Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kečujų kalba Runa Simi KalbamaPeru Bolivijoje Ekvadore Argentinoje Čilėje Kolumbijoje BrazilijojeKalbančiųjų skaičius10
Kečujų kalba
| Kečujų kalba (Runa Simi) | |
| Kalbama | Peru, Bolivijoje, Ekvadore, Argentinoje, Čilėje, Kolumbijoje, Brazilijoje |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 10 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 83 |
| Kilmė | Kečujų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Bolivija Peru |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | qu |
| ISO 639-2 | que |
| ISO 639-3 | que - (44 k.) |
Kečujų kalba (Runa Simi) – indėnų kalba, kuria kalbama Pietų Amerikoje. Tai buvo Inkų imperijos kalba. Dabar ja kalba apie 10 mln. žmonių – Ekvadore, Kolumbijoje, Peru, Bolivijoje, šiaurinėje Čilėje ir Argentinoje. Tai yra plačiausiai vartojama Amerikos indėnų kalba.
Tai agliutinacinė kalba, įprastinė žodžių tvarka sakinyje – veiksnys – papildinys – tarinys (SOV).
Geografinis paplitimas
Yra 2 pagrindinės tarmių grupės:
- Waywash (arba Quechua I) – vartojamos centrinės Peru aukštumose. Tai pati archajiškiausia ir įvairiausia tarmių grupė, kai kurios tarmės kartais laikomos atskiromis kalbomis.
- Wanp'una (arba Quechua II) – skirtomos į 3 šakas: Yunkay Quechua vartojama Peru kalnuotosios dalies vakaruose; Šiaurinė kečua (dar vadinama Runashimi bei, Ekvadore, Kichwa) vartojama Kolumbijoje ir Ekvadore; Pietinė kečua – vartojama Peru pietinėse aukštumose, Bolivijoje, Argentinoje ir Čilėje. Pietų kečua šiuo metu yra svarbiausia kečujų kalbos šaka – ja kalba daugiausiai žmonių, ji turi reikšmingiausią kultūrinį ir rašto palikimą. Dabartinė rašto kalba remiasi šios šakos Kusko ir Ajakučo miestų tarmėmis.
Žodynas
Kai kurių kečujų kalbos žodžiai per ispanų kalbą pateko į kitas kalbas ir tapo tarptautiniais – koka, kondoras, guanas, lama, pampa, puma, chininas, vikunija ir gaučas.
Gramatika
Kečujų kalba pasižymi labai reguliaria gramatika, praktiškai neturinčia išimčių. Tai yra nominatyvinė-akuzatyvinė kalba.
Daiktavardis neturi giminės kategorijos. Daugiskaita sudaroma su priesaga -kuna:
| Kečujų | Lietuviškai |
|---|---|
| Rumi | akmuo |
| Rumikuna | akmenys |
| Kimsa rumi | trys akmenys |
| Askha rumi | daug akmenų |
Bet ši priesaga nebūtina, kai skaičius aiškus iš konteksto. Priesaga -ta nurodo papildinį:
| Kečujų | Lietuviškai |
|---|---|
| wasi | namas |
| wasita | namą |
| wasikunata | namus |
Priesaga -qa žymį temą: Alqoqa qarita kachuran Šuo įkando žmogui (Šuo. Jis įkando žmogui). Alqo qaritaqa kachuran Šuo įkando žmogui (Žmogus. Šuo įkando jam)
Be to, daiktavardis gali būti žymimas nurodant priklausomybę:
| Kečujų | Lietuviškai |
|---|---|
| wasiy | mano namas |
| wasiyki | tavo namas |
| wasin | jo/jos namas |
Nuorodos
- Anglų-ispanų-kečujų elektroninis žodynas Archyvuota kopija 2006-02-07 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kečujų kalba, Kas yra Kečujų kalba? Ką reiškia Kečujų kalba?
Kecuju kalba Runa Simi KalbamaPeru Bolivijoje Ekvadore Argentinoje Cileje Kolumbijoje BrazilijojeKalbanciuju skaicius10 mln Vieta pagal kalbanciuju skaiciu83Kilme KecujuOficialus statusasOficiali kalba Bolivija PeruKalbos kodaiISO 639 1quISO 639 2queISO 639 3que 44 k Kecuju kalba Runa Simi indenu kalba kuria kalbama Pietu Amerikoje Tai buvo Inku imperijos kalba Dabar ja kalba apie 10 mln zmoniu Ekvadore Kolumbijoje Peru Bolivijoje siaurineje Cileje ir Argentinoje Tai yra placiausiai vartojama Amerikos indenu kalba Tai agliutinacine kalba įprastine zodziu tvarka sakinyje veiksnys papildinys tarinys SOV Geografinis paplitimasKecuju kalbos geografinis paplitimas Yra 2 pagrindines tarmiu grupes Waywash arba Quechua I vartojamos centrines Peru aukstumose Tai pati archajiskiausia ir įvairiausia tarmiu grupe kai kurios tarmes kartais laikomos atskiromis kalbomis Wanp una arba Quechua II skirtomos į 3 sakas Yunkay Quechua vartojama Peru kalnuotosios dalies vakaruose Siaurine kecua dar vadinama Runashimi bei Ekvadore Kichwa vartojama Kolumbijoje ir Ekvadore Pietine kecua vartojama Peru pietinese aukstumose Bolivijoje Argentinoje ir Cileje Pietu kecua siuo metu yra svarbiausia kecuju kalbos saka ja kalba daugiausiai zmoniu ji turi reiksmingiausia kulturinį ir rasto palikima Dabartine rasto kalba remiasi sios sakos Kusko ir Ajakuco miestu tarmemis ZodynasKai kuriu kecuju kalbos zodziai per ispanu kalba pateko į kitas kalbas ir tapo tarptautiniais koka kondoras guanas lama pampa puma chininas vikunija ir gaucas GramatikaKecuju kalba pasizymi labai reguliaria gramatika praktiskai neturincia isimciu Tai yra nominatyvine akuzatyvine kalba Daiktavardis Daiktavardis neturi gimines kategorijos Daugiskaita sudaroma su priesaga kuna Kecuju LietuviskaiRumi akmuoRumikuna akmenysKimsa rumi trys akmenysAskha rumi daug akmenu Bet si priesaga nebutina kai skaicius aiskus is konteksto Priesaga ta nurodo papildinį Kecuju Lietuviskaiwasi namaswasita namawasikunata namus Priesaga qa zymį tema Alqoqa qarita kachuran Suo įkando zmogui Suo Jis įkando zmogui Alqo qaritaqa kachuran Suo įkando zmogui Zmogus Suo įkando jam Be to daiktavardis gali buti zymimas nurodant priklausomybe Kecuju Lietuviskaiwasiy mano namaswasiyki tavo namaswasin jo jos namasNuorodosVikizodynas Wikipedia Vikipedija Kecuju kalba Duomenys apie kodu que zymima kalba svetaineje ethnologue com Anglu ispanu kecuju elektroninis zodynas Archyvuota kopija 2006 02 07 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį