Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pilypas II Habsburgas isp Felipe II 1527 gegužės 21 d Valjadolidas mirė 1598 Eskorialas kaip vyriausias ir vienintelis i
Pilypas II Habsburgas
Pilypas II Habsburgas (isp. Felipe II; 1527 gegužės 21 d., Valjadolidas – mirė 1598, Eskorialas) – kaip vyriausias ir vienintelis imperatoriaus Karolio V ir Portugalijos princesės Izabelės sūnus paveldėjo Ispanijos karalystę, jos kolonijas Amerikoje, Nyderlandus, Burgundiją, Sicilijos karalystę ir Lombardijos kunigaikštystę. 1580 m. tapo ir Portugalijos karaliumi, kur valdė kaip Pilypas I (port. Filipe I).
| Pilypas II Habsburgas | |
|---|---|
| Ispanijos, Neapolio, Ispanijos Nyderlandų valdytojas, Milano kunigaikštis | |
| Habsburgų dinastija | |
| Gimė | 1527 m. gegužės 21 d. Valjadolidas, Ispanija |
| Mirė | 1598 m. rugsėjo 13 d. (71 metai) Madridas, Ispanija |
| Palaidotas (-a) | Eskorialis |
| Tėvas | Karolis V |
| Motina | Izabelė (Portugalija) |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Portugalė Marija Tiudor Elžbieta Valua Ona Austrė |
| Vaikai | Don Karlas, Astūrijos princas Izabelė Klara Eugenija Katalina Mikaela Pilypas III |
| Ispanijos karalius | |
| Valdė | 1556–1598 m. |
| Karūnavimas | 1556 m. sausio 16 d. |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | Pilypas III |
| Portugalijos karalius | |
| Valdė | 1580-1598 m. |
| Pirmtakas | Henrikas I |
| Įpėdinis | Pilypas III |
| Vikiteka | Pilypas II Habsburgas |
Pilypo II vaikystė
Iki septynerių metų Pilypas gyveno su motina ir seserimi. Tėvas Karolis V per savo valdymo laikotarpį Ispanijoje buvo tik 7 metus. Kita vertus Karolis V dažnai sūnui rašydavo laiškus, o jo patarimai: griežtai laikytis katalikiškų pažiūrų, stengtis pačiam tvarkyti visus reikalus, vėliau turėjo didelę įtaką sūnaus pasaulėžiūrai.
1535 m. Pilypui buvo sudarytas asmeninis dvaras, susidėjęs iš 50 kilmingų vaikų. Jį auklėjo du garsūs to meto Ispanijos mokytojai – Sileso ir de Estrela. Pilypas II tapo išsilavinusiu žmogumi, nors kalbos jam sekėsi sunkiai – prancūziškai ir vokiškai jis beveik nemokėjo. Ilgainiui jis tampa menų globėju, o prieš mirtį Pilypo asmeninę biblioteką sudarė daugiau nei 13 500 tomų. Jau vaikystėje galima buvo pastebėti būsimojo valdovo kruopštumą, uždarumą ir aštrų protą. Dirbti ir mokytis jis galėjo ištisas dienas, pasižymėjo neeiline atmintimi, bet ryžtingumo ir aiškios minties dovanos jis neturėjo. Dažnai keisdavo nuomonę, blaškydavosi, tai trikdydavo ir lėtindavo svarbių valstybinių reikalų naudingų sprendimų priėmimą.
Portugalija
Pirmoji žmona 1543 m. buvo Portugalijos kunigaikštytė Marija, pagimdžiusi sūnų Don Karlosą, mirė 1545 m. Ši santuoka Portugaliją nuo 1580 m. iki 1640 m. suvienijo su Ispanija.
Anglija
Antroji žmona – Marija Tiudor (1554–1558), įpėdinių nepaliko. Laikinai net pats Pilypas gyveno Anglijoje, tačiau ten jam nepatiko ir jau 1555 m. jis grįžo į Ispaniją. Trečioji žmona Prancūzijos kunigaikštytė . Su ja yra susijusi viena didžiausių Pilypo valdymo meto paslapčių. Mat jau anksčiau Elžbieta buvo pažadėta Karlosui. Daili, nepaprasto grožio princesė vietoj sužadėtinės tapo pamote. Karlosas buvo labai išdidus ir nervingas (vaikystėje patyrė sunkią galvos traumą), bet kartu nuoširdus ir gailestingas vargšams. Šiaip kritiškas moterų atžvilgiu, princas su Elžbieta būdavo visai kitoks. Savo geriausiu draugu vadino Chuaną Austrijietį, kurio karinės šlovės prisibijojo Pilypas (nors minėtasis ir buvo karaliaus pusbrolis). Karlosas kartais atvirai priekaištaudavo, kad tėvas pavogęs iš jo meilę ir net laikė savo priešu. Deja, išdidumas, nepakantumas priešiškai mąstantiems bei įtarumas buvo vieni pagrindinių Pilypo II bruožų. Tatai lėmė Karloso įkalinimą ir paslaptingą mirtį – po trijų mėnesių mirė ir Elžbieta. Sveikas protas nugalėjo jausmus ir Pilypas vedė paskutinį kartą – dėdės dukterį Oną Austrijietę, kuri paliko sosto įpėdinį, būsimąjį Pilypą III. Sakoma, kad šią žmoną karalius mylėjęs labiausiai ir po jos mirties per vieną naktį sunykęs ir pražilęs.
Vidaus politika
Pilypas II paveldėjo daug garbingų karaliaus, hercogo ir kt. vardų, tai rodė, kad valdos nevieningos. Karalius buvo griežto absoliutizmo atstovas ir vykdė centralizacijos procesus. Sustiprino ir naudojo politiniams tikslams inkviziciją. Kietai laikėsi savo sprendimų ir nerodė gailesčio priešams. Nors Pilypas ir nebuvo itin sėslus biurokratas kaip jį dažnai vaizduoja, bet savo valdas pažinojo iki smulkmenų ir visada meistriškai manevravo, derindamas katalikiškus principus bei tėvonijos tikslus. Pilypas siekė centralizuoti šalį, tam tikslui paskelbė 1561 m. sostine Madridą. Buvo pradėta ilga ir atkakli kova prieš kitatikius, kitataučius. Ypač kentėjo Ispanijos maurų palikuoniai – moriskai, valdę smulkųjį verslą pusiasalio pietuose ir beveik nedirbę žemės. Juos kaltino žydų ir arabų dangstymu. 1568 – 1571 m. vyko ginkluota kova tarp valdžios ir padėtimi nepatenkintų moriskų. Konfliktas baigėsi tik tada, kai Pilypas II galutinai palaužė moriskų pasipriešinimą. Tačiau tokie radikalūs būdai siekiant įtvirtinti valdžią brangiai kainavo šalies ekonomikai. Ispanija rėmėsi žemės ūkiu, gamyba ir prekyba, tačiau imperijos politika buvo pernelyg aktyvi ir net keturiskart – 1557, 1560, 1575, 1596 metais – Pilypas II buvo priverstas paskelbti apie valstybės nemokumą. Ir jei ne iš Amerikos kolonijų atplukdyti taurieji metalai, tokie karaliaus politiniai pasiekimai, kokių jis pasiekė, nebūtų įsivaizduojami.
Išskyrus trumpą karą su Prancūzija, kai 1557 m. prie Sen – Kventino ispanai laimėjo triuškinančią pergalę ir iškovojo Europoje. Pilypas II su kaimynais nekariavo apie 10 metų. Amerikoje aštri krikščioniška politika ir toliau sėjo katalikybę Naujajame Pasaulyje. 1571 m. ispanų laivynas kartu su Šventąja lyga nugalėjo turkus Lepanto mūšyje, kuris pagarsėjo visoje Europoje. Ispanijos karalius galutinai apsivilko krikščionių gynėjo rūbą. Tačiau 1566 m. prasidėjo Nyderlandų sukilimas, kuris ilgam įklampino Pilypo II imperiją į karą. Nors žiaurusis hercogas Alba 1567 m. į Briuselį atvyko su dešimttūkstantine armija, tačiau nei jis, nei kiti vadai nesutramdė vietinių žmonių. Galų gale Anglijos ir Prancūzijos pagalba Nyderlandų provincijų sukilėliams vis augo ir iki 1580 m. Pilypas II jau pradėjo puoselėti planus intervencijai į Prancūziją arba Angliją. Tiesa, dar prieš tai, išmirus Portugalijos karališkajai dinastijai, Pilypas II iškėlė savo kandidatūrą ir iš dalies teisėtai, iš dalies remdamasis karine jėga, personaline unija 1580 m. šešiasdešimčiai metų suvienijo visą Pirėnų pusiasalį.
Europoje susidūrus hegemoniniams Ispanijos siekiams su kitų monarchijų galybe, užvirė kova. 1588 m. Pilypo II surinkta „“ patraukė į , bet skaudžiai pralaimėjo. Iš 131 laivo ir 15.350 vyrų į Ispaniją tesugrįžo 65 galeros ir apie 10.000 likusiųjų gyvųjų. 1590–1596m. atsinaujino karas su Prancūzija. Po eilės sėkmingų karinių veiksmų ispanai pasiekė viršų ir Prancūzijos karalius Henrikas IV turėjo priimti katalikybę.
Pilypo II valdymo pabaiga
Reikia pridurti, kad Habsburgų ambicijos labai išsekino šalies biudžetą. Pilypo II valdymo pabaigoje prekybos balansas buvo neigiamas, mokesčių sistema griuvo. O pats karalius sprendė pernelyg daug skirtingų šalies problemų, kurios nepaprastai sekino. Daugiau nei keturiasdešimt metų Pilypas II valdė galingiausią to meto metropoliją.
Vertingas Pilypo II palikimas – . Jo nemigos naktys buvo skirtos nuostabaus projekto įvykdymui. Savo asmenybę karalius norėjęs įamžinti akmenyje, medyje ir stikle. Eskorialas – tai dalinė Pilypo II biografija, atspindinti didžios valstybės didžio žmogaus likimą.
Pilypas II Habsburgas Gimė: 1527 gegužės 21 d. Mirė: 1598 rugsėjo 13 d. | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Anksčiau valdė Imperatorius Karolis V | Ispanijos Nyderlandų septyniolikos provincijų valdovas 1556 m. sausio 16 d.-1598 m. gegužės 6 d. 1581 m. liepos 26 d. prarado Groningeno, , Fryzijos, Overeiselio, Gelderso, , Olandijos ir Zelandijos provincijas įkūrus | Po to: ir kaip Co-sovereigns of the Ispanijos Nyderlandų dvigubas valdymas |
| Po to: kaip Groningeno, , Fryzijos, Overeiselio, Gelderso, , Olandijos ir Zelandijos nepriklausomi valdovai | ||
| Neapolio karalius 1554 – 1598 | Po to: | |
| Ispanijos karalius 1556 – 1598 | ||
| Prieš tai: | Portugalijos ir Algarvės karalius 1581 – 1598 | |
| Ispanijos karališkoji šeima | ||
| Laisvas Paskutinis titulo turėtojas Karolis | Astūrijos princas 1527 – 1556 | Po to: |
| Anglijos karališkoji šeima | ||
| Prieš tai: kaip sutuoktinis | 1554 – 1558 | Po to: kaip sutuoktinė |
Išnašos
- Presidents.h1.ru/site/monarchs/g/gabsburgs/filipp2.html
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, p- 514.
- Ten pat
- Ru68guit.km.ru/personal.lig.htm
- Presidents.h1.ru/site/monarchs/g/gabsburgs/filipp2.html
- Ru68guit.km.ru/personal.lig.htm
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, p- 514.
- Nuo renesanso iki Švietimo epochos, p- 104.
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, p- 514.
- Nuo renesanso iki Švietimo epochos, p- 102.
- Рафаель Фльгамира–и-Кревеа, История Испании, Москва, 1951, c- 144.
- Бернекер В. Л., Испанские короли, Ростов-на-Дону, 1998, c- 208.
- Ten pat, 1998, c- 210.
- Nuo renesanso iki Švietimo epochos, p- 103.
- Ten pat, p- 102.
