Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dominikos Respublika isp República DominicanaVėliava HerbasHimnas Narsieji kiskejiečiai Dominikos Respublika žemėlapyjeV
Dominikos Respublika
| Dominikos Respublika isp. República Dominicana | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Narsieji kiskejiečiai“ | |||||
Dominikos Respublika žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | ispanų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Santo Domingas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Viceprezidentė • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 48 730 km2 (127) 0,7 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 10 766 564 (86) 193,6 žm./km2 (41) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2019 206 mlrd. $ (65) 9 646 $ (78) | ||||
| Valiuta | Dominikos pesas (DOP) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC -4 nėra | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta | nuo Haičio 1844 m. vasario 27 d. | ||||
| Interneto kodas | .do | ||||
| Telefono kodas | 1-809, 1-829 | ||||
| Kirčiavimas | Domini̇̀kos Respùblika | ||||
Dominikos Respublika (isp. República Dominicana) – valstybė Karibų jūroje, Ispanjolos saloje. Ribojasi su Haičiu, užimančiu vakarinę salos pusę.
Dominikos Respublikos ekonomika devinta pagal dydį tarp Lotynų Amerikos ir antra pagal dydį tarp Karibų ir Centrinės Amerikos šalių. Nors seniau garsėjusi cukraus gamyba, šiuo metu didžiausią ekonomikos dalį sudaro paslaugų ekonomika. Nors ir labai išvystytos telekomunikacinės sistemos, šalį vargina nedarbo lygis, valdžios korupcija, nenuoseklus elektros energijos tiekimas, socialinės nelygybės sąlygotos problemos.
Istorija
| Karibų istorija |
| Aravakai, Karibai |
| Ispanijos Vakarų Indijos |
| Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija |
| Kitų šalių Vakarų Indijos: |
| Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, , Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana |
| Dabartiniai politiniai junginiai: |
| CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos |
Apie VI a. vid. į Espanjolos salą atsikraustė aravakų gentis tainai, išstūmę ligtolinius gyventojus. Iki XV a. didžiąją dalį Karibų salų užėmė karibai ir privertė tainus traukti į Espanjolą. 1492 m. gruodžio 5 d., savo pirmosios kelionės į Ameriką metu, salą pasiekė Kristupas Kolumbas. Jis salą paskelbė Ispanijos karūnos valda ir pavadino La Española. 1496 m. Kristupo brolis Bartolomėjus Kolumbas saloje įkūrė Santo Domingo miestą – pirmą nuolatinę europiečių gyvenvietę Naujajame pasaulyje. Sala (Santo Domingo generalkapitonija) tapo placdarmu tolesnėms ispanų ekspedicijoms po Ameriką. Indėnai tainai greitai išnyko dėl europiečių atneštų ligų, sunkių darbo sąlygų plantacijose, ginkluotų konfliktų, todėl atvežta daug vergų iš Afrikos.
Ispanijai užkariavus plačias žemes Amerikos žemyne, Karibų saloms skirta mažai dėmesio, todėl jose pradėjo kurtis anglų, prancūzų piratai. Prancūzų bukanieriai užėmė vakarų Espanjolą, ir 1697 m. Ispanija tą salos dalį atidavė Prancūzijai. Iš jos susidarė (dab. Haitis).
1795 m. Bazelio sutartimi Prancūzijai atiteko visa Espanjolos sala. Tuo pasinaudoję, Sen Domingo vergai, vadovaujami surengė sukilimą prieš prancūzus. 1801 m. jie užėmė Santo Domingą ir perėmė salos kontrolę. Prancūzai nesėkmingai bandė sukilimą numalšinti, bet 1804 m. Sen Domengas pasiekė nepriklausomybę, buvo įkurtas Haitis. Likusioji salos dalis vėl grįžo prancūzams. 1808 m. Santo Domingo kolonijos gyventojai, padedami Ispanijos, Britanijos ir Haičio, surengė sukilimą ir grąžino salą Ispanijos valdon. Kolonijoje augo nepriklausomybės siekis ir 1821 m. paskelbė . Jis siekė šalį sujungti su Didžiąja Kolumbija, tačiau po kelių savaičių Haičio kariai, vadovaujami , įsiveržė ir užėmė šalį.
Santo Dominge augo nepasitenkinimas Haičio valdžia, bet užsienio pagalbos kviestis nenorėta. 1833 m. , ir įkurė slaptą draugiją La Trinitaria, kuri siekė nepriklausomybės. Užsitikrinę gyventojų paramą, 1844 m. jie paskelbė Dominikos Respublikos nepriklausomybę. 1849 m. haitiečiai buvo galutinai išstumti iš Dominikos.
