinkti visas visuomenines ir politines sroves atstovaujančius asmenis. Geografiškai dalyviai buvo kviečiami iš trijų buvusių Rusijos imperijos gubernijų - Vilniaus, Kauno ir Suvalkų.
1917 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje į savaitės trukmės konferenciją susirinko 214 dalyvių. Jie nusprendė siekti Lietuvos nepriklausomybės etninėse lietuvių žemėse, užtikrinti visas mažumų teises šioje teritorijoje gyvenančioms mažumoms (lenkams, žydams, baltarusiams) ir sueiti su Vokietija į ypatingus (tiksliau neapibrėžtus) santykius, jei Vokietijos imperija pripažintų Lietuvą nepriklausoma valstybe. Konferencijos pabaigoje buvo išrinktas 20 asmenų vykdantysis komitetas, kuris turėjo valstybinės nepriklausomybės idėją paversti realybe. Taip susikūrė Lietuvos Taryba.
Pirmasis posėdis
Į pirmąjį posėdį 20 narių Lietuvos Taryba susirinko 1917 m. rugsėjo 24 d. Ją sudarė aštuoni teisininkai, keturi kunigai, trys agronomai, du bankininkai ir po vieną gydytoją, publicistą ir inžinierių. Tokios sudėties Taryba turėjo atspindėti plačius gyventojų sluoksnius ir skirtingas politines sroves. Socialdemokratams protestuojant, kad jie yra neatstovaujami, 1917 m. du nariai kunigai (Juozas Stankevičius iš Vilniaus ir Pranciškus Urbanavičius iš Telšių) buvo pakeisti dviem socialdemokratų atstovais (Stanislovu Narutavičiumi ir Jonu Vileišiu). Penkios vietos Lietuvos Taryboje buvo rezervuotos tautinių mažumų - žydų, lenkų ir baltarusių atstovams. Tarybos pirmininku tapo Antanas Smetona. Į Lietuvos Tarybos prezidiumą, be Tarybos pirmininko Antano Smetonos dar įėjo Steponas Kairys, Justinas Staugaitis, Jurgis Šaulys ir Petras Klimas (sekretorius).
Nepriklausomybės atkūrimo pastangos
Lietuvos Taryba siekė tarptautinio Lietuvos pripažinimo. Pirmieji su kuo derėtasi buvo vokiečių valdininkai, kurie nors ir leido įvykti Vilniaus konferencijai, tačiau jos nutarimus ignoravo ir cenzūravo jų skelbimą. Vokietijos tikslu buvo jei ne pilnai aneksuoti Lietuvą, tai bent jau padaryti ją marionetine valstybe, turinčia ribotą savarankiškumą. Dėl to per pirmuosius Tarybos veiklos mėnesius vykusios derybos buvo nerezultatyvios. Po to, kai Lietuvos atstovai nebuvo pakviesti į Brest-Litovsko taikos derybas, o 1918 m. sausio 8 d. Vudrau Vilsonas paskelbė savo 14 punktų programą, numačiusią tautų apsisprendimo teisę, Lietuvos Taryboje sustiprėjo radikalesnės nuotaikos.
Nepriklausomybės paskelbimas
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba vienašališkai paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Kovo 23 d. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II pasirašė manifestą, kuriuo pripažino Lietuvą kaip valstybę de jure, tačiau "tvirtoje ir nuolatinėje sąjungoje" su Vokietijos imperija, o nepriklausomybės paskelbimo net nepaminėjo.
Dėl to kaip elgtis toliau Lietuvos Taryboje keletą mėnesių nebuvo sutarimo. Birželio mėn. monarchistinių pažiūrų nariai pasiūlė kurti konstitucinę monarchiją ir pakviesti sostą užimti vokiečių kunigaikštį, nesusijusį su valdančiąja Vokietijos dinastija.
Lietuvos karalystė ir Mindaugas II
1918 m. liepos 11 d. Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija ir išrinko Viurtembergo hercogą Vilhelmą fon Urachą karaliumi Mindaugu II. Šis sprendimas pažeidė anksčiau sutartą principą, kad dėl valstybės formos turėtų nuspręsti specialiai tam sušauktas Steigiamasis Seimas. Protestuodami prieš šį sprendimą iš Tarybos pasitraukė keturi jos nariai. Vokietija į šį žingsnį niekaip nereagavo.
Laikinoji konstitucija ir vyriausybė
Mindaugas II taip ir nepradėjo eiti savo pareigų, o Vokietijai susilpnėjus, ypač per paskutinius kelis karo mėnesius, 1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Taryba atšaukė šį nutarimą ir priėmė pirmąją laikinąją Konstituciją.
1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba pervadinta į Lietuvos Valstybės Tarybą.
Kilus bolševikų okupacijos grėsmei, 1919 m. sausio 2 d. Taryba persikėlė iš Vilniaus į Kauną. Tų pačių metų balandį Taryba išrinko pirmąjį Lietuvos prezidentą – Antaną Smetoną. Balandžio 16 d. paleista, bet gan greitai vėl sušaukta ir baigė darbą tik 1920 m. gegužės 15 d. susirinkus Steigiamajam Seimui.
Tarybos nariai
|
|
1918 m. liepos 18 d. į Tarybą buvo kooptuoti Jurgis Alekna, Augustinas Voldemaras, , Martynas Yčas, Vytautas Petrulis, Juozas Purickis, Stasys Šilingas.
Nuo 1918 m. gruodžio 11 d. Tarybos veikloje dalyvavo trys žydų atstovai Nachmanas Rachmilevičius, Simonas Rozenbaumas ir Jokūbas Vygodskis.
Nuorodos
- Janusz Bugajski: Political Parties of Eastern Europe. The Center for Strategic and International Studies. Washington D.C., 2002. S. 127. ISBN 978-15632-4676-0.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Taryba, Kas yra Lietuvos Taryba? Ką reiškia Lietuvos Taryba?
Lietuvos Taryba nuo 1917 m rugsejo iki 1920 m geguzes veikusi laikinoji vykdomosios valdzios institucija Dvidesimt pirmosios Tarybos nariu Vilniuje 1917 m Is kaires sedi Jonas Vileisis dr Jurgis Saulys kun Justinas Staugaitis Stanislovas Narutavicius dr Jonas Basanavicius Antanas Smetona kan Kazimieras Steponas Saulys Steponas Kairys Jonas Smilgevicius Stovi Kazys Bizauskas Jonas Vailokaitis Donatas Malinauskas kun Vladas Mironas Mykolas Birziska kun Alfonsas Petrulis Saliamonas Banaitis Petras Klimas Aleksandras Stulginskis Jokubas Sernas Pranas Dovydaitis Lietuvos Valstybes Taryba Kaune 1918 m Is kaires sedi Jonas Staugaitis Antanas Smetona Kazimieras Olsauskas Stovi Jokubas Sernas Jurgis Saulys J Prunckis V Gaigalas Martynas Ycas Augustinas VoldemarasLietuvos Tarybos veiklaVilniaus konferencija Lietuvos Taryba buvo isrinkta 1917 m rugsejo 18 22 d Vilniaus konferencijoje Vilniaus konferencija buvo pirmasis Lietuvos politiniu jegu bandymas Pirmojo pasaulinio karo samysyje vel pasiekti Lietuvos nepriklausomybe Vokietijos okupacine valdzia kuri nuo 1915 m pabaigos buvo okupavusi Lietuva leido susaukti konferencija taciau su salyga kad atstovai nebus renkami tiesiogiai Taip siekta uzkirsti kelia valstybes sukurimo pastangoms Del to visi 264 Vilniaus konferencijos dalyviai buvo pakviesti organizacinio komiteto kuris bande atrinkti visas visuomenines ir politines sroves atstovaujancius asmenis Geografiskai dalyviai buvo kvieciami is triju buvusiu Rusijos imperijos guberniju Vilniaus Kauno ir Suvalku 1917 m rugsejo 18 d Vilniuje į savaites trukmes konferencija susirinko 214 dalyviu Jie nusprende siekti Lietuvos nepriklausomybes etninese lietuviu zemese uztikrinti visas mazumu teises sioje teritorijoje gyvenancioms mazumoms lenkams zydams baltarusiams ir sueiti su Vokietija į ypatingus tiksliau neapibreztus santykius jei Vokietijos imperija pripazintu Lietuva nepriklausoma valstybe Konferencijos pabaigoje buvo isrinktas 20 asmenu vykdantysis komitetas kuris turejo valstybines nepriklausomybes ideja paversti realybe Taip susikure Lietuvos Taryba Pirmasis posedis Į pirmajį posedį 20 nariu Lietuvos Taryba susirinko 1917 m rugsejo 24 d Ja sudare astuoni teisininkai keturi kunigai trys agronomai du bankininkai ir po viena gydytoja publicista ir inzinieriu Tokios sudeties Taryba turejo atspindeti placius gyventoju sluoksnius ir skirtingas politines sroves Socialdemokratams protestuojant kad jie yra neatstovaujami 1917 m du nariai kunigai Juozas Stankevicius is Vilniaus ir Pranciskus Urbanavicius is Telsiu buvo pakeisti dviem socialdemokratu atstovais Stanislovu Narutaviciumi ir Jonu Vileisiu Penkios vietos Lietuvos Taryboje buvo rezervuotos tautiniu mazumu zydu lenku ir baltarusiu atstovams Tarybos pirmininku tapo Antanas Smetona Į Lietuvos Tarybos prezidiuma be Tarybos pirmininko Antano Smetonos dar įejo Steponas Kairys Justinas Staugaitis Jurgis Saulys ir Petras Klimas sekretorius Nepriklausomybes atkurimo pastangos Lietuvos Taryba sieke tarptautinio Lietuvos pripazinimo Pirmieji su kuo deretasi buvo vokieciu valdininkai kurie nors ir leido įvykti Vilniaus konferencijai taciau jos nutarimus ignoravo ir cenzuravo ju skelbima Vokietijos tikslu buvo jei ne pilnai aneksuoti Lietuva tai bent jau padaryti ja marionetine valstybe turincia ribota savarankiskuma Del to per pirmuosius Tarybos veiklos menesius vykusios derybos buvo nerezultatyvios Po to kai Lietuvos atstovai nebuvo pakviesti į Brest Litovsko taikos derybas o 1918 m sausio 8 d Vudrau Vilsonas paskelbe savo 14 punktu programa numaciusia tautu apsisprendimo teise Lietuvos Taryboje sustiprejo radikalesnes nuotaikos Nepriklausomybes paskelbimas 1918 m vasario 16 d Lietuvos Taryba vienasaliskai paskelbe Lietuvos nepriklausomybe Kovo 23 d Vokietijos imperatorius Vilhelmas II pasirase manifesta kuriuo pripazino Lietuva kaip valstybe de jure taciau tvirtoje ir nuolatineje sajungoje su Vokietijos imperija o nepriklausomybes paskelbimo net nepaminejo Del to kaip elgtis toliau Lietuvos Taryboje keleta menesiu nebuvo sutarimo Birzelio men monarchistiniu paziuru nariai pasiule kurti konstitucine monarchija ir pakviesti sosta uzimti vokieciu kunigaikstį nesusijusį su valdanciaja Vokietijos dinastija Lietuvos karalyste ir Mindaugas II 1918 m liepos 11 d Taryba paskelbe Lietuva konstitucine monarchija ir isrinko Viurtembergo hercoga Vilhelma fon Uracha karaliumi Mindaugu II Sis sprendimas pazeide anksciau sutarta principa kad del valstybes formos turetu nuspresti specialiai tam susauktas Steigiamasis Seimas Protestuodami pries sį sprendima is Tarybos pasitrauke keturi jos nariai Vokietija į sį zingsnį niekaip nereagavo Laikinoji konstitucija ir vyriausybe Mindaugas II taip ir nepradejo eiti savo pareigu o Vokietijai susilpnejus ypac per paskutinius kelis karo menesius 1918 m lapkricio 2 d Lietuvos Taryba atsauke sį nutarima ir prieme pirmaja laikinaja Konstitucija 1918 m liepos 11 d Lietuvos Taryba pervadinta į Lietuvos Valstybes Taryba Kilus bolseviku okupacijos gresmei 1919 m sausio 2 d Taryba persikele is Vilniaus į Kauna Tu paciu metu balandį Taryba isrinko pirmajį Lietuvos prezidenta Antana Smetona Balandzio 16 d paleista bet gan greitai vel susaukta ir baige darba tik 1920 m geguzes 15 d susirinkus Steigiamajam Seimui Tarybos nariaiSaliamonas Banaitis Mykolas Birziska Jonas Basanavicius Kazys Bizauskas Pranas Dovydaitis Steponas Kairys Petras Klimas Donatas Malinauskas Vladas Mironas Stanislovas Narutavicius Alfonsas Petrulis Antanas Smetona Jonas Smilgevicius Justinas Staugaitis Aleksandras Stulginskis Jurgis Saulys Kazimieras Steponas Saulys Jokubas Sernas Jonas Vailokaitis Jonas Vileisis 1918 m liepos 18 d į Taryba buvo kooptuoti Jurgis Alekna Augustinas Voldemaras Martynas Ycas Vytautas Petrulis Juozas Purickis Stasys Silingas Nuo 1918 m gruodzio 11 d Tarybos veikloje dalyvavo trys zydu atstovai Nachmanas Rachmilevicius Simonas Rozenbaumas ir Jokubas Vygodskis NuorodosJanusz Bugajski Political Parties of Eastern Europe The Center for Strategic and International Studies Washington D C 2002 S 127 ISBN 978 15632 4676 0