- Рафаель Фльгамира–и-Кревеа, История Испании, Москва, 1951, c- 77.
- Encyclopaedia Britannica, Chicago, 1966, v. – 17, p- 841.
- Virtualuropa.narod.ru/spain_rex/history/personal.html
- Рафаель Фльгамира–и-Кревеа, История Испании, Москва, 1951, c- 78.
- Ten pat, c- 80.
- Spain-info.ru/history/new_h/decline.html
- Бернекер В. Л., Испанские короли, Ростов-на-Дону, 1998, c- 223.
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, p- 514.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pilypas II Habsburgas, Kas yra Pilypas II Habsburgas? Ką reiškia Pilypas II Habsburgas?
Pilypas II Habsburgas isp Felipe II 1527 geguzes 21 d Valjadolidas mire 1598 Eskorialas kaip vyriausias ir vienintelis imperatoriaus Karolio V ir Portugalijos princeses Izabeles sunus paveldejo Ispanijos karalyste jos kolonijas Amerikoje Nyderlandus Burgundija Sicilijos karalyste ir Lombardijos kunigaikstyste 1580 m tapo ir Portugalijos karaliumi kur valde kaip Pilypas I port Filipe I Pilypas II HabsburgasIspanijaIspanijaIspanijos Neapolio Ispanijos Nyderlandu valdytojas Milano kunigaikstisHabsburgu dinastijaHabsburgu dinastijaHabsburgu dinastijaGime 1527 m geguzes 21 d Valjadolidas IspanijaMire 1598 m rugsejo 13 d 71 metai Madridas IspanijaPalaidotas a EskorialisTevas Karolis VMotina Izabele Portugalija Sutuoktinis e Marija Portugale Marija Tiudor Elzbieta Valua Ona AustreVaikai Don Karlas Asturijos princas Izabele Klara Eugenija Katalina Mikaela Pilypas IIIIspanijaIspanijaIspanijos karaliusValde 1556 1598 m Karunavimas 1556 m sausio 16 d PirmtakasĮpedinis Pilypas IIIPortugalijaPortugalijaPortugalijos karaliusValde 1580 1598 m Pirmtakas Henrikas IĮpedinis Pilypas IIIVikiteka Pilypas II HabsburgasPilypo II herbasPilypo II vaikysteIki septyneriu metu Pilypas gyveno su motina ir seserimi Tevas Karolis V per savo valdymo laikotarpį Ispanijoje buvo tik 7 metus Kita vertus Karolis V daznai sunui rasydavo laiskus o jo patarimai grieztai laikytis katalikisku paziuru stengtis paciam tvarkyti visus reikalus veliau turejo didele įtaka sunaus pasauleziurai 1535 m Pilypui buvo sudarytas asmeninis dvaras susidejes is 50 kilmingu vaiku Jį auklejo du garsus to meto Ispanijos mokytojai Sileso ir de Estrela Pilypas II tapo issilavinusiu zmogumi nors kalbos jam sekesi sunkiai prancuziskai ir vokiskai jis beveik nemokejo Ilgainiui jis tampa menu globeju o pries mirtį Pilypo asmenine biblioteka sudare daugiau nei 13 500 tomu Jau vaikysteje galima buvo pastebeti busimojo valdovo kruopstuma uzdaruma ir astru prota Dirbti ir mokytis jis galejo istisas dienas pasizymejo neeiline atmintimi bet ryztingumo ir aiskios minties dovanos jis neturejo Daznai keisdavo nuomone blaskydavosi tai trikdydavo ir letindavo svarbiu valstybiniu reikalu naudingu sprendimu priemima PortugalijaPirmoji zmona 1543 m buvo Portugalijos kunigaikstyte Marija pagimdziusi sunu Don Karlosa mire 1545 m Si santuoka Portugalija nuo 1580 m iki 1640 m suvienijo su Ispanija AnglijaAntroji zmona Marija Tiudor 1554 1558 įpediniu nepaliko Laikinai net pats Pilypas gyveno Anglijoje taciau ten jam nepatiko ir jau 1555 m jis grįzo į Ispanija Trecioji zmona Prancuzijos kunigaikstyte Su ja yra susijusi viena didziausiu Pilypo valdymo meto paslapciu