Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Centrinė Amerika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Centrinė Amerika arba Vidurio Amerika, Šiaurės Amerikos žemyno pietinė dalis (į pietryčius nuo Tehuantepeko sąsmaukos). Šiaurės rytuose ją skalauja Atlanto vandenyno Meksikos įlanka ir Karibų jūra, pietvakariuose – Ramusis vandenynas. Pietryčiuose (ties ) Centrinė Amerika susisiekia su Pietų Amerika. Centrinės Amerikos ilgis apie 2200 km, plotis svyruoja nuo 48 km iki 960 km, plotas 523,780 km². Centrinę Amerika sudaro:
- Belizas
- Gvatemala
- Hondūras
- Salvadoras
- Nikaragva
- Kosta Rika
- Panama
Dažnai Centrinei Amerikai priskiriama ir Meksika ar bent jau jos dalis (Jukatano pusiasalis).
Kai kada regionui priskiriamos ir Karibų jūros salos.
Gyventojai – kreolai, indėnai ir metisai; vyraujanti oficiali kalba – ispanų, vienintelė išimtis Belizas, kuriame kalbama anglų kalba. Yra kalbančių indėnų kalbomis, tačiau šios dažnai neturi oficialios kalbos statuso.
Geografija
Ramiojo vandenyno krantas šiaurės vakaruose tiesus, toliau į pietryčius – raižytas. Atlanto vandenyno pakrantėje – didelis Jukatano pusiasalis. Jo pietryčiuose giliai į sausumą įsiterpia Hondūro įlanka. Visos didžiosios Centrinės Amerikos žemumos – Tabasko, Jukatano, Moskitų Kranto – yra Atlanto vandenyno pakrantėje. Ramiojo vandenyno pakrantėje žemumų juosta siaura. Išilgai Centrinės Amerikos eina Kordiljerų kalnai, susiformavę kainozojaus eroje, juose dar ir dabar gausu veikiančių vulkanų, dažni žemės drebėjimai. Centrinės Amerikos Kordiljerus sudaro trys išilginiai gūbriai. Ilgiausias iš jų, nutįsęs per visą Centrinę Ameriką, – Vulkaninė (Ramiojo vandenyno) Siera, iš visų 3 gūbrių jis ir aukščiausias (Tachumulko vulkano aukštis 4217 m, Takanos – 4117 m). Kalnuose randama aukso, sidabro, švino, stibio, sieros, Centrinės Amerikos vakaruose – naftos.
Upės trumpos, bet vandeningos. Ramiojo vandenyno baseino upės žiemą nusenka. Jukatano šiaurėje, klintinėje lygumoje, upių beveik nėra. Didžiausi ežerai: Nikaragvos (~8000 km²) ir Managvos (Nikaragvoje), Isabalio (Gvatemaloje). Dirvožemiai ir augalija išsidėstę vertikaliosiomis zonomis. Atlanto pusėje iki 800 m aukščio dirvožemiai latentiniai, sujaurėję, auga drėgnieji tropiniai miškai su palmėmis ir vertingomis medžių rūšimis, daugybė lianų.
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Centrinės Amerikos istorija.
Iki europiečių pasirodymo klestėjo vietinės civilizacijos (Majai).
Nuo XVI a. pradžios iki XIX a. pr. didžioji Centrinės Amerikos dalis priklausė ispanų kolonijoms. Panama buvo ispanų kolonijos Naujosios Granados dalis, o likusi ispanų Centrinė Amerika (čia kalbama tik apie žemyninę Centrinę Ameriką) – Naujosios Ispanijos. Dvi kolonijas rytinėje pakrantėje turėjo anglai: tai buvo Belizas ir Moskitų Krantas.
Napoleonui nukariavus Ispaniją, ispanų kolonijos gavo nepriklausomybę, Panama buvo Kolumbijos dalis, o likusios buvusios ispanų valdos (be Meksikos, kuri tapo nepriklausoma kaip Meksika) sudarė Jungtines Centrinės Amerikos provincijas. Ši šalis vėliau suskilo į nepriklausomas valstybes, kurios egzistuoja ir dabar. Čiapas prisijungė prie Meksikos. Panama priklausė Kolumbijai, tačiau vėliau įtakojant JAV, kuri ten norėjo statyti kanalą sujungti Ramiajam vandenynui su Atlantu (Panamos kanalas), Panama atsiskyrė nuo Kolumbijos ir tapo nepriklausoma. Belizas įgavo nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės, tuo tarpu kita buvusi anglų kolonija – Moskitų krantas – dabar yra Nikaragvos teritorijos dalis.
Klimatas
Centrinės Amerikos klimatą lemia jos padėtis atogrąžose. Žemumose šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra 27–28 °C, šalčiausio – nuo 21–24 °C šiaurėje iki 26 °C pietuose. Šiaurės rytų šlaituose gausiai lyja ištisus metus, per metus iškrenta 1500–7000 mm kritulių, didesnė dalis pietinėje dalyje. Ramiojo vandenyno pakrantėje žiemą būna sausra (šiaurėje 6–7 mėn., pietuose 3 mėn.), kritulių per metus 1000–1700 mm. Tarpukalnių daubose ir Jukatano šiaurės vakarų dalyje kritulių iki 500 mm per metus.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Centrinė Amerika, Kas yra Centrinė Amerika? Ką reiškia Centrinė Amerika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Centrine Amerika arba Vidurio Amerika Siaures Amerikos zemyno pietine dalis į pietrycius nuo Tehuantepeko sasmaukos Siaures rytuose ja skalauja Atlanto vandenyno Meksikos įlanka ir Karibu jura pietvakariuose Ramusis vandenynas Pietryciuose ties Centrine Amerika susisiekia su Pietu Amerika Centrines Amerikos ilgis apie 2200 km plotis svyruoja nuo 48 km iki 960 km plotas 523 780 km Centrine Amerika sudaro Belizas Gvatemala Honduras Salvadoras Nikaragva Kosta Rika PanamaCentrine Amerika Daznai Centrinei Amerikai priskiriama ir Meksika ar bent jau jos dalis Jukatano pusiasalis Kai kada regionui priskiriamos ir Karibu juros salos Gyventojai kreolai indenai ir metisai vyraujanti oficiali kalba ispanu vienintele isimtis Belizas kuriame kalbama anglu kalba Yra kalbanciu indenu kalbomis taciau sios daznai neturi oficialios kalbos statuso GeografijaCentrines Amerikos zemelapis Ramiojo vandenyno krantas siaures vakaruose tiesus toliau į pietrycius raizytas Atlanto vandenyno pakranteje didelis Jukatano pusiasalis Jo pietryciuose giliai į sausuma įsiterpia Honduro įlanka Visos didziosios Centrines Amerikos zemumos Tabasko Jukatano Moskitu Kranto yra Atlanto vandenyno pakranteje Ramiojo vandenyno pakranteje zemumu juosta siaura Isilgai Centrines Amerikos eina Kordiljeru kalnai susiformave kainozojaus eroje juose dar ir dabar gausu veikianciu vulkanu dazni zemes drebejimai Centrines Amerikos Kordiljerus sudaro trys isilginiai gubriai Ilgiausias is ju nutįses per visa Centrine Amerika Vulkanine Ramiojo vandenyno Siera is visu 3 gubriu jis ir auksciausias Tachumulko vulkano aukstis 4217 m Takanos 4117 m Kalnuose randama aukso sidabro svino stibio sieros Centrines Amerikos vakaruose naftos Upes trumpos bet vandeningos Ramiojo vandenyno baseino upes ziema nusenka Jukatano siaureje klintineje lygumoje upiu beveik nera Didziausi ezerai Nikaragvos 8000 km ir Managvos Nikaragvoje Isabalio Gvatemaloje Dirvozemiai ir augalija issideste vertikaliosiomis zonomis Atlanto puseje iki 800 m aukscio dirvozemiai latentiniai sujaureje auga dregnieji tropiniai miskai su palmemis ir vertingomis medziu rusimis daugybe lianu IstorijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Centrines Amerikos istorija Iki europieciu pasirodymo klestejo vietines civilizacijos Majai Nuo XVI a pradzios iki XIX a pr didzioji Centrines Amerikos dalis priklause ispanu kolonijoms Panama buvo ispanu kolonijos Naujosios Granados dalis o likusi ispanu Centrine Amerika cia kalbama tik apie zemynine Centrine Amerika Naujosios Ispanijos Dvi kolonijas rytineje pakranteje turejo anglai tai buvo Belizas ir Moskitu Krantas Napoleonui nukariavus Ispanija ispanu kolonijos gavo nepriklausomybe Panama buvo Kolumbijos dalis o likusios buvusios ispanu valdos be Meksikos kuri tapo nepriklausoma kaip Meksika sudare Jungtines Centrines Amerikos provincijas Si salis veliau suskilo į nepriklausomas valstybes kurios egzistuoja ir dabar Ciapas prisijunge prie Meksikos Panama priklause Kolumbijai taciau veliau įtakojant JAV kuri ten norejo statyti kanala sujungti Ramiajam vandenynui su Atlantu Panamos kanalas Panama atsiskyre nuo Kolumbijos ir tapo nepriklausoma Belizas įgavo nepriklausomybe nuo Jungtines Karalystes tuo tarpu kita buvusi anglu kolonija Moskitu krantas dabar yra Nikaragvos teritorijos dalis KlimatasCentrines Amerikos klimata lemia jos padetis atograzose Zemumose silciausio menesio vidutine temperatura 27 28 C salciausio nuo 21 24 C siaureje iki 26 C pietuose Siaures rytu slaituose gausiai lyja istisus metus per metus iskrenta 1500 7000 mm krituliu didesne dalis pietineje dalyje Ramiojo vandenyno pakranteje ziema buna sausra siaureje 6 7 men pietuose 3 men krituliu per metus 1000 1700 mm Tarpukalniu daubose ir Jukatano siaures vakaru dalyje krituliu iki 500 mm per metus Vikisritis Lotynu Amerika