Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Teotihuakanas TeōtīhuacānMirties gatvėTeotihuakanasKoordinatės 19 41 0 š pl 98 51 0 v ilg 19 68333 š pl 98 85000 r ilg 1
Teotihuakanas
| Teotihuakanas Teōtīhuacān | |
|---|---|
Mirties gatvė | |
| Teotihuakanas | |
| Koordinatės | 19°41′0″ š. pl. 98°51′0″ v. ilg. / 19.68333°š. pl. 98.85000°r. ilg. |
| Vieta | Meksiko valstija, Meksika |
| Regionas | Mezoamerika |
| Plotas | 83 km² |
| Istorija | |
| Sugriautas | VII-VIII a. |
| Laikotarpis | Klasikinis |
| Tauta | otomiai, mištekai, nahua, sapotekai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | nuo 1905 m. |
| Vikiteka | VikitekaVikiteka |
| UNESCO | (angl.) (pranc.): 414 |
Teotihuakanas (isp. Teotihuacan, nah. Teōtīhuacān) – milžiniška archeologinė radimvietė Meksikoje, Meksiko slėnyje. Čia yra vienų didžiausių Mezoamerikos piramidžių kompleksas, taip pat išlikę daug gyvenamųjų pastatų, vadinamoji Mirties gatvė bei spalvinga sienų puošyba.
Savo klestėjimo apogėjuje, pirmojoje I m. e. tūkstantmečio pusėje, Teotihuakane gyveno ~100 tūkst. žmonių, tai buvo vienas didžiausių to meto miestų pasaulyje. Nors diskutuojama, ar Teotihuakanas buvo imperijos centras, tačiau aišku, kad tai buvo labai įtakingas miestas visoje Mezoamerikoje, jis veikė Verakrusą, Majų civilizaciją. Taip pat nėra žinoma, kas buvo miesto gyventojai; manoma, kad tai galėję būti nahua, otomiai ar totonakai, nors dažnai teigiama, kad tai galėjo būti daugiakultūris miestas.
Miestas ir archeologinė radimvietė yra Meksiko valstijoje, 40 km į šiaurės rytus nuo Meksiko, San Chuan Teotihuakano savivaldybėje. Vietovė užima 83 km². 1987 m. miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra vienas svarbiausių Meksikos turistinių objektų.
Pavadinimas
Dabartinis pavadinimas Teotihuakanas suteiktas regione gyvenusių, nahuatlių kalba kalbėjusių actekų praėjus keliems šimtmečiams po miesto žlugimo. Šis pavadinimas interpretuojamas kaip „dievų gimimo vieta“, arba Thelma Sullivan siūlomu vertimu – „vieta, turinčių kelią pas dievus“.
Tikrasis miesto vardas nėra žinomas, tačiau minimas majų hieroglifuose kaip 'puh' arba 'nendrių vieta' (Toljanu). Vėliau poklasikinio laikotarpio majai Toljanu vadino kitą svarbų centrą – Tulą. Todėl kyla neaiškumų, kuris iš miestų minimas XVI a. kronikose. Greičiausiai majai Toljanu vadinę kiekvieną didelį miestą, o pavadinimas siejamas su nendrių ryšuliais, kurie buvo dažni prie didžiųjų miestų.
Istorija
Kilmė ir įkūrimas
Ankstyvoji Teotihuakano istorija yra nežinoma, todėl apie ją iškeltos įvairios hipotezės. Ilgą laiką archeologai manė, kad miestą įkūrė toltekai. Šis įsitikinimas kilo iš kolonijinio laikotarpio tekstų, tokių kaip , kuriame miesto įkūrimas priskirtas toltekams. Tačiau nahuatlių kalboje žodis toltekas reiškia aukščiausio lygio meistrą, ir nebūtinai siejamas su toltekų tauta, kurios centras buvo Tula. Kadangi toltekų civilizacija suklestėjo praėjus keliems amžiams po Teotihuakano žlugimo, todėl mažai tikėtina, kad jie galėjo įkurti miestą.
Vėlyvajame susidarymo laikotarpyje centrinėje Meksikoje išaugo keletas miestų. Panašu, kad vienas įtakingiausių iš jų buvo , įsikūręs Teskoko ežero pietiniame krante. Tyrinėtojai spekuliuoja, kad galbūt ugnikalnio išsiveržimas galėjęs priversti gyventojus apleisti miestą ir persikelti į Teotihuakano slėnį.
Taip pat į miesto įkūrėjus siūlomi totonakai. Be to, Tihuanako kultūra ir architektūra buvo paveikta Mezoamerikos protėviais laikomos olmekų kultūros.
Ankstyviausi miesto pastatai datuojami 200 m. pr. m. e., o svarbiausias statinys – , buvo užbaigta ~100-aisiais mūsų eros metais.
Apogėjus
Teotihuakanas savo apogėjų pasiekė tarp 150 ir 450 metų, kuomet buvo galingas centras, veikęs visą Mezoamerikos regioną. Klestėjimo laikotarpiu užėmė 30 km² plotą, čia gyveno virš 150 tūkst. žmonių, galbūt jų skaičius galėjęs siekti ir 250 tūkst. Mieste atskiruose rajonuose buvo įsikūrę imigrantai iš įvairių Mezoamerikos regionų iki pat Gvatemalos.
Teotihuakano ir majų civilizacijų kultūriniai ir politiniai santykiai taip pat yra ginčytina tema. Žinoma, kad mainai ir kiti ryšiai tarp šių kultūrų vyko vyko kelis amžius, nuo ikiklasikinio laikotarpio pabaigos iki klasikinio laikotarpio vidurio, o Tetihuakano ideologija ir motyvai darė įtaką ir poklasikinei majų kultūrai, jau žlugus pačiam miestui. Tačiau nėra vieningos nuomonės apie Teotihuakano įtaką regionui – supratimas apie ją svyruoja nuo primestos militaristiniu būdu iki sąmoningo, selektyvaus kultūros bruožų perėmimo. Tačiau naujausi atradimai rodo, kad Teotihuakanas nebuvo itin skirtingas nuo kitų vėliau iškilusių civilizacijų, tokių kaip actekai ir toltekai. Manoma, kad Teotihuakanas darė didelę įtaką ikiklasikinio ir klasikinio laikotarpio majams, daugiausia užkariaudamas dalį jų miestų ir regionų, tarp jų ir Tikalį.
Architektūros stilius, būdingas Teotihuakanui taip pat išplito po visą Mezoameriką, dalis tyrinėtojų teigia, kad architektūros išplitimo teritoriją galima sieti su Teotihuakano ryšių ir politinio bei karinio dominavimo plotu. Stilius, siejamas su Teotihuakanu vadinamas : jam būdinga nuožulni į vidų nukreipta išorinė struktūra (talud), apvainikuota stačiakampe plokšte (tablero). Šio stiliaus variantai randami majų miestuose – Tikalyje, Kaminalchuju, Kopane, Bekane, , iš dalies Peteno baseine ir Gvatemalos aukštumose. Tačiau šis stilius atsirado dar prieš Teotihuakano iškilimą, manoma, kad jis kilo iš Tlaskalos-Pueblos regiono ikiklasikiniame laikotarpyje. Tačiau stiliaus paplitimas vyko ne tik per Teotihuakaną, bet ir per kitus miestus, bei palaipsniui kito.
Miestas buvo svarbus amatų ir prekybos centras. Čia buvo gausu puodžių, juvelyrų, buvo gaminami obsidiano ginklai ir įrankiai. Teotihuanake nėra rasta jokių ideografinių tekstų, bet apie miestą galima sužinoti iš majų miestuose rastų užrašų. Juose minimas miesto valdovas , valdęs virš 60 metų ir savo giminaičius paskyręs valdyti Tikalį ir .
Apie miesto kultūrą taip pat galima sužinoti iš gausios, 450–650 m. sukurtos sienų tapybos. Jį buvo labiausiai išvystyta Mezoamerikoje ir lyginama su Florencijos menininkų darbais.
Žlugimas
Anksčiau buvo manoma, kad kažkur VII a. ar VIII a. miestas buvo nusiaubtas ir sudegintas grobikų, greičiausiai toltekų. Tačiau paskutiniai tyrimai rodo, kad deginimai apsiribojo pastatais ir būstais, kuriuose buvo įsikūrę miesto didikai. Kadangi jiems priklausė svarbiausi pastatai mieste, mokslininkai, nustatę, kad jie buvo sudeginti, pradžioje nusprendė, kad buvo sudegintas visas miestas. Tačiau dabar rasta, kad pastatai buvo nuniokoti tik palei Mirties gatvę, o kiti liko neliesti. Dėl to, manoma, kad miesto žlugimą lėmė vidinis sukilimas. Šią hipotezę sustiprina tai, kad jau VI a. miesto gyventojų skaičius buvo pradėjęs mažėti. Tai buvo susiję su ir kilusia sausra. Rasta daug to laikotarpio jaunų žmonių griaučių su badavimo požymiais. Pasinaudodami Teotihuakano žlugimu iškilo Čolulos, Šočikalko, miestai, kurie galėję susivienyti ir galutinai palaužti buvusį centrą.
