Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Fidelis Kastras angl Fidel Alejandro Castro RuzKubos respublikos prezidentasGimė 1926 m rugpjūčio 13 d Holgino provincij
Fidelis Kastro
| Fidelis Kastras angl. Fidel Alejandro Castro Ruz | |
|---|---|
| Kubos respublikos prezidentas | |
| Gimė | 1926 m. rugpjūčio 13 d. , Holgino provincija, Kuba |
| Mirė | 2016 m. lapkričio 25 d. (90 metų) Havana, Kuba |
| Kubos respublikos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1976 m. - 2008 m. vasario 19 d. |
| Alma mater | Havanos universitetas |
| Vikiteka | Fidel Castro |
Fidelis Alechandras Kastras Rusas (Fidel Alejandro Castro Ruz; 1926 m. rugpjūčio 13 d., Biranas – 2016 m. lapkričio 25 d.) – Kubos politikas. Šalies vadovas, 1959 m. nuvertęs diktatorių generolą Fulchensijų Batistą (Fulgencio Batista) ir tapęs šalies ministru pirmininku. Nuo 1965 m. buvo Kubos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius, nuo 1976 m. iki 2008 m. vasario 19 d. ėjo Kubos respublikos prezidento pareigas.
F. Kastras taip pat laikomas Kubos KP įkūrėju ir vadovu.
Jaunystė
Fidelis Kastras – imigranto iš Ispanijos, cukrašvendrių plantacijos savininko Anchelio Kastro (Ángel Castro) bei jo virėjos Linos Rus Gonsales (Lina Ruz González) sūnus. Lankė katalikiškas mokyklas Santjage, Orientės provincijoje. 1945 m. įstojo į Havanos universiteto Teisės fakultetą, studijų metu įsitraukė į revoliucinį judėjimą. 1947 m. Dominikoje dalyvavo kubiečių bei Dominikos tremtinių nesėkmingame bandyme nuversti diktatorių generalisimą Rafaelį Truchilją (Rafael Trujillo). Kastro taip pat dalyvavo 1948 m. balandį Kolumbijos sostinėje Bogotoje vykusiose riaušėse. 1950 m. baigė Havanos universitetą, įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį, vertėsi advokato praktika.
Atėjimas į valdžią
1950 m. Fidelis Kastras įstojo į . Jis buvo vienas šios partijos kandidatų į Atstovų rūmus rinkimuose, kurie turėjo vykti 1952 m. birželį. 1952 m. generolui Fulchensijui Batistai (Fulgencio Batista) įvykdžius perversmą, nuvertus prezidentą ir atšaukus rinkimus, F. Kastras organizavo kovą prieš diktatorių. 1953 m. liepos 26 d. jis vadovavo sukilimui Santjago de Kuba mieste, kuriame dalyvavo 160 vyrų. 29 gyvi likę sukilėliai, tarp jų F. Kastro ir jo brolis Raulis, buvo nuteisti 15 metų kalėti. Po kiek laiko F. Batistai amnestavus sukilėlius, F. Kastro išvyko į Meksiką, kur įkūrė „Liepos 26-osios judėjimą“. Jo tikslas buvo nuversti Kubos diktatūrą.
1956 m. gruodžio 2 d. F. Kastro vadovaujama 82 revoliucionierių grupė laivu „Granma“ atplaukė į Orjenteso provinciją Kuboje. Po pirmųjų susidūrimų su kariuomene liko tik 12 nesugautų ar nenužudytų kovotojų, tarp jų broliai Kastrai, Če Gevara (Che Guevara). Jie atsitraukė į Siera Maestros kalnyną ir tęsė partizaninį karą prieš F. Batistos pajėgas. Augant partizanų skaičiui, F. Kastras sėkmingai kovojo prieš demoralizuotą, prastai vadovaujamą F. Batistos armiją. Mažėjant politinei paramai šalies viduje ir vienam kariuomenės pralaimėjimui sekant po kito, F. Batista 1959 m. sausio 1 d. paliko Kubą, tą pačią dieną sukilėliai (nedalyvaujant pačiam Kastrui) įžengė į Havaną.
F. Kastras į Havaną atvyko 1959 m. sausio 8 d. Kaip neabejotinas revoliucijos lyderis, F. Kastras tapo vyriausiuoju kariuomenės vadu. Vasario 16 d. F. Kastro pradėjo eiti premjero pareigas, kurias ėjo iki 1976 m., kuomet ėmė eiti Kubos respublikos prezidento pareigas.
Valdymo bruožai
Kastro į valdžią atėjo remiamas daugumos Kubos gyventojų, nes pažadėjo sugrąžinti 1940 m. konstituciją, sukurti sąžiningą valdymo aparatą, atkurti visiškas politines ir pilietines žmonių teises, pradėti vykdyti nuosaikias reformas.
1959 m. Kastras, tapęs Kubos vadovu, pertvarkė valstybinę santvarką socializmo pagrindais ir Kubą paskelbė socialistine respublika. Privatus verslas ir pramonė buvo nacionalizuota, pradėtos vykdyti žemės ūkio reformos. Kadangi tai buvo vienintelė komunistinė valstybė Amerikos žemyne, ji nedelsiant tapo Šaltojo karo konfrontacijos tarp Tarybų Sąjungos ir JAV objektu. 1960 m. buvo pasirašyta prekybos sutartis su TSRS, o ekonominius santykius su Kuba JAV visiškai nutraukė. 1961 m. JAV nutraukė ir diplomatinius santykius su Kuba.
F. Kastras tikėjosi TSRS paramos, siekdamas atlaikyti JAV spaudimą. 1961 m. balandžio mėn. JAV suorganizavo į Kubą intervenciją – apginklavo apie tūkstantį savanorių ir išlaipino juos Kuboje, tačiau įsibrovėliai buvo nugalėti Kubos ginkluotųjų pajėgų. 1959–1962 m. JAV Centrinės Žvalgybos Vadyba organizavo kelis pasikėsinimus į F. Kastro gyvybę. Po nepavykusios JAV intervencijos, Kastro paprašė TSRS pagalbos. Atsakydama į šį prašymą, TSRS dislokavo Kuboje 40 branduolinį ginklą galinčias nešti raketų, o tai 1962 m. spalio mėn. sukėlė pasaulinę krizę, kurios metu iškilo branduolinio konflikto tarp TSRS ir JAV grėsmė. Tačiau Kubos krizė pasibaigė, kai Tarybų Sąjunga sutiko išvežti branduolines raketas iš Kubos už tai, kad JAV pažadėjo nebandyti nuversti Kubos valdžios.
Fidelis Kastras išliko premjeru iki 1976 m., kai pagal naują konstituciją buvo sukurta Nacionalinė Asamblėja. Kastras tapo svarbiausios jos dalies, Valstybės Tarybos, pirmininku. Jis išlaikė vyriausiojo kariuomenės vado ir Kubos Komunistų Partijos generalinio sekretoriaus postus. Pagrindinis jo padėjėjas buvo brolis Raulis, ginkluotųjų pajėgų ministras.
Kastro bandymai kurstyti marksistines revoliucijas kitose Lotynų Amerikos valstybėse žlugo, tačiau Kubos kariuomenė bendradarbiavo su TSRS ir dalyvaudavo įvairiuose trečiojo pasaulio šalių konfliktuose. Nuo 1975 m. iki 1989 m. Kubos karinės pajėgos kariavo Angolos pilietiniame kare komunistinio Angolos Išlaisvinimo Liaudies Fronto pusėje. 1978 m. Kubos kariai padėjo Etiopijai kariauti prieš Somalį.
Devintajame dešimtmetyje Kastras, dažnai pareikšdavo apie savo pasiryžimą atnaujinti Kubos diplomatinius santykius su JAV, jei jos nutrauks prekybos embargą, tačiau atsakymų iš JAV valdžios nesulaukė. Tarybų Sąjungos subyrėjimas 1991 m. Kubos valdžiai buvo netikėtas ir reiškė dosnių TSRS subsidijų pabaigą. Kastro iniciatyva Kuboje pradėtas ekonomikos liberalizavimas, tačiau dėl iki šiol besitęsiančio JAV embargo Kubos ekonominė padėtis ir šiomis dienomis yra sunki.
