Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Portugalų kalba portuguêsKalbamaAngola Brazilija Žaliojo Kyšulio salos Rytų Timoras Bisau Gvinėja Makao Kinija Mozambika
Portugalų kalba
| Portugalų kalba português | |
| Kalbama | Angola, Brazilija, Žaliojo Kyšulio salos, Rytų Timoras, Bisau Gvinėja, Makao (Kinija), Mozambikas, Portugalija, San Tomė ir Prinsipė ir kitos šalys |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | ~290 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 6 |
| Kilmė | Indoeuropiečių Portugalų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Angola Bisau Gvinėja Brazilija Makao Mozambikas Portugalija Rytų Timoras San Tomė ir Prinsipė Žaliasis Kyšulys |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | pt |
| ISO 639-2 | por |
| ISO 639-3 | por |
| Geografinis paplitimas | |
Portugalų kalba – romanų kalbų grupei priklausanti kalba. Nors kilo iš nedidelės šalies Portugalijos, dėl jos intensyvios kolonistinės politikos plačiai paplito po pasaulį: dar vartojama Brazilijoje, Angoloje, Mozambike, Žaliajame Kyšulyje, Bisau Gvinėjoje, Rytų Timore, Makao, Goa ir kitur. Šalis, kuriose ši kalba paplitusi, vienija Portugalų kalbos šalių bendrija. Portugalų kalba kaip gimtąja kalba ~200 milijonų pasaulio gyventojų, dar apie 90 milijonų yra išmokę šią kalbą. Tai dažna lingua franca buvusiose Portugalijos kolonijose, plačiai paplitusi ir kaip užsienio kalba Pietų Amerikoje. Dėl daugybės portugalų imigrantų šią kalbą taip pat galima išgirsti Andoroje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, JAV. Iš portugalų kalbos Afrikoje, Karibuose yra susidariusios kreolinės kalbos – kabuverdianu (Žaliojo Kyšulio kreolų kalba), papiamento (Aruboje), saramakano (Suriname), ngola (San Tomėje) ir kt.
Portugalų kalbos reguliavimo ir populiarinimo veikla užsiima Tarptautinis portugalų kalbos institutas, Brazilijos literatūros akademija, Lisabonos mokslų akademijos kalbos skyrius.
Dialektai
Portugalų kalba turi nemažai tarmių, kurios tarpusavyje skiriasi daugiausia tarimo niuansais. Du pagrindiniai portugalų kalbos variantai yra Europos portugalų kalba ir Brazilijos portugalų kalba, tačiau jie dar yra skirstomi smulkiau.
- Portugalijoje išskiriama 10 tarmių: Azorų, Alentežo, Algarvės, Bragos, Vidurio Portugalijos, Beiros, Estremenižo, Madeiros, Šiaurės ir Tarpukalnių. Kartais prie portugalų kalbos priskiriama mirandiečių kalba ar netgi galisų kalba, tačiau dabar jos paprastai laikomos savarankiškomis kalbomis.
- Brazilijoje išskiriama 12 dialektų: (San Paulo ir gretimų valstijų užmiesčio gyventojų tarmė), Searos, Bajos, fluminense (Rio de Žaneiro ir Espiritu Santo valstijose), gaučų (Pietų Rio Grandėje), Mineiro (Minas Žeraise), Nordestino (šalies šiaurės rytuose), Paulistano (San Paule ir apylinkėse), sertenežo (Gojase ir Mato Grose), sulista (pietuose), karioka (Rio de Žaneire, Niterojuje).
- Kitų kraštų portugalų kalbos tarmės (bet ne kreolų kalbos): Kabo Vardės, Gvinėjos, Damiano, Goa, Makao, Mozambiko, San Tomės, Urugvajaus.
Istorija
Portugalų kalba pradėjo formuotis III a. pr. m. e., kai dėl romėnų įtakos Pirėnų pusiasalyje paplito lotynų kalbos liaudiškas variantas (Latium vulgare), kuris susimaišė su vietinių genčių – galisų, , ir tarmėmis. Vėliau įtakos turėjo vizigotų, svebų, arabų invazija.