Mat jau anksciau Elzbieta buvo pazadeta Karlosui Daili nepaprasto grozio princese vietoj suzadetines tapo pamote Karlosas buvo labai isdidus ir nervingas vaikysteje patyre sunkia galvos trauma bet kartu nuosirdus ir gailestingas vargsams Siaip kritiskas moteru atzvilgiu princas su Elzbieta budavo visai kitoks Savo geriausiu draugu vadino Chuana Austrijietį kurio karines sloves prisibijojo Pilypas nors minetasis ir buvo karaliaus pusbrolis Karlosas kartais atvirai priekaistaudavo kad tevas pavoges is jo meile ir net laike savo priesu Deja isdidumas nepakantumas priesiskai mastantiems bei įtarumas buvo vieni pagrindiniu Pilypo II bruozu Tatai leme Karloso įkalinima ir paslaptinga mirtį po triju menesiu mire ir Elzbieta Sveikas protas nugalejo jausmus ir Pilypas vede paskutinį karta dedes dukterį Ona Austrijiete kuri paliko sosto įpedinį busimajį Pilypa III Sakoma kad sia zmona karalius mylejes labiausiai ir po jos mirties per viena naktį sunykes ir praziles Vidaus politikaPilypas II paveldejo daug garbingu karaliaus hercogo ir kt vardu tai rode kad valdos nevieningos Karalius buvo griezto absoliutizmo atstovas ir vykde centralizacijos procesus Sustiprino ir naudojo politiniams tikslams inkvizicija Kietai laikesi savo sprendimu ir nerode gailescio priesams Nors Pilypas ir nebuvo itin seslus biurokratas kaip jį daznai vaizduoja bet savo valdas pazinojo iki smulkmenu ir visada meistriskai manevravo derindamas katalikiskus principus bei tevonijos tikslus Pilypas sieke centralizuoti salį tam tikslui paskelbe 1561 m sostine Madrida Buvo pradeta ilga ir atkakli kova pries kitatikius kitataucius Ypac kentejo Ispanijos mauru palikuoniai moriskai valde smulkujį versla pusiasalio pietuose ir beveik nedirbe zemes Juos kaltino zydu ir arabu dangstymu 1568 1571 m vyko ginkluota kova tarp valdzios ir padetimi nepatenkintu morisku Konfliktas baigesi tik tada kai Pilypas II galutinai palauze morisku pasipriesinima Taciau tokie radikalus budai siekiant įtvirtinti valdzia brangiai kainavo salies ekonomikai Ispanija remesi zemes ukiu gamyba ir prekyba taciau imperijos politika buvo pernelyg aktyvi ir net keturiskart 1557 1560 1575 1596 metais Pilypas II buvo priverstas paskelbti apie valstybes nemokuma Ir jei ne is Amerikos koloniju atplukdyti taurieji metalai tokie karaliaus politiniai pasiekimai kokiu jis pasieke nebutu įsivaizduojami Uzsienio politikaIsskyrus trumpa kara su Prancuzija kai 1557 m prie Sen Kventino ispanai laimejo triuskinancia pergale ir iskovojo Europoje Pilypas II su kaimynais nekariavo apie 10 metu Amerikoje astri krikscioniska politika ir toliau sejo katalikybe Naujajame Pasaulyje 1571 m ispanu laivynas kartu su Sventaja lyga nugalejo turkus Lepanto musyje kuris pagarsejo visoje Europoje Ispanijos karalius galutinai apsivilko krikscioniu gynejo ruba Taciau 1566 m prasidejo Nyderlandu sukilimas kuris ilgam įklampino Pilypo II imperija į kara Nors ziaurusis hercogas Alba 1567 m į Briuselį atvyko su desimttukstantine armija taciau nei jis nei kiti vadai nesutramde vietiniu zmoniu Galu gale Anglijos ir Prancuzijos pagalba Nyderlandu provinciju sukileliams vis augo ir iki 1580 m Pilypas II jau pradejo puoseleti planus intervencijai į Prancuzija arba Anglija