Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Amerikos Meksikos karasMūšis prie VerakrusoData 1846 1848 m Vieta Šiaurės AmerikaRezultatas Meksikos teritorijų praradim
Amerikos–Meksikos karas
| Amerikos-Meksikos karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mūšis prie Verakruso | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| JAV | Meksika | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| James K. Polk Zachary Taylor | Joaquín Rea | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 73 532 | 82 000 | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| 18 130 | 35 000 | ||||||||
Amerikos–Meksikos karas – 1846–1848 m. JAV ir Meksikos karinis konfliktas. Meksikoje šį karą vadina „Šiaurės Amerikos intervencija“ (bei „47-ųjų metų karu“). JAV jis žinomas kaip „Meksikos karas“.
Karas kilo dėl teritorinių ginčų tarp JAV ir Meksikos po to, kai JAV 1845 m. aneksavo Teksasą. Dar 1836 m. Teksasas paskelbė savo nepriklausomybę nuo Meksikos ir ginklu ją apgynė, tačiau Meksikos vyriausybė jos niekada nepripažino ir Teksasą laikė savo maištaujančia teritorija. Teksaso nepriklausomybę Meksika pripažino tik tada, kai jis faktiškai įėjo į JAV sudėtį, tačiau siekė, kad jis būtų laikomas nepriklausoma valstybe, o ne JAV sudėtine dalimi. Karo priežastimi tapo ginčas dėl teritorijos tarp Nueseso ir Rio Grandės upių – JAV reikalavo, kad ši teritoriją įeitų į jos sudėtį kartu su Teksasu, o Meksika teigė, kad ši teritorija niekada nebuvo Teksaso dalis, todėl yra ir liks neatskiriama Meksikos dalimi.
Teksaso aneksija ir karas su Meksika sukėlė prieštaringą amerikiečių visuomenės reakciją. Daugelis demokratų JAV palaikė karą, o daugelis vigų jam nepritarė. Meksikoje karas buvo nacionalinės garbės reikalas.
Svarbiausios karo pasekmės – didelės Meksikos teritorijos perleidimas JAV. Buvo atiduotos Aukštutinės Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijos – dabartinių Kalifornijos, Naujosios Meksikos, Arizonos, Nevados ir Jutos žemės. Amerikos politikai kelerius metus svarstė dėl vergovės statuso naujosiose teritorijose, kol galiausiai ryžosi „1850 metų kompromisui“ (tik Kalifornija buvo pripažinta teritorija be vergovės). Meksika po karo ėmė stiprinti šiaurinių teritorijų kolonizaciją norėdama išvengti tolimesnių praradimų.
Karo prielaidos
Iki Amerikos – Meksikos karo, Aukštutinės Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijos buvo neblogai žinomos amerikiečių medžiotojams, tyrinėtojams ir pirkliams, kurie dažnai naudojosi „Santa Fe keliu“ jungiančiu Misūrį ir Santa Fė bei „Kalifornijos keliu“; amerikiečių laivai keisdavo savo prekes į kailius ir mėsą visoje Kalifornijos pakrantėje. Visos šios teritorijos buvo dalis nepriklausomos Meksikos respublikos jau 25-is metus, o iki tol priklausė Ispanijos kolonijai Naujajai Ispanijai.
Po to, kai 1803 m. JAV nusipirko iš Prancūzijos Luizianą, amerikiečių naujakuriai ėmė keltis į vakarus į ispanų teritoriją iš dalies skatinami JAV vyriausybės. Kai Meksika ėmė kontroliuoti šias teritorijas, kraustymasis tęsėsi. Meksikos vyriausybės santykiai su naujakuriais nebuvo geri, iš dalies todėl, kad jie buvo protestantais oficialiai katalikiškoje Meksikoje. Kai Meksika panaikino vergovę, kai kurie imigrantai iš JAV atsisakė laikytis tokio įstatymo. Persikėlėliai reiškė nepasitenkinimą centrinės vyriausybės valdymu šioje teritorijoje ir tai sukėlė Teksaso revoliuciją.
Naujajai Meksikos vyriausybei, kur buvo susilpnėjusi ir faktiškai bankrutavusi po Meksikos nepriklausomybės karo, sunkiai sekėsi valdyti nutolusias šiaurines teritorijas.
Teksaso respublika
Po 1836 m. karo, Teksasas, nugalėjęs Meksikos kariuomenę vadovaujamą Antonio Lopez Santa Anos (isp. Antonio de Padua María Severino López de Santa Anna y Pérez de Lebrón), tapo nepriklausomu. Meksika niekada nepripažino Teksaso respublikos ir skelbė apie savo ketinimus iš naujo užimti atskilusią provinciją.
Per dešimtmetį, praėjusį po karo, Teksasas sutvirtino savo respublikos statusą užmezgęs diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija ir JAV. Didžioji dalis teksasiečių buvo už prisijungimą prie Jungtinių Valstijų, tačiau prieš vergovę nusistatučios valstijos bijojo, kad priėmus dar vieną vergvaldinę valstiją, jėgų balansas pakryps Pietų pusei. Todėl Teksaso priėmimas buvo vilkinamas beveik dešimt metų, kol 1845 m. jis galiausiai tapo 28–ąja valstija.
Meksikos vyriausybė pareiškė, kad jos „maištingos provincijos“ prijungimas prie JAV yra neteisėtas ir tai yra kišimasis į Meksikos valstybės vidaus reikalus. Įtakingiausios Europos valstybės, visų pirma Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, pripažino Teksaso suverenumą ir ragino Meksiką nesivelti į karą. Britanijos tarpininkų pastangos buvo bevaisės, nes tarp Britanijos ir JAV taip pat buvo ginčų dėl Oregono sienų.
1845 m. naujai išrinktas JAV prezidentas Džeimsas Polkas į Meksiką nusiuntė diplomatą Džoną Slaidelą derėtis dėl Aukštutinės Kalifornijos ir Naujosios Meksikos pirkimo. Amerikiečiai norėjo, kad Kalifornija sutrukdytų britaniškoms ambicijoms šiame regione ir troško turėti uostą prie Ramiojo vandenyno, leidžiančio dalyvauti pelningoje prekyboje su Azija. Polkas įpareigojo Slaidelą atleisti Meksikai skolas bei pasiūlyti dar nuo 25 iki 30 milijonų dolerių už šias dvi teritorijas.
Meksika nebuvo linkusi derėtis su Slaidelu, jis Meksike nebuvo priimtas su džiaugsmu. Be to, derėtis vyriausybė negalėjo ir dėl politinio nestabilumo šalyje. 1846 m. šalies prezidentas keitėsi keturis kartus, gynybos ministras – 6 kartus, o finansų ministras – net 16 kartų. Daugelis politinių veikėjų ar grupuočių, kurios siekė valdžios ar ją iš tikro turėjo, buvo nusiteikusios kariauti su JAV. Kitaip manantys politikai ar norintys derėtis buvo kaltinami net šalies išdavyste.
Prezidentas Chose Choakina de Erera, norėjęs derėtis su Slaidelu, buvo apkaltintas išdavyste ir nuverstas. Į valdžią atėjo nacionalistiškai nusiteikusi vyriausybė vadovaujama generolo Mariano Paredes i‘Arilaga, kuri vėl pareiškė pretenzijas į Teksasą. Suerzintas Slaidelas išvyko įsitikinęs, kad Meksika turi būti „nubausta“.
Karinių veiksmų pradžia
Meksika, niekada nepripažinusi Teksaso nepriklausomybės, paskelbė, kad Teksaso ir Meksikos siena eina palei Nueceso upę, kuri teka apie 150 mylių į šiaurę nuo Rio Grandės upės. Tuo tarpu JAV, remdamasi (1836 m. pasirašyta tarp Meksikos ir Teksaso), paskelbė, kad siena eina palei Rio Grandę. Meksika teigė, kad generolas Santa Ana susitarimą pasirašė būdamas teksasiečių nelaisvėje ne savo valia, todėl jis laikytinas negaliojančiu. Negana to, Meksika teigė, kad jis neturėjo įgaliojimų vesti derybų ir pasirašinėti sutarčių (Meksikos vyriausybė taip ir neratifikavo šios sutarties). Po to, kai 1846 m. Teksasas buvo prijungtas prie JAV, prezidentas Dž. Polkas nusiuntė kariuomenę, vadovaujamą generolo Zakarijaus Teiloro, tikėdamas pajudinti sienos klausimo sprendimą.