Seniausi rašytiniai (senosios) portugalų kalbos šaltiniai yra iš IX a., tačiau juose vis dar gausu lotyniškų posakių. XII–XIV a. kalba imta vartoti vis plačiau, tačiau dar nebuvo tapati dabartinei kalbai ir vadinama portugalų-galisų kalba. 1290 m. Portugalijos karalius Lisabonoje įsteigė universitetą, kuriame buvo dėstoma portugalų kalba. XIV–XVI a. vykstant didiesiems geografiniams atradimams portugalų kalba pasipildė įvairiais skoliniais iš naujai atrastų kraštų, o pati kalba sparčiai plito po kolonijas, kur greitai kito, susidarė naujos tarmės ir kreolinės kalbos. Iki pat XIX a. įvairiuose Azijos ir Afrikos regionuose portugalų kalba buvo pagrindinė lingua franca, ypač, kur veikė portugalų krikščioniškos misijos.
Žodynas
Didžioji portugalų kalbos leksikos dalis atkeliavo iš lotynų kalbos. Tačiau maurų, gotų laikotarpiu kalboje užsiliko nemažai tų kalbų žodžių, o vėlyvaisiais viduramžiais, kai Portugalija buvo viena svarbiausių pasaulio jūrinių valstybių ir kontaktavo su įvairiausiomis pasaulio tautomis, į kalbą pateko daug skolinių.
Iš ikilotyniškų kalbų išliko tik keli žodžiai, pavyzdžiui, abóbora (moliūgas), bezerro (metų amžiaus jauniklis) – iš keltiberų kalbos (turbūt per keltikus), cerveja (alus) – iš keltų kalbos, cachorro (šuo) – iš baskų kalbos.
Vizigotų ir svebų invazijos metu daugiausia papilto žodžiai (iš gotų kalbos), susiję su karu: espora (pentinas), estaca (mietas), guerra (karas).
IX–XIII a. iš arabų kalbos atkeliavo ~800 žodžių, daugelį jų galima atpažinti pagal arabiškus priešdėlius al, ar, az: aldeia (kaimas), alface (salotos), armazém (sandėlis), azeite (alyvų aliejus), oxalá (o, kad…, pagal arabų frazę In šāʾ Allāh).
Geografinių atradimų metų iš kinų kalbos atėjo chá (arbata), catana (trumpas kardas, katana), iš tainų kalbos – batata (bulvė), iš tupių-gvaranių kalbų – ananás ir abacaxi (ananasas), tucano (tukanas).
Paskutiniais amžiais į portugalų kalbą atėjo daug svetimžodžių iš kitų Europos kalbų, ypač anglų – futebol (futbolas), estoque (bendrovė), folclore (tautosaka), bife (jautiena) ir kt.
Buvusių portugalų kolonijų ar teritorijų, kur dažnai prekiavo portugalai, kalbose taip pat atsirado daug skolinių iš portugalų kalbos. Jų yra japonų, malajų, indoneziečių, tamilų, Brazilijos indėnų kalbose.
Fonetika
Portugalų kalboje yra 9 balsiai ir 19 priebalsių. Išskiriami 5 nosiniai balsiai, 10 dvibalsių.
Tarimas gerokai sudėtingesnis nei ispanų kalbos.
- â – tariama ilgiau už a
- ã – nosinis dvigarsis an, tačiau po n – kaip paprasta a, pvz., Maracanã [marakana]
- ãe – kaip ajn, pvz., Ruivães – [ruvajniš]
- ão – nosinis dvigarsis an
- c – kaip lietuviška k, tačiau prieš e, i – kaip s, pvz., cidade [sidade], o prieš b, d, p, t – netariama, pvz., Octávio [otaviju]
- ç – kaip s
- ch – kaip š, išskyrus graikiškos kilmės žodžius, kuriuose tariama kaip k., pvz., Echo [eku]
- d – kaip ir lietuviška d, tačiau Brazilijoje prieš e ir i tariama kaip afrikata dž, pvz., cidade [sidadži]
- e – kaip ir lietuviška trumpa uždara e, tačiau Brazilijoje žodžio gale esama e tariama kaip i (žr. pavyzdį cidade), Portugalijoje – nekirčiuota e tariama kaip i, pvz., Fernando (firnandu). Taip pat jungtukas e (ir) tariamas kaip i.