1861 m. diktatoriumi tapęs perdavė šalį Ispanijai, siekdamas išvengti naujų Haičio antpuolių. Tas sukėlė didelį pasipriešinimą, ir kilo karas. Dominikiečius parėmė Haitis, bijodamas Ispanijos įsigalėjimo pašonėje. 1865 m. Ispanija atsitraukė, tačiau šalyje neramumai tęsėsi, vyko kova dėl valdžios, represijos. Prezidentas siekė, kad Dominika būtų prijungta prie JAV ir taptų jos valstija, tačiau šis planas nebuvo įgyvendintas. Visą XX a. pradžią politinis nestabilumas ir ekonominės krizės žlugdė šalį, JAV dažnai kišosi į šalies vidaus reikalus, ypač siekdama, kad Dominikoje neįsitvirtintų Europos valstybių interesai. 1930 m. Dominikos Respublikos vadu tapo Rafael Trujillo. Jo režimas pasižymėjo brutaliu ir nuožmiu oponentų naikinimu, asmenybės kultu, tačiau tuo metu šalis pasiekė ekonominio klestėjimo laikotarpį. Jo vardu pervadinta sostinė, daug miestų, statyti jo paminklai. 1937 m. Truchiljo nurodymu buvo išžudyta apie 35 tūkst. šalyje gyvenusių haitiečių. Nepaisant to, JAV nuosekliai rėmė Truchilją.
1961 m. Truchiljas buvo nuverstas, 1963 m. surengti nauji rinkimai. Vėliau ilgai šalį valdė buvęs Truchiljo patikėtinis .
Politinė sistema
Dominikos Respublika yra atstovaujamosios demokratijos respublika. Yra trys valdžios šakos: įstatymų leidybos, teisinė ir vykdomoji. Šalies prezidentas atstovauja vykdomąją valdžią, pasirašo įstatymus, išleistus Kongreso, sudaro ministrų kabinetą, yra karo pajėgų vadas. Prezidentas ir viceprezidentas renkami 4 metų kadencijai tiesioginiuose rinkimuose. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 32 narių Senatas ir 178 narių Atstovų rūmai. Aukščiausiąją teisinę valdžią sudaro 16 narių Aukščiausiojo Teismo taryba.
Administracinis suskirstymas
Dominikos Respublika administraciškai padalinta į 31 provinciją, o sostinė sudaro nacionalinę apygardą. Provincijos savo ruožtu skirstomos į savivaldybes. Dominikos Respublika taip pat skirstoma į istorinius-geografinius regionus: Šiaurė arba Sibao, Pietvakariai (sudaro Valdesija, El Valjė, Enrikiljas) ir Pietryčiai (sudaro Osama, Higuamas, Juma).
Geografija
Dominikos Respublika įsikūrusi rytinėje antros pagal dydį Didžiųjų Antilų salos Espanjolos dalyje. Ji dalijasi salą su Haičiu maždaug 2:1 santykiu. Visos šalies plotas yra 48 442 km², tai antra pagal dydį šalis Antilų salose, po Kubos. Šalies sostinė ir didžiausia metropolinė zona, Santo Domingas, įsikūręs pietinėje pakrantėje.
Dominikos Respublikai priklauso daug smulkių salelių ir rifų, išsibarsčiusių aplink Espanjolą. Dvi didžiausios salos netoli kranto yra Saona ir Beata. 100–200 km į šiaurę nuo Espanjolos yra trys didelės seklumos, kurios geografiškai yra pietryčių Bahamų tęsinys: Mučoro sekluma, Navidado sekluma ir Sidabro sekluma. Į jas Dominikos Respublika oficialiai pareiškusi pretenzijas.
Šalies žemyninė dalis turi keturis svarbius kalnynus. Toliausiai šiaurėje driekiasi Šiaurinė Kordiljera, kuri tęsiasi nuo šiaurės vakarų pakrantės miesto Monte Kristi, esančio netoli Haičio sienos, iki Samanos pusiasalio rytuose ir eina lygiagrečiai su Atlanto vandenyno pakrante. Aukščiausia dalis yra Centrinė Kordiljera. Ji palaipsniui driekiasi į pietus ir pasibaigia šalia Asua miesto, Karibų jūros pakrantėje. Centrinėje Kordiljeroje yra keturios aukščiausios viršūnės Karibuose: Duartė (3098 m), La Pelona (3094 m), La Rukilja (3049 m) ir Piko Jakė (2760 m).
Šalies pietinėje dalyje, į pietus nuo Centrinės Kordiljeros, yra dvi kitos sritys – Siera de Neiba, ir Siera de Bahorukas. Yra ir kitų, nedidelių kalnų masyvų, tokių kaip Rytų Kordiljera, Siera Martin Garsija, Siera de Jamasa ir Siera de Samana.
Tarp vidurio ir šiaurės kalnų yra derlingas Sibao slėnis. Šiame pagrindiniame slėnyje yra Santjago miestas ir daugelis šalies žemės ūkio sričių. O mažiau produktyvus yra pusiau sausringas San Chuano slėnis, į pietus nuo centrinės Kordiljeros. Dar sausringesnis yra Neibos slėnis, įsiterpęs tarp Siera de Neibos ir Siera de Bahoruko. Enrikilijo baseinas yra žemiau jūros lygio, su karšta, sausa, panašia į dykumą aplinka. Yra ir kitų mažesnių slėnių, tokių kaip Konstansa, Charabakoa, Vila Altagrasija ir Bonao.
Karibų jūros pakrantės lyguma yra didžiausia lyguma Dominikos Respublikoje. Kita didelė lyguma yra Asua lyguma. Keletas kitų mažų pakrantės lygumų yra šiaurinėje pakrantėje ir Pedernaleso pusiasalyje.
Keturios pagrindinės upės surenka vandenį iš daugelio Dominikos Respublikos kalnų. Jakė del Nortė yra ilgiausia ir svarbiausia Dominikos upė. Ji plukdo vandens perteklių žemyn nuo Sibao slėnio ir įteka į Monte Kristi įlanką šiaurės vakaruose. Junos upė aprūpina Vega Realį ir įteka į Samanos įlanką šiaurės rytuose. San Chuanas įteka į Jake del Surą, kuri įteka į Karibų jūrą pietuose. Artibonitas yra ilgiausia Espanjolos upė ir teka į vakarus per Haitį.
Yra daug ežerų ir pakrančių lagūnų. Didžiausias ežeras yra druskingas Enrikilijo ežeras, telkšantis 40 metrų žemiau jūros lygio (žemiausias taškas Karibuose). Kiti svarbūs ežerai yra Rinkono lagūna (gėlavandenis) ir Ovjedo lagūna (sūravandenis).
Drėgnuose kalnų šlaituose auga drėgnieji tropiniai miškai su vertingomis medžių rūšimis, aukštai kalnuose – pušynai. Sausringesnėse srityse auga lapus metančių medžių miškai, savanos, krūmynai. Įsteigta keletas nacionalinių parkų (Los Haitisų, Charagvos, ir kt.).
Klimatas
Klimatas tropinis pasatinis. Vidutinė mėnesio oro temperatūra lygumose yra 25–27 °C, kalnuose – 18 °C. Karštomis vasaros dienomis slėniuose oras gali įkaisti iki 40 °C, o žiemą kalnų viršūnėse nukristi iki 0 °C. Kritulių kiekis – 1000–2000 mm per metus (Neibos slėnyje tik 350 mm, Rytų Kordiljeroje iki 2740 mm), lietingesnis laikotarpis trunka nuo gegužės iki spalio. Dažni uraganai (dažniausiai tarp rugpjūčio ir spalio, pietinėje pakrantėje).
| Santo Domingo klimatas | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. temperatūra °C | 24 | 24 | 25 | 26 | 26 | 27 | 27 | 28 | 27 | 27 | 26 | 25 | 26 |
| Krituliai mm | 58 | 42 | 51 | 79 | 176 | 162 | 158 | 160 | 170 | 162 | 116 | 61 | 1 395 |
| Duomenys: Dominikos Respublikos klimatas, Santo Domingas | |||||||||||||
Ekonomika
Šalies ūkis remiasi žemės ūkiu. Nepaisant to, kad cukranendrės yra pagrindinis žemės ūkio produktas, cukraus produkcija pastaraisiais metais krito. Kiti žemės produktai yra kava, medvilnė, kakava, tabakas, ryžiai. Šaliai svarbi kasybos pramonė, joje randama nikelio, boksitų, aukso, sidabro. Ekonomikai svarbus turizmas, kuriame dirba didžiausia dalis šalies darbo jėgos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Meksika, Kolumbija.
Demografija
Gyventojų skaičius
Bendras gyventojų skaičius Dominikos Respublikoje pagal 2007 m. Jungtinių tautų skaičiavimus siekė 9 760 000, kuris užima 82 vietą pagal gyventojų skaičių iš 193 pasaulio valstybių. Tais pačiais metais maždaug 5 % šalies gyventojų buvo daugiau kaip 65 metų amžiaus, o 35 % gyventojų buvo jaunesni nei 15 metų amžiaus. Šioje šalyje 2007 metais 103 vyrams teko 100 moterų. Pagal JT, metinis gyventojų skaičiaus augimas 2006–2007 m. buvo 1,5 %, numatomas gyventojų skaičius 2015 m. – 10 121 000.