Kultūra
Tautybės
Archeloginiai radiniai rodo, kad Teotihuakanas buvo daugiakultūris miestas su atskirais otomių, sapotekų, mištekų, majų ir nahua kvartalais. Terrence Kaufman teigia, kad mieste buvo labiausiai paplitusios ir , kurių įtaka pastebima ir kitose Mezoamerikos kalbose, tačiau kiti mano, kad populiariausia kalba mieste buvo otomių, nes jie sudarė gyventojų daugumą ir buvo pagrindinė regiono tauta prieš ir po klasikinio laikotarpio.
Religija
Teotihuakano religija buvusi panaši į kitų Mezoamerikos tautų. Buvo garbinama daug tokių pačių dievų, tokių kaip (kaip ir actekų Kecalkoatlis) arba (kaip ir actekų Tlalokas). Miestas buvo svarbus religinis centras, o jo žyniai greičiausiai turėjo didelę politinę galią. Kaip ir kitose Mezoamerikos kultūrose, Teotihuakane buvo išplitęs žmonių aukojimas. Paaukotų žmonių ir gyvūnų kūnai rasti kasinėjant piramides. Aukos greičiausiai buvo mūšiuose sugauti priešų kariai, atgabenti į miestą ir paaukoti vardan miesto gerovės. Dalis kūnų rasti nukirsdinti, dalis su išrautomis širdimis, kiti nužudyti trenkiant į galvą arba užkasant gyvus. Gyvūnai, kurie buvo laikomi šventais ir simbolizavo karinę galią taip pat buvo užkasami gyvi, bet uždaryti į narvus – pumos, ereliai, vilkai, sakalai, pelėdos, nuodingos gyvatės.
Miesto išplanavimas
Miestas išsidėstęs palei plačią centrinę gatvę, vadinamą Mirties aveniu. Ją supa įspūdinga ceremoninė architektūra, tarp jų antra pagal dydį piramidė Amerikoje – bei . Palei gatvę taip pat yra daug mažesnių talud-tablero stiliaus pastatų. Toliau einant žemyn gatve yra citadelė, kurioje yra Plunksnuotosios Gyvatės šventyklos griuvėsiai. Ten taip pat buvo didelė aikštė – politinis miesto centras. Dauguma paprastų žmonių gyveno pastatuose, išsidėsčiusiuose po visą miestą. Daugelyje jų veikė amatininkų dirbtuvės ir parduotuvės.
Teotihuakanas yra tipinis Mezoamerikos miestų planavimo pavyzdys, vaizduojantis miesto gyventojų sąsajas su visata. Miesto išdėstymas precizižkai sudarytas 15,5° į šiaurę.
Archeologija
Teotihuakano griuvėsiai istorijos eigoje buvo gerai žinomi. Po miesto žlugimo čia buvo įsikūrę įvairūs naujakuriai. Miestas buvo žinomas ir actekų mitologijoje, kaip vieta, kur gimė Saulė. Teotihuakanas padarė didelį įspūdį ir jį aptikusiems konkistadorams.
Nedideli archeologiniai kasinėjimai pradėti jau XIX a., o nuodugnūs tyrimai pradėti 1905 m. vadovaujant Leopoldo Batres. Saulės piramidė atstatyta 1910 m., pažymint Meksikos nepriklausomybės šimtmetį. Svarbūs atstatymo darbai vyko XX a. viduryje.
1971 m. įrengiant apšvietimą ir garso sistemą Saulės piramidėje, atrasta požeminių urvų sistema. Vėliau nustatyta, kad ji visa yra įrengta žmonių, o ne natūrali, kaip manyta pradžioje. Vidinė Saulės piramidės dalis niekad nebuvo galutinai atkasta. 1980–1982 m. rekonstruota Plunksnuotosios Gyvatės piramidė ir Mirties gatvės kompleksas. Pastaruoju metu kasinėjama Mėnulio piramidė.