Tiesa dar pries tai ismirus Portugalijos karaliskajai dinastijai Pilypas II iskele savo kandidatura ir is dalies teisetai is dalies remdamasis karine jega personaline unija 1580 m sesiasdesimciai metu suvienijo visa Pirenu pusiasalį Europoje susidurus hegemoniniams Ispanijos siekiams su kitu monarchiju galybe uzvire kova 1588 m Pilypo II surinkta patrauke į bet skaudziai pralaimejo Is 131 laivo ir 15 350 vyru į Ispanija tesugrįzo 65 galeros ir apie 10 000 likusiuju gyvuju 1590 1596m atsinaujino karas su Prancuzija Po eiles sekmingu kariniu veiksmu ispanai pasieke virsu ir Prancuzijos karalius Henrikas IV turejo priimti katalikybe Pilypo II valdymo pabaigaReikia pridurti kad Habsburgu ambicijos labai issekino salies biudzeta Pilypo II valdymo pabaigoje prekybos balansas buvo neigiamas mokesciu sistema griuvo O pats karalius sprende pernelyg daug skirtingu salies problemu kurios nepaprastai sekino Daugiau nei keturiasdesimt metu Pilypas II valde galingiausia to meto metropolija Vertingas Pilypo II palikimas Jo nemigos naktys buvo skirtos nuostabaus projekto įvykdymui Savo asmenybe karalius norejes įamzinti akmenyje medyje ir stikle Eskorialas tai daline Pilypo II biografija atspindinti didzios valstybes didzio zmogaus likima Pilypas II HabsburgasHabsburgu dinastijaHabsburgu dinastijaHabsburgu dinastijaGime 1527 geguzes 21 d Mire 1598 rugsejo 13 d Karaliskieji titulaiAnksciau valde Imperatorius Karolis V NyderlandaiNyderlandaiIspanijos Nyderlandu septyniolikos provinciju valdovas 1556 m sausio 16 d 1598 m geguzes 6 d 1581 m liepos 26 d prarado Groningeno Fryzijos Overeiselio Gelderso Olandijos ir Zelandijos provincijas įkurus Po to ir kaip Co sovereigns of the Ispanijos Nyderlandu dvigubas valdymasPo to kaip Groningeno Fryzijos Overeiselio Gelderso Olandijos ir Zelandijos nepriklausomi valdovaiNeapolisNeapolisNeapolio karalius 1554 1598 Po to IspanijaIspanijaIspanijos karalius 1556 1598Pries tai PortugalijaPortugalijaPortugalijos ir Algarves karalius 1581 1598IspanijaIspanijaIspanijos karaliskoji seimaLaisvasPaskutinis titulo turetojasKarolis AsturijaAsturijaAsturijos princas 1527 1556 Po to AnglijaAnglijaAnglijos karaliskoji seimaPries tai kaip sutuoktinis AnglijaAnglija 1554 1558 Po to kaip sutuoktineIsnasosPresidents h1 ru site monarchs g gabsburgs filipp2 html Lietuviskoji tarybine enciklopedija p 514 Ten pat Ru68guit km ru personal lig htm Presidents h1 ru site monarchs g gabsburgs filipp2 html Ru68guit km ru personal lig htm Lietuviskoji tarybine enciklopedija p 514 Nuo renesanso iki Svietimo epochos p 104 Lietuviskoji tarybine enciklopedija p 514 Nuo renesanso iki Svietimo epochos p 102 Rafael Flgamira i Krevea Istoriya Ispanii Moskva 1951 c 144 Berneker V L Ispanskie koroli Rostov na Donu 1998 c 208 Ten pat 1998 c 210 Nuo renesanso iki Svietimo epochos p 103 Ten pat p 102 Rafael Flgamira i Krevea Istoriya Ispanii Moskva 1951 c 77 Encyclopaedia Britannica Chicago 1966 v 17 p 841 Virtualuropa narod ru spain rex history personal html Rafael Flgamira i Krevea Istoriya Ispanii Moskva 1951 c 78 Ten pat c 80 Spain info ru history new h decline html Berneker V L Ispanskie koroli Rostov na Donu 1998 c 223 Lietuviskoji tarybine enciklopedija p 514 Nuorodos