Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Indo slėnio civilizacija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
3000–1500 m. pr. m. e. šiaurės vakarų Indo slėnio dalyje (dabartinis Pakistanas) vystėsi Harapos ir Mohendžo Daro kultūra. Tai seniausia žinoma Indostano subkontinente civilizacija, susiformavusi Sarasvati ir Indo upių slėniuose.
| Indo slėnio civilizacija | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Mohendžo Daro griuvėsiai | ||||||
| Dab. valstybės | Pakistanas (Pandžabas, Sindas, Beludžistanas), Indija (Gudžaratas) | |||||
| Ist. regionas | Pandžabas, Sindas, Beludžistanas, Gudžaratas | |||||
| Gyvenvietės | Mohendžo Daras, Harapa, Lotalas | |||||
| Amžius | Bronzos amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | proto-dravidai (?) | |||||
Civilizacijos kilmė ir paplitimas
VII−VI tūkstm. pr. m. e. minėtų upių baseinuose pagausėja nuolatinių gyvenviečių, kurių gyventojai augino kviečius, miežius, laikė karves, avis, ožkas; be akmeninių vartojo ir varinius bei bronzinius įrankius. Apie 3100 m. pr. m. e. minėtoje teritorijoje atsiranda pirmieji įtvirtinti miestai. Beje, vadinamoji „Ankstyvoji Indo slėnio kultūra“ (jai būdinga keramika, variniai įrankiai ir karoliai iš pusbrangių akmenų, aptinkami daugiausia Pandžabe) dabar daugelio tyrinėtojų laikoma jau nebe Harapos kultūros „ankstyvąja faze“ ar „prototipu“, o šiai kultūrai gimininga savita archeologine kultūra.
Harapos kultūra (kartais „tradiciškai“ pavadinama ir „Indo slėnio kultūra“, − nepaisant to, kad Indo slėnyje buvo paplitęs tik periferinis šios kultūros variantas), kuri chronologiškai beveik sutampa su senovės Egipto ir Šumero civilizacijomis, susiformavo vad. Protoharapiškosios (arba „Hakros keramikos“) kultūros pagrindu ir egzistavo nuo IV tūkstm. pr. m. e. pabaigos iki maždaug 1900 m. pr. m. e. Jos miestų liekanas dabartinio Pakistano teritorijoje 1921−1922 m. atrado Indijos Archeologijos tarnybos surengta ekspedicija. Naujausi atradimai rodo, kad ši kultūra kurį laiką aprėpė didžiulę teritoriją nuo Persų įlankos vakaruose iki Gango aukštupio baseino rytuose ir nuo buvusios tarybinės Vidurio Azijos šiaurėje iki dabartinės Maharaštros valstijos pietuose.
Kultūros gyventojų problema
Iki šiol nėra visiškai aišku, „kieno“ ši civilizacija buvo. Labiausiai šis klausimas kaitina aistras pačioje Indijoje. Nacionalistiškai nusiteikęs gyventojų sluoksnis aktyviai gina idėją, kad Harapos kultūros gyventojai buvo arijai, ir tuo pačiu neigia akademikų tarpe pripažintą hipotezę, kad arijai į šį subkontinentą atsikraustė pačiai kultūrai jau žlugus. Nacionalistų teigimu, Harapos klestėjimas atitinka vėlyvąjį Vedų laikotarpį, ką akivaizdžiai paneigia lingvistiniai duomenys. Akademikai ir toliau labiau linkę pritarti minčiai, kad Harapos kultūra buvo .
Materialinė kultūra
Miestai
Vieni didžiausių Harapos kultūros miestų – Harapa (vedinė Harjupija) ir Mohendžo-Daras (sąlyginis pavad.) – maždaug 2,5 km² ploto gyvenvietės. Statūs gatvių susikirtimo kampai liudija buvus vieningą miesto planavimą. Įspūdį palieka miestų vandentiekių sistema − šiuo atžvilgiu su jais negalėjo lygintis nei Londonas, nei Niujorkas XIX a. Statybai buvo naudotos tiek degtos, tiek ir nedegtos plytos, kurių standartas buvo identiškas visuose atkastuose miestuose. Didieji miestai turėjo po maždaug 40 tūkst. gyventojų.
Įdomus Harapos kultūros bruožas yra praktiškumas. Nors architektūriniu ir technologiniu požiūriu statiniai yra aukšto lygio, tačiau dekoras kuklus ir atrodo, kad neteikta daug reikšmės net centrinių rūmų puošybai.