Šaltiniai
- Teotihuakanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- „Teotihuacán“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
- http://ngm.nationalgeographic.com/2006/10/mexico-pyramid/williams-text
- http://www.sciencedaily.com/releases/2004/12/041203084345.htm
- http://www.albany.edu/anthro/maldp/Nawa.pdf Archyvuota kopija 2020-01-19 iš Wayback Machine projekto.
- Wright Carr, David Charles (2005). „El papel de los otomies en las culturas del altiplano central 5000 a. C – 1650 d. C“. Arqueología mexicana XIII (73): 19.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Teotihuakanas, Kas yra Teotihuakanas? Ką reiškia Teotihuakanas?
Teotihuakanas TeōtihuacanMirties gatveTeotihuakanasKoordinates 19 41 0 s pl 98 51 0 v ilg 19 68333 s pl 98 85000 r ilg 19 68333 98 85000Vieta Meksiko valstija MeksikaRegionas MezoamerikaPlotas 83 km IstorijaSugriautas VII VIII a Laikotarpis KlasikinisTauta otomiai mistekai nahua sapotekaiInformacijaKasinejimu datos nuo 1905 m Vikiteka VikitekaVikitekaUNESCO angl pranc 414 Teotihuakanas isp Teotihuacan nah Teōtihuacan milziniska archeologine radimviete Meksikoje Meksiko slenyje Cia yra vienu didziausiu Mezoamerikos piramidziu kompleksas taip pat islike daug gyvenamuju pastatu vadinamoji Mirties gatve bei spalvinga sienu puosyba Savo klestejimo apogejuje pirmojoje I m e tukstantmecio puseje Teotihuakane gyveno 100 tukst zmoniu tai buvo vienas didziausiu to meto miestu pasaulyje Nors diskutuojama ar Teotihuakanas buvo imperijos centras taciau aisku kad tai buvo labai įtakingas miestas visoje Mezoamerikoje jis veike Verakrusa Maju civilizacija Taip pat nera zinoma kas buvo miesto gyventojai manoma kad tai galeje buti nahua otomiai ar totonakai nors daznai teigiama kad tai galejo buti daugiakulturis miestas Miestas ir archeologine radimviete yra Meksiko valstijoje 40 km į siaures rytus nuo Meksiko San Chuan Teotihuakano savivaldybeje Vietove uzima 83 km 1987 m miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sarasa ir yra vienas svarbiausiu Meksikos turistiniu objektu PavadinimasDabartinis pavadinimas Teotihuakanas suteiktas regione gyvenusiu nahuatliu kalba kalbejusiu acteku praejus keliems simtmeciams po miesto zlugimo Sis pavadinimas interpretuojamas kaip dievu gimimo vieta arba Thelma Sullivan siulomu vertimu vieta turinciu kelia pas dievus Tikrasis miesto vardas nera zinomas taciau minimas maju hieroglifuose kaip puh arba nendriu vieta Toljanu Veliau poklasikinio laikotarpio majai Toljanu vadino kita svarbu centra Tula Todel kyla neaiskumu kuris is miestu minimas XVI a kronikose Greiciausiai majai Toljanu vadine kiekviena didelį miesta o pavadinimas siejamas su nendriu rysuliais kurie buvo dazni prie didziuju miestu IstorijaKilme ir įkurimas Menulio piramide Ankstyvoji Teotihuakano istorija yra nezinoma todel apie ja iskeltos įvairios hipotezes Ilga laika archeologai mane kad miesta įkure toltekai Sis įsitikinimas kilo is kolonijinio laikotarpio tekstu tokiu kaip kuriame miesto įkurimas priskirtas toltekams Taciau nahuatliu kalboje zodis toltekas reiskia auksciausio lygio meistra ir nebutinai siejamas su tolteku tauta kurios centras buvo Tula Kadangi tolteku civilizacija suklestejo praejus keliems amziams po Teotihuakano zlugimo todel mazai tiketina kad jie galejo įkurti miesta Velyvajame susidarymo laikotarpyje centrineje Meksikoje isaugo keletas miestu Panasu kad vienas įtakingiausiu is ju buvo įsikures Teskoko ezero pietiniame krante Tyrinetojai spekuliuoja kad galbut ugnikalnio issiverzimas