Z. Teiloras ignoravo oficialius meksikiečių reikalavimus atitraukti kariuomenę prie Nueceso upės ir pradėjo įtvirtinimų (vėliau pavadintų Brauno fortu) prie Rio Grandės priešais meksikiečių miestelį Matomorosą statybas. Meksikos kariuomenė, vadovaujama generolo Mariano Aristos ruošėsi karui.
1846 m. balandžio 24 d. dviejų tūkstančių meksikiečių raitelių būrys atakavo 63 amerikiečių kuopą į šiaurę nuo Rio Grandės upės, žuvo 11 amerikiečių, išgyvenę atsitraukė ir sugebėjo grįžti į Brauno fortą. Šis išpuolis buvo pavadintas Torntono byla.
Gegužės 3 d. meksikiečių artilerija iš Matamoroso miestelio apšaudė Brauno fortą. Pastarasis atsakė savo pabūklų ugnimi. Apšaudymas truko penkias dienas ir stiprėjo Meksikos kariuomenei palaipsniui apsupant fortą. Apšaudymo metu žuvo du amerikiečių kareiviai, tarp jų ir Džeikobas Braunas, kurio garbei ir buvo pavadintas fortas.
Gegužės 8 d. į pagalbą su 2400 kareivių atvyko Zakarijus Teiloras. Tačiau Arista patraukė į šiaurę ir užkirto jam kelią su savo 3400 žmonių prie Palo-Alto. Amerikiečiai naudojo naujo tipo vadinamąją „skrajojančią“ artileriją – lengvas mobilias patrankas sumontuotas ant šasi ir traukiamas arklių. Amerikiečių artileristai jodavo ant tų pačių arklių, kurie traukė patrankas. Amerikiečių artilerija niokojo meksikiečių gretas, o šie atsakė artilerijos ugnimi ir pavieniais kavaleristų išpuoliais. Lengvoji artilerija demoralizavo meksikiečių armiją, naktį jie atsitraukė į tolimą senos išdžiūvusios upės vagos pusę, kuri sudarė natūralią priedangą. Tačiau tuo pat metu armija išsisklaidė ir ryšys tarp jos dalių buvo prastas. Kitą dieną abi pusės susitiko artimoje kovoje. Amerikiečiams pavyko užgrobti meksikiečių artileriją, kas privertė juos trauktis. Atsitraukimas galiausiai pavirto chaotišku bėgimu. Dėl vietovės ypatumų ir armijos išsisklaidymo, Aristai nebepavyko surinkti besitraukiančių karių. Meksikiečiai patyrė didelius nuostolius, buvo priversti palikti savo artileriją ir gurguoles su provizija. Besikeliantys armijos likučiai per Rio Grandę dar buvo apšaudyti iš Brauno forto.
Karo paskelbimas
1846 m. gegužės 11 d. pranešimas JAV kongresui skelbė, kad Meksika „įsiveržė į mūsų teritoriją ir praliejo amerikiečių kraują amerikiečių žemėje“. Kongreso posėdžio metu didžiule dauguma buvo nubalsuota už karo paskelbimą. Demokratai vieningai palaikė karą, 14 vigų balsavo prieš. JAV karą paskelbė 1846 m. gegužės 13 d., Meksika – gegužės 23 d.
Vigų partija, tiek šiaurėje, tiek pietuose iš esmės buvo prieš karą. Tuo tarpu demokratai jį rėmė. Vigas Abraomas Linkolnas ginčijo karo paskelbimo teisėtumą ir reikalavo patikrinti vietą, kur buvo užpultas Torntono būrys ir kurioje vietoje buvo pralietas amerikiečių kraujas.
Paskelbus karą, amerikiečių kariuomenė įsiveržė į Meksikos teritoriją dviem pagrindinėmis kryptimis. Karinė JAV vadovybė pasiuntė kavaleriją, vadovaujamą Stiveno Kirnio užimti vakarinę Meksiką nuo Livenvorto forto. Kavalerijai į pagalbą buvo nusiųstas Ramiojo vandenyno laivynas vadovaujamas Džono Sloto. Amerikiečiai nerimavo, kad žemių okupacijai gali ryžtis ir Didžioji Britanija. Dar dviem daliniams, kuriems vadovavo Džonas Vulas ir Zakarijus Teiloras, buvo įsakyta užimti kaip įmanoma daugiau Meksikos teritorijos į pietus nuo Monterėjaus miesto.
Karas Kalifornijoje
XIX a. viduryje šiaurinės Meksikos regionai (Aukštutinė Kalifornija ir Naujoji Meksika) buvo itin retai apgyvendinti: kolonijos buvo nedidelės ir jas viena nuo kitos skyrė didžiuliai atstumai. Nepaisant to, šių kolonijų gyventojų (ispanų palikuonių ir jų kultūrą perėmusių indėnų bei amerikiečių) buvo daugiau nei vietinių indėnų.
1846 m. birželio 14 d. 30 amerikiečių naujakurių Sonomoje po naktinio susitikimo suėmė ir įkalino papulkininkį Mariano Gvadelupe Valieho ir paskelbė nepriklausomybę. Šios trumpalaikės respublikos įtaka niekada nesiekė toliau Sonomos ir aplinkinių sričių. Amerikos kariuomenės kapitonas Džonas Frimontas su kareiviais atvyko į Sonomą birželio 25 d. ir organizavo maištininkų grupę, pasivadinusią Kalifornijos batalionu.
Liepos 7 d. Kalifornijos vandenyno pakrantėje laivynas vadovaujamas Džono Sloto pareiškė teises į Monterėjų ir faktiškai ėmė kontroliuoti Kaliforniją. Vėliau, liepos 15 d. vadovavimą perdavė komandorui Robertui Stoktonui.
1846 m. rugpjūčio 13 d. amerikiečių karinės jūrų pajėgos išsilaipino Los Andžele ir nesulaukę jokio pasipriešinimo iškėlė JAV vėliavą. Tačiau žiaurūs kariniai įstatymai įvesti kapitono Arčibaldo Gilspio, faktinio Los Andželo valdytojo, sukėlė gyventojų nepasitenkinimą ir kilo maištas, kuriam vadovavo meksikiečių patriotas Kalifornijoje Chose Marija Floresomas. Nedidelė Gilspio įgula buvo išvyta jau rugpjūčio 23 d., o jo paties buvo pasigailėta su sąlyga, kad jis nedelsdamas paliks Kaliforniją.
Stoktonas, sužinojęs apie sukilimą Kalifornijoje, pasiuntė kapitoną Viljamą Merviną su laivu į San Pedro miestą. Mervinas su 350 karių išsilaipino 1846 m. spalio 7 d. Gilespis, tik juos išvydęs, sulaužė paliaubas su kaliforniečiais. Nauja ekspedicija skubiai išvyko į Los Andželą tikėdamasi pergalės. Susidūrime, pavadintame „Močiutės šautuvo mūšiu“, įsiaudrinę kaliforniečiai, vadovaujami Chose Antonio Karilio, Mervino jūreivius pasitiko šūviais iš vienos patrankos. Šie šūviai sukėlė paniką tarp amerikiečių ir jie pasitraukė į savo laivą „Savanna“, kur meksikiečiai negalėjo jų pasiekti. Šios kautynės dar žinomos kaip „Mūšis už Domingeso rančą“. Jo metu žuvo 14 amerikiečių, o meksikiečiai nuostolių nepatyrė. Kai atvyko amerikiečių pastiprinimas, kaliforniečiai pasinaudoję naktimi pasitraukė. Komandoras Stoktonas su dideliu pastiprinimu išsilaipino San Diege.
Tuo metu generolas Stivenas Kirnis su Vakarų armija (apie 1700 kareivių) pasiekė Santa Fė Naujoje Meksikoje ir užėmė miestą. Po to Kirnis, su gerokai mežesniu būriu – apie 300 dragūnų – patraukė palei Gilo upės slėnį per dykumą į Kaliforniją. Po šio žygio būryje liko tik apie 150 karių. Generolą Kirnį dezinformavo vietiniai amerikiečių naujakuriai, tarp jų ir garsus žvalgas Kitas Sarsonas, teigdami, kad kaliforniečiai, iš principo yra bailiai ir greičiausiai bėgs, nei stos kautis. Kirni sužinojo, kad Andresas Piko ir jo sukilėliai iš Pietų Kalifornijos yra netoliese. 1846 m. gruodžio 6 d. generolas Kirnis ir Vakarų armija, papildyta kapitono Gilspio žmonėmis įsivėlė į mūšį su mažesniu nei 150 žmonių meksikiečių būriu San Paskualio vietovėje. Meksikiečių raiteliai buvo pranašesni už amerikiečius, mėtydami ant jų lasus, griaudami nuo arklių ir vilkdami žeme, kol aukos nemirdavo arba badydavo juos ilgomis kalifornietiškomis ietimis. Arčibaldas Gilspis buvo kelis kartus sužeistas, generolui Kirniui taip pat kliuvo su ietimi. Iš 150 amerikiečių kareivių 18 žuvo ir 13 buvo sužeista. Šis mūšis buvo lemiamas amerikiečių pralaimėjimas, po kurio jie atsisakė planų užimti Kaliforniją.