Dominikos vyriausybė apskaičiavo, kad gyventojų tankumas 2007 m. buvo 192 gyv./km², o 63 % gyventojų gyvena miesto zonose. Pietų pakrančių lygumos ir Sibao slėnis yra tankiausiai apgyvendintos vietovės visoje šalyje. Sostinė, Santo Domingas, turėjo 3 014 000 gyventojų 2007 m. Kiti svarbūs miestai Santjago de los Kabaljerosas (pop. 756 098), La Romana (pop. 250 000), San Pedro de Makorisas, San Fransisko de Makorisas, Puerto Plata, La Vega. Pagal Jungtines Tautas, miestų gyventojų skaičiaus augimas 2000–2005 m. buvo 2,3 %.
Etninė sudėtis
Etninėje Dominikos Respublikos gyventojų rasinėje sudėtyje yra apie 16 % baltaodžių, 73 % mišrios rasės žmonių bei apie 11 % juodaodžių. Mišrūs šalies gyventojai yra didelis susimaišiusių baltųjų ir juodaodžių, bei mažesne dalimi tainų rasių palikimas. Pagal publikuotus 2010 metais tyrimus, nustatyta, kad 70 % Dominikos Respublikos gyventojų turi afrikiečių ir 15 % tainų genus. Taip pat šalyje yra didelė haitiečių mažuma bei mažesnė, bet taip pat reikšminga rytų azijiečių (daugiausia etninių kinų ir japonų) mažumos. Kitas etnines grupes šalyje sudaro iš Artimųjų Rytų ir Europos kilę žmonės (daugiausia libaniečiai, palestiniečiai ir Sirijos imigrantų palikuonys), ispanai, Vokietijos žydai, , vokiečiai, italai, Šveicarijos išeiviai, portugalai, britai, olandai, danai, vengrai, prancūzai, airiai, korsikiečiai bei amerikiečiai.
Religijos
Dominikos Respublikoje yra 95,2 % krikščionių, įskaitant 88,6 % katalikų ir 4,2 % protestantų. Naujausia, bet nedidelio masto imigracija ir prozelitizmas (pastangos atversti į kitą religiją), atnešė į šalį kitų religijų. Šiuo metu 2,2 % visų Dominikos respublikos gyventojų yra , 0,1 % – budistai, 0,1 % – Bahajų tikėjimo, 0,02 % – musulmonai, 0,01 % – judėjai ir 0,1 % – Kinijos liaudies religijų atstovai.
Tauta turi du šventus globėjus: „Nuestra Señora de la Altagracia“ yra Dominikos tautos globėja ir „Nuestra Señora de las Mercedes“ yra Dominikos Respublikos globėja.
Katalikų bažnyčia pradėjo prarasti populiarumą XX a. pr., šalyje ėmė daugėti protestantų. Truchilijo valdymo laikais bažnyčiai taikytos represijos. Judaizmas atsirado Dominikos Respublikoje XX a. vid. Antrojo pasaulinio karo metu, grupė žydų, išsigelbėję nuo Vokietijos nacių, pabėgo į Dominikos Respubliką ir įkūrė miestą. Jis iki šiol liko žydų centru.
Švietimas
Pradinis mokymas yra oficialiai nemokamas ir privalomas vaikams nuo 5 iki 14 metų, tačiau tie, kurie gyvena izoliuotose vietovėse, turi ribotas galimybes gauti išsilavinimą. Pagrindinio ugdymo diplomas, vadinamas bachillerato (vidurinės mokyklos diplomas), yra įteikiamas, kai baigiama dvejų metų tarpinė mokykla ir ketverių metų vidurinis kursas. Palyginti nedaug moksleivių, gaunančių mažas pajamas, pavyksta pasiekti šį lygį, dėl finansinių sunkumų ir apribojimų dėl vietos. Dauguma turtingesnių moksleivių lanko privačias mokyklas, kurios dažnai yra remiamos religinių institucijų. Kai kurios viešos ir privačios profesinės mokyklose yra prieinamos, ypač žemės ūkio srities, tačiau jas taip pat pasiekia tik nedidelė dalis gyventojų.
Kultūra
Dominikos Respublikos, kaip ir kaimyninių ispaniakalbių Karibų šalių, kultūrą galima laikyti ispanų kolonistų, Afrikos vergų ir Taíno vietinių kultūrų derinio rezultatu. Šių kultūrų elementai labiausiai pasireiškia šalies virtuvėje, šeimos struktūroje, religijoje ir muzikoje.
Kita informacija
Šaltiniai
- Gross domestic product 2019, PPP, Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.
- „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- Dominican Republic > Santo Domingo Climate, Climatemps.com; tikrinta: 2013-08-21
Nuorodos
Bendros nuorodos:
- Dominican Republic Vacations (tripadvisor.co.uk)
- Go Dominican Republic (godominicanrepublic.com)[neveikianti nuoroda]
- Discover Paradise DR (facebook.com)
- Dominican Republic (cia.gov) Archyvuota kopija 2016-02-13 iš Wayback Machine projekto.
- Dominican Republic country profile (bbc.co.uk)
Žemėlapiai:
- Dominikos Respublikos fizinis žemėlapis
- Dominikos Respublikos administracinis žemėlapis
- Dominikos Respublikos geografinė vieta Karibų jūros regione (maps.google.co.uk)
Laikas ir orai:
- Santo Domingo laikas (timeanddate.com)
- Dominikos Respublikos orai (maps.google.co.uk)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dominikos Respublika, Kas yra Dominikos Respublika? Ką reiškia Dominikos Respublika?
Dominikos Respublika isp Republica DominicanaVeliava HerbasHimnas Narsieji kiskejieciai Dominikos Respublika zemelapyjeValstybine kalba ispanuSostine ir didziausias miestas Santo DomingasValstybes vadovai Prezidentas Viceprezidente Plotas Is viso vandens 48 730 km2 127 0 7 Gyventoju 2017 Tankis 10 766 564 86 193 6 zm km2 41 BVP Is viso Vienam gyventojui 2019 206 mlrd 65 9 646 78 Valiuta Dominikos pesas DOP Laiko juosta Vasaros laikas UTC 4 neraNepriklausomybe Paskelbta Pripazinta nuo Haicio 1844 m vasario 27 d Interneto kodas doTelefono kodas 1 809 1 829Kirciavimas Domini kos Respublika Dominikos Respublika isp Republica Dominicana valstybe Karibu juroje Ispanjolos saloje Ribojasi su Haiciu uzimanciu vakarine salos puse Dominikos Respublikos ekonomika devinta pagal dydį tarp Lotynu Amerikos ir antra pagal dydį tarp Karibu ir Centrines Amerikos saliu Nors seniau garsejusi cukraus gamyba siuo metu didziausia ekonomikos dalį sudaro paslaugu ekonomika Nors ir labai isvystytos telekomunikacines sistemos salį vargina nedarbo lygis valdzios korupcija nenuoseklus elektros energijos tiekimas socialines nelygybes salygotos problemos IstorijaKaribu istorijaAravakai KaribaiIspanijos Vakaru IndijosIndiju vicekaralyste gt Santo Domingo audiencijaKitu saliu Vakaru Indijos Prancuzijos Nyderlandu Danijos Kurso Britu Portugalijos Moskitu Krantas Britu Honduras Prancuzu Gviana Britu Gajana Nyderlandu GajanaDabartiniai politiniai junginiai CARICOM Kuba Dominikos Respublika Gvadelupe Martinika BES salos Aruba Kiurasao Sint Martenas Puerto Rikas JAV Mergeliu salosPagrindinis straipsnis Dominikos Respublikos istorija Apie VI a vid į Espanjolos sala atsikrauste aravaku gentis tainai isstume ligtolinius gyventojus Iki XV a didziaja dalį Karibu salu uzeme karibai ir priverte tainus traukti į Espanjola 1492 m gruodzio 5 d savo pirmosios keliones į Amerika metu sala pasieke Kristupas Kolumbas Jis sala paskelbe Ispanijos karunos valda ir pavadino La Espanola 1496 m Kristupo brolis Bartolomejus Kolumbas saloje įkure Santo Domingo miesta pirma nuolatine europieciu gyvenviete Naujajame pasaulyje Sala Santo Domingo generalkapitonija tapo placdarmu tolesnems ispanu ekspedicijoms po Amerika Indenai tainai greitai isnyko del europieciu atnestu ligu sunkiu darbo salygu plantacijose ginkluotu konfliktu todel atvezta daug vergu is Afrikos Ispanijai uzkariavus placias zemes Amerikos zemyne Karibu saloms skirta mazai demesio todel jose pradejo kurtis anglu prancuzu piratai Prancuzu bukanieriai uzeme vakaru Espanjola ir 1697 m Ispanija ta salos dalį atidave Prancuzijai Is jos susidare dab Haitis 1795 m Bazelio sutartimi Prancuzijai atiteko visa Espanjolos sala Tuo pasinaudoje Sen Domingo vergai vadovaujami surenge sukilima pries prancuzus 1801 m jie uzeme Santo Dominga ir pereme salos kontrole Prancuzai nesekmingai bande sukilima numalsinti bet 1804 m Sen Domengas pasieke nepriklausomybe buvo įkurtas Haitis Likusioji salos dalis vel grįzo prancuzams 1808 m Santo Domingo kolonijos gyventojai padedami Ispanijos Britanijos ir Haicio surenge sukilima ir grazino sala Ispanijos valdon Kolonijoje augo nepriklausomybes siekis ir 1821 m paskelbe Jis sieke salį sujungti su Didziaja Kolumbija taciau po keliu savaiciu Haicio kariai vadovaujami įsiverze ir uzeme salį Santo Dominge augo nepasitenkinimas Haicio valdzia bet uzsienio pagalbos kviestis nenoreta 1833 m ir įkure slapta draugija