- g – kaip ir lietuviška g, tačiau prieš e, i tariama kaip ž, pvz., Gilberto [žilbetu]
- gue ir gui – kaip ge ir gi
- h – netariama
- ia – kaip lietuviška galūnė ija, tačiau po kirčiuoto balsio tariama ja, pvz., Sabóia [saboja]
- io – galūnėje tariama kaip iu, iju, pvz., António [antoniju], rio [riju], tačiau Rio de Žaneiras – išimtis [rio de žaneiru]
- j – kaip ž
- k – tariama kaip ir lietuviška k, tačiau sutinkama tik svetimžodžiuose, tarptautiniuose žodžiuose
- l – tariama kietai, priešingai nei ispanų kalboje, pvz., Olá [ola]. Senesnėje rašyboje galima sutikti ir junginį ll, tačiau jis vis vien bus tariamas kaip kieta l
- lh – kaip lj, minkštumo ženklas, pvz., melhor [meljor], Magalhães [magaljaneš]
- m – prieš balsius ir b, p – kaip ir lietuviška m, tačiau prieš kitus priebalsius ir galūnėse – n, pvz., jardim [žardin]
- nh – minkštas nosinis n, pvz., minha [minja]
- o – įprastai, tačiau nekirčiuota o prieš a, e bei už kirčio esančiuose skiemenyse tariama kaip u, pvz., Joaquim [žuakin], Quadros [kuadruš], be to, žodeliuose do, dos, o, os taip pat tariama u
- õe – kaip oin, pvz., Simões [simoiniš]
- ou – tariama kaip o, jei ant u nėra diakritinio ženklo ú, pvz., Sousa [soza]
- qu – prieš a, o, ü tariama kaip ku, pvz., cinqüenta [sinkuenta], prieš e, i – kaip k, pvz., Que [ke]
- r – tariama gerkliniu būdu, panašiau į h
- s – žodžio pradžioje, tarp balsio ir priebalsio, bei junginys ss tarp dviejų balsių tariamas kaip s, pvz., Seu [seu], Monserrate [monserati], passo [pasu]; tačiau tarp dviejų balsių tariama kaip z, pvz., casa [kaza]; žodžio gale ir prieš p, t, c, q – tariama kaip š (Brazilijoje išlieka s), pvz., – Vasco [vašku], minhas [minjaš], tres [treš], Espanha [išpanja]
- t – įprastai, tačiau Brazilijoje, junginiuose te, ti tariama kaip tše, tši, pvz., Norte [nortši]
- u – junginiuose gue, gui, que, qui, ou – netariama, išimtys pažymėtos ü, pvz., Agüeiro [agueiru]
- w – tik užsienietiškuose žodžiuose ir tariama pagal originalą
- x – kaip š, tačiau priešdėlyje ex- einančiame prieš balsį, tariama kaip z, pvz., Xingú [šingu], exacto [ezaktu]
- y – analogiškai raidei i
- z – žodžio pradžioje ar tarp balsių – kaip z, tačiau žodžio gale arba žodžio viduryje prieš priebalsį – kaip š, pvz., Nazaré [nazare], Luiz [luiš], prieš skardžius priebalsius – ž, pvz., Luizburgo [luižburgu]
Portugalų kalboje paprastai kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo, o jei yra kitaip – kirčiuojamas balsis pažymimas diakritiniu ženklu, pavyzdžiui, fotógrafo.
Gramatika
Portugalų kalbos gramatika panaši į kitų romanų kalbų.
daiktavardžiai, būdvardžiai ir įvardžiai turi 2 gimines (vyriškąją ir moteriškąją), 2 skaičius (vienaskaita, daugiskaita), mažybines ir , linksnių nėra.
Įprastinė sakinio struktūra – veiksnys – tarinys– papildinys. Sakinyje veiksnys gali būti praleistas.