Amatai ir menas
Įrankiai ir indai jose gaminti daugiausia iš vario ir bronzos. Be įprastų namų apyvokos daiktų ir darbo įrankių Harapos kultūros miestuose dar buvo gaminami grąžtai, ietigaliai, pjūklai, skustuvai, iš vario ir bronzos lietos žmonių ir gyvūnų statulėlės. Papuošalai gaminti iš vario, aukso, sidabro, švino ir pusbrangių akmenų, garsieji Harapos kultūros antspaudai – iš tam tikro minkšto akmens arba terakotos. Taip pat randama daug molinių žaislų vaikams.
Ūkis ir prekyba
Harapos kultūra pasižymėjo prijaukintų gyvūnų įvairove, nors arklių greičiausiai neaugino. Mokėjo apdirbti medvilnę.
Labai svarbią vietą „harapių“ ekonomikoje užėmė prekyba. Jie intensyviai prekiavo su Mesopotamija (apie tai byloja, be kita ko, Ūre ir kt. Mesopotamijos miestuose aptinkami „harapiški“ antspaudai). „Harapių“ eksportą į Šumerą sudarė daugiausia varis, auksas, medvilnė, mediena, dramblio kaulas, juvelyriniai dirbiniai, importą – alavas, sidabras, bitumas, , tikriausiai ir aliejus bei grūdai.
Organizacija
Nepaprastas visame Harapos kultūros areale regimas materialinės kultūros vienodumas, „harapiškų“ svorio ir kt. matų vieningumas, taip pat visuose didesniuose šios kultūros miestuose stūksojusios iš akmens ir plytų statytos neaiškios paskirties „citadelės“ bei didelės grūdų saugyklos leidžia daryti išvadą apie efektyvų centralizuotą didžiulės teritorijos administravimą. Tačiau dėl Harapos kultūros atstovų valstybinės organizacijos tipo tyrinėtojai nesutaria, − vieni spėja jį buvus monarchinį, kiti – teokratinį.
Kalbos ir rašto problema
Rasiniu atžvilgiu Harapos kultūros atstovai buvo pietiniai europeoidai ir beveik nesiskyrė nuo dabartinių Harapos kultūros arealo gyventojų. Tuo tarpu dėl „harapių“ kalbos nesutariama. Dauguma indologų mano anuometiniame Šiaurės Vakarų Indostane skambėjus vadinamąsias protodravidų ir kt. neindoeuropietiškas kalbas.
Raštas iki šiol lieka neiššifruotas, nepaisant keleto skambių pastarųjų metų pretenzijų. Raštas piktografinis, iš viso rasta apie 400 skirtingų ženklų. Spėjama, kad buvo rašoma iš dešinės į kairę. Daugiausia rašto pavydžių aptinkama ant molinių antspaudų.
Religinis gyvenimas
Harapos kultūros miestuose būta religinės paskirties pastatų, religinę ar mitologinę prasmę neabejotinai turėjo daugelis tuose miestuose aptiktų terakotinių statulėlių bei antspaudų (viename iš jų pavaizduota svastika). Iš dalyje „Harapos antspaudų“ matomų jaučio, buivolo, elnio, tigro, dramblio, raganosio ir kt. gyvūnų atvaizdų paprastai daroma išvada apie „harapių“ visuomenėje paplitusį religinį gyvūnų garbinimą (kita vertus, minėtus atvaizdus galima interpretuoti ir kaip „harapių“ garbintų dievybių zoomorfinius pavidalus, šiuolaikiniame hinduizme išlikusius kaip tų dievybių vahanos). Atrodo, Harapos kultūros miestuose garbinta „Didžioji Motina“, kai kuriais savo bruožais primenanti vėlesnę Parvati. Daug diskusijų sukėlė medituojančios raguotos penkių gyvūnų apsuptos dievybės atvaizdas (Pašupačio antspaudas), − ji išvaizda ir simbolika labai primena hinduizme labai svarbų Šivą (Pašupatį).
Civilizacijos žlugimo priežastys
Urbanistinė Harapos, arba Sarasvati-Indo (anot Indijos mokslininkų) civilizacija žlugo maždaug 2000−1800 m. pr. m. e., tačiau ji toli gražu neišnyko nepalikdama jokių pėdsakų.