La Trinitaria kuri sieke nepriklausomybes Uzsitikrine gyventoju parama 1844 m jie paskelbe Dominikos Respublikos nepriklausomybe 1849 m haitieciai buvo galutinai isstumti is Dominikos 1861 m diktatoriumi tapes perdave salį Ispanijai siekdamas isvengti nauju Haicio antpuoliu Tas sukele didelį pasipriesinima ir kilo karas Dominikiecius pareme Haitis bijodamas Ispanijos įsigalejimo pasoneje 1865 m Ispanija atsitrauke taciau salyje neramumai tesesi vyko kova del valdzios represijos Prezidentas sieke kad Dominika butu prijungta prie JAV ir taptu jos valstija taciau sis planas nebuvo įgyvendintas Visa XX a pradzia politinis nestabilumas ir ekonomines krizes zlugde salį JAV daznai kisosi į salies vidaus reikalus ypac siekdama kad Dominikoje neįsitvirtintu Europos valstybiu interesai 1930 m Dominikos Respublikos vadu tapo Rafael Trujillo Jo rezimas pasizymejo brutaliu ir nuozmiu oponentu naikinimu asmenybes kultu taciau tuo metu salis pasieke ekonominio klestejimo laikotarpį Jo vardu pervadinta sostine daug miestu statyti jo paminklai 1937 m Truchiljo nurodymu buvo iszudyta apie 35 tukst salyje gyvenusiu haitieciu Nepaisant to JAV nuosekliai reme Truchilja 1961 m Truchiljas buvo nuverstas 1963 m surengti nauji rinkimai Veliau ilgai salį valde buves Truchiljo patiketinis Politine sistemaPagrindinis straipsnis Dominikos Respublika yra atstovaujamosios demokratijos respublika Yra trys valdzios sakos įstatymu leidybos teisine ir vykdomoji Salies prezidentas atstovauja vykdomaja valdzia pasiraso įstatymus isleistus Kongreso sudaro ministru kabineta yra karo pajegu vadas Prezidentas ir viceprezidentas renkami 4 metu kadencijai tiesioginiuose rinkimuose Įstatymu leidziamaja valdzia sudaro 32 nariu Senatas ir 178 nariu Atstovu rumai Auksciausiaja teisine valdzia sudaro 16 nariu Auksciausiojo Teismo taryba Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Dominikos Respublikos provincijos Dominikos Respublika administraciskai padalinta į 31 provincija o sostine sudaro nacionaline apygarda Provincijos savo ruoztu skirstomos į savivaldybes Dominikos Respublika taip pat skirstoma į istorinius geografinius regionus Siaure arba Sibao Pietvakariai sudaro Valdesija El Valje Enrikiljas ir Pietryciai sudaro Osama Higuamas Juma GeografijaPagrindinis straipsnis Dominikos Respublikos zemelapis Dominikos Respublika įsikurusi rytineje antros pagal dydį Didziuju Antilu salos Espanjolos dalyje Ji dalijasi sala su Haiciu mazdaug 2 1 santykiu Visos salies plotas yra 48 442 km tai antra pagal dydį salis Antilu salose po Kubos Salies sostine ir didziausia metropoline zona Santo Domingas įsikures pietineje pakranteje Dominikos Respublikai priklauso daug smulkiu saleliu ir rifu issibarsciusiu aplink Espanjola Dvi didziausios salos netoli kranto yra Saona ir Beata 100 200 km į siaure nuo Espanjolos yra trys dideles seklumos kurios geografiskai yra pietryciu Bahamu tesinys Mucoro sekluma Navidado sekluma ir Sidabro sekluma Į jas Dominikos Respublika oficialiai pareiskusi pretenzijas Salies zemynine dalis turi keturis svarbius kalnynus Toliausiai siaureje driekiasi Siaurine Kordiljera kuri tesiasi nuo siaures vakaru pakrantes miesto Monte Kristi esancio netoli Haicio sienos iki Samanos pusiasalio rytuose ir eina lygiagreciai su Atlanto vandenyno pakrante Auksciausia dalis yra Centrine Kordiljera Ji palaipsniui driekiasi į pietus ir pasibaigia salia Asua miesto Karibu juros pakranteje Centrineje Kordiljeroje yra keturios auksciausios virsunes Karibuose Duarte 3098 m La Pelona 3094 m La Rukilja 3049 m ir Piko Jake 2760 m Salies pietineje dalyje į pietus nuo Centrines Kordiljeros yra dvi kitos sritys Siera de Neiba ir Siera de Bahorukas Yra ir kitu nedideliu kalnu masyvu tokiu kaip Rytu Kordiljera Siera Martin Garsija Siera de Jamasa ir Siera de Samana Tarp vidurio ir siaures kalnu yra derlingas Sibao slenis Siame pagrindiniame slenyje