2006 m. liepos 31 d. dėl pašlijusios sveikatos respublikos prezidento pareigas Fidelis Kastro perdavė broliui Rauliui Kastrui.2008 m. vasario 19 d. paskelbė, kad nepriims kitos prezidento kadencijos ir pasitraukia iš šalies prezidento pareigų.2008 m. vasario 25 d. jo brolis Raulis vieningai buvo išrinktas Kubos nacionalinės asamblėjos, kaip šalies prezidentas.
Kastras ir Tarybų Sąjunga
Po krizės su JAV, Kubai užmezgus diplomatinius ryšius su Tarybų Sąjunga, Kuba tapo labai priklausoma nuo jos. Ši priklausomybė sietina su ekonominiais santykiais ir karine parama. Tarybų Sąjunga atvėrė savo rinką Kubai. Tarybų Sąjungai ir kitoms socialistinėms šalims teko didžioji dalis Kubos eksporto. Šalia to, Tarybų Sąjunga teikė visą įmanomą karinę pagalbą (teikė karinės technologijas, siuntė ekspertus, karinius konsultantus). Būtent ši pagalba leido Kubai sukurti palyginus stiprią armiją. 1968 m. šaliai buvo suteiktos papildomos paskolos ir padidintas naftos eksportas.
Fidelio Kastro palaikyti artimi ryšiai su Tarybų Sąjunga sukūrė tam tikro lygio lūžį santykiuose su Če Gevara. Če Gevara buvo labiau linkęs vystyti ryšius su Kinija.
Vertinimas
Kubos valdžia vadovaujama F. Kastro, kai kuriose šalyse, ypač JAV, kritikuojama dėl daug žmogaus teisių ir gerbtinos piliečių laisvės neužtikrinimo. O štai pasak F. Kastro šalininkų, Kubai pavyko sukurti geriausią Lotynų Amerikoje sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą.
Asmeninis gyvenimas
Šeima
Fidelis Kastras nuo pirmosios žmonos Mirtos Dias-Balart turėjo sūnų, kurio vardas Fidelis „Fidelitas“ Kastras Dias-Balartas. F. Kastras ir Mirta išsiskyrė 1955 m. Mirta paskui gyveno Madride, Ispanijoje. Ji ištekėjo antrą kartą. Jos sūnus Fidelito grįžo į Kubą ir dirbo Kubos atominės energetikos komisijoje, tačiau buvo pašalintas iš darbo tėvo iniciatyva.
Su antra žmona, Dalija Soto del Valjė, Fidelis Kastras susilaukė penkių sūnų: Aleksisijo, Aleksanderio, Alechandro, Antonijo ir Anchelio.
Kol Fidelis dar buvo susituokęs su Mirta, jis turėjo romaną su Naty Revuelta, jam gimė dukra Alina Fernández-Revuelta. Alina išvyko iš Kubos 1993 m. ir šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji kritikuoja tėvo vykdomą socialistinę politiką.
F. Kastro sesuo Chuanita Kastro (ispaniškai – Juanita Castro) gyvena JAV nuo XX a. 7 dešimtmečio pradžios.
Fidelis Kastro ir religija
Fidelis Kastro teigia esąs ateistas. Nuo vaikystės jis nėra katalikas. Popiežius Jonas XXIII ekskomunikavo Kastro, 1949 m. Popiežiaus Pijaus XII įsakymu ekskomunikuoti komunistinių šalių vadovus. Šis veiksmas Kastro nepadarė didesnės įtakos, nes jis prieš tai buvo išsižadėjęs Katalikų tikėjimo.
Popiežius Jonas Paulius II aplankė Kubą 1998 m.
Turtai
2005 metais amerikietiškas verslo ir finansų žurnalas „Forbes“ paskelbė turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Pasak šio žurnalo, F. Kastro turėjo 550 milijonų JAV dolerių. Esą daugiausia turto Kastro turėjo valstybinėse įmonėse. 2006 m. „Forbes“ F. Kastro turtą įvertino jau 900 milijonų JAV dolerių. Į šiuos paskelbtus duomenis F. Kastro atsakė: „Jei bus įrodyta, kad aš turiu bent vieną dolerį užsienio banke, tai aš atsistatydinsiu“. Iš esmės pranešimai apie didelį Kastro turtą galėtų būti pagrįsti, nes socialistinėje šalyje, valstybė ir F. Kastro kaip jos vadovas, kontroliuoja beveik visus ekonomikos sektorius.
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fidelis Kastro, Kas yra Fidelis Kastro? Ką reiškia Fidelis Kastro?
Fidelis Kastras angl Fidel Alejandro Castro RuzKubos respublikos prezidentasGime 1926 m rugpjucio 13 d Holgino provincija KubaMire 2016 m lapkricio 25 d 90 metu Havana KubaKubos respublikos prezidentasĖjo pareigas 1976 m 2008 m vasario 19 d Alma mater Havanos universitetasVikiteka Fidel Castro Fidelis Alechandras Kastras Rusas Fidel Alejandro Castro Ruz 1926 m rugpjucio 13 d Biranas 2016 m lapkricio 25 d Kubos politikas Salies vadovas 1959 m nuvertes diktatoriu generola Fulchensiju Batista Fulgencio Batista ir tapes salies ministru pirmininku Nuo 1965 m buvo Kubos komunistu partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius nuo 1976 m iki 2008 m vasario 19 d ejo Kubos respublikos prezidento pareigas F Kastras taip pat laikomas Kubos KP įkureju ir vadovu JaunysteFidelis Kastras imigranto is Ispanijos cukrasvendriu plantacijos savininko Anchelio Kastro Angel Castro bei jo virejos Linos Rus Gonsales Lina Ruz Gonzalez sunus Lanke katalikiskas mokyklas Santjage Orientes provincijoje 1945 m įstojo į Havanos universiteto Teises fakulteta studiju metu įsitrauke į revoliucinį judejima 1947 m Dominikoje dalyvavo kubieciu bei Dominikos tremtiniu nesekmingame bandyme nuversti diktatoriu generalisima Rafaelį Truchilja Rafael Trujillo Kastro taip pat dalyvavo 1948 m balandį Kolumbijos sostineje Bogotoje vykusiose riausese 1950 m baige Havanos universiteta įgijo teises mokslu daktaro laipsnį vertesi advokato praktika F Kastras 1959 m vizito JAV metuAtejimas į valdzia1950 m Fidelis Kastras įstojo į Jis buvo vienas sios partijos kandidatu į Atstovu rumus rinkimuose kurie turejo vykti 1952 m birzelį 1952 m generolui Fulchensijui Batistai Fulgencio Batista įvykdzius perversma nuvertus prezidenta ir atsaukus rinkimus F Kastras organizavo kova pries diktatoriu 1953 m liepos 26 d jis vadovavo sukilimui Santjago de Kuba mieste kuriame dalyvavo 160 vyru 29 gyvi like sukileliai tarp ju F Kastro ir jo brolis Raulis buvo nuteisti 15 metu kaleti Po kiek laiko F Batistai amnestavus sukilelius F Kastro isvyko į Meksika kur įkure Liepos 26 osios judejima Jo tikslas buvo nuversti Kubos diktatura 1956 m gruodzio 2 d F Kastro vadovaujama 82 revoliucionieriu grupe laivu Granma atplauke į Orjenteso provincija Kuboje Po pirmuju susidurimu su kariuomene liko tik 12 nesugautu ar nenuzudytu kovotoju tarp ju broliai Kastrai Ce Gevara Che Guevara Jie atsitrauke į Siera Maestros kalnyna ir tese partizaninį kara pries F Batistos pajegas Augant partizanu skaiciui F Kastras sekmingai kovojo pries demoralizuota prastai vadovaujama F Batistos armija Mazejant politinei paramai salies viduje ir vienam kariuomenes pralaimejimui sekant po kito F Batista 1959 m sausio 1 d paliko Kuba ta pacia diena sukileliai nedalyvaujant paciam Kastrui įzenge į Havana F Kastras į Havana atvyko 1959 m sausio 8 d Kaip neabejotinas revoliucijos lyderis F Kastras tapo vyriausiuoju kariuomenes vadu Vasario 16 d F Kastro pradejo eiti premjero pareigas kurias ejo iki 1976 m kuomet eme eiti Kubos respublikos prezidento pareigas Valdymo bruozaiFidelis Kastras susitikime su Brazilijos prezidentu Lula da Silva Havanoje Kastro į valdzia atejo remiamas daugumos Kubos gyventoju nes pazadejo sugrazinti 1940 m konstitucija sukurti sazininga valdymo aparata atkurti visiskas politines ir pilietines zmoniu teises pradeti vykdyti nuosaikias reformas 1959 m Kastras tapes Kubos vadovu pertvarke valstybine santvarka socializmo pagrindais ir Kuba paskelbe socialistine respublika Privatus verslas ir pramone buvo nacionalizuota pradetos vykdyti zemes ukio reformos Kadangi tai buvo vienintele komunistine valstybe Amerikos zemyne ji nedelsiant tapo Saltojo karo konfrontacijos tarp Tarybu Sajungos ir JAV objektu 1960 m buvo pasirasyta prekybos sutartis su TSRS o ekonominius santykius su Kuba JAV visiskai nutrauke 1961 m JAV nutrauke ir diplomatinius santykius su Kuba F Kastras tikejosi TSRS paramos siekdamas atlaikyti JAV spaudima 1961 m balandzio men JAV suorganizavo į Kuba intervencija apginklavo apie tukstantį savanoriu ir islaipino juos Kuboje taciau įsibroveliai buvo nugaleti Kubos ginkluotuju pajegu 1959 1962 m JAV Centrines Zvalgybos Vadyba organizavo kelis pasikesinimus į F Kastro gyvybe Po nepavykusios JAV intervencijos Kastro paprase TSRS pagalbos Atsakydama į sį prasyma TSRS dislokavo Kuboje 40 branduolinį ginkla galincias nesti raketu o tai 1962 m spalio men sukele pasauline krize kurios metu iskilo branduolinio konflikto tarp TSRS ir JAV gresme Taciau Kubos krize pasibaige kai Tarybu Sajunga sutiko isvezti branduolines raketas is Kubos uz tai kad JAV pazadejo nebandyti nuversti Kubos valdzios Fidelis Kastras isliko premjeru iki 1976 m kai pagal nauja konstitucija buvo sukurta Nacionaline Asambleja Kastras tapo svarbiausios jos dalies Valstybes Tarybos pirmininku Jis islaike vyriausiojo kariuomenes vado ir Kubos Komunistu Partijos generalinio sekretoriaus postus Pagrindinis jo padejejas buvo brolis Raulis ginkluotuju pajegu ministras Kastro bandymai kurstyti marksistines revoliucijas kitose Lotynu Amerikos valstybese zlugo taciau Kubos kariuomene bendradarbiavo su TSRS ir dalyvaudavo įvairiuose treciojo pasaulio saliu konfliktuose Nuo 1975 m iki 1989 m Kubos karines pajegos kariavo Angolos pilietiniame kare komunistinio Angolos Islaisvinimo Liaudies Fronto puseje 1978 m Kubos kariai padejo Etiopijai kariauti pries Somalį Devintajame desimtmetyje Kastras daznai pareiksdavo apie savo pasiryzima atnaujinti Kubos diplomatinius santykius su JAV jei jos nutrauks prekybos embarga taciau atsakymu is JAV valdzios nesulauke Tarybu Sajungos subyrejimas 1991 m Kubos valdziai buvo netiketas ir reiske dosniu TSRS subsidiju pabaiga Kastro iniciatyva Kuboje pradetas ekonomikos liberalizavimas taciau del iki siol besitesiancio JAV embargo Kubos ekonomine padetis ir siomis dienomis yra sunki 2006 m liepos 31 