Vadinamasis „posturbanistinis“ periodas truko apie tūkstantį metų. Nėra vieningos nuomonės apie šios civilizacijos žlugimo priežastis. Pagrindinės teorijos yra keturios: 1) klimato pasikeitimas ir žemės ūkio katastrofa; 2) stichinės nelaimės (Indo vagos pasikeitimas, didelių potvynių Mohendžo Dare pėdsakai, išdžiūvusi Sarasvati upė); 3) genčių, gal net indoarijų invazija; 4) epidemija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Indo slėnio civilizacija, Kas yra Indo slėnio civilizacija? Ką reiškia Indo slėnio civilizacija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais 3000 1500 m pr m e siaures vakaru Indo slenio dalyje dabartinis Pakistanas vystesi Harapos ir Mohendzo Daro kultura Tai seniausia zinoma Indostano subkontinente civilizacija susiformavusi Sarasvati ir Indo upiu sleniuose Indo slenio civilizacija2600 m pr m e 1900 m pr m e Mohendzo Daro griuvesiaiDab valstybes Pakistanas Pandzabas Sindas Beludzistanas Indija Gudzaratas Ist regionas Pandzabas Sindas Beludzistanas GudzaratasGyvenvietes Mohendzo Daras Harapa LotalasAmzius Bronzos amziusLingvistine grupe proto dravidai Civilizacijos kilme ir paplitimasVII VI tukstm pr m e minetu upiu baseinuose pagauseja nuolatiniu gyvenvieciu kuriu gyventojai augino kviecius miezius laike karves avis ozkas be akmeniniu vartojo ir varinius bei bronzinius įrankius Apie 3100 m pr m e minetoje teritorijoje atsiranda pirmieji įtvirtinti miestai Beje vadinamoji Ankstyvoji Indo slenio kultura jai budinga keramika variniai įrankiai ir karoliai is pusbrangiu akmenu aptinkami daugiausia Pandzabe dabar daugelio tyrinetoju laikoma jau nebe Harapos kulturos ankstyvaja faze ar prototipu o siai kulturai gimininga savita archeologine kultura Harapos kultura kartais tradiciskai pavadinama ir Indo slenio kultura nepaisant to kad Indo slenyje buvo paplites tik periferinis sios kulturos variantas kuri chronologiskai beveik sutampa su senoves Egipto ir Sumero civilizacijomis susiformavo vad Protoharapiskosios arba Hakros keramikos kulturos pagrindu ir egzistavo nuo IV tukstm pr m e pabaigos iki mazdaug 1900 m pr m e Jos miestu liekanas dabartinio Pakistano teritorijoje 1921 1922 m atrado Indijos Archeologijos tarnybos surengta ekspedicija Naujausi atradimai rodo kad si kultura kurį laika aprepe didziule teritorija nuo Persu įlankos vakaruose iki Gango aukstupio baseino rytuose ir nuo buvusios tarybines Vidurio Azijos siaureje iki dabartines Maharastros valstijos pietuose Kulturos gyventoju problema Iki siol nera visiskai aisku kieno si civilizacija buvo Labiausiai sis klausimas kaitina aistras pacioje Indijoje Nacionalistiskai nusiteikes gyventoju sluoksnis aktyviai gina ideja kad Harapos kulturos gyventojai buvo arijai ir tuo paciu neigia akademiku tarpe pripazinta hipoteze kad arijai į sį subkontinenta atsikrauste paciai kulturai jau zlugus Nacionalistu teigimu Harapos klestejimas atitinka velyvajį Vedu laikotarpį ka akivaizdziai paneigia lingvistiniai duomenys Akademikai ir toliau labiau linke pritarti minciai kad Harapos kultura buvo Materialine kulturaMiestai Vieni didziausiu Harapos kulturos miestu Harapa vedine Harjupija ir Mohendzo Daras salyginis pavad mazdaug 2 5 km ploto gyvenvietes Status gatviu susikirtimo kampai liudija buvus vieninga miesto planavima Įspudį palieka miestu vandentiekiu sistema siuo atzvilgiu su jais negalejo lygintis nei Londonas nei Niujorkas XIX a Statybai buvo naudotos tiek degtos tiek ir nedegtos plytos kuriu standartas buvo identiskas visuose atkastuose miestuose Didieji miestai turejo po mazdaug 40 tukst gyventoju Įdomus Harapos kulturos bruozas yra praktiskumas Nors architekturiniu ir technologiniu poziuriu statiniai yra auksto lygio taciau dekoras kuklus ir atrodo kad neteikta daug reiksmes net centriniu rumu puosybai Amatai ir menas Įrankiai ir indai jose gaminti daugiausia is vario ir bronzos Be įprastu namu apyvokos daiktu ir darbo įrankiu Harapos kulturos miestuose dar buvo gaminami graztai ietigaliai pjuklai skustuvai is vario ir bronzos lietos zmoniu ir gyvunu statuleles Papuosalai gaminti is vario aukso sidabro svino ir pusbrangiu akmenu garsieji Harapos kulturos antspaudai is tam tikro minksto akmens arba terakotos Taip pat randama daug moliniu zaislu vaikams ukis ir prekyba Harapos kultura pasizymejo prijaukintu gyvunu įvairove nors arkliu greiciausiai neaugino Mokejo apdirbti medvilne Labai svarbia vieta harapiu ekonomikoje uzeme prekyba Jie intensyviai prekiavo su Mesopotamija apie tai byloja be kita ko ure ir kt Mesopotamijos miestuose aptinkami harapiski antspaudai Harapiu eksporta į Sumera sudare daugiausia varis auksas medvilne mediena dramblio kaulas juvelyriniai dirbiniai importa alavas sidabras bitumas tikriausiai ir aliejus bei grudai OrganizacijaNepaprastas visame Harapos kulturos areale regimas materialines kulturos vienodumas harapisku svorio ir kt matu vieningumas taip pat visuose didesniuose sios kulturos miestuose stuksojusios is akmens ir plytu statytos neaiskios paskirties citadeles bei dideles grudu saugyklos leidzia daryti isvada apie efektyvu centralizuota didziules teritorijos administravima Taciau del Harapos kulturos atstovu valstybines organizacijos tipo tyrinetojai nesutaria vieni speja jį buvus monarchinį kiti teokratinį Kalbos ir rasto problemaRasiniu atzvilgiu Harapos kulturos atstovai buvo pietiniai europeoidai ir beveik nesiskyre nuo dabartiniu Harapos kulturos arealo gyventoju Tuo tarpu del harapiu kalbos nesutariama Dauguma indologu mano anuometiniame Siaures Vakaru Indostane skambejus vadinamasias protodravidu ir kt neindoeuropietiskas kalbas Rastas iki siol lieka neissifruotas nepaisant keleto skambiu pastaruju metu pretenziju Rastas piktografinis is viso rasta apie 400 skirtingu zenklu Spejama kad buvo rasoma is desines į kaire Daugiausia rasto pavydziu aptinkama ant moliniu antspaudu Religinis gyvenimas Harapos kulturos miestuose buta religines paskirties pastatu religine ar mitologine prasme neabejotinai turejo daugelis tuose miestuose aptiktu terakotiniu statuleliu bei antspaudu viename is ju pavaizduota svastika Is dalyje Harapos antspaudu matomu jaucio buivolo elnio tigro dramblio raganosio ir kt gyvunu atvaizdu paprastai daroma isvada apie harapiu visuomeneje paplitusį religinį gyvunu garbinima kita vertus minetus atvaizdus galima interpretuoti ir kaip harapiu garbintu dievybiu zoomorfinius pavidalus siuolaikiniame hinduizme islikusius kaip tu dievybiu vahanos Atrodo Harapos kulturos miestuose garbinta Didzioji Motina kai kuriais savo bruozais primenanti velesne Parvati Daug diskusiju sukele medituojancios raguotos penkiu gyvunu apsuptos dievybes atvaizdas Pasupacio antspaudas ji isvaizda ir simbolika labai primena hinduizme labai svarbu Siva Pasupatį Civilizacijos zlugimo priezastys Urbanistine Harapos arba Sarasvati Indo anot Indijos mokslininku civilizacija zlugo mazdaug 2000 1800 m pr m e taciau ji toli grazu neisnyko nepalikdama jokiu pedsaku Vadinamasis posturbanistinis periodas truko apie tukstantį metu Nera vieningos nuomones apie sios civilizacijos zlugimo priezastis Pagrindines teorijos yra keturios 1 klimato pasikeitimas ir zemes ukio katastrofa 2 stichines nelaimes Indo vagos pasikeitimas dideliu potvyniu Mohendzo Dare pedsakai isdziuvusi Sarasvati upe 3 genciu gal net indoariju invazija 4 epidemija Vikiteka Indo slenio civilizacija vaizdine ir garsine medziaga