Artikelis
Portugalų kalboje skiriami žymimasis ir nežymimasis artikeliai.
| vienaskaita | daugiskaita | |||
| vyriškoji g. | moteriškoji g. | vyriškoji g. | moteriškoji g. | |
| žymimasis | o | a | os | as |
| nežymimasis | um | uma | uns | umas |
Portugalų kalbos artikelis ypatingas tuo, kad gali būti vartojamas prieš asmenvardžius, pavyzdžiui, A Maria saiu (Marija išvyko). Taip pat kartais vartojamas ir prieš šalių, įmonių pavadinimus, tačiau prieš Portugalijos ir jos Afrikos kolonijų pavadinimus nevartojamas, pavyzdžiui, Ele visitou o Brasil e a China (jis aplankė Braziliją ir Kiniją).
Veiksmažodis
Veiksmažodžiai kaitomi 3 gramatiniais laikais (būtasis, esamasis, būsimasis), 3 nuosakomis (tiesioginė, liepiamoji, tariamoji), 3 veikslais (įvykio, eigos ir tęstinis), 2 rūšimis (veikiamoji, neveikiamoji).
Portugalų kalboje yra 3 veiksmažodžių asmenuotės, tačiau yra dalis veiksmažodžių, kurie nepaklūsta asmenuočių taisyklėms.
Žemiau pateiktas žodžių falar (kalbėti), querer (norėti), admitir (sutikti) asmenavimas esamuoju laiku.
| Asmuo | falar | querer | admitir |
| Eu | falo | quero | admito |
| Tu | falas | queres | admites |
| Ele/Ela/Você | fala | quer | admite |
| Nós | falamos | queremos | admitimos |
| Vós | falais | quereis | admitis |
| Eles, Elas, Vocês | falam | querem | admitem |
Svarbiausios frazės
| Lietuviškai | Portugališkai |
|---|---|
| portugalų kalba | Língua portuguesa |
| lietuvių kalba | Língua lituana |
| taip | sim |
| ne | não |
| labas | olá |
| Labas rytas! | bom dia! |
| Laba diena! Labas vakaras! | boa tarde! |
| Labanakt | boa noite |
| Sveiki atvykę! | bem-vindo! |
| sudie! | adeus! |
| iki pasimatymo | até à vista! |
| ačiū | obrigado/obrigada |
| prašau | por favor |
| atsiprašau | perdão |
| kodėl? | por que? |
| kas? (apie žmogų) | quem? |
| kas? (apie daiktus) | que? |
| kada? | quando? |
| kur? | onde? |
| kaip? | como? |
| kiek? | quanto? |
| nesuprantu | não entendo |
| kalbėti | falar |
| padėti | ajudar |
| dievas | Deus |
| vienas | um |
| du | dois |
| trys | três |
| keturi | quatro |
| penki | cinco |
| šeši | seis |
| septyni | sete |
| aštuoni | oito |
| devyni | nove |
| dešimt | dez |
| šimtas | cem |
| tūkstantis | mil |
Nuorodos
- Anglų-portugalų kalbų žodynas[neveikianti nuoroda]
- Portugalų kalbos mokymosi pradmenys Archyvuota kopija 2007-11-24 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos-Portugalijos kultūrinio bendradarbiavimo svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Portugalų kalba, Kas yra Portugalų kalba? Ką reiškia Portugalų kalba?