1846 m. lapkričio 16 d. įvyko dar vienas mūšis netoli nuo dabartinio Salinas-Veli. Kaliforniečiai vadovaujami Choakimo de la Torės paėmė į nelaisvę amerikiečių konsulą Tomasą Oliverį Larkiną ir laikė jį kaip karo belaisvį. Apie 100 kareivių, kuriems vadovavo Blufordas Tompsonas ir Čarlzas Burua, sutiko apie 130-ies meksikiečių būrį vadovaujamą Manuelio de Chesusa ir Choakimo de la Torės. Mūšis truko 20 minučių, kurio metu meksikiečiai nukovė 5 amerikiečius, tarp jų ir kapitoną Burua ir dar kelis sužeidė.
Stoktonas, atvykęs į pietų Kaliforniją susijungė su jūreiviais ir laimėjo du nedidelius mūšius, kurių dėka ėmė kontroliuoti San Diegą ir Los Andželą. Kauengos susitarimas buvo pasirašytas 1847 m. sausio 13 d. tarp Džono Čarlzo Frymonto ir generolo Andreso Piko ir užbaigė karinį konfliktą Kalifornijos teritorijoje.
Karas Meksikos šiaurės rytuose
Pralaimėjimai prie Palo-Alto ir de la Palmos slėnyje sukėlė politinę betvarkę Meksikoje, kurią Antonio Lopez Santa Ana panaudojo savo politinės karjeros atgaivinimui ir grįžo iš savanoriškos tremties iš Kubos. Jis amerikiečiams pažadėjo, kad jei jį praleis pro blokadą, jis susitars dėl taikos sudarymo ir parduos Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijas JAV. Tačiau atvykęs į Meksiką, sulaužė susitarimą ir remdamasis savo karine patirtimi pasiūlė savo paslaugas Meksikos vyriausybei. Kai Santa Anas buvo paskirtas generolu, jis vėl išdavė, tik šį kartą savo vyriausybę ir užgrobė valdžią pasiskelbdamas prezidentu.
Didelės pajėgos, vadovaujamos Zacharijaus Teiloro, persikėlė per Rio Grandės upę. Jis užėmė Matomoroso miestelį, vėliau Kamargo (čia kurį laiką stovėjo, nes dalis kareivių susirgo viena iš daugelio ligų), po to patraukė į pietus ir blokavo Monterėjaus miestą. Mūšis dėl Monterėjaus buvo itin kruvinas, abi pusės patyrė nemažų nuostolių. Amerikiečių lengvoji artilerija pasirodė neefektyvi prieš akmeninius miesto įtvirtinimus. Meksikos kareiviai vadovaujami generolo Pedro de Ampudja ir Šv. Patriko batalionas (airiai katalikai, palikę amerikiečių armiją ir perėję pas meksikiečius) gerai gynė miestą. Nepaisant to, pėstininkų padalinys ir Teksaso reindžeriai sugebėjo užimti keturias kalvas į vakarus nuo miesto kartu su sunkiąja artilerija. Tai leido amerikiečiams atakuoti miestą iš vakarų ir rytų. Patekę į miestą, užiminėjo namą po namo: kiekvieną „išvalydavo“ padegamųjų sprogmenų pagalba, kuriuos naudojo kaip granatas. Galiausiai Ampudja su savo žmonėmis buvo apsupti centrinėje aikštėje, kur teko derėtis. Teiloras sutiko, kad meksikiečių kariai evakuotųsi iš miesto ir po 8-ių savaičių paliaubų atvyktų perduoti miestą. Spaudžiamas Vašingtono Teiloras sulaužė paliaubas ir užėmė Saltilio miestą į pietus nuo Monterėjaus. Santa Ana atsakingu už miestų praradimą paskelbė Ampudją ir pažeminęs jį pareigose išsiuntė vadovauti nedideliam artilerijos batalionui.
1847 m. vasario 22 d. Santa Ana asmeniškai kartu su 20 tūkstančių karių armija išvyko kautis su Teiloru. Šis įsitvirtino apkasuose kalnų perėjoje netoli nuo Buenos Vistos sodybos su 4600 kareivių. Meksikiečių armijoje vyko masinis dezertyravimas ir į vietą Santa Ana atvyko tik su 15 tūkstančių karių. Tą pačią naktį jis pareikalavo, kad amerikiečiai pasiduotų, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Kitą rytą Santa Ana atakavo amerikiečių pozicijas iš flango, nusiuntęs kavaleriją ir dalį pėstininkų į viršų stačiais perėjos šlaitais, o pėstininkai tuo metu atakavo per centrą palei kelią vedantį į Bueno Vistą. Įvyko atkaklus mūšis, kurio metu amerikiečiai buvo arti pralaimėjimo, tačiau buvo išgelbėti kapitono Brekstono Brego vadovaujamų artileristų ugnies ir Džefersono Deiviso misipiečių raitųjų šaulių. Patyręs pralaimėjimą, Santa Ana pasitraukė kitą naktį, palikęs Teilorui kontroliuoti šiaurinę Meksiką. Vėliau šio mūšio sėkmę Teiloras panaudojo 1848 m. JAV prezidento rinkimų kampanijoje.
Skoto kampanija
Vietoje to, kad sustiprintų Teiloro pozicijas tolesniam puolimui, prezidentas Dž. Polkas nusiuntė antrą armiją, vadovaujamą Vinfildo Skoto, laivais prie Verakruso, kad šis įsiveržtų į pagrindinius Meksikos rajonus. Polkas nepasitikėjo Teiloru, kuris, jo manymu, parodė nekompetenciją pasirašydamas paliaubas Monterėjuje. Taip pat į Teilorą prezidentas galėjo žiūrėti kaip į savo politinį konkurentą Baltuosiuose rūmuose.
Pirmą kartą JAV istorijoje besiruošdamas Verakruso apgulčiai Skotas atliko desanto išlaipinimą. Dvylikos tūkstančių savanorių ir kareivių armija sėkmingai iškrovė amuniciją, ginklus ir arklius netoli miesto sienų. Miestą gynė Meksikos generolas Chuanas Moralesas su 3400 kareivių. Mortyros ir jūriniai pabūklai panaudoti griaunant miesto sienas ir siekiant psichologiškai palaužti pasipriešinimą. Miestas atsakė artilerijos ugnimi. Verakrusas pasidavė po dvylikos dienų trukusios apgulties. Amerikiečiai prarado 80 žmonių, o meksiekiečiai – apie 180, iš kurių dalis buvo civiliai. Apgulties metu amerikiečius guldė ir geltonoji karštligė.
Po apgulties Skotas patraukė į Meksiko pusę su 8500 karių. Tuo metu Santa Ana įrenginėjo įtvirtinimus kanjone aplink pagrindinį kelią pusiaukelėje į sostinę netoli Sero Gordo kaimelio. Santa Ana apkasuose dislokavo dvylika tūkstančių kareivių ir artileriją palei kelią, kuriuo kaip manė, turėjo keliauti Skotas. Tačiau pastarasis į priekį pasiuntė 2600 dragūnus ir atidengusi ugnį meksikiečių artilerija per anksti išdavė savo pozicijas. Vietoje to, kad eitų pagrindiniu keliu, Skotas su kariuomene patraukė per laukinę vietovę ant aukštumų išdėstydamas artileriją ir patyliukais supdamas meksikiečius iš flangų. Nors Santa Ana jau buvo informuotas apie amerikiečių pozicijas, jo kariai nebuvo pasiruošę sekusiai atakai. Meksikiečių kariuomenė buvo sutriuškinta. Amerikiečiai neteko apie 400 karių, meksikiečiai apie 1000 ir dar 3000 pakliuvo į nelaisvę.
Gegužės mėnesį Skotas pasiekė Pueblą, tuo metu antrąjį pagal dydį Meksikos miestą. Miestiečiai pasidavė gegužės 15 d. be pasipriešinimo, nes nemėgo prezidento Santa Anos. Po mūšio už Čepultepeką Meksikas liko atviras amerikiečių armijai ir vėliau buvo jų užimtas.