d del paslijusios sveikatos respublikos prezidento pareigas Fidelis Kastro perdave broliui Rauliui Kastrui 2008 m vasario 19 d paskelbe kad nepriims kitos prezidento kadencijos ir pasitraukia is salies prezidento pareigu 2008 m vasario 25 d jo brolis Raulis vieningai buvo isrinktas Kubos nacionalines asamblejos kaip salies prezidentas Kastras ir Tarybu SajungaPo krizes su JAV Kubai uzmezgus diplomatinius rysius su Tarybu Sajunga Kuba tapo labai priklausoma nuo jos Si priklausomybe sietina su ekonominiais santykiais ir karine parama Tarybu Sajunga atvere savo rinka Kubai Tarybu Sajungai ir kitoms socialistinems salims teko didzioji dalis Kubos eksporto Salia to Tarybu Sajunga teike visa įmanoma karine pagalba teike karines technologijas siunte ekspertus karinius konsultantus Butent si pagalba leido Kubai sukurti palyginus stipria armija 1968 m saliai buvo suteiktos papildomos paskolos ir padidintas naftos eksportas Fidelio Kastro palaikyti artimi rysiai su Tarybu Sajunga sukure tam tikro lygio luzį santykiuose su Ce Gevara Ce Gevara buvo labiau linkes vystyti rysius su Kinija VertinimasKubos valdzia vadovaujama F Kastro kai kuriose salyse ypac JAV kritikuojama del daug zmogaus teisiu ir gerbtinos pilieciu laisves neuztikrinimo O stai pasak F Kastro salininku Kubai pavyko sukurti geriausia Lotynu Amerikoje sveikatos apsaugos ir svietimo sistema Asmeninis gyvenimasSeima Fidelis Kastras nuo pirmosios zmonos Mirtos Dias Balart turejo sunu kurio vardas Fidelis Fidelitas Kastras Dias Balartas F Kastras ir Mirta issiskyre 1955 m Mirta paskui gyveno Madride Ispanijoje Ji istekejo antra karta Jos sunus Fidelito grįzo į Kuba ir dirbo Kubos atomines energetikos komisijoje taciau buvo pasalintas is darbo tevo iniciatyva Su antra zmona Dalija Soto del Valje Fidelis Kastras susilauke penkiu sunu Aleksisijo Aleksanderio Alechandro Antonijo ir Anchelio Kol Fidelis dar buvo susituokes su Mirta jis turejo romana su Naty Revuelta jam gime dukra Alina Fernandez Revuelta Alina isvyko is Kubos 1993 m ir siuo metu gyvena Jungtinese Amerikos Valstijose Ji kritikuoja tevo vykdoma socialistine politika F Kastro sesuo Chuanita Kastro ispaniskai Juanita Castro gyvena JAV nuo XX a 7 desimtmecio pradzios Fidelis Kastro ir religija Fidelis Kastro teigia esas ateistas Nuo vaikystes jis nera katalikas Popiezius Jonas XXIII ekskomunikavo Kastro 1949 m Popieziaus Pijaus XII įsakymu ekskomunikuoti komunistiniu saliu vadovus Sis veiksmas Kastro nepadare didesnes įtakos nes jis pries tai buvo issizadejes Kataliku tikejimo Popiezius Jonas Paulius II aplanke Kuba 1998 m Turtai 2005 metais amerikietiskas verslo ir finansu zurnalas Forbes paskelbe turtingiausiu pasaulio zmoniu sarasa Pasak sio zurnalo F Kastro turejo 550 milijonu JAV doleriu Esa daugiausia turto Kastro turejo valstybinese įmonese 2006 m Forbes F Kastro turta įvertino jau 900 milijonu JAV doleriu Į siuos paskelbtus duomenis F Kastro atsake Jei bus įrodyta kad as turiu bent viena dolerį uzsienio banke tai as atsistatydinsiu Is esmes pranesimai apie didelį Kastro turta galetu buti pagrįsti nes socialistineje salyje valstybe ir F Kastro kaip jos vadovas kontroliuoja beveik visus ekonomikos sektorius Saltiniaihttp news bbc co uk 2 hi 5233556 stm http news bbc co uk 2 hi 7252109 stm http news bbc co uk 2 hi 7261204 stm