Portugalu kalba portuguesKalbamaAngola Brazilija Zaliojo Kysulio salos Rytu Timoras Bisau Gvineja Makao Kinija Mozambikas Portugalija San Tome ir Prinsipe ir kitos salysKalbanciuju skaicius 290 mln Vieta pagal kalbanciuju skaiciu6KilmeIndoeuropieciu Italiku Romanu Vakaru romanu PortugaluOficialus statusasOficiali kalba Angola Bisau Gvineja Brazilija Makao Mozambikas Portugalija Rytu Timoras San Tome ir Prinsipe Zaliasis KysulysKalbos kodaiISO 639 1ptISO 639 2porISO 639 3porGeografinis paplitimas Portugalu kalba romanu kalbu grupei priklausanti kalba Nors kilo is nedideles salies Portugalijos del jos intensyvios kolonistines politikos placiai paplito po pasaulį dar vartojama Brazilijoje Angoloje Mozambike Zaliajame Kysulyje Bisau Gvinejoje Rytu Timore Makao Goa ir kitur Salis kuriose si kalba paplitusi vienija Portugalu kalbos saliu bendrija Portugalu kalba kaip gimtaja kalba 200 milijonu pasaulio gyventoju dar apie 90 milijonu yra ismoke sia kalba Tai dazna lingua franca buvusiose Portugalijos kolonijose placiai paplitusi ir kaip uzsienio kalba Pietu Amerikoje Del daugybes portugalu imigrantu sia kalba taip pat galima isgirsti Andoroje Sveicarijoje Prancuzijoje JAV Is portugalu kalbos Afrikoje Karibuose yra susidariusios kreolines kalbos kabuverdianu Zaliojo Kysulio kreolu kalba papiamento Aruboje saramakano Suriname ngola San Tomeje ir kt Portugalu kalbos reguliavimo ir populiarinimo veikla uzsiima Tarptautinis portugalu kalbos institutas Brazilijos literaturos akademija Lisabonos mokslu akademijos kalbos skyrius DialektaiPortugalu kalba turi nemazai tarmiu kurios tarpusavyje skiriasi daugiausia tarimo niuansais Du pagrindiniai portugalu kalbos variantai yra Europos portugalu kalba ir Brazilijos portugalu kalba taciau jie dar yra skirstomi smulkiau Portugalijoje isskiriama 10 tarmiu Azoru Alentezo Algarves Bragos Vidurio Portugalijos Beiros Estremenizo Madeiros Siaures ir Tarpukalniu Kartais prie portugalu kalbos priskiriama mirandieciu kalba ar netgi galisu kalba taciau dabar jos paprastai laikomos savarankiskomis kalbomis Brazilijoje isskiriama 12 dialektu San Paulo ir gretimu valstiju uzmiescio gyventoju tarme Searos Bajos fluminense Rio de Zaneiro ir Espiritu Santo valstijose gaucu Pietu Rio Grandeje Mineiro Minas Zeraise Nordestino salies siaures rytuose Paulistano San Paule ir apylinkese sertenezo Gojase ir Mato Grose sulista pietuose karioka Rio de Zaneire Niterojuje Kitu krastu portugalu kalbos tarmes bet ne kreolu kalbos Kabo Vardes Gvinejos Damiano Goa Makao Mozambiko San Tomes Urugvajaus IstorijaPortugalu kalba pradejo formuotis III a pr m e kai del romenu įtakos Pirenu pusiasalyje paplito lotynu kalbos liaudiskas variantas Latium vulgare kuris susimaise su vietiniu genciu galisu ir tarmemis Veliau įtakos turejo vizigotu svebu arabu invazija Seniausi rasytiniai senosios portugalu kalbos saltiniai yra is IX a taciau juose vis dar gausu lotynisku posakiu XII XIV a kalba imta vartoti vis placiau taciau dar nebuvo tapati dabartinei kalbai ir vadinama portugalu galisu kalba 1290 m Portugalijos karalius Lisabonoje įsteige universiteta kuriame buvo destoma portugalu kalba XIV XVI a vykstant didiesiems geografiniams atradimams portugalu kalba pasipilde įvairiais skoliniais is naujai atrastu krastu o pati kalba sparciai plito po kolonijas kur greitai kito susidare naujos tarmes ir kreolines kalbos Iki pat XIX a įvairiuose Azijos ir Afrikos regionuose portugalu kalba buvo pagrindine lingua franca ypac kur veike portugalu krikscioniskos misijos ZodynasDidzioji portugalu kalbos leksikos dalis atkeliavo is lotynu kalbos Taciau mauru gotu laikotarpiu kalboje uzsiliko nemazai tu kalbu zodziu o velyvaisiais viduramziais kai Portugalija buvo viena svarbiausiu pasaulio juriniu valstybiu ir kontaktavo su įvairiausiomis pasaulio tautomis į kalba pateko daug skoliniu Is ikilotynisku kalbu isliko tik keli zodziai pavyzdziui abobora moliugas bezerro metu amziaus jauniklis is keltiberu kalbos turbut per keltikus cerveja alus is keltu kalbos cachorro suo is basku kalbos Vizigotu ir svebu invazijos metu daugiausia papilto zodziai is gotu kalbos susije su karu espora pentinas estaca mietas guerra karas IX XIII a is arabu kalbos atkeliavo 800 zodziu daugelį ju galima atpazinti pagal arabiskus priesdelius al ar az aldeia kaimas alface salotos armazem sandelis azeite alyvu aliejus oxala o kad pagal arabu fraze In saʾ Allah Geografiniu atradimu metu is kinu kalbos atejo cha arbata catana trumpas kardas katana is tainu kalbos batata bulve is tupiu gvaraniu kalbu ananas ir abacaxi ananasas tucano tukanas Paskutiniais amziais į portugalu kalba atejo daug svetimzodziu is kitu Europos kalbu ypac anglu futebol futbolas estoque bendrove folclore tautosaka bife jautiena ir kt Buvusiu portugalu koloniju ar teritoriju kur daznai prekiavo portugalai kalbose taip pat atsirado daug skoliniu is portugalu kalbos Ju yra japonu malaju indonezieciu tamilu Brazilijos indenu kalbose FonetikaPortugalu kalboje yra 9 balsiai ir 19 priebalsiu Isskiriami 5 nosiniai balsiai 10 dvibalsiu Tarimas gerokai sudetingesnis nei ispanu kalbos a tariama ilgiau uz a a nosinis dvigarsis an taciau po n kaip paprasta a pvz Maracana marakana ae kaip ajn pvz Ruivaes ruvajnis ao nosinis dvigarsis an c kaip lietuviska k taciau pries e i kaip s pvz cidade sidade o pries b d p t netariama pvz Octavio otaviju c kaip s ch kaip s isskyrus graikiskos kilmes zodzius kuriuose tariama kaip k pvz Echo eku d kaip ir lietuviska d taciau Brazilijoje pries e ir i tariama kaip afrikata dz pvz cidade sidadzi e kaip ir lietuviska trumpa uzdara e taciau Brazilijoje zodzio gale esama e tariama kaip i zr pavyzdį cidade Portugalijoje nekirciuota e tariama kaip i pvz Fernando firnandu Taip pat jungtukas e ir tariamas kaip i g kaip ir lietuviska g taciau pries e i tariama kaip z pvz Gilberto zilbetu gue ir gui kaip ge ir gi h netariama ia kaip lietuviska galune ija taciau po kirciuoto balsio tariama ja pvz Saboia saboja io galuneje tariama kaip iu iju pvz Antonio antoniju rio riju taciau Rio de Zaneiras isimtis rio de zaneiru j kaip z k tariama kaip ir lietuviska k taciau sutinkama tik svetimzodziuose tarptautiniuose zodziuose l tariama kietai priesingai nei ispanu kalboje pvz Ola ola Senesneje rasyboje galima sutikti ir junginį ll taciau jis vis vien bus tariamas kaip kieta l lh kaip lj minkstumo zenklas pvz melhor meljor Magalhaes magaljanes m pries balsius ir b p kaip ir lietuviska m taciau pries kitus priebalsius ir galunese n pvz jardim zardin nh minkstas nosinis n pvz minha minja o įprastai taciau nekirciuota o pries a e bei uz kircio esanciuose skiemenyse tariama kaip u pvz Joaquim zuakin Quadros kuadrus be to zodeliuose do dos o os taip pat tariama u oe kaip oin pvz Simoes simoinis ou tariama kaip o jei ant u nera diakritinio zenklo u pvz Sousa soza qu pries a o u tariama kaip ku pvz cinquenta sinkuenta pries e i kaip k pvz Que ke r tariama gerkliniu budu panasiau į h s zodzio pradzioje tarp balsio ir priebalsio bei junginys ss tarp dvieju balsiu tariamas kaip s pvz Seu seu Monserrate monserati passo pasu taciau tarp dvieju balsiu tariama kaip z pvz casa kaza zodzio gale ir pries p t c q tariama kaip s Brazilijoje islieka s pvz Vasco vasku minhas minjas tres tres Espanha ispanja t įprastai taciau Brazilijoje junginiuose te ti tariama kaip tse tsi pvz Norte nortsi u junginiuose gue gui que qui ou netariama isimtys pazymetos u pvz Agueiro agueiru w tik uzsienietiskuose zodziuose ir tariama pagal originala x kaip s taciau priesdelyje ex einanciame pries balsį tariama kaip z pvz Xingu singu exacto ezaktu y analogiskai raidei i z zodzio pradzioje ar tarp balsiu kaip z taciau zodzio gale arba zodzio viduryje pries priebalsį kaip s pvz Nazare nazare Luiz luis pries skardzius priebalsius z pvz Luizburgo luizburgu Portugalu kalboje paprastai kirciuojamas priespaskutinis skiemuo o jei yra kitaip kirciuojamas balsis pazymimas diakritiniu zenklu pavyzdziui fotografo GramatikaPortugalu kalbos gramatika panasi į kitu romanu kalbu daiktavardziai budvardziai ir įvardziai turi 2 gimines vyriskaja ir moteriskaja 2 skaicius vienaskaita daugiskaita mazybines ir linksniu nera Įprastine sakinio struktura veiksnys tarinys papildinys Sakinyje veiksnys gali buti praleistas Artikelis Portugalu kalboje skiriami zymimasis ir nezymimasis artikeliai vienaskaita daugiskaitavyriskoji g moteriskoji g vyriskoji g moteriskoji g zymimasis o a os asnezymimasis um uma uns umas Portugalu kalbos artikelis ypatingas tuo kad gali buti vartojamas pries asmenvardzius pavyzdziui A Maria saiu Marija isvyko Taip pat kartais vartojamas ir pries saliu įmoniu pavadinimus taciau pries Portugalijos ir jos Afrikos koloniju pavadinimus nevartojamas pavyzdziui Ele visitou o Brasil e a China jis aplanke Brazilija ir Kinija Veiksmazodis Veiksmazodziai kaitomi 3 gramatiniais laikais butasis esamasis busimasis 3 nuosakomis tiesiogine liepiamoji tariamoji 3 veikslais įvykio eigos ir testinis 2 rusimis veikiamoji neveikiamoji Portugalu kalboje yra 3 veiksmazodziu asmenuotes taciau yra dalis veiksmazodziu kurie nepaklusta asmenuociu taisyklems Zemiau pateiktas zodziu falar kalbeti querer noreti admitir sutikti asmenavimas esamuoju laiku Asmuo falar querer admitirEu falo quero admitoTu falas queres admitesEle Ela Voce fala quer admiteNos falamos queremos admitimosVos falais quereis admitisEles Elas Voces falam querem admitemSvarbiausios frazesLietuviskai Portugaliskaiportugalu kalba Lingua portuguesalietuviu kalba Lingua lituanataip simne naolabas olaLabas rytas bom dia Laba diena Labas vakaras boa tarde Labanakt boa noiteSveiki atvyke bem vindo sudie adeus iki pasimatymo ate a vista aciu obrigado obrigadaprasau por favoratsiprasau perdaokodel por que kas apie zmogu quem kas apie daiktus que kada quando kur onde kaip como kiek quanto nesuprantu nao entendokalbeti falarpadeti ajudardievas Deusvienas umdu doistrys tresketuri quatropenki cincosesi seisseptyni seteastuoni oitodevyni novedesimt dezsimtas cemtukstantis milNuorodosWikipedia Vikipedija Portugalu kalba Duomenys apie kodu por zymima kalba svetaineje ethnologue com Anglu portugalu kalbu zodynas neveikianti nuoroda Portugalu kalbos mokymosi pradmenys Archyvuota kopija 2007 11 24 is Wayback Machine projekto Lietuvos Portugalijos kulturinio bendradarbiavimo svetaineVikizodynas