Nafta

Pagrindinis puslapis | Nafta

Nafta (gr. ναφθα, turk. neft; kilmė siejama su akad. napatum 'užsiliepsnoti, užsižiebti') – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių.

Istorija

Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasta naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekė 4000–6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, o bitumai statybose ir kelių tiesimui. Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską. Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui Senovės Graikijoje.

Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai lenkų mokslininkas Ignacy Lukasiewicz išgavo žibalą iš žalios naftos.

Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. Vėliau buvo atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose.

Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis. Vėliau labiau pradėta naudoti naftą. Dabar net 90 % transportui reikalingos energijos išgaunama iš naftos.

Kainos

Nuo 1980-ųjų metų vidurio iki 2003 m. rugsėjo mėnesio vidutinė infliacijos koreguojama naftos kaina, Niujorko prekių biržoje buvo žemesnė nei 25 JAV doleriai už barelį 2008 m. sausio 2 d. buvo peržengta psichologinė 100 dolerių riba, o 2008 m. liepos 11 d. pasiektas visų laikų rekordas – 147 doleriai už barelį.

Naftos kainų šuolį išprovokavo keli veiksniai: augantis naftos produktų poreikis sparčiai augančių Azijos valstybių tarpe, nepakankamai sparčiai augusi naftos gavyba pasaulyje, sukūrusi didėjantį skirtumą tarp paklausos ir pasiūlos, naftingų regionų destabilizacija, JAV Energijos departamento bei kitų organizacijų pranešimus apie JAV naftos atsargų sumažėjimą, rūpesčiai, jog gali būti pasiektas naftos gavybos maksimumas, įtampa Vidurio rytuose, bei įvairios spekuliacijos. Kainų šuoliui taip pat turėjo įtakos tokie politiniai įvykiai kaip Šiaurės Korėjos raketų bandymai, konfliktas tarp Izraelio ir Libano, įtampa tarp JAV ir Irako bei kiti trumpalaikius kainos šuolius sukėlę įvykiai.

Pasiekusi 147 dolerių už barelį rekordą, naftos kaina ėmė kristi. 2008 m. rugsėjo viduryje dėl lėtėjančios pasaulinės ekonomikos ir mažėjančios paklausos kaina vėl sumažėjo iki 100 dolerių už barelį. Reaguodama į krentančias naftos kainas, naftą eksportuojančių valstybių susivienijimas OPEC paskelbė, jog yra pasirengęs imtis veiksmų, tam, kad sustabdytų kainų kritimą ir išlaikytų kainą 70–100 dolerių už barelį intervale, tačiau blogėjant pasaulinei ekonomikai, kaina ir toliai krito. 2008 m. lapkričio 20 d. naftos barelis kainavo kiek mažiau nei 50 dolerių. Gruodžio 17 d. OPEC paskelbė apie rekordinį naftos gavybos mažinimą 2,2 milijonais barelių per dieną, tačiau nepaisant to 2009 m. vasario 13 d. naftos barelio kaina svyravo 35 dolerių riboje, tačiau gegužę pakilo iki 55 JAV dolerių.

Manoma, kai tai buvo viena iš 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės priežasčių. Nuosmukio metu pasiūla viršijo paklausą, atsargų buvo sukaupta daugiausiai nuo 1990 m. 2011–2014 m. naftos kainos laikėsi apie 100 dolerių už barelį kainos ribose dėl arabų protestų krizės Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (Egipto revoliucija, Libijos civilinis karas, taip pat sankcijos prieš Iraną didino įtampą regione). 2014–2015 m. rinka buvo užtvindyta, dėl žymiai patobulėjusių naftingųjų skalūnų gavybos technologijų JAV. 2016 m. gale kainos pasiekė 26 dolerių ribą.

2020 m. balandžio 20 d., įsismarkavus COVID-19 pandemijai naftos kaina dargi tapo neigiama: -37,63 dolerio tam kas ima barelį naftos (išgautos naftos sandėliavimas brangiai kainuoja, taip pat buvo didelis neapibrėžtumas). Vėliau ji visgi šiek tiek pakilo, svyruodama ties maždaug 30 JAV dolerių už barelį riba. 2022 m. po Rusijos invazijos į Ukrainą naftos kaina pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį.

Naftos fizinės savybės

Spalva

Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu, tokios spalvos būna beveik visų žemynų nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.

Tankis

Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir dervų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į:

  • lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³),
  • vidutinio tankio (0,87–0,91 g/cm³),
  • sunkiąją (daugiau nei 0,91 g/cm³).

Tirpumas

Naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties dervas ir augalinės kilmės riebalus.

Liuminescencija

Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.