galejes priversti gyventojus apleisti miesta ir persikelti į Teotihuakano slenį Taip pat į miesto įkurejus siulomi totonakai Be to Tihuanako kultura ir architektura buvo paveikta Mezoamerikos proteviais laikomos olmeku kulturos Ankstyviausi miesto pastatai datuojami 200 m pr m e o svarbiausias statinys buvo uzbaigta 100 aisiais musu eros metais ApogejusTeotihuakano sienu tapybaSaules piramide Teotihuakanas savo apogeju pasieke tarp 150 ir 450 metu kuomet buvo galingas centras veikes visa Mezoamerikos regiona Klestejimo laikotarpiu uzeme 30 km plota cia gyveno virs 150 tukst zmoniu galbut ju skaicius galejes siekti ir 250 tukst Mieste atskiruose rajonuose buvo įsikure imigrantai is įvairiu Mezoamerikos regionu iki pat Gvatemalos Teotihuakano ir maju civilizaciju kulturiniai ir politiniai santykiai taip pat yra gincytina tema Zinoma kad mainai ir kiti rysiai tarp siu kulturu vyko vyko kelis amzius nuo ikiklasikinio laikotarpio pabaigos iki klasikinio laikotarpio vidurio o Tetihuakano ideologija ir motyvai dare įtaka ir poklasikinei maju kulturai jau zlugus paciam miestui Taciau nera vieningos nuomones apie Teotihuakano įtaka regionui supratimas apie ja svyruoja nuo primestos militaristiniu budu iki samoningo selektyvaus kulturos bruozu peremimo Taciau naujausi atradimai rodo kad Teotihuakanas nebuvo itin skirtingas nuo kitu veliau iskilusiu civilizaciju tokiu kaip actekai ir toltekai Manoma kad Teotihuakanas dare didele įtaka ikiklasikinio ir klasikinio laikotarpio majams daugiausia uzkariaudamas dalį ju miestu ir regionu tarp ju ir Tikalį Architekturos stilius budingas Teotihuakanui taip pat isplito po visa Mezoamerika dalis tyrinetoju teigia kad architekturos isplitimo teritorija galima sieti su Teotihuakano rysiu ir politinio bei karinio dominavimo plotu Stilius siejamas su Teotihuakanu vadinamas jam budinga nuozulni į vidu nukreipta isorine struktura talud apvainikuota staciakampe plokste tablero Sio stiliaus variantai randami maju miestuose Tikalyje Kaminalchuju Kopane Bekane is dalies Peteno baseine ir Gvatemalos aukstumose Taciau sis stilius atsirado dar pries Teotihuakano iskilima manoma kad jis kilo is Tlaskalos Pueblos regiono ikiklasikiniame laikotarpyje Taciau stiliaus paplitimas vyko ne tik per Teotihuakana bet ir per kitus miestus bei palaipsniui kito Miestas buvo svarbus amatu ir prekybos centras Cia buvo gausu puodziu juvelyru buvo gaminami obsidiano ginklai ir įrankiai Teotihuanake nera rasta jokiu ideografiniu tekstu bet apie miesta galima suzinoti is maju miestuose rastu uzrasu Juose minimas miesto valdovas valdes virs 60 metu ir savo giminaicius paskyres valdyti Tikalį ir Apie miesto kultura taip pat galima suzinoti is gausios 450 650 m sukurtos sienu tapybos Jį buvo labiausiai isvystyta Mezoamerikoje ir lyginama su Florencijos menininku darbais Zlugimas Anksciau buvo manoma kad kazkur VII a ar VIII a miestas buvo nusiaubtas ir sudegintas grobiku greiciausiai tolteku Taciau paskutiniai tyrimai rodo kad deginimai apsiribojo pastatais ir bustais kuriuose buvo įsikure miesto didikai Kadangi jiems priklause svarbiausi pastatai mieste mokslininkai nustate kad jie buvo sudeginti pradzioje nusprende kad buvo sudegintas visas miestas Taciau dabar rasta kad pastatai buvo nuniokoti tik palei Mirties gatve o kiti liko neliesti Del to manoma kad miesto zlugima leme vidinis sukilimas Sia hipoteze sustiprina tai kad jau VI a miesto gyventoju skaicius buvo pradejes mazeti Tai buvo susije su ir kilusia sausra Rasta daug to laikotarpio jaunu zmoniu griauciu