Karo pabaiga
Gvadelupės – Hidalgo sutartis (isp. Tratado de Guadalupe Hidalgo), pasirašyta 1848 m. vasario 2 d. užbaigė JAV – Meksikos karą. Meksika valstijoms perleido Teksasą, taip pat Kaliforniją, Nevadą, Jutą ir dalį dabartinių Kolorado, Arizonos, Naujosios Meksikos ir Vajomingo valstijų teritorijų. Už tai Meksika gavo 18 mln. 250 tūkst. dolerių – pagal 2000 m. vidurio kursą - apie 627 mln. 520 tūkst. dolerių. Kai ratifikavo šią sutartį, išbraukė dešimtą straipsnį. Šiame straipsnyje buvo teigiama, kad JAV pripažįsta meksikiečių ir ispanų žemdirbius, o meksikiečiai gyvenantys užgrobtose teritorijose gaus tokias pat teises kaip ir Amerikos piliečiai.
Priešininkai
Karo metu mirė apie 13 000 JAV kareivių, tačiau tik 1 700 iš jų žuvo mūšiuose. Kiti mirė nuo žaizdų ir ligų. Meksika prarado apie 25 000 žmonių.
Viena iš priežasčių, dėl kurių Meksikos nuostoliai kur kas didesni, buvo prastesnė ginkluotė. Jos armija naudojo dar Napoleono laikų britiškus šautuvus, o amerikiečiai buvo ginkluoti naujausiais JAV pagamintais šautuvais. Be to, meksikiečiai buvo apmokyti šaudyti ginklą laikant ties klubais, o amerikiečiai naudojo pažangesnį ginklo laikymo metodą – buožę atrėmus į petį, kas leido daug taikliau šaudyti.
Didžioji dalis Šv. Patriko bataliono (keli šimtai airių kareivių pasitraukę iš JAV armijos ir perbėgę pas meksikiečius) karių žuvo mūšyje prie Čurubusko. Apie 100 jų pateko į nelaisvę ir buvo pakarti kaip dezertyrai.
Paskutinis išgyvenęs konflikto dalyvis, Ouvenas Tomas Edgaras, mirė 1929 m. rugsėjo 3 d., eidamas 98 metus.
Pasekmės
Meksika prarado apie 1,3 mln. kvadratinių metrų plotą – tai buvo beveik pusė jos teritorijos. Karas sustiprino nacionalinės vienybės jausmą šalyje, kuris buvo išblėsęs po revoliucijos 1821 m.
Karas taip pat sąlygojo naujo tipo politikų atsiradimą, kuriems galiausiai pavyko atsikratyti Santa Anos viešpatavimo ir 1857 m. paskelbti liberalią respubliką. Vieni pirmųjų naujosios respublikos priimtų įsakymų skatino plačių šiaurinių Meksikos teritorijų kolonizavimą, kuo siekta išvengti galimo kitų žemių praradimo.
Prarastose teritorijose gyveno apie 8000 meksikiečių šeimų – apie 1000 Kalifornijoje ir apie 7000 Naujoje Meksikoje. Kai kurie grįžo į Meksiką, bet didžioji dalis pasiliko ir tapo JAV piliečiais.
Iki karo pabaigos likus mėnesiui JAV prezidentas Polkas buvo sukritikuotas Atstovų rūmų. Kritikos gavo ir generolas Teiloras už esą „nereikalingo“ karo palaikymą. Po šios kritikos, kur svarbų vaidmenį atliko Abraomas Linkolnas, sekė detalus karo priežasčių tyrimas Kongrese. Linkolno ataka prieš prezidentą sugadino jo karjerą Ilinojuje, nes čia karas buvo populiarus ir todėl nebuvo perrinktas kitai kadencijai.
Nors vigai prieštaravo karui, 1848 m. prezidento rinkimuose kandidatu iškėlė Zacharijų Teilorą, akcentuodami jo ištikimybę ir slopindami jo veiksmų karo metu kritiką.
Čapulteko parke Meksike pastatytas paminklas šešiems paaugliams kadetams, kurie Čapulteko tvirtovės apgulties metu 1847 m. rugsėjo 18 d. nenorėdami pakliūti į amerikiečių užkariautojų belaisvę nušoko nuo rūmų sienos. Praėjus beveik šimtumečiui po karo, 1947 m. kovo 5 d., JAV prezidentas Haris Trumanas padėjo vainiką prie paminklo pagerbdamas žuvusiuosius.
Bibliografija
| Meksikos istorija |
| Mezoamerika |
| Meksikos, užkariavimas |
| Naujoji Ispanija |
| JAV-Meksikos karas |
Pirminiai šaltiniai
Polk: The Diary of a President, 1845–1849, Covering the Mexican War, the Acquisition of Oregon, and the Conquest of California and the Southwest. edited by Allan Nevins (1929)
- Personal Memoirs of Ulysses S. GrantArchyvuota kopija 2013-07-05 iš Wayback Machine projekto. from Project Gutenberg
Apžvalgos
- Bauer K. Jack. The Mexican War, 1846–1848. Macmillan, 1974.
- Crawford, Mark; Heidler, Jeanne T.; Heidler, David Stephen, eds. Encyclopedia of the Mexican-American War (1999) (ISBN 1-57607-059-X)
- De Voto, Bernard, Year of Decision 1846 (1942)
- Mayers, David; Fernández Bravo, Sergio A., «La guerra con México y los disidentes estadounidenses, 1846–1848» [The War with Mexico and US Dissenters, 1846-48]. Secuencia [Mexico] 2004 (59): 32-70. Issn: 0186-0348
- Meed, Douglas. The Mexican War, 1846–1848 (2003). A short survey.
- Rodríguez Díaz, María Del Rosario. «Mexico’s Vision of Manifest Destiny During the 1847 War» Journal of Popular Culture 2001 35(2): 41-50. Issn: 0022-3840
- Smith, Justin Harvey. The War with Mexico. 2 vol (1919). Pulitzer Prize winner.
Karinė literatūra
- Bauer K. Jack. Zachary Taylor: Soldier, Planter, Statesman of the Old Southwest. Louisiana State University Press, 1985.
- Eisenhower, John. So Far From God: The U.S. War with Mexico, Random House (New York; 1989)
- Frazier, Donald S. The U.S. and Mexico at War, Macmillan (1998)
- Hamilton, Holman, Zachary Taylor: Soldier of the Republic , (1941)
- Johnson, Timothy D. Winfield Scott: The Quest for Military Glory, University Press of Kansas (1998)
- Foos, Paul. A Short, Offhand, Killing Affair: Soldiers and Social Conflict during the Mexican-American War (2002)
- Lewis, Lloyd. Captain Sam Grant (1950)
- Winders, Richard Price. Mr. Polk’s Army Texas A&M Press (College Station, 1997)
Politinė ir diplomatinė literatūra
- Albert J. Beveridge; Abraham Lincoln, 1809–1858. Volume: 1. 1928.
- Brack, Gene M. Mexico Views Manifest Destiny, 1821–1846: An Essay on the Origins of the Mexican War (1975).
- Fowler, Will. Tornel and Santa Anna: The Writer and the Caudillo, Mexico, 1795–1853 (2000)
- Gleijeses, Piero. «A Brush with Mexico» Diplomatic History 2005 29(2): 223–254. Issn: 0145-2096 debates in Washington before war
- Graebner, Norman A. Empire on the Pacific: A Study in American Continental Expansion. New York: Ronald Press, 1955.
- Graebner, Norman A. «Lessons of the Mexican War.» Pacific Historical Review 47 (1978): 325-42.
- Graebner, Norman A. «The Mexican War: A Study in Causation.» Pacific Historical Review 49 (1980): 405-26.
- Krauze, Enrique. Mexico: Biography of Power, Harpers: 1997
- Pletcher David M. The Diplomacy of Annexation: Texas, Oregon, and the Mexican War. University of Missouri Press, 1973.
- Price, Glenn W. Origins of the War with Mexico: The Polk-Stockton Intrigue. University of Texas Press, 1967.
- Robinson, Cecil, The View From Chapultepec: Mexican Writers on the Mexican-American War, University of Arizona Press (Tucson, 1989)
- Ruiz, Ramon Eduardo. Triumph and Tragedy: A History of the Mexican People, Norton 1992
- Schroeder John H. Mr. Polk’s War: American Opposition and Dissent, 1846–1848. University of Wisconsin Press, 1973.
- Sellers Charles G. James K. Polk: Continentalist, 1843–1846 Princeton University Press, 1966.
- Smith, Justin Harvey. The War with Mexico. 2 vol (1919). Pulitzer Prize winner.
- Weinberg Albert K. Manifest Destiny: A Study of Nationalist Expansionism in American History Johns Hopkins University Press, 1935.
- Yáñez, Agustín. Santa Anna: Espectro de una sociedad (1996)
Nuorodos
- The Handbook of Texas Online: Mexican War
- The Mexican War
- Mexican-American War Resources
- Lone Star Internet
- PBS site of US-Mexican war program Archyvuota kopija 2003-10-02 iš Wayback Machine projekto.
- Treaty of Guadalupe Hidalgo and related resources at the U.S. Library of Congress
- Smithsonian teaching aids for «Establishing Borders: The Expansion of the United States, 1846-48»
- Franklin Pierce’s Journal on the March from Vera Cruz Archyvuota kopija 2006-10-27 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos
- Donald Fithian Stevens, Origins of Instability in Early Republican Mexico (1991) p. 11
- Miguel E. Soto, «The Monarchist Conspiracy and the Mexican War» in Essays on the Mexican War ed by Wayne Cutler; Texas A&M University Press. 1986. pp 66-67
- Mexican war globalsecurity.org
- Congressional Globe, 30th Session (1848) pp.93-95
- House Journal, 30th Session (1848) pp.183-184
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Amerikos–Meksikos karas, Kas yra Amerikos–Meksikos karas? Ką reiškia Amerikos–Meksikos karas?
Amerikos Meksikos karasMusis prie VerakrusoData 1846 1848 m Vieta Siaures AmerikaRezultatas Meksikos teritoriju praradimasPriezastis Teritorines JAV pretenzijosKonflikto salysJAV MeksikaVadovai ir kariniai vadaiJames K Polk Zachary Taylor Joaquin ReaPajegos73 532 82 000Nuostoliai18 130 35 000 Amerikos Meksikos karas 1846 1848 m JAV ir Meksikos karinis konfliktas Meksikoje sį kara vadina Siaures Amerikos intervencija bei 47 uju metu karu JAV jis zinomas kaip Meksikos karas Karas kilo del teritoriniu gincu tarp JAV ir Meksikos po to kai JAV 1845 m aneksavo Teksasa Dar 1836 m Teksasas paskelbe savo nepriklausomybe nuo Meksikos ir ginklu ja apgyne taciau Meksikos vyriausybe jos niekada nepripazino ir Teksasa laike savo maistaujancia teritorija Teksaso nepriklausomybe Meksika pripazino tik tada kai jis faktiskai įejo į JAV sudetį taciau sieke kad jis butu laikomas nepriklausoma valstybe o ne JAV sudetine dalimi Karo priezastimi tapo gincas del teritorijos tarp Nueseso ir Rio Grandes upiu JAV reikalavo kad si teritorija įeitu į jos sudetį kartu su Teksasu o Meksika teige kad si teritorija niekada nebuvo Teksaso dalis todel yra ir liks neatskiriama Meksikos dalimi Teksaso aneksija ir karas su Meksika sukele priestaringa amerikieciu visuomenes reakcija Daugelis demokratu JAV palaike kara o daugelis vigu jam nepritare Meksikoje karas buvo nacionalines garbes reikalas Svarbiausios karo pasekmes dideles Meksikos teritorijos perleidimas JAV Buvo atiduotos Aukstutines Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijos dabartiniu Kalifornijos Naujosios Meksikos Arizonos Nevados ir Jutos zemes Amerikos politikai kelerius metus svarste del vergoves statuso naujosiose teritorijose kol galiausiai ryzosi 1850 metu kompromisui tik Kalifornija buvo pripazinta teritorija be vergoves Meksika po karo eme stiprinti siauriniu teritoriju kolonizacija noredama isvengti tolimesniu praradimu Karo prielaidosMeksikos respublikos teritorija 1835 1846 m Rozine spalva pazymeti maistaujantys regionai Iki Amerikos Meksikos karo Aukstutines Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijos buvo neblogai zinomos amerikieciu medziotojams tyrinetojams ir pirkliams kurie daznai naudojosi Santa Fe keliu jungianciu Misurį ir Santa Fe bei Kalifornijos keliu amerikieciu laivai keisdavo savo prekes į kailius ir mesa visoje Kalifornijos pakranteje Visos sios teritorijos buvo dalis nepriklausomos Meksikos respublikos jau 25 is metus o iki tol priklause Ispanijos kolonijai Naujajai Ispanijai Po to kai 1803 m JAV nusipirko is Prancuzijos Luiziana amerikieciu naujakuriai eme keltis į vakarus į ispanu teritorija is dalies skatinami JAV vyriausybes Kai Meksika eme kontroliuoti sias teritorijas kraustymasis tesesi Meksikos vyriausybes santykiai su naujakuriais nebuvo geri is dalies todel kad jie buvo protestantais oficialiai katalikiskoje Meksikoje Kai Meksika panaikino vergove kai kurie imigrantai is JAV atsisake laikytis tokio įstatymo Persikeleliai reiske nepasitenkinima centrines vyriausybes valdymu sioje teritorijoje ir tai sukele Teksaso revoliucija Naujajai Meksikos vyriausybei kur buvo susilpnejusi ir faktiskai bankrutavusi po Meksikos nepriklausomybes karo sunkiai sekesi valdyti nutolusias siaurines teritorijas Teksaso respublika Teksaso respublika 1836 1846 m Po 1836 m karo Teksasas nugalejes Meksikos kariuomene vadovaujama Antonio Lopez Santa Anos isp Antonio de Padua Maria Severino Lopez de Santa Anna y Perez de Lebron tapo nepriklausomu Meksika niekada nepripazino Teksaso respublikos ir skelbe apie savo ketinimus is naujo uzimti atskilusia provincija Per desimtmetį praejusį po karo Teksasas sutvirtino savo respublikos statusa uzmezges diplomatinius santykius su Didziaja Britanija ir JAV Didzioji dalis teksasieciu buvo uz prisijungima prie Jungtiniu Valstiju taciau pries vergove nusistatucios valstijos bijojo kad priemus dar viena vergvaldine valstija jegu balansas pakryps Pietu pusei Todel Teksaso priemimas buvo vilkinamas beveik desimt metu kol 1845 m jis galiausiai tapo 28 aja valstija Meksikos vyriausybe pareiske kad jos maistingos provincijos prijungimas prie JAV yra neteisetas ir tai yra kisimasis į Meksikos valstybes vidaus reikalus Įtakingiausios Europos valstybes visu pirma Jungtine Karalyste ir Prancuzija pripazino Teksaso suverenuma ir ragino Meksika nesivelti į kara Britanijos tarpininku pastangos buvo bevaises nes tarp Britanijos ir JAV taip pat buvo gincu del Oregono sienu 1845 m naujai isrinktas JAV prezidentas Dzeimsas Polkas į Meksika nusiunte diplomata Dzona Slaidela deretis del Aukstutines Kalifornijos ir Naujosios Meksikos pirkimo Amerikieciai norejo kad Kalifornija sutrukdytu britaniskoms ambicijoms siame regione ir trosko tureti uosta prie Ramiojo vandenyno leidziancio dalyvauti pelningoje prekyboje su Azija Polkas įpareigojo Slaidela atleisti Meksikai skolas bei pasiulyti dar nuo 25 iki 30 milijonu doleriu uz sias dvi teritorijas Meksika nebuvo linkusi deretis su Slaidelu jis Meksike nebuvo priimtas su dziaugsmu Be to deretis vyriausybe negalejo ir del politinio nestabilumo salyje 1846 m salies prezidentas keitesi keturis kartus gynybos ministras 6 kartus o finansu ministras net 16 kartu Daugelis politiniu veikeju ar grupuociu kurios sieke valdzios ar ja is tikro turejo buvo nusiteikusios kariauti su JAV Kitaip manantys politikai ar norintys deretis buvo kaltinami net salies isdavyste Prezidentas Chose Choakina de Erera norejes deretis su Slaidelu buvo apkaltintas isdavyste ir nuverstas Į valdzia atejo nacionalistiskai nusiteikusi vyriausybe vadovaujama generolo Mariano Paredes i Arilaga kuri