yra Santjago miestas ir daugelis salies zemes ukio sriciu O maziau produktyvus yra pusiau sausringas San Chuano slenis į pietus nuo centrines Kordiljeros Dar sausringesnis yra Neibos slenis įsiterpes tarp Siera de Neibos ir Siera de Bahoruko Enrikilijo baseinas yra zemiau juros lygio su karsta sausa panasia į dykuma aplinka Yra ir kitu mazesniu sleniu tokiu kaip Konstansa Charabakoa Vila Altagrasija ir Bonao Levantado salele esanti Samanos įlankoje yra vienas is pagrindiniu koralu rifu Dominikos Respublikoje Karibu juros pakrantes lyguma yra didziausia lyguma Dominikos Respublikoje Kita didele lyguma yra Asua lyguma Keletas kitu mazu pakrantes lygumu yra siaurineje pakranteje ir Pedernaleso pusiasalyje Enrikilijo ezero pietinis krantas Keturios pagrindines upes surenka vandenį is daugelio Dominikos Respublikos kalnu Jake del Norte yra ilgiausia ir svarbiausia Dominikos upe Ji plukdo vandens pertekliu zemyn nuo Sibao slenio ir įteka į Monte Kristi įlanka siaures vakaruose Junos upe aprupina Vega Realį ir įteka į Samanos įlanka siaures rytuose San Chuanas įteka į Jake del Sura kuri įteka į Karibu jura pietuose Artibonitas yra ilgiausia Espanjolos upe ir teka į vakarus per Haitį Yra daug ezeru ir pakranciu lagunu Didziausias ezeras yra druskingas Enrikilijo ezeras telksantis 40 metru zemiau juros lygio zemiausias taskas Karibuose Kiti svarbus ezerai yra Rinkono laguna gelavandenis ir Ovjedo laguna suravandenis Dregnuose kalnu slaituose auga dregnieji tropiniai miskai su vertingomis medziu rusimis aukstai kalnuose pusynai Sausringesnese srityse auga lapus metanciu medziu miskai savanos krumynai Įsteigta keletas nacionaliniu parku Los Haitisu Charagvos ir kt Klimatas Klimatas tropinis pasatinis Vidutine menesio oro temperatura lygumose yra 25 27 C kalnuose 18 C Karstomis vasaros dienomis sleniuose oras gali įkaisti iki 40 C o ziema kalnu virsunese nukristi iki 0 C Krituliu kiekis 1000 2000 mm per metus Neibos slenyje tik 350 mm Rytu Kordiljeroje iki 2740 mm lietingesnis laikotarpis trunka nuo geguzes iki spalio Dazni uraganai dazniausiai tarp rugpjucio ir spalio pietineje pakranteje Santo Domingo klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisVid temperatura C 24 24 25 26 26 27 27 28 27 27 26 25 26Krituliai mm 58 42 51 79 176 162 158 160 170 162 116 61 1 395Duomenys Dominikos Respublikos klimatas Santo DomingasEkonomikaPagrindinis straipsnis Salies ukis remiasi zemes ukiu Nepaisant to kad cukranendres yra pagrindinis zemes ukio produktas cukraus produkcija pastaraisiais metais krito Kiti zemes produktai yra kava medvilne kakava tabakas ryziai Saliai svarbi kasybos pramone joje randama nikelio boksitu aukso sidabro Ekonomikai svarbus turizmas kuriame dirba didziausia dalis salies darbo jegos Pagrindiniai salies mainu partneriai yra JAV Meksika Kolumbija DemografijaPagrindinis straipsnis Dominikos Respublikos demografija Gyventoju skaicius Bendras gyventoju skaicius Dominikos Respublikoje pagal 2007 m Jungtiniu tautu skaiciavimus sieke 9 760 000 kuris uzima 82 vieta pagal gyventoju skaiciu is 193 pasaulio valstybiu Tais paciais metais mazdaug 5 salies gyventoju buvo daugiau kaip 65 metu amziaus o 35 gyventoju buvo jaunesni nei 15 metu amziaus Sioje salyje 2007 metais 103 vyrams teko 100 moteru Pagal JT metinis gyventoju skaiciaus augimas 2006 2007 m buvo 1 5 numatomas gyventoju skaicius 2015 m 10 121 000 Dominikos vyriausybe apskaiciavo kad gyventoju tankumas 2007 m buvo 192 gyv km o 63 gyventoju gyvena miesto zonose Pietu pakranciu lygumos ir Sibao slenis yra tankiausiai apgyvendintos vietoves visoje salyje Sostine Santo Domingas turejo 3 014 000 gyventoju 2007 m Kiti svarbus miestai Santjago de los Kabaljerosas pop 756 098 La Romana pop 250 000 San Pedro de Makorisas San Fransisko de Makorisas Puerto Plata La Vega Pagal Jungtines Tautas miestu gyventoju skaiciaus augimas 2000 2005 m buvo 2 3 Etnine