su badavimo pozymiais Pasinaudodami Teotihuakano zlugimu iskilo Colulos Socikalko miestai kurie galeje susivienyti ir galutinai palauzti buvusį centra KulturaTautybes Archeloginiai radiniai rodo kad Teotihuakanas buvo daugiakulturis miestas su atskirais otomiu sapoteku misteku maju ir nahua kvartalais Terrence Kaufman teigia kad mieste buvo labiausiai paplitusios ir kuriu įtaka pastebima ir kitose Mezoamerikos kalbose taciau kiti mano kad populiariausia kalba mieste buvo otomiu nes jie sudare gyventoju dauguma ir buvo pagrindine regiono tauta pries ir po klasikinio laikotarpio Religija Plunksnuotoji GyvateMarmuro kauke is Teotihuakano Teotihuakano religija buvusi panasi į kitu Mezoamerikos tautu Buvo garbinama daug tokiu paciu dievu tokiu kaip kaip ir acteku Kecalkoatlis arba kaip ir acteku Tlalokas Miestas buvo svarbus religinis centras o jo zyniai greiciausiai turejo didele politine galia Kaip ir kitose Mezoamerikos kulturose Teotihuakane buvo isplites zmoniu aukojimas Paaukotu zmoniu ir gyvunu kunai rasti kasinejant piramides Aukos greiciausiai buvo musiuose sugauti priesu kariai atgabenti į miesta ir paaukoti vardan miesto geroves Dalis kunu rasti nukirsdinti dalis su israutomis sirdimis kiti nuzudyti trenkiant į galva arba uzkasant gyvus Gyvunai kurie buvo laikomi sventais ir simbolizavo karine galia taip pat buvo uzkasami gyvi bet uzdaryti į narvus pumos ereliai vilkai sakalai peledos nuodingos gyvates Miesto isplanavimasMiestas issidestes palei placia centrine gatve vadinama Mirties aveniu Ja supa įspudinga ceremonine architektura tarp ju antra pagal dydį piramide Amerikoje bei Palei gatve taip pat yra daug mazesniu talud tablero stiliaus pastatu Toliau einant zemyn gatve yra citadele kurioje yra Plunksnuotosios Gyvates sventyklos griuvesiai Ten taip pat buvo didele aikste politinis miesto centras Dauguma paprastu zmoniu gyveno pastatuose issidesciusiuose po visa miesta Daugelyje ju veike amatininku dirbtuves ir parduotuves Teotihuakanas yra tipinis Mezoamerikos miestu planavimo pavyzdys vaizduojantis miesto gyventoju sasajas su visata Miesto isdestymas precizizkai sudarytas 15 5 į siaure ArcheologijaTeotihuakano griuvesiai istorijos eigoje buvo gerai zinomi Po miesto zlugimo cia buvo įsikure įvairus naujakuriai Miestas buvo zinomas ir acteku mitologijoje kaip vieta kur gime Saule Teotihuakanas padare didelį įspudį ir jį aptikusiems konkistadorams Nedideli archeologiniai kasinejimai pradeti jau XIX a o nuodugnus tyrimai pradeti 1905 m vadovaujant Leopoldo Batres Saules piramide atstatyta 1910 m pazymint Meksikos nepriklausomybes simtmetį Svarbus atstatymo darbai vyko XX a viduryje 1971 m įrengiant apsvietima ir garso sistema Saules piramideje atrasta pozeminiu urvu sistema Veliau nustatyta kad ji visa yra įrengta zmoniu o ne naturali kaip manyta pradzioje Vidine Saules piramides dalis niekad nebuvo galutinai atkasta 1980 1982 m rekonstruota Plunksnuotosios Gyvates piramide ir Mirties gatves kompleksas Pastaruoju metu kasinejama Menulio piramide SaltiniaiTeotihuakanas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 Teotihuacan Encyclopedia Britannica Nuoroda tikrinta 2021 03 13 http ngm nationalgeographic com 2006 10 mexico pyramid williams text http www sciencedaily com releases 2004 12 041203084345 htm http www albany edu anthro maldp Nawa pdf Archyvuota kopija 2020 01 19 is Wayback Machine projekto Wright Carr David Charles 2005 El papel de los otomies en las culturas del altiplano central 5000 a C 1650 d C Arqueologia mexicana XIII 73 19