Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kinijos Respublikos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kinijos Respublikos istorija prasideda 1912 m. sausio 1 d. oficialiu Kinijos Respublikos (kin. 中華民國, pinyin: Zhōnghuá Mínguó) įkūrimu. Šis įvykis – ilgą laiką trukusių reformatoriškų, nacionalistinių judėjimų rezultatas. Kinijos Respublika (KR) pakeitė mandžiūriškąją Čing dinastiją.
1912–1916 m. KR dominavo generolas (Yuan Shikai) bei jam ištikimi karininkai. Po Juan Šikai mirties sekė „karo vadų laikotarpis“: šalies pietuose valdė Sun Jatseno (Sun Yat-sen) vadovaujami revoliucionieriai, šiaurėje – Juan Šikajaus įpėdiniai, tačiau taip pat atskiruose regionuose valdžią turėjo daug vietinių karo vadų. Po 1926–1927 m. jungtinės Guomindano ir Kinijos komunistų partijos „Šiaurės ekspedicijos“ šalis suvienijama. 1927–1949 m. yra Guomindano ir ypač vado Čiang Kaišeko (Chiang Kai-shek) dominavimo laikotarpis.
1949 m., pralaimėjusi pilietinį karą su komunistais, Guomindano vyriausybė pasitraukia į Taivano salą. Taivanas iki šiol save skelbia „Kinijos respublika Taivane“, tačiau Guomindanas nebėra vienintelė dominuojanti partija.
Vėlyvasis Čing laikotarpis
XIX a. Čing dinastija susidūrė su didelėmis problemomis: gyventojų skaičiaus augimu, dirbamos žemės trūkumu, vis labiau skurstančia valstietija, taip pat socialinėmis problemomis, tokiomis kaip opiumo vartojimas. Prasidėję neramumai išaugo į sukilimus, iš kurių garsiausias – Taipingų sukilimas. Be to, vis agresyvėjo Vakarų šalių imperializmas. Po nesėkmių Čing valdžia bandė modernizuoti kariuomenę, pramonę, susisiekimą, tačiau be didelės sėkmės. 1895 m. Kinija patyrė skaudų pralaimėjimą kare su Japonija. Ypatingų teisių Kinijos teritorijoje reikalaujantys vakariečiai vis įžūlėjo, tai atvedė į 1898–1900 m. Boksininkų sukilimą, nukreiptą prieš Vakarų imperializmą. Sukilimas tik dar labiau pablogino padėtį: imta baimintis, kad Kiniją užsieniečiai paprasčiausiai išsidalins gabalėliais.
Dėl imperatorienės-regentės Cisi bei ją palaikančių grupių stipraus konservatyvizmo Čing imperatoriaus rūmai vengė imtis radikalių reformų, tačiau po pažeminimo Boksininkų sukilime 1902 m. pagaliau pradėtos naujos reformos, turėjusios pakeisti valstybės struktūrą ir ilgainiui atvesti į konstitucinę monarchiją. Tačiau šios reformos reiškė naujas dideles išlaidas, kurios galų gale būtų gulusios ant ir taip nustekentos valstietijos pečių. Taigi tie, kas priešinosi šioms reformoms, priešinosi ne tiek jos tikslams, kiek priemonėms, kurių Čing turėjo imtis, kad reformas įgyvendintų. Antivakarietiškos nuotaikos virto antimandžiūriškomis nuotaikomis. Prie šio pokyčio prisidėjo Čing sprendimas monopolizuoti šalies geležinkelius: regionuose veikiančios elito grupės šį žingsnį suprato kaip pataikavimą vakariečiams, prasidėjo judėjimai už geležinkelio išlaikymą regionuose ir provincijose, prieš nacionalizaciją.
Sinhai revoliucija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sinhai revoliucija.
Tuo metu jau veikė nemažai radikalesnių reformų reikalaujančių revoliucinių grupių. Labiausiai išsiskyrė Sun Jatseno „Revoliucinis aljansas“, kuriam itin svarbus buvo užjūrio kinų palaikymas. Po kelių nesėkmingų sukilimų, 1911 m. spalį pavyko sukilimas Uhane. Po šio sukilimo provincijos viena po kitos ėmė skelbti nepriklausomybę nuo Čing imperijos. Bandydama sustabdyti procesą, Čing vyriausybė paprašė įtakingo, tačiau ne itin patikimo generolo (ir apsukraus politiko) Juan Šikajaus paramos. Į Juan Šikajų kreipėsi ir revoliucionieriai: jam buvo pažadėtas prezidento postas, jei jis įkalbės imperatorių Pu-i (Puyi) atsistatydinti. Revoliucionieriai šitokios taktikos ėmėsi, nes jiems buvo būtina tvirta karinė bazė: jei Juan Šikajus būtų likęs Čing pusėje, revoliucija būtų buvusi numalšinta.
Gruodžio 25 d. Sun Jatsenas išrinktas