sudetis Dominikos Respublikos mergina karnavale su tainu drabuziais ir makiazu 2005 Etnineje Dominikos Respublikos gyventoju rasineje sudetyje yra apie 16 baltaodziu 73 misrios rases zmoniu bei apie 11 juodaodziu Misrus salies gyventojai yra didelis susimaisiusiu baltuju ir juodaodziu bei mazesne dalimi tainu rasiu palikimas Pagal publikuotus 2010 metais tyrimus nustatyta kad 70 Dominikos Respublikos gyventoju turi afrikieciu ir 15 tainu genus Taip pat salyje yra didele haitieciu mazuma bei mazesne bet taip pat reiksminga rytu azijieciu daugiausia etniniu kinu ir japonu mazumos Kitas etnines grupes salyje sudaro is Artimuju Rytu ir Europos kile zmones daugiausia libanieciai palestinieciai ir Sirijos imigrantu palikuonys ispanai Vokietijos zydai vokieciai italai Sveicarijos iseiviai portugalai britai olandai danai vengrai prancuzai airiai korsikieciai bei amerikieciai Religijos Dominikos Respublikoje yra 95 2 krikscioniu įskaitant 88 6 kataliku ir 4 2 protestantu Naujausia bet nedidelio masto imigracija ir prozelitizmas pastangos atversti į kita religija atnese į salį kitu religiju Siuo metu 2 2 visu Dominikos respublikos gyventoju yra 0 1 budistai 0 1 Bahaju tikejimo 0 02 musulmonai 0 01 judejai ir 0 1 Kinijos liaudies religiju atstovai Tauta turi du sventus globejus Nuestra Senora de la Altagracia yra Dominikos tautos globeja ir Nuestra Senora de las Mercedes yra Dominikos Respublikos globeja Kataliku baznycia pradejo prarasti populiaruma XX a pr salyje eme daugeti protestantu Truchilijo valdymo laikais baznyciai taikytos represijos Judaizmas atsirado Dominikos Respublikoje XX a vid Antrojo pasaulinio karo metu grupe zydu issigelbeje nuo Vokietijos naciu pabego į Dominikos Respublika ir įkure miesta Jis iki siol liko zydu centru Svietimas Pradinis mokymas yra oficialiai nemokamas ir privalomas vaikams nuo 5 iki 14 metu taciau tie kurie gyvena izoliuotose vietovese turi ribotas galimybes gauti issilavinima Pagrindinio ugdymo diplomas vadinamas bachillerato vidurines mokyklos diplomas yra įteikiamas kai baigiama dveju metu tarpine mokykla ir ketveriu metu vidurinis kursas Palyginti nedaug moksleiviu gaunanciu mazas pajamas pavyksta pasiekti sį lygį del finansiniu sunkumu ir apribojimu del vietos Dauguma turtingesniu moksleiviu lanko privacias mokyklas kurios daznai yra remiamos religiniu instituciju Kai kurios viesos ir privacios profesines mokyklose yra prieinamos ypac zemes ukio srities taciau jas taip pat pasiekia tik nedidele dalis gyventoju KulturaPagrindinis straipsnis Dominikos Respublikos kaip ir kaimyniniu ispaniakalbiu Karibu saliu kultura galima laikyti ispanu kolonistu Afrikos vergu ir Taino vietiniu kulturu derinio rezultatu Siu kulturu elementai labiausiai pasireiskia salies virtuveje seimos strukturoje religijoje ir muzikoje Kita informacijaSaltiniaiGross domestic product 2019 PPP Pasaulio Bankas 2020 07 01 Suarchyvuotas originalas Nuoroda tikrinta 2020 08 25 Valstybiu ir ju sostiniu pavadinimai Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2022 10 06 Nuoroda tikrinta 2022 06 23 Dominican Republic gt Santo Domingo Climate Climatemps com tikrinta 2013 08 21NuorodosVikiteka Dominikos Respublika vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Dominikos Respublika Dominikos Respublika kelioniu gidai susije su straipsniu Bendros nuorodos Dominican Republic Vacations tripadvisor co uk Go Dominican Republic godominicanrepublic com neveikianti nuoroda Discover Paradise DR facebook com Dominican Republic cia gov Archyvuota kopija 2016 02 13 is Wayback Machine projekto Dominican Republic country profile bbc co uk Zemelapiai Dominikos Respublikos fizinis zemelapis Dominikos Respublikos administracinis zemelapis Dominikos Respublikos geografine vieta Karibu juros regione maps google co uk Laikas ir orai Santo Domingo laikas timeanddate com Dominikos Respublikos orai maps google co uk