Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Rabinal Achí šokio dramos tradicijaNematerialusis pasaulio paveldasTeatro kaukėsVieta GvatemalaRegionas LACĮrašas 2008Nu

Rabinal Achí

  • Pagrindinis puslapis
  • Rabinal Achí
Rabinal Achí
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Rabinal Achí šokio dramos tradicija
Nematerialusis pasaulio paveldas

Teatro kaukės
Vieta Gvatemala
Regionas** LAC
Įrašas 2008
Nuorodos
Nuoroda
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Rabinal Ači (Rabinal Achí) – majų tautos rengiamas kasmetinis vaidinimas Gvatemalos mieste Rabinalyje. Patys indėnai šį vaidinimą vadina Xajooj Tun („būgno šokis“). Tai ikikolumbinių laikų dramos kūrinys, susiformavęs XV a. Tautos susikūrimo mitas, istoriniai įvykiai atvaizduojami kaukėtų artistų šokiu, dainomis, vaidinimais. Muzika atliekama būgnu, vadinamu tun, ir dviem trimitais. Būgnininkas paprastai yra atsakingas už visą muzikinę programą.

Rabinal Ači drama pirmą kartą išversta (į prancūzų kalbą) prancūzų etnologo 1856 m. Jis užrašė iš Bartolo Sis.

Pagrindinis dramos siužetas – konfliktas tarp Rabinalio (ačių) valdovo ir kičių valdovo. Kiti veikėjai yra Rabinalebo karalius Job’Toj, jo tarnas Achij Mun, vyriškų ir moteriškų bruožų turintis veikėjas Ixoq Mun, žaliaplunksnė motina Uchuch Q’uq’, trylika erelių ir trylika jaguarų vaizduoja Kajyub’ tvirtovės karius. Kičių valdovas yra sučiumpamas ir teisiamas už tai, jog siekė pagrobti Rabinalebo vaikus. Kičių valdovas su savo kariais sugriovė 4 Rabinalebo kaimus ir privertė jų gyventojus mokėti duoklę. Po ilgo mūšio kičių valdovas sučiumpamas ir atvesdinamas į Job’Toj rūmus teismui.

Rabinal Ači vadinimas vyksta sausio 25 dieną. Už jo rengimą atsakingos bendruomenių brolijos. Renginys suvokiamas ne kaip pramoginis, bet kaip mitologinis persikūnijimas į protėvius.

Rabinal Ači 2008 m. įtrauktas į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.

Nuorodos

  • UNESCO informacija

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Lie, 2025 / 15:14

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rabinal Achí, Kas yra Rabinal Achí? Ką reiškia Rabinal Achí?

Rabinal Achi sokio dramos tradicijaNematerialusis pasaulio paveldasTeatro kaukesVieta GvatemalaRegionas LACĮrasas 2008NuorodosNuoroda Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Rabinal Aci Rabinal Achi maju tautos rengiamas kasmetinis vaidinimas Gvatemalos mieste Rabinalyje Patys indenai sį vaidinima vadina Xajooj Tun bugno sokis Tai ikikolumbiniu laiku dramos kurinys susiformaves XV a Tautos susikurimo mitas istoriniai įvykiai atvaizduojami kauketu artistu sokiu dainomis vaidinimais Muzika atliekama bugnu vadinamu tun ir dviem trimitais Bugnininkas paprastai yra atsakingas uz visa muzikine programa Rabinal Aci drama pirma karta isversta į prancuzu kalba prancuzu etnologo 1856 m Jis uzrase is Bartolo Sis Pagrindinis dramos siuzetas konfliktas tarp Rabinalio aciu valdovo ir kiciu valdovo Kiti veikejai yra Rabinalebo karalius Job Toj jo tarnas Achij Mun vyrisku ir moterisku bruozu turintis veikejas Ixoq Mun zaliaplunksne motina Uchuch Q uq trylika ereliu ir trylika jaguaru vaizduoja Kajyub tvirtoves karius Kiciu valdovas yra suciumpamas ir teisiamas uz tai jog sieke pagrobti Rabinalebo vaikus Kiciu valdovas su savo kariais sugriove 4 Rabinalebo kaimus ir priverte ju gyventojus moketi duokle Po ilgo musio kiciu valdovas suciumpamas ir atvesdinamas į Job Toj rumus teismui Rabinal Aci vadinimas vyksta sausio 25 diena Uz jo rengima atsakingos bendruomeniu brolijos Renginys suvokiamas ne kaip pramoginis bet kaip mitologinis persikunijimas į protevius Rabinal Aci 2008 m įtrauktas į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sarasa NuorodosUNESCO informacija

Naujausi straipsniai
  • Liepa 22, 2025

    Ispanijos futbolas 1958–1959 m.

  • Liepa 21, 2025

    Ispanijos futbolas 1956–1957 m.

  • Liepa 22, 2025

    Ispanijos futbolas 1955–1956 m.

  • Liepa 21, 2025

    Ispanijos futbolas 1946–1947 m.

  • Liepa 21, 2025

    Ispanijos futbolas 1945–1946 m.

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje