Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
KongasKongo žemupysIlgis 4374 kmBaseino plotas 3 691 000 km Vidutinis debitas 41 800 m sIštakos Didysis Riftų SlėnisŽiot
Kongas (upė)
| Kongas | |
|---|---|
Kongo žemupys | |
| Ilgis | 4374 km |
| Baseino plotas | 3 691 000 km² |
| Vidutinis debitas | 41 800 m³/s |
| Ištakos | Didysis Riftų Slėnis |
| Žiotys | Atlanto vandenynas |
| Šalys | Kongo DR Kongas Angola |
| Vikiteka | Kongas |
Kongas (pranc. Congo) – didžiausia upė Centrinėje Afrikoje, antra upė pagal ilgį (4700 km) Afrikoje po Nilo. Kongo upės pavadinimas taip pat duoda pavadinimą Kongo Demokratinei Respublikai ir Kongo Respublikai. Abi šalys driekiasi prie Kongo upės krantų.
Iš pradžių ši upė vadinta Zairu, o XVII a. europiečiai tyrinėtojai ją perkrikštijo Kongu – bakongų tautos vardu. 1971 m. priklaususio Belgijai Kongo ir upės pavadinimas pakeistas Zairu. Nuo 1997 m. šaliai ir upei grąžintas Kongo pavadinimas.
Baseinas
Ilgis nurodomas įvairus – nuo Lualabos ištakų 4320 km ar 4374 km, su visomis ištakomis – apie 4700 km. Iš esmės visas hidrografinis Kongo upės baseinas sudaro tektoninį Kongo baseiną. Kongo baseinui priklauso dalis didžiųjų Rytų Afrikos ežerų – Tanganika, Kivu, Bangveulu, Mveru ir kt.
Didžiausi intakai:
- dešinieji – Lufira, Luvua, Lukuga, Aruvimis, , Ubangis, Sanga;
- kairieji – Lomamis, Lulonga, Rukis, Kasajus.
Tėkmė
Tolimiausia Kongo ištaka – upė, prasideda Zambijoje, į pietus nuo Tanganikos. Vandeningiausia – Lualaba, prasideda KDR Katangos provincijoje, ~100 km į vakarus nuo Lubumbašio. Dėl slenksčių tik atskiros Lualabos dalys tinkamos laivybai. Iš pradžių ji siaurais uolėtais tarpekliais teka į šiaurę, paskui, nuvingiavusi per nendrynų apsuptas pelkes ir balas, įteka į Kisalės ežerą. Ties Kongolo miestu vis spartėjanti upės tėkmė išsiplečia šešiskart (iki 500 m); čia ją kerta plento ir geležinkelio tiltas, vienintelis 2800 km ilgio upės atkarpoje. Anapus driekiasi skardingas tarpeklis su kriokliais ir kunkuliuojančiais verpetais – Pragaro vartai (Portes d’Enfer). Toliau, iki Njangvės, yra kelios laivybai tinkamos atkarpos su sraunesniais ruožais.. Pratekėjusi 1800 km į šiaurę ir nusileidusi Bojomos kriokliais Lualaba toliau vadinama Kongu.
Nuo Kisinganio, iškarto už krioklių, upė lanku tenka į vakarus, toliau pasuka į pietvakarius. Už Mbandakos miškas praretėja ir upė supama neaprėpiamų pelkių, išsiplečia iki 16 km. Čia į Kongą įteka didžiausias intakas – Ubangis. Toliau upė formuoja KDR ir Kongo respublikos sieną. Vidurupis šakotas, daug salų; slėnio plotis iki 20 km, vagos plotis 1,0–6,4 km, krantai daugiausia pelkėti, plačios salpos, ypač intakų Ubangi ir Sanghos žiočių ruože.
Prieš krioklius upė išplatėja ir suformuoja Malebo ežerą, jo vakariniame pakraštyje įsikūrę Kinšasa ir Brazavilis. Už jų upė Livingstono kriokliais leidžiasi žemyn – 350 km ruože nusileidžia 260 m. Krioklių apačioje įsikūręs Matadžio uostas, nuo čia upė formuoja sieną tarp KDR ir Angolos. Sudaro estuariją (ilgis 140 km, didžiausias plotis 19 km, gylis iki 100 m); joje daug salų ir seklumų. Kongo vagą jūros dugne pratęsia povandeninis Kongo kanjonas, didžiausias tokio tipo kanjonas pasaulyje.
Hidrografija
Kongas minta lietaus vandeniu, vandeningiausias gruodį. Vidutinis debitas žiotyse 41 300 m³/s (nuo 30 000 m³/s balandį iki 60 000 m³/s gruodį). Per metus Kongas nuplukdo į vandenyną 1230 km³ vandens ir 50 mln. t nešmenų.
Yra tvenkinių ir hidroelektrinių: 2 hidroelektrinės Lualaboje (Nzilio ir Nsekės) ir 2 hidroelektrinės (Inga I ir Inga II) žemupyje, aukščiau Matadžio.
Reikšmė
1482 m. portugalų tyrinėtojas Diogas Kaunas atradęs upės žiotis nesugebėjo įveikti Livingstono krioklių, todėl didžioji upės dalis europiečiams liko nežinoma. 1886–1887 m., metu upę ištyrė Henris Mortonas Stenlis.
Upė yra svarbi KDR transporto arterija. Laivuojamas neištisai: tarp Bukamos ir Kongolo (645 km), Kasongo ir Kibombo, Kindu ir Ubundu (300 km), Kisanganio ir Kinšasos (1742 km) bei nuo Matadžio iki žiočių (138 km). Laivuojamuosius ruožus jungia geležinkeliai. Per upę daug keltų. Jūrų laivai plaukia iki Matadžio.
Pagrindiniai miestai prie Kongo: , , Kindu, , Kisanganis, , Mbandaka, Brazavilis, Kinšasa, Matadis, Boma, Banana.
Upėje gyvena >1000 žuvų rūšių. Žvejojamos tilapijos, , , tigrinės tetros ir kt.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 222
- Kongas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Nuorodos
- Informacija apie Kongo upę Archyvuota kopija 2005-12-19 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kongas (upė), Kas yra Kongas (upė)? Ką reiškia Kongas (upė)?
KongasKongo zemupysIlgis 4374 kmBaseino plotas 3 691 000 km Vidutinis debitas 41 800 m sIstakos Didysis Riftu SlenisZiotys Atlanto vandenynasSalys Kongo DR Kongas AngolaVikiteka Kongas Kongas pranc Congo didziausia upe Centrineje Afrikoje antra upe pagal ilgį 4700 km Afrikoje po Nilo Kongo upes pavadinimas taip pat duoda pavadinima Kongo Demokratinei Respublikai ir Kongo Respublikai Abi salys driekiasi prie Kongo upes krantu Is pradziu si upe vadinta Zairu o XVII a europieciai tyrinetojai ja perkrikstijo Kongu bakongu tautos vardu 1971 m priklaususio Belgijai Kongo ir upes pavadinimas pakeistas Zairu Nuo 1997 m saliai ir upei grazintas Kongo pavadinimas BaseinasIlgis nurodomas įvairus nuo Lualabos istaku 4320 km ar 4374 km su visomis istakomis apie 4700 km Is esmes visas hidrografinis Kongo upes baseinas sudaro tektoninį Kongo baseina Kongo baseinui priklauso dalis didziuju Rytu Afrikos ezeru Tanganika Kivu Bangveulu Mveru ir kt Didziausi intakai desinieji Lufira Luvua Lukuga Aruvimis Ubangis Sanga kairieji Lomamis Lulonga Rukis Kasajus TekmeKongo baseinas Tolimiausia Kongo istaka upe prasideda Zambijoje į pietus nuo Tanganikos Vandeningiausia Lualaba prasideda KDR Katangos provincijoje 100 km į vakarus nuo Lubumbasio Del slenksciu tik atskiros Lualabos dalys tinkamos laivybai Is pradziu ji siaurais uoletais tarpekliais teka į siaure paskui nuvingiavusi per nendrynu apsuptas pelkes ir balas įteka į Kisales ezera Ties Kongolo miestu vis spartejanti upes tekme issiplecia sesiskart iki 500 m cia ja kerta plento ir gelezinkelio tiltas vienintelis 2800 km ilgio upes atkarpoje Anapus driekiasi skardingas tarpeklis su kriokliais ir kunkuliuojanciais verpetais Pragaro vartai Portes d Enfer Toliau iki Njangves yra kelios laivybai tinkamos atkarpos su sraunesniais ruozais Pratekejusi 1800 km į siaure ir nusileidusi Bojomos kriokliais Lualaba toliau vadinama Kongu Nuo Kisinganio iskarto uz kriokliu upe lanku tenka į vakarus toliau pasuka į pietvakarius Uz Mbandakos miskas prareteja ir upe supama neaprepiamu pelkiu issiplecia iki 16 km Cia į Konga įteka didziausias intakas Ubangis Toliau upe formuoja KDR ir Kongo respublikos siena Vidurupis sakotas daug salu slenio plotis iki 20 km vagos plotis 1 0 6 4 km krantai daugiausia pelketi placios salpos ypac intaku Ubangi ir Sanghos ziociu ruoze Kongo protakos Kisanganio apylinkeseBojomos kriokliaiGarlaivis Konge 1899 m Pries krioklius upe isplateja ir suformuoja Malebo ezera jo vakariniame pakrastyje įsikure Kinsasa ir Brazavilis Uz ju upe Livingstono kriokliais leidziasi zemyn 350 km ruoze nusileidzia 260 m Kriokliu apacioje įsikures Matadzio uostas nuo cia upe formuoja siena tarp KDR ir Angolos Sudaro estuarija ilgis 140 km didziausias plotis 19 km gylis iki 100 m joje daug salu ir seklumu Kongo vaga juros dugne pratesia povandeninis Kongo kanjonas didziausias tokio tipo kanjonas pasaulyje HidrografijaKongas minta lietaus vandeniu vandeningiausias gruodį Vidutinis debitas ziotyse 41 300 m s nuo 30 000 m s balandį iki 60 000 m s gruodį Per metus Kongas nuplukdo į vandenyna 1230 km vandens ir 50 mln t nesmenu Yra tvenkiniu ir hidroelektriniu 2 hidroelektrines Lualaboje Nzilio ir Nsekes ir 2 hidroelektrines Inga I ir Inga II zemupyje auksciau Matadzio Reiksme1482 m portugalu tyrinetojas Diogas Kaunas atrades upes ziotis nesugebejo įveikti Livingstono kriokliu todel didzioji upes dalis europieciams liko nezinoma 1886 1887 m metu upe istyre Henris Mortonas Stenlis Upe yra svarbi KDR transporto arterija Laivuojamas neistisai tarp Bukamos ir Kongolo 645 km Kasongo ir Kibombo Kindu ir Ubundu 300 km Kisanganio ir Kinsasos 1742 km bei nuo Matadzio iki ziociu 138 km Laivuojamuosius ruozus jungia gelezinkeliai Per upe daug keltu Juru laivai plaukia iki Matadzio Pagrindiniai miestai prie Kongo Kindu Kisanganis Mbandaka Brazavilis Kinsasa Matadis Boma Banana Upeje gyvena gt 1000 zuvu rusiu Zvejojamos tilapijos tigrines tetros ir kt SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 222 Kongas Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006NuorodosInformacija apie Kongo upe Archyvuota kopija 2005 12 19 is Wayback Machine projekto anglu kalba