Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Song dinastija kin 宋朝 pinyin Sòng cháo Kinijos imperatorių dinastija valdžiusi 960 1279 m po Penkių dinastijų ir Dešimti
Song dinastija
Song dinastija (kin. 宋朝, pinyin: Sòng cháo) – Kinijos imperatorių dinastija, valdžiusi 960–1279 m., po Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpio, prieš Juan dinastiją. Song laikotarpis dalinamas į Šiaurės Song (960–1127) ir Pietų Song (1127–1279).
| Kinijos istorija |
| Legendiniai valdovai |
| Sia dinastija |
| Šangų dinastija |
| Džou dinastija |
| Činų dinastija |
| Hanų dinastija |
| Šešių dinastijų laikotarpis |
| Trys valstybės |
| Vakarų Dzin |
| Pietų ir šiaurės dinastijos |
| Sui dinastija |
| Tangų dinastija |
| 5 dinastijos ir 10 karalysčių |
| Songų dinastija |
| Juan dinastija |
| Mingų dinastija |
| Čingų dinastija |
| Kinijos Respublika |
| Kinijos Liaudies Respublika |
Istorija ir politika
Song įkūrėjas buvo Zhao Kuangyin (Džao Kuangjinas), arba (Song Taidzu). Antrasis imperatorius (Taidzongas) konsolidavo imperiją.
Šalia Song imperijos visą laiką gyvavo keletas „barbarų“ valstybių: kidanių , tangutų Vakarų Sia (Xia) dinastija, džurčenų (Dzin) dinastija. Dzin sudarė su Song sutartį ir drauge kovojo su Liao, tačiau Liao žlugus, Dzin nutraukė sutartį ir pradėjo karą su Song. Užėmę sostinę , privertė diduomenę bėgti į Pietus – taip prasidėjo Pietų Song laikotarpis. Pietų Song sostinė buvo Hangdžou.
Kadangi karine prasme Song nebuvo labai stipri valstybė, su grėsmę kėlusiomis kaimynėmis ji stengėsi palaikyti daugiau mažiau taikius santykius.
Pasirašiusi sutartis, Song mokėjo duoklę Liao, Sia ir Dzin. Kita vertus, didelė dalis šios duoklės grįždavo atgal į Song per prekybą.
Mirus pirmajam Pietų Song imperatoriui, Song sudarė karinę sąjungą su mongolais, tikėdamiesi įveikti Dzin dinastiją. 1234 m. mongolams sutriuškinus Dzin, Pietų Song generolai nutraukė sąjungą ir užėmė senąsias sostines Kaifengą, Luojangą ir Čang-anį. Tačiau šie miestai buvo ekonomiškai nusilpę ir neapsaugoti. Mongolai ėmė kelti grėsmę, ir 1276 m. Song valdovų rūmai turėjo sprukti į Guangdongą. Song imperatorius Gongdi pasiliko. Pasipriešinimo mongolams sėkmės viltys sietos su dviem Gongdi broliais. Devynmetis Džao Ši tapo nauju imperatoriumi, tačiau susirgęs mirė, ir jį pakeitė septynmetis Džao Bingas. 1279 m. kovo 19 d. Song kariuomenė nugalėta Jameno (Yamen) mūšyje Perlo upės () deltoje. Aukšto rango valdininkas kartu su mažamečiu imperatoriumi po pralaimėjimo nusiskandino jūroje.
Valdovai
| 1 | Pomirtinis vardas | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpiai² |
|---|---|---|---|---|---|
| Šiaurės Song | |||||
太祖 | – | Zhào Kuāngyìn 趙匡胤 | Taidzu; Džao Kuangjin | 960–976 | Jiànlóng (建隆 dzianlong; 960–963) Qiándé (乾德 čiande; 963–968) Kāibǎo (開寶 kaibao; 968–976) |
太宗 | – | Zhào Kuāngyì 趙匡義 arba Zhào Guāngyì 趙光義 | Taidzong; Džao Kuang-i; Džao Guang-i | 976–997 | Tàipíngxīngguó (太平興國 taipingsingguo; 976–984 Yōngxī (雍熙 jongsi; 984–987 Duāngǒng (端拱 duanggong; 988–989 Chúnhuà (淳化 čunhua; 990–994 Zhìdào (至道 džidao; 995–997 |
| Zhēnzōng 真宗 | – | Zhào Héng 趙恆 | Džendzong; Džao Heng | 997–1022 | Xiánpíng (咸平 sianping; 998–1003 Jǐngdé (景德 dzingde; 1004–1007) Dàzhōngxiángfú (大中祥符 dadžongsiangfu; 1008–1016 Tiānxǐ (天禧 tiansi; 1017–1021) Qiánxīng (乾興 čiansing; 1022) |
| Rénzōng 仁宗 | – | Zhào Zhēn 趙禎 | Žendzong; Džao Džen | 1022–1063 | Tiānshèng (天聖 tianšeng; 1023–1032) Míngdào (明道 mingdao; 1032–1033) Jǐngyòu (景祐 dzingjou; 1034–1038) Bǎoyuán (寶元 baojuan; 1038–1040) Kāngdìng (康定kanding; 1040–1041) Qìnglì (慶曆 čingli; 1041–1048) Huángyòu (皇祐 huangjou; 1049–1054) Zhìhé (至和 džihe; 1054–1056) Jiāyòu (嘉祐 dziajou; 1056–1063) |
| Yīngzōng 英宗 | – | Zhào Shù 趙曙 | Ingdzong; Džao Šu | 1063–1067 | Zhìpíng (治平 džiping; 1064–1067) |
| Shénzōng 神宗 | – | Zhào Xū 趙頊 | Šendzong; Džao Siu | 1067–1085 | Xīníng (熙寧 sining; 1068–1077) Yuánfēng (元豐 juanfeng; 1078–1085) |
| Zhézōng 哲宗 | – | Zhào Xǔ 趙煦 | Džedzong; Džao Siu | 1085–1100 | Yuányòu (元祐 juanjou; 1086–1094) Shàoshèng (紹聖 šaošeng; 1094–1098) Yuánfú (元符 juanfu; 1098–1100) |
| Huīzōng 徽宗 | – | Zhào Jí 趙佶 | Huidzong; Džao Dzi | 1100–1125 | Jiànzhōngjìngguó (建中靖國 dziandžongdzingguo; 1101) Chóngníng (崇寧 čongning; 1102–1106) Dàguān (大觀 daguan; 1107–1110) Zhènghé (政和 dženghe; 1111–1118) Chónghé (重和 čonghe; 1118–1119) Xuānhé (宣和 siuanhe; 1119–1125 |
| Qīnzōng 欽宗 | – | Zhào Huán 趙桓 | Čindzong; Džao Huan | 1126–1127 | Jìngkāng (靖康 dzinkang; 1125–1127) |
| Pietų Song | |||||
| Gāozōng 高宗 | – | Zhào Gòu 趙構 | Gaodzong; Džao Gou | 1127–1162 | Jìngyán (靖炎 dzingjan; 1127–1130) Shàoxīng (紹興 šaosing; 1131–1162) |
| Xiàozōng 孝宗 | – | Zhào Shèn 趙昚 | Siaodzong; Džao Šen | 1162–1189 | Lóngxīng (隆興 longsing; 1163–1164) Qiándào (乾道 čiandao; 1165–1173) Chúnxī (淳熙 čunsi; 1174–1189) |
| Guāngzōng 光宗 | – | Zhào Dūn 趙惇 | Guangdzong; Džao Dun | 1189–1194 | Shàoxī (紹熙 šaosi; 1190–1194) |
| Níngzōng 寧宗 | – | Zháo Kuó 趙擴 | Ningdzong; Džao Kuo | 1194–1224 | Qìngyuán (慶元 čingjuan; 1195–1200) Jiātài (嘉泰 dziatai; 1201–1204) Kāixǐ (開禧 kaisi; 1205–1207) Jiādìng (嘉定 dziading; 1208–1224) |
| Lǐzōng 理宗 | – | Zhào Yún 趙昀 | Lidzong; Džao Jun | 1224–1264 | Bǎoqìng (寶慶 baočing; 1225–1227) Shàodìng (紹定 šaoding; 1228–1233) Duānpíng (端平 duanping; 1234–1236) Jiāxī (嘉熙 dziasi; 1237–1240) Chúnyòu (淳祐 čunjou; 1241–1252) Bǎoyòu (寶祐 baoju; 1253–1258) Kāiqìng (開慶 kaičing; 1259) Jǐngdìng (景定 dzingding; 1260–1264) |
| Dùzōng 度宗 | – | Zhào Qí 趙祺 | Dudzong; Džao Či | 1264–1274 | Xiánchún (咸淳 siančun; 1265–1274) |
| Gōngzōng 恭宗 | Gōngdì 恭帝 | Zhào Xiǎn 趙顯 | Gongdzong; Gongdi; Džao Sian | 1275 | Déyòu (德祐 dejou; 1275–1276) |
| Duān Zōng 端宗 | – | Zhào Shì 趙昰 | Duan Dzong; Džao Ši | 1276–1278 | Jǐngyán (景炎 dzingjan; 1276–1278) |
| – | Dì 帝 arba Wèiwáng 衛王 | Zhào Bǐng 趙昺 | Di; Veivang; Džao Bing | 1278–1279 | Xiángxīng (祥興 siangsing; 1278–1279) |
| 1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Song), išskyrus paskutinį imperatorių, kuris vadintas Song Dibing. | |||||
Ekonomika
Dėl ekonominių ir kultūrinių pokyčių Song laikotarpis dažnai pavadinamas Kinijos „renesansu“. Song dinastija pasižymėjo sparčia ekonomikos raida, komercializavimu, miestų augimu. Miestai išaugo į tikrus prekybos, pramonės centrus. Hangzhou buvo apie 500 000 gyventojų – daug daugiau nei bet kuriame Europos mieste.
X–XIII a. pastebimas didelis gyventojų augimas. Kadangi tobulinamos žemdirbystės technologijos, atsiranda galimybė auginti daugiau žemės ūkio produkcijos ir jos daugiau parduoti, todėl prekyba tampa svarbia ekonomikos dalimi.
Kartais pokyčiai Song pavadinami Kinijos „industrinės revoliucijos“ pradžia. Song laikotarpiu plečiasi manufaktūros, kasyklos. Auga geležies produkcijos kiekis vienam gyventojui (šešiskart nuo 806 iki 1078 m.). Ši geležis naudojama įvairiems buities daiktams gaminti, taip pat parduodama į užsienį. Taip pat kinai išrado (arba patobulino) paraką, patranką, spausdinimo technologiją.
Prabangos prekės tampa nebe mažo turtingųjų rato privilegija, o didesnio gyventojų skaičiaus kasdienybe.
Keičiasi anksčiau buvęs neigiamas požiūris į pirklius, nes šie tampa vis įtakingesniu sluoksniu. Vystosi popierinių pinigų sistema. Song pertvarkė prekybos maršrutus ir išnaudojo visas laivybos kelių teikiamas galimybes. Iškilo Fujian, Zhejiang, Guangdong regionų uostai. Galima sakyti, kad nuo Song iki Ming laikų Kinija buvo stipriausia pasaulio jūrų valstybė. XI a. laivyboje imtas taikyti kompasas (geomantams žinomas jau gerokai seniau).
Kultūra
Toliau stiprėja Tang laikų universalaus intelektualo idealas: išsilavinęs vyras siekė vienu metu būti mokslininkas, poetas, tapytojas, valdininkas.
Ypač atgimsta susidomėjimas konfucianistiniais idealais, silpsta budizmo įtaka.
Daugėja pasiturinčių intelektualų šeimų, kurios dėjo pastangas, kad jų šeimos vyrai galėtų tapti valdininkais. Tą šeimos dažnai darė įsitvirtindami vietinės reikšmės bendruomenėse, kontroliuodami savo giminės įtaką. Elite įsitvirtina įsitikinimas, kad viską galima ir reikia pasiekti gabumų dėka. Vaikai buvo lavinami nuo mažens giminės mokyklose, vėliau, jau įgiję klasikinio išsilavinimo pagrindus, valstybinėse mokyklose ruošdavosi egzaminams. Anaiptol ne visi juos išlaikę gaudavo tarnybą. Daug intelektualų užsiimdavo įvairia intelektualine veikla: istoriografija, literatūra, poezija. Song laikais atsiranda pirmosios enciklopedijos, tekstų antologijos. Toliau rašomi istoriniai, medicinos, geografijos, matematikos, astronomijos veikalai. Vienas žymiausių istorikų – .
Song intelektualams taip pat būdinga valdžios kritika. Elitas skaidosi į frakcijas, kurios siekia įtvirtinti savo požiūriui atstovaujančius žmones valdžioje. Savo ruožtu iškiliausi mąstytojai reiškė savo nuomonę apie šias frakcijas, siūlė valstybės reformas. Svarbus Song reformatorius buvo . Jo reformoms priešinosi Sima Guang.
Song laikų filosofai neokonfucianistai rašė komentarus senoviniams kanonams. Įtakingiausias to laikmečio filosofas buvo Džu Si (1130–1200), kurio propaguota konfucianistinių, budistinių, daoistinių ir kitų idėjų sintezė tapo oficialia imperijos ideaologija iki pat XIX a. pabaigos. Džu Si komentarai buvo privalomi laikantiems valstybinius egzaminus. Džu Si pabrėžė pareigos, paklusnumo, sūniškojo nuolankumo svarbą.
Šaltiniai ir nuorodos
- Gernet, Jacques. Le Monde Chinois (A History of Chinese Civilization)
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2006-07-12 iš Wayback Machine projekto.
- Song ekonomika
- Bibliografija Archyvuota kopija 2006-09-01 iš Wayback Machine projekto.
- Song menas (nuorodos, iliustracijos)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Song dinastija, Kas yra Song dinastija? Ką reiškia Song dinastija?
Song dinastija kin 宋朝 pinyin Song chao Kinijos imperatoriu dinastija valdziusi 960 1279 m po Penkiu dinastiju ir Desimties karalysciu laikotarpio pries Juan dinastija Song laikotarpis dalinamas į Siaures Song 960 1127 ir Pietu Song 1127 1279 History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies RespublikaIstorija ir politikaSiaures Song Song įkurejas buvo Zhao Kuangyin Dzao Kuangjinas arba Song Taidzu Antrasis imperatorius Taidzongas konsolidavo imperija Salia Song imperijos visa laika gyvavo keletas barbaru valstybiu kidaniu tangutu Vakaru Sia Xia dinastija dzurcenu Dzin dinastija Dzin sudare su Song sutartį ir drauge kovojo su Liao taciau Liao zlugus Dzin nutrauke sutartį ir pradejo kara su Song Uzeme sostine priverte diduomene begti į Pietus taip prasidejo Pietu Song laikotarpis Pietu Song sostine buvo Hangdzou Kadangi karine prasme Song nebuvo labai stipri valstybe su gresme kelusiomis kaimynemis ji stengesi palaikyti daugiau maziau taikius santykius Pietu Song ir kaimynines valstybes Pasirasiusi sutartis Song mokejo duokle Liao Sia ir Dzin Kita vertus didele dalis sios duokles grįzdavo atgal į Song per prekyba Mirus pirmajam Pietu Song imperatoriui Song sudare karine sajunga su mongolais tikedamiesi įveikti Dzin dinastija 1234 m mongolams sutriuskinus Dzin Pietu Song generolai nutrauke sajunga ir uzeme senasias sostines Kaifenga Luojanga ir Cang anį Taciau sie miestai buvo ekonomiskai nusilpe ir neapsaugoti Mongolai eme kelti gresme ir 1276 m Song valdovu rumai turejo sprukti į Guangdonga Song imperatorius Gongdi pasiliko Pasipriesinimo mongolams sekmes viltys sietos su dviem Gongdi broliais Devynmetis Dzao Si tapo nauju imperatoriumi taciau susirges mire ir jį pakeite septynmetis Dzao Bingas 1279 m kovo 19 d Song kariuomene nugaleta Jameno Yamen musyje Perlo upes deltoje Auksto rango valdininkas kartu su mazameciu imperatoriumi po pralaimejimo nusiskandino juroje Valdovai 1 Pomirtinis vardas Asmeninis vardas Lietuviskai Valdymo metai Laikotarpiai Siaures Song太祖 Zhao Kuangyin 趙匡胤 Taidzu Dzao Kuangjin 960 976 Jianlong 建隆 dzianlong 960 963 Qiande 乾德 ciande 963 968 Kaibǎo 開寶 kaibao 968 976 太宗 Zhao Kuangyi 趙匡義 arba Zhao Guangyi 趙光義 Taidzong Dzao Kuang i Dzao Guang i 976 997 Taipingxingguo 太平興國 taipingsingguo 976 984 Yōngxi 雍熙 jongsi 984 987 Duangǒng 端拱 duanggong 988 989 Chunhua 淳化 cunhua 990 994 Zhidao 至道 dzidao 995 997Zhenzōng 真宗 Zhao Heng 趙恆 Dzendzong Dzao Heng 997 1022 Xianping 咸平 sianping 998 1003 Jǐngde 景德 dzingde 1004 1007 Dazhōngxiangfu 大中祥符 dadzongsiangfu 1008 1016 Tianxǐ 天禧 tiansi 1017 1021 Qianxing 乾興 ciansing 1022 Renzōng 仁宗 Zhao Zhen 趙禎 Zendzong Dzao Dzen 1022 1063 Tiansheng 天聖 tianseng 1023 1032 Mingdao 明道 mingdao 1032 1033 Jǐngyou 景祐 dzingjou 1034 1038 Bǎoyuan 寶元 baojuan 1038 1040 Kangding 康定kanding 1040 1041 Qingli 慶曆 cingli 1041 1048 Huangyou 皇祐 huangjou 1049 1054 Zhihe 至和 dzihe 1054 1056 Jiayou 嘉祐 dziajou 1056 1063 Yingzōng 英宗 Zhao Shu 趙曙 Ingdzong Dzao Su 1063 1067 Zhiping 治平 dziping 1064 1067 Shenzōng 神宗 Zhao Xu 趙頊 Sendzong Dzao Siu 1067 1085 Xining 熙寧 sining 1068 1077 Yuanfeng 元豐 juanfeng 1078 1085 Zhezōng 哲宗 Zhao Xǔ 趙煦 Dzedzong Dzao Siu 1085 1100 Yuanyou 元祐 juanjou 1086 1094 Shaosheng 紹聖 saoseng 1094 1098 Yuanfu 元符 juanfu 1098 1100 Huizōng 徽宗 Zhao Ji 趙佶 Huidzong Dzao Dzi 1100 1125 Jianzhōngjingguo 建中靖國 dziandzongdzingguo 1101 Chongning 崇寧 congning 1102 1106 Daguan 大觀 daguan 1107 1110 Zhenghe 政和 dzenghe 1111 1118 Chonghe 重和 conghe 1118 1119 Xuanhe 宣和 siuanhe 1119 1125Qinzōng 欽宗 Zhao Huan 趙桓 Cindzong Dzao Huan 1126 1127 Jingkang 靖康 dzinkang 1125 1127 Pietu SongGaozōng 高宗 Zhao Gou 趙構 Gaodzong Dzao Gou 1127 1162 Jingyan 靖炎 dzingjan 1127 1130 Shaoxing 紹興 saosing 1131 1162 Xiaozōng 孝宗 Zhao Shen 趙昚 Siaodzong Dzao Sen 1162 1189 Longxing 隆興 longsing 1163 1164 Qiandao 乾道 ciandao 1165 1173 Chunxi 淳熙 cunsi 1174 1189 Guangzōng 光宗 Zhao Dun 趙惇 Guangdzong Dzao Dun 1189 1194 Shaoxi 紹熙 saosi 1190 1194 Ningzōng 寧宗 Zhao Kuo 趙擴 Ningdzong Dzao Kuo 1194 1224 Qingyuan 慶元 cingjuan 1195 1200 Jiatai 嘉泰 dziatai 1201 1204 Kaixǐ 開禧 kaisi 1205 1207 Jiading 嘉定 dziading 1208 1224 Lǐzōng 理宗 Zhao Yun 趙昀 Lidzong Dzao Jun 1224 1264 Bǎoqing 寶慶 baocing 1225 1227 Shaoding 紹定 saoding 1228 1233 Duanping 端平 duanping 1234 1236 Jiaxi 嘉熙 dziasi 1237 1240 Chunyou 淳祐 cunjou 1241 1252 Bǎoyou 寶祐 baoju 1253 1258 Kaiqing 開慶 kaicing 1259 Jǐngding 景定 dzingding 1260 1264 Duzōng 度宗 Zhao Qi 趙祺 Dudzong Dzao Ci 1264 1274 Xianchun 咸淳 siancun 1265 1274 Gōngzōng 恭宗 Gōngdi 恭帝 Zhao Xiǎn 趙顯 Gongdzong Gongdi Dzao Sian 1275 Deyou 德祐 dejou 1275 1276 Duan Zōng 端宗 Zhao Shi 趙昰 Duan Dzong Dzao Si 1276 1278 Jǐngyan 景炎 dzingjan 1276 1278 Di 帝 arba Weiwang 衛王 Zhao Bǐng 趙昺 Di Veivang Dzao Bing 1278 1279 Xiangxing 祥興 siangsing 1278 1279 1 Paprastai valdovas įvardijamas pries sventyklos arba pomirtinį varda pridedant dinastijos pavadinima Song isskyrus paskutinį imperatoriu kuris vadintas Song Dibing 2 Laikotarpio pavadinimas imperatoriaus valdymo devizas pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius Skliausteliuose kursyvu lietuviska pavadinimo transkripcija EkonomikaDel ekonominiu ir kulturiniu pokyciu Song laikotarpis daznai pavadinamas Kinijos renesansu Song dinastija pasizymejo sparcia ekonomikos raida komercializavimu miestu augimu Miestai isaugo į tikrus prekybos pramones centrus Hangzhou buvo apie 500 000 gyventoju daug daugiau nei bet kuriame Europos mieste X XIII a pastebimas didelis gyventoju