vel pareiske pretenzijas į Teksasa Suerzintas Slaidelas isvyko įsitikines kad Meksika turi buti nubausta Kariniu veiksmu pradzia Meksika niekada nepripazinusi Teksaso nepriklausomybes paskelbe kad Teksaso ir Meksikos siena eina palei Nueceso upe kuri teka apie 150 myliu į siaure nuo Rio Grandes upes Tuo tarpu JAV remdamasi 1836 m pasirasyta tarp Meksikos ir Teksaso paskelbe kad siena eina palei Rio Grande Meksika teige kad generolas Santa Ana susitarima pasirase budamas teksasieciu nelaisveje ne savo valia todel jis laikytinas negaliojanciu Negana to Meksika teige kad jis neturejo įgaliojimu vesti derybu ir pasirasineti sutarciu Meksikos vyriausybe taip ir neratifikavo sios sutarties Po to kai 1846 m Teksasas buvo prijungtas prie JAV prezidentas Dz Polkas nusiunte kariuomene vadovaujama generolo Zakarijaus Teiloro tikedamas pajudinti sienos klausimo sprendima Z Teiloras ignoravo oficialius meksikieciu reikalavimus atitraukti kariuomene prie Nueceso upes ir pradejo įtvirtinimu veliau pavadintu Brauno fortu prie Rio Grandes priesais meksikieciu miestelį Matomorosa statybas Meksikos kariuomene vadovaujama generolo Mariano Aristos ruosesi karui 1846 m balandzio 24 d dvieju tukstanciu meksikieciu raiteliu burys atakavo 63 amerikieciu kuopa į siaure nuo Rio Grandes upes zuvo 11 amerikieciu isgyvene atsitrauke ir sugebejo grįzti į Brauno forta Sis ispuolis buvo pavadintas Torntono byla Geguzes 3 d meksikieciu artilerija is Matamoroso miestelio apsaude Brauno forta Pastarasis atsake savo pabuklu ugnimi Apsaudymas truko penkias dienas ir stiprejo Meksikos kariuomenei palaipsniui apsupant forta Apsaudymo metu zuvo du amerikieciu kareiviai tarp ju ir Dzeikobas Braunas kurio garbei ir buvo pavadintas fortas Geguzes 8 d į pagalba su 2400 kareiviu atvyko Zakarijus Teiloras Taciau Arista patrauke į siaure ir uzkirto jam kelia su savo 3400 zmoniu prie Palo Alto Amerikieciai naudojo naujo tipo vadinamaja skrajojancia artilerija lengvas mobilias patrankas sumontuotas ant sasi ir traukiamas arkliu Amerikieciu artileristai jodavo ant tu paciu arkliu kurie trauke patrankas Amerikieciu artilerija niokojo meksikieciu gretas o sie atsake artilerijos ugnimi ir pavieniais kavaleristu ispuoliais Lengvoji artilerija demoralizavo meksikieciu armija naktį jie atsitrauke į tolima senos isdziuvusios upes vagos puse kuri sudare naturalia priedanga Taciau tuo pat metu armija issisklaide ir rysys tarp jos daliu buvo prastas Kita diena abi puses susitiko artimoje kovoje Amerikieciams pavyko uzgrobti meksikieciu artilerija kas priverte juos trauktis Atsitraukimas galiausiai pavirto chaotisku begimu Del vietoves ypatumu ir armijos issisklaidymo Aristai nebepavyko surinkti besitraukianciu kariu Meksikieciai patyre didelius nuostolius buvo priversti palikti savo artilerija ir gurguoles su provizija Besikeliantys armijos likuciai per Rio Grande dar buvo apsaudyti is Brauno forto Karo paskelbimas 1846 m geguzes 11 d pranesimas JAV kongresui skelbe kad Meksika įsiverze į musu teritorija ir praliejo amerikieciu krauja amerikieciu zemeje Kongreso posedzio metu didziule dauguma buvo nubalsuota uz karo paskelbima Demokratai vieningai palaike kara 14 vigu balsavo pries JAV kara paskelbe 1846 m geguzes 13 d Meksika geguzes 23 d Vigu partija tiek siaureje tiek pietuose is esmes buvo pries kara Tuo tarpu demokratai jį reme Vigas Abraomas Linkolnas gincijo karo paskelbimo teisetuma ir reikalavo patikrinti vieta kur buvo uzpultas Torntono burys ir kurioje vietoje buvo pralietas amerikieciu kraujas Paskelbus kara amerikieciu kariuomene įsiverze į Meksikos teritorija dviem pagrindinemis kryptimis Karine JAV vadovybe pasiunte kavalerija vadovaujama Stiveno Kirnio uzimti vakarine Meksika nuo Livenvorto forto Kavalerijai į pagalba buvo nusiustas Ramiojo vandenyno laivynas vadovaujamas Dzono Sloto Amerikieciai nerimavo kad zemiu okupacijai gali ryztis ir Didzioji Britanija Dar dviem daliniams kuriems vadovavo Dzonas Vulas ir Zakarijus Teiloras buvo įsakyta uzimti kaip įmanoma daugiau Meksikos teritorijos į pietus nuo Monterejaus miesto Karas KalifornijojePirmoji Kalifornijos respublikos Meskos veliava XIX a viduryje siaurines Meksikos regionai Aukstutine Kalifornija ir Naujoji Meksika buvo itin retai apgyvendinti kolonijos buvo nedideles ir jas viena nuo kitos skyre didziuliai atstumai Nepaisant to siu koloniju gyventoju ispanu palikuoniu ir ju kultura peremusiu indenu bei amerikieciu buvo daugiau nei vietiniu indenu 1846 m birzelio 14 d 30 amerikieciu naujakuriu Sonomoje po naktinio susitikimo sueme ir įkalino papulkininkį Mariano Gvadelupe Valieho ir paskelbe nepriklausomybe Sios trumpalaikes respublikos įtaka niekada nesieke toliau Sonomos ir aplinkiniu sriciu Amerikos kariuomenes kapitonas Dzonas Frimontas su kareiviais atvyko į Sonoma birzelio 25 d ir organizavo maistininku grupe pasivadinusia Kalifornijos batalionu Liepos 7 d Kalifornijos vandenyno pakranteje laivynas vadovaujamas Dzono Sloto pareiske teises į Montereju ir faktiskai eme kontroliuoti Kalifornija Veliau liepos 15 d vadovavima perdave komandorui Robertui Stoktonui 1846 m rugpjucio 13 d amerikieciu karines juru pajegos issilaipino Los Andzele ir nesulauke jokio pasipriesinimo iskele JAV veliava Taciau ziaurus kariniai įstatymai įvesti kapitono Arcibaldo Gilspio faktinio Los Andzelo valdytojo sukele gyventoju nepasitenkinima ir kilo maistas kuriam vadovavo meksikieciu patriotas Kalifornijoje Chose Marija Floresomas Nedidele Gilspio įgula buvo isvyta jau rugpjucio 23 d o jo paties buvo pasigaileta su salyga kad jis nedelsdamas paliks Kalifornija Stoktonas suzinojes apie sukilima Kalifornijoje pasiunte kapitona Viljama Mervina su laivu į San Pedro miesta Mervinas su 350 kariu issilaipino 1846 m spalio 7 d Gilespis tik juos isvydes sulauze paliaubas su kalifornieciais Nauja ekspedicija skubiai isvyko į Los Andzela tikedamasi pergales Susidurime pavadintame Mociutes sautuvo musiu įsiaudrine kalifornieciai vadovaujami Chose Antonio Karilio Mervino jureivius pasitiko suviais is vienos patrankos Sie suviai sukele panika tarp amerikieciu ir jie pasitrauke į savo laiva Savanna kur meksikieciai negalejo ju pasiekti Sios kautynes dar zinomos kaip Musis uz Domingeso ranca Jo metu zuvo 14 amerikieciu o meksikieciai nuostoliu nepatyre Kai atvyko amerikieciu pastiprinimas kalifornieciai pasinaudoje naktimi pasitrauke Komandoras Stoktonas su dideliu pastiprinimu issilaipino San Diege Tuo metu generolas Stivenas Kirnis su Vakaru armija apie 1700 kareiviu pasieke Santa Fe Naujoje Meksikoje ir uzeme miesta Po to Kirnis su gerokai mezesniu buriu apie 300 dragunu patrauke palei Gilo upes slenį per dykuma į Kalifornija Po sio zygio buryje liko tik apie 150 kariu Generola Kirnį dezinformavo vietiniai amerikieciu naujakuriai tarp ju ir garsus zvalgas Kitas Sarsonas teigdami kad kalifornieciai is principo yra bailiai ir greiciausiai begs nei stos kautis Kirni suzinojo kad Andresas Piko ir jo sukileliai is Pietu Kalifornijos yra netoliese 1846 m gruodzio 6 d generolas Kirnis ir Vakaru armija papildyta kapitono Gilspio