Naftos sudėtis

Nafta susideda iš įvairių komponentų:

A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.

  • Lengvoji angliavandenilių frakcija
  • Mineralinės alyvos
  • Kietieji angliavandeniliai

B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai.

  • Dervos:
    • Benzolinės sudėties
    • Spirito-benzolinės sudėties
  • Asfaltenai
  • Karbonai
  • Karboidai

Naftos elementinė sudėtis:

Frakcinis distiliavimas

Frakcinis distiliavimas taikomas perdirbant naftą, kai iš jos norima gauti įvairių produktų:

  • Dujiniai angliavandeniliai – lengviausios naftos frakcijos, distiliuojant išgaruoja pirmiausiai. Tai daugumoje propano ir butano dujos.
  • Benzinas – gaunamas didesnėje nei 30 °C;
  • Žibalas – gaunami 30–200 °C temperatūroje;
  • Dyzelinis kuras – gaunami 150–250 °C temperatūroje;
  • Tepalai/alyvos – gaunami 250–400 °C temperatūroje;
  • Mazutas arba krosnių/katilų kuras – vakuuminio distiliavimo, katalitinio krekingo likutis su pašalinta asfaltenų frakcija;
  • Gudronas – sunkiausias naftos perdirbimo likutis, normalioje temperatūroje kietėjantis;
  • Siera – pašalinis produktas, gaunamas nusierinant naftos produktus.

Naftos kilmės teorijos

Yra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi, biogeninė – iš organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius.

Biogeninė naftos kilmės teorija

Ši teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Po nugrimzdimo šie iš organinių medžiagų susidarę sedimentai per ilgą laiką buvo veikiami slėgio ir aukštos temperatūros, dėl ko susidarė nafta, kuri kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutiniu sluoksniu).

Nebiogeninė naftos kilmės teorija

Daug rusų ir ukrainiečių geologų palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją. Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sistemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.

Naftos pavadinimai

Naftos industrijoje ar prekyboje nafta dažniausiai vadinama pagal išgavimo vietą. Taip pat pavadinime būna nurodyta kokio santykinio tankio ar klampumo nafta (light, heavy). Kartais pavadinimuose nurodomas sieringumas (sieros kiekis naftoje) (sweet – mažai sieros, sour – didelis sieros kiekis).

Kai kurie naftos pavadinimai (WTI ir Brent dažniausiai cituojami žiniasklaidoje):

Gavyba

Šiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.
Naftą buities reikmėm pradėta naudoti XIX a. pabaigoje. Iš pradžių iš jos buvo išgaunamas žibalas, o vėliau, atsiradus vidaus degimo varikliams, ji naudota benzino ir dyzelino gamybai. Gaminant naftos produktus naudojami trys perdirbimo būdai:

Daugiausia naftos per dieną išgaunančios šalys

Lentelėje nurodytas 2017 m. trisdešimtyje šalių išgautos naftos kiekis bareliais per dieną.

Naftos išgavimas bareliais per dieną:
1  Jungtinės Amerikos Valstijos 15 566 000
2  Saudo Arabija 12 090 000
3  Rusija 11 200 000
4  Kanada 4 987 000
5  Kinija 4 779 000
6  Iranas 4 669 000
7  Irakas 4 462 000
8  Jungtiniai Arabų Emyratai 3 721 000
9  Brazilija 3 363 000
10  Kuveitas 2 928 000
11  Meksika 2 260 000
12  Venesuela 2 174 000
13  Kataras 2 068 000
14  Nigerija 2 037 000
15  Norvegija 1 979 000
16  Kazachstanas 1 880 000
17  Angola 1 707 000
18  Alžyras 1 641 000
19  Jungtinė Karalystė 1 047 000
20  Indija 1 003 000
21  Omanas 980 000
22  Indonezija 913 000
23  Kolumbija 875 000
24  Libija 852 000
25  Azerbaidžanas 799 000
26  Malaizija 723 000
27  Argentina 674 000
28  Egiptas 653 000
29  Ekvadoras 531 000
30  Tailandas 501 000
- Iš viso -

Palyginimui, 2016 m. Lietuvoje buvo išgaunama 2 000 barelių naftos į dieną.

Pasauliniai naftos rezervai

Naftos rezervai pagal valstybes (bareliais)
1  Venesuela 296 500 000 000
2  Saudo Arabija 264 600 000 000
3  Kanada 175 200 000 000
4  Iranas 150 600 000 000
5  Irakas 143 500 000 000
6  Meksika 139 020 000 000
7  Kuveitas 104 000 000 000
8  Jungtiniai Arabų Emyratai 97 800 000 000
9  Rusija 74 200 000 000
10  Libija 47 000 000 000
11  Nigerija 37 200 000 000
12  Kazachstanas 30 000 000 000
13  Kataras 25 410 000 000
14  Kinija 20 350 000 000
15  Jungtinės Amerikos Valstijos 19 120 000 000
16  Brazilija 14 240 000 000
17  Azerbaidžanas 14 000 000 000
18  Angola 13 500 000 000
19  Alžyras 12 200 000 000
20  Sudanas 6 800 000 000
21  Norvegija 6 680 000 000
22  Ekvadoras 6 542 000 000
23  Indija 5 800 000 000
24  Omanas 5 500 000 000
—  Europos Sąjunga 5 453 000 000
25  Gana 5 000 000 000
26  Vietnamas 4 700 000 000
27  Egiptas 4 300 000 000
28  Indonezija 4 050 000 000
29  Gabonas 3 700 000 000
30  Australija 1 100 000 000
31  Jungtinė Karalystė 3 000 000 000
32  Jemenas 3 000 000 000
33  Malaizija 2 900 000 000
34  Sirija 2 500 000 000
35  Argentina 2 386 000 000
36  Kolumbija 1 900 000 000
37  Kongo Respublika 1 600 000 000
38  Čadas 1 500 000 000
39  Brunėjus 1 100 000 000
40  Pusiaujo Gvinėja 1 100 000 000
41  Danija 1 060 000 000
42  Trinidadas ir Tobagas 728 300 000
43  Rumunija 600 000 000
44  Turkmėnija 600 000 000
45  Uzbekija 594 000 000
46  Rytų Timoras 553 800 000
47  Peru 470 800 000
48  Bolivija 465 000 000
49  Pakistanas 436 200 000
50  Tailandas 430 000 000
51  Tunisas 425 000 000
52  Italija 423 700 000
53  Ukraina 395 000 000
54  Vokietija 276 000 000
55  Turkija 262 200 000
56  Dramblio Kaulo Krantas 250 000 000
57  Kamerūnas 200 000 000
58  Albanija 199 100 000
59  Baltarusija 198 000 000
60  Kongo Demokratinė Respublika 180 000 000
61  Kuba 178 900 000
62  Papua Naujoji Gvinėja 170 000 000
63  Filipinai 168 000 000
64  Čilė 150 000 000
65  Ispanija 150 000 000
66  Bahreinas 124 600 000
67  Prancūzija 101 200 000
68  Mauritanija 100 000 000
69  Nyderlandai 100 000 000
70  Marokas 100 000 000
71  Lenkija 96 380 000
72  Austrija 89 000 000
73  Gvatemala 83 070 000
74  Surinamas 79 600 000
75  Serbija 77 500 000
76  Kroatija 73 350 000
77  Naujoji Zelandija 60 000 000
78  Mianmaras 50 000 000
79  Japonija 44 120 000
80  Kirgizija 40 000 000
81  Gruzija 35 000 000
82  Bangladešas 28 000 000
83  Vengrija 26 570 000
84  Bulgarija 15 000 000
85  Pietų Afrikos Respublika 15 000 000
86  Čekija 15 000 000
87  Lietuva 12 000 000
88  Tadžikija 12 000 000
89  Graikija 10 000 000
90  Slovakija 9 000 000
91  Beninas 8 000 000
92  Belizas 6 700 000
93  Taivanas 2 800 000
94  Izraelis 1 940 000
95  Barbadosas 1 790 000
96  Jordanija 1 000 000
97  Etiopija 430 000
- Iš viso 1 392 461 050 000

Nafta Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Naftos gavyba Lietuvoje.

Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie:

  • Girkaliai – Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas (licenziją žvalgyti ir eksploatuoti telkinius turi AB „Geonafta“)
  • Genčiai – Šventosios plotas (licencija UAB „Genčių nafta“)
  • Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai – Klaipėdos plotas (UAB „Manifoldas“)
  • Diegliai (Dieglių naftos telkinys), Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai – Gargždų plotas (UAB „Minijos nafta“)
  • Platelių plotas (UAB „Troba“)

Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.

2012 m. Lietuvoje išgauta 102 040 tonų naftos, o 2013 m. – 86 070 tonų.

Lietuvos naftos telkinių žemėlapis
1884
1880
1949
1898
1883
1929
1763
Kintai
1851
1882
1881
335
3608
1926
1885
3358
4508
4494

Literatūra

  • ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 108–109 p. ISBN 978-9955-38-341-3.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Nafta, Kas yra Nafta? Ką reiškia Nafta?

Pagrindinis puslapis | Į viršų