augimas Kadangi tobulinamos zemdirbystes technologijos atsiranda galimybe auginti daugiau zemes ukio produkcijos ir jos daugiau parduoti todel prekyba tampa svarbia ekonomikos dalimi Kartais pokyciai Song pavadinami Kinijos industrines revoliucijos pradzia Song laikotarpiu pleciasi manufakturos kasyklos Auga gelezies produkcijos kiekis vienam gyventojui sesiskart nuo 806 iki 1078 m Si gelezis naudojama įvairiems buities daiktams gaminti taip pat parduodama į uzsienį Taip pat kinai isrado arba patobulino paraka patranka spausdinimo technologija Prabangos prekes tampa nebe mazo turtinguju rato privilegija o didesnio gyventoju skaiciaus kasdienybe Keiciasi anksciau buves neigiamas poziuris į pirklius nes sie tampa vis įtakingesniu sluoksniu Vystosi popieriniu pinigu sistema Song pertvarke prekybos marsrutus ir isnaudojo visas laivybos keliu teikiamas galimybes Iskilo Fujian Zhejiang Guangdong regionu uostai Galima sakyti kad nuo Song iki Ming laiku Kinija buvo stipriausia pasaulio juru valstybe XI a laivyboje imtas taikyti kompasas geomantams zinomas jau gerokai seniau KulturaXI XII a asotis Toliau stipreja Tang laiku universalaus intelektualo idealas issilavines vyras sieke vienu metu buti mokslininkas poetas tapytojas valdininkas Ypac atgimsta susidomejimas konfucianistiniais idealais silpsta budizmo įtaka Daugeja pasiturinciu intelektualu seimu kurios dejo pastangas kad ju seimos vyrai galetu tapti valdininkais Ta seimos daznai dare įsitvirtindami vietines reiksmes bendruomenese kontroliuodami savo gimines įtaka Elite įsitvirtina įsitikinimas kad viska galima ir reikia pasiekti gabumu deka Vaikai buvo lavinami nuo mazens gimines mokyklose veliau jau įgije klasikinio issilavinimo pagrindus valstybinese mokyklose ruosdavosi egzaminams Anaiptol ne visi juos islaike gaudavo tarnyba Daug intelektualu uzsiimdavo įvairia intelektualine veikla istoriografija literatura poezija Song laikais atsiranda pirmosios enciklopedijos tekstu antologijos Toliau rasomi istoriniai medicinos geografijos matematikos astronomijos veikalai Vienas zymiausiu istoriku Imperatoriskasis sodas Kaifenge Song intelektualams taip pat budinga valdzios kritika Elitas skaidosi į frakcijas kurios siekia įtvirtinti savo poziuriui atstovaujancius zmones valdzioje Savo ruoztu iskiliausi mastytojai reiske savo nuomone apie sias frakcijas siule valstybes reformas Svarbus Song reformatorius buvo Jo reformoms priesinosi Sima Guang Song laiku filosofai neokonfucianistai rase komentarus senoviniams kanonams Įtakingiausias to laikmecio filosofas buvo Dzu Si 1130 1200 kurio propaguota konfucianistiniu budistiniu daoistiniu ir kitu ideju sinteze tapo oficialia imperijos ideaologija iki pat XIX a pabaigos Dzu Si komentarai buvo privalomi laikantiems valstybinius egzaminus Dzu Si pabreze pareigos paklusnumo suniskojo nuolankumo svarba Saltiniai ir nuorodosGernet Jacques Le Monde Chinois A History of Chinese Civilization Zemelapiai Archyvuota kopija 2006 07 12 is Wayback Machine projekto Song ekonomika Bibliografija Archyvuota kopija 2006 09 01 is Wayback Machine projekto Song menas nuorodos iliustracijos