zmonemis įsivele į musį su mazesniu nei 150 zmoniu meksikieciu buriu San Paskualio vietoveje Meksikieciu raiteliai buvo pranasesni uz amerikiecius metydami ant ju lasus griaudami nuo arkliu ir vilkdami zeme kol aukos nemirdavo arba badydavo juos ilgomis kalifornietiskomis ietimis Arcibaldas Gilspis buvo kelis kartus suzeistas generolui Kirniui taip pat kliuvo su ietimi Is 150 amerikieciu kareiviu 18 zuvo ir 13 buvo suzeista Sis musis buvo lemiamas amerikieciu pralaimejimas po kurio jie atsisake planu uzimti Kalifornija 1846 m lapkricio 16 d įvyko dar vienas musis netoli nuo dabartinio Salinas Veli Kalifornieciai vadovaujami Choakimo de la Tores paeme į nelaisve amerikieciu konsula Tomasa Oliverį Larkina ir laike jį kaip karo belaisvį Apie 100 kareiviu kuriems vadovavo Blufordas Tompsonas ir Carlzas Burua sutiko apie 130 ies meksikieciu burį vadovaujama Manuelio de Chesusa ir Choakimo de la Tores Musis truko 20 minuciu kurio metu meksikieciai nukove 5 amerikiecius tarp ju ir kapitona Burua ir dar kelis suzeide Stoktonas atvykes į pietu Kalifornija susijunge su jureiviais ir laimejo du nedidelius musius kuriu deka eme kontroliuoti San Diega ir Los Andzela Kauengos susitarimas buvo pasirasytas 1847 m sausio 13 d tarp Dzono Carlzo Frymonto ir generolo Andreso Piko ir uzbaige karinį konflikta Kalifornijos teritorijoje Karas Meksikos siaures rytuoseMusis prie Monterejaus Pralaimejimai prie Palo Alto ir de la Palmos slenyje sukele politine betvarke Meksikoje kuria Antonio Lopez Santa Ana panaudojo savo politines karjeros atgaivinimui ir grįzo is savanoriskos tremties is Kubos Jis amerikieciams pazadejo kad jei jį praleis pro blokada jis susitars del taikos sudarymo ir parduos Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijas JAV Taciau atvykes į Meksika sulauze susitarima ir remdamasis savo karine patirtimi pasiule savo paslaugas Meksikos vyriausybei Kai Santa Anas buvo paskirtas generolu jis vel isdave tik sį karta savo vyriausybe ir uzgrobe valdzia pasiskelbdamas prezidentu Dideles pajegos vadovaujamos Zacharijaus Teiloro persikele per Rio Grandes upe Jis uzeme Matomoroso miestelį veliau Kamargo cia kurį laika stovejo nes dalis kareiviu susirgo viena is daugelio ligu po to patrauke į pietus ir blokavo Monterejaus miesta Musis del Monterejaus buvo itin kruvinas abi puses patyre nemazu nuostoliu Amerikieciu lengvoji artilerija pasirode neefektyvi pries akmeninius miesto įtvirtinimus Meksikos kareiviai vadovaujami generolo Pedro de Ampudja ir Sv Patriko batalionas airiai katalikai palike amerikieciu armija ir pereje pas meksikiecius gerai gyne miesta Nepaisant to pestininku padalinys ir Teksaso reindzeriai sugebejo uzimti keturias kalvas į vakarus nuo miesto kartu su sunkiaja artilerija Tai leido amerikieciams atakuoti miesta is vakaru ir rytu Pateke į miesta uziminejo nama po namo kiekviena isvalydavo padegamuju sprogmenu pagalba kuriuos naudojo kaip granatas Galiausiai Ampudja su savo zmonemis buvo apsupti centrineje aiksteje kur teko deretis Teiloras sutiko kad meksikieciu kariai evakuotusi is miesto ir po 8 iu savaiciu paliaubu atvyktu perduoti miesta Spaudziamas Vasingtono Teiloras sulauze paliaubas ir uzeme Saltilio miesta į pietus nuo Monterejaus Santa Ana atsakingu uz miestu praradima paskelbe Ampudja ir pazemines jį pareigose issiunte vadovauti nedideliam artilerijos batalionui 1847 m vasario 22 d Santa Ana asmeniskai kartu su 20 tukstanciu kariu armija isvyko kautis su Teiloru Sis įsitvirtino apkasuose kalnu perejoje netoli nuo Buenos Vistos sodybos su 4600 kareiviu Meksikieciu armijoje vyko masinis dezertyravimas ir į vieta Santa Ana atvyko tik su 15 tukstanciu kariu Ta pacia naktį jis pareikalavo kad amerikieciai pasiduotu taciau gavo neigiama atsakyma Kita ryta Santa Ana atakavo amerikieciu pozicijas is flango nusiuntes kavalerija ir dalį pestininku į virsu staciais perejos slaitais o pestininkai tuo metu atakavo per centra palei kelia vedantį į Bueno Vista Įvyko atkaklus musis kurio metu amerikieciai buvo arti pralaimejimo taciau buvo isgelbeti kapitono Brekstono Brego vadovaujamu artileristu ugnies ir Dzefersono Deiviso misipieciu raituju sauliu Patyres pralaimejima Santa Ana pasitrauke kita naktį palikes Teilorui kontroliuoti siaurine Meksika Veliau sio musio sekme Teiloras panaudojo 1848 m JAV prezidento rinkimu kampanijoje Skoto kampanijaMusis uz Cepulteko tvirtove Vietoje to kad sustiprintu Teiloro pozicijas tolesniam puolimui prezidentas Dz Polkas nusiunte antra armija vadovaujama Vinfildo Skoto laivais prie Verakruso kad sis įsiverztu į pagrindinius Meksikos rajonus Polkas nepasitikejo Teiloru kuris jo manymu parode nekompetencija pasirasydamas paliaubas Monterejuje Taip pat į Teilora prezidentas galejo ziureti kaip į savo politinį konkurenta Baltuosiuose rumuose Pirma karta JAV istorijoje besiruosdamas Verakruso apgulciai Skotas atliko desanto islaipinima Dvylikos tukstanciu savanoriu ir kareiviu armija sekmingai iskrove amunicija ginklus ir arklius netoli miesto sienu Miesta gyne Meksikos generolas Chuanas Moralesas su 3400 kareiviu Mortyros ir juriniai pabuklai panaudoti griaunant miesto sienas ir siekiant psichologiskai palauzti pasipriesinima Miestas atsake artilerijos ugnimi Verakrusas pasidave po dvylikos dienu trukusios apgulties Amerikieciai prarado 80 zmoniu o meksiekieciai apie 180 is kuriu dalis buvo civiliai Apgulties metu amerikiecius gulde ir geltonoji karstlige Po apgulties Skotas patrauke į Meksiko puse su 8500 kariu Tuo metu Santa Ana įrenginejo įtvirtinimus kanjone aplink pagrindinį kelia pusiaukeleje į sostine netoli Sero Gordo kaimelio Santa Ana apkasuose dislokavo dvylika tukstanciu kareiviu ir artilerija palei kelia kuriuo kaip mane turejo keliauti Skotas Taciau pastarasis į priekį pasiunte 2600 dragunus ir atidengusi ugnį meksikieciu artilerija per anksti isdave savo pozicijas Vietoje to kad eitu pagrindiniu keliu Skotas su kariuomene patrauke per laukine vietove ant aukstumu isdestydamas artilerija ir patyliukais supdamas meksikiecius is flangu Nors Santa Ana jau buvo informuotas apie amerikieciu pozicijas jo kariai nebuvo pasiruose sekusiai atakai Meksikieciu kariuomene buvo sutriuskinta Amerikieciai neteko apie 400 kariu meksikieciai apie 1000 ir dar 3000 pakliuvo į nelaisve Geguzes menesį Skotas pasieke Puebla tuo metu antrajį pagal dydį Meksikos miesta Miestieciai pasidave geguzes 15 d be pasipriesinimo nes nemego prezidento Santa Anos Po musio uz Cepultepeka Meksikas liko atviras amerikieciu armijai ir veliau buvo ju uzimtas Karo pabaigaTeritorijos kurias Meksika perleido JAV Gvadelupes Hidalgo sutartimi 1848 m Gvadelupes Hidalgo sutartis isp Tratado de Guadalupe Hidalgo pasirasyta 1848 m vasario 2 d uzbaige JAV Meksikos kara Meksika valstijoms perleido Teksasa taip pat Kalifornija Nevada Juta ir dalį dabartiniu Kolorado Arizonos Naujosios Meksikos ir Vajomingo valstiju teritoriju Uz tai Meksika gavo 18 mln 250 tukst doleriu pagal 2000 m vidurio kursa apie 627 mln 520 tukst doleriu Kai ratifikavo sia sutartį isbrauke desimta straipsnį Siame straipsnyje