Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Didžioji Kolumbija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžioji Kolumbija (isp. Gran Colombia), oficialiai vadinta Kolumbijos Respublika – istorinė valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose ir Centrinės Amerikos pietuose. Apėmė dabartinės Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Panamos žemes, taip pat dalį dabartinių Brazilijos, Gajanos, Nikaragvos žemių.
| República de Colombia Kolumbijos Respublika | |||||
| nebėra | |||||
| |||||
| |||||
| Valstybės vieta | |||||
| Sostinė | Bogota | ||||
| Valdymo forma | Respublika | ||||
| Prezidentas | |||||
| 1819-1830 | Simón Bolívar | ||||
| 1830-1831 | , | ||||
| Era | Imperializmas | ||||
| - Įkūrimas | 1819 m. | ||||
| - Suirimas | 1831 m. | ||||
| Plotas | |||||
| - 1825 | 2 172 609 km² | ||||
| Gyventojai | |||||
| - 1825 | 2 469 000 | ||||
| Gyventojų tankumas | 1,1 /km² | ||||
| Valiuta | piastras | ||||
Istorija
Didžioji Kolumbija susikūrė 1819 m. pabaigoje, Simono Bolivaro revoliucionieriams išlaisvinus Naujosios Granados vicekaralystę iš rojalistų valdžios. Buvo sudaryta federacinė respublika į kurią įėjo Kundinamarkos departamentas (centras Bogota), Venesuelos departamentas (centras Karakasas) ir Kito departamentas (centras Kitas). Jų centrai buvo šalies sostinės. Tiesa, tuo metu kovos tebevyko ir rojalistai dar valdė daugelį teritorijų. 1821 m. buvo sudaryta , Bolivaras paskelbtas šalies prezidentu, o sostinė įtvirtinta Bogotoje. Dėl to kilo neramumai tarp pačių nepriklausomybės rėmėjų, nes vieni pasisakė už regionų autonomiją, o kiti už stiprią centrinę valdžią, kurios pagalba būtų galima galutinai nugalėti rojalistus. 1824 m. šalis perdalinta administraciškai iš naujo. Nors laikinai nesutarimai atidėti vardan kovos su rojalistais, tačiau vėliau šis klausimas vėl aktyviai keltas. Venesueloje kilo liberalų judėjimas, siekęs nepriklausomybės nuo Bogotos valdžios. Jie susijungė su konservatorių vadovu . Jam paramą išreiškė ir Ekvadoras. Buvo iškilęs pilietinio karo pavojus, bet Bolivarui ir Paesui pavyko pasiekti taikų susitarimą. 1828 m. Bolivaras bandė priimti naują konstituciją, tačiau pritarimo nesulaukė. Didžioji Kolumbija įsitraukė į karą prieš rojalistų valdomą Peru, 1830 m. Simonas Bolivaras pasitraukė iš prezidento pareigų, o šalyje ir toliau klestėjo chaosas. 1831 m. Didžioji Kolumbija panaikinta: Venesuela ir Ekvadoras atsiskyrė, o likusi teritorija sudarė (vėliau ji suskilo į Kolumbiją ir Panamą).
Administracinis suskirstymas
Po 1824 m. Didžioji Kolumbija buvo suskirstyta į 12 departamentų:
- Apūrės departamentas (Barinasas)
- Orinoko departamentas (Angostura)
- Venesuelos departamentas (Karakasas)
- Sulijos departamentas (Marakaibas)
- Bojakos departamentas (Tuncha)
- Kaukos departamentas (Popajanas)
- Kundinamarkos departamentas (Bogota)
- Sąsmaukos departamentas (Panama)
- Magdalenos departamentas (Santa Marta)
- Asuajaus departamentas (Kuenka)
- Gvajakilio departamentas (Gvajakilis)
- Ekvadoro departamentas (Kitas)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didžioji Kolumbija, Kas yra Didžioji Kolumbija? Ką reiškia Didžioji Kolumbija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Didzioji Kolumbija isp Gran Colombia oficialiai vadinta Kolumbijos Respublika istorine valstybe Pietu Amerikos siaures vakaruose ir Centrines Amerikos pietuose Apeme dabartines Kolumbijos Ekvadoro Venesuelos ir Panamos zemes taip pat dalį dabartiniu Brazilijos Gajanos Nikaragvos zemiu Republica de Colombia Kolumbijos Respublikanebera 1819 1831 HerbasLocation ofValstybes vietaSostine BogotaValdymo forma RespublikaPrezidentas 1819 1830 Simon Bolivar 1830 1831 Era Imperializmas Įkurimas 1819 m Suirimas 1831 m Plotas 1825 2 172 609 km Gyventojai 1825 2 469 000 Gyventoju tankumas 1 1 km Valiuta piastrasIstorijaDidzioji Kolumbija susikure 1819 m pabaigoje Simono Bolivaro revoliucionieriams islaisvinus Naujosios Granados vicekaralyste is rojalistu valdzios Buvo sudaryta federacine respublika į kuria įejo Kundinamarkos departamentas centras Bogota Venesuelos departamentas centras Karakasas ir Kito departamentas centras Kitas Ju centrai buvo salies sostines Tiesa tuo metu kovos tebevyko ir rojalistai dar valde daugelį teritoriju 1821 m buvo sudaryta Bolivaras paskelbtas salies prezidentu o sostine įtvirtinta Bogotoje Del to kilo neramumai tarp paciu nepriklausomybes remeju nes vieni pasisake uz regionu autonomija o kiti uz stipria centrine valdzia kurios pagalba butu galima galutinai nugaleti rojalistus 1824 m salis perdalinta administraciskai is naujo Nors laikinai nesutarimai atideti vardan kovos su rojalistais taciau veliau sis klausimas vel aktyviai keltas Venesueloje kilo liberalu judejimas siekes nepriklausomybes nuo Bogotos valdzios Jie susijunge su konservatoriu vadovu Jam parama isreiske ir Ekvadoras Buvo iskiles pilietinio karo pavojus bet Bolivarui ir Paesui pavyko pasiekti taiku susitarima 1828 m Bolivaras bande priimti nauja konstitucija taciau pritarimo nesulauke Didzioji Kolumbija įsitrauke į kara pries rojalistu valdoma Peru 1830 m Simonas Bolivaras pasitrauke is prezidento pareigu o salyje ir toliau klestejo chaosas 1831 m Didzioji Kolumbija panaikinta Venesuela ir Ekvadoras atsiskyre o likusi teritorija sudare veliau ji suskilo į Kolumbija ir Panama Administracinis suskirstymasPo 1824 m Didzioji Kolumbija buvo suskirstyta į 12 departamentu Apures departamentas Barinasas Orinoko departamentas Angostura Venesuelos departamentas Karakasas Sulijos departamentas Marakaibas Bojakos departamentas Tuncha Kaukos departamentas Popajanas Kundinamarkos departamentas Bogota Sasmaukos departamentas Panama Magdalenos departamentas Santa Marta Asuajaus departamentas Kuenka Gvajakilio departamentas Gvajakilis Ekvadoro departamentas Kitas Didziosios Kolumbijos zemelapis 1824 m