buvo teigiama kad JAV pripazįsta meksikieciu ir ispanu zemdirbius o meksikieciai gyvenantys uzgrobtose teritorijose gaus tokias pat teises kaip ir Amerikos pilieciai PriesininkaiKaro metu mire apie 13 000 JAV kareiviu taciau tik 1 700 is ju zuvo musiuose Kiti mire nuo zaizdu ir ligu Meksika prarado apie 25 000 zmoniu Viena is priezasciu del kuriu Meksikos nuostoliai kur kas didesni buvo prastesne ginkluote Jos armija naudojo dar Napoleono laiku britiskus sautuvus o amerikieciai buvo ginkluoti naujausiais JAV pagamintais sautuvais Be to meksikieciai buvo apmokyti saudyti ginkla laikant ties klubais o amerikieciai naudojo pazangesnį ginklo laikymo metoda buoze atremus į petį kas leido daug taikliau saudyti Didzioji dalis Sv Patriko bataliono keli simtai airiu kareiviu pasitrauke is JAV armijos ir perbege pas meksikiecius kariu zuvo musyje prie Curubusko Apie 100 ju pateko į nelaisve ir buvo pakarti kaip dezertyrai Paskutinis isgyvenes konflikto dalyvis Ouvenas Tomas Edgaras mire 1929 m rugsejo 3 d eidamas 98 metus PasekmesPaminklas kadetams herojams Capulteko parke Meksike Meksika prarado apie 1 3 mln kvadratiniu metru plota tai buvo beveik puse jos teritorijos Karas sustiprino nacionalines vienybes jausma salyje kuris buvo isbleses po revoliucijos 1821 m Karas taip pat salygojo naujo tipo politiku atsiradima kuriems galiausiai pavyko atsikratyti Santa Anos viespatavimo ir 1857 m paskelbti liberalia respublika Vieni pirmuju naujosios respublikos priimtu įsakymu skatino placiu siauriniu Meksikos teritoriju kolonizavima kuo siekta isvengti galimo kitu zemiu praradimo Prarastose teritorijose gyveno apie 8000 meksikieciu seimu apie 1000 Kalifornijoje ir apie 7000 Naujoje Meksikoje Kai kurie grįzo į Meksika bet didzioji dalis pasiliko ir tapo JAV pilieciais Iki karo pabaigos likus menesiui JAV prezidentas Polkas buvo sukritikuotas Atstovu rumu Kritikos gavo ir generolas Teiloras uz esa nereikalingo karo palaikyma Po sios kritikos kur svarbu vaidmenį atliko Abraomas Linkolnas seke detalus karo priezasciu tyrimas Kongrese Linkolno ataka pries prezidenta sugadino jo karjera Ilinojuje nes cia karas buvo populiarus ir todel nebuvo perrinktas kitai kadencijai Nors vigai priestaravo karui 1848 m prezidento rinkimuose kandidatu iskele Zachariju Teilora akcentuodami jo istikimybe ir slopindami jo veiksmu karo metu kritika Capulteko parke Meksike pastatytas paminklas sesiems paaugliams kadetams kurie Capulteko tvirtoves apgulties metu 1847 m rugsejo 18 d nenoredami pakliuti į amerikieciu uzkariautoju belaisve nusoko nuo rumu sienos Praejus beveik simtumeciui po karo 1947 m kovo 5 d JAV prezidentas Haris Trumanas padejo vainika prie paminklo pagerbdamas zuvusiuosius BibliografijaMeksikos istorijaMezoamerikaMeksikos uzkariavimasNaujoji IspanijaJAV Meksikos karasPirminiai saltiniai Polk The Diary of a President 1845 1849 Covering the Mexican War the Acquisition of Oregon and the Conquest of California and the Southwest edited by Allan Nevins 1929 Personal Memoirs of Ulysses S GrantArchyvuota kopija 2013 07 05 is Wayback Machine projekto from Project GutenbergApzvalgos Bauer K Jack The Mexican War 1846 1848 Macmillan 1974 Crawford Mark Heidler Jeanne T Heidler David Stephen eds Encyclopedia of the Mexican American War 1999 ISBN 1 57607 059 X De Voto Bernard Year of Decision 1846 1942 Mayers David Fernandez Bravo Sergio A La guerra con Mexico y los disidentes estadounidenses 1846 1848 The War with Mexico and US Dissenters 1846 48 Secuencia Mexico 2004 59 32 70 Issn 0186 0348 Meed Douglas The Mexican War 1846 1848 2003 A short survey Rodriguez Diaz Maria Del Rosario Mexico s Vision of Manifest Destiny During the 1847 War Journal of Popular Culture 2001 35 2 41 50 Issn 0022 3840 Smith Justin Harvey The War with Mexico 2 vol 1919 Pulitzer Prize winner Karine literatura Bauer K Jack Zachary Taylor Soldier Planter Statesman of the Old Southwest Louisiana State University Press 1985 Eisenhower John So Far From God The U S War with Mexico Random House New York 1989 Frazier Donald S The U S and Mexico at War Macmillan 1998 Hamilton Holman Zachary Taylor Soldier of the Republic 1941 Johnson Timothy D Winfield Scott The Quest for Military Glory University Press of Kansas 1998 Foos Paul A Short Offhand Killing Affair Soldiers and Social Conflict during the Mexican American War 2002 Lewis Lloyd Captain Sam Grant 1950 Winders Richard Price Mr Polk s Army Texas A amp M Press College Station 1997 Politine ir diplomatine literatura Albert J Beveridge Abraham Lincoln 1809 1858 Volume 1 1928 Brack Gene M Mexico Views Manifest Destiny 1821 1846 An Essay on the Origins of the Mexican War 1975 Fowler Will Tornel and Santa Anna The Writer and the Caudillo Mexico 1795 1853 2000 Gleijeses Piero A Brush with Mexico Diplomatic History 2005 29 2 223 254 Issn 0145 2096 debates in Washington before war Graebner Norman A Empire on the Pacific A Study in American Continental Expansion New York Ronald Press 1955 Graebner Norman A Lessons of the Mexican War Pacific Historical Review 47 1978 325 42 Graebner Norman A The Mexican War A Study in Causation Pacific Historical Review 49 1980 405 26 Krauze Enrique Mexico Biography of Power Harpers 1997 Pletcher David M The Diplomacy of Annexation Texas Oregon and the Mexican War University of Missouri Press 1973 Price Glenn W Origins of the War with Mexico The Polk Stockton Intrigue University of Texas Press 1967 Robinson Cecil The View From Chapultepec Mexican Writers on the Mexican American War University of Arizona Press Tucson 1989 Ruiz Ramon Eduardo Triumph and Tragedy A History of the Mexican People Norton 1992 Schroeder John H Mr Polk s War American Opposition and Dissent 1846 1848 University of Wisconsin Press 1973 Sellers Charles G James K Polk Continentalist 1843 1846 Princeton University Press 1966 Smith Justin Harvey The War with Mexico 2 vol 1919 Pulitzer Prize winner Weinberg Albert K Manifest Destiny A Study of Nationalist Expansionism in American History Johns Hopkins University Press 1935 Yanez Agustin Santa Anna Espectro de una sociedad 1996 NuorodosVikiteka Amerikos Meksikos karas vaizdine ir garsine medziagaThe Handbook of Texas Online Mexican War The Mexican War Mexican American War Resources Lone Star Internet PBS site of US Mexican war program Archyvuota kopija 2003 10 02 is Wayback Machine projekto Treaty of Guadalupe Hidalgo and related resources at the U S Library of Congress Smithsonian teaching aids for Establishing Borders The Expansion of the United States 1846 48 Franklin Pierce s Journal on the March from Vera Cruz Archyvuota kopija 2006 10 27 is Wayback Machine projekto IsnasosDonald Fithian Stevens Origins of Instability in Early Republican Mexico 1991 p 11 Miguel E Soto The Monarchist Conspiracy and the Mexican War in Essays on the Mexican War ed by Wayne Cutler Texas A amp M University Press 1986 pp 66 67 Mexican war globalsecurity org Congressional Globe 30th Session 1848 pp 93 95 House Journal 30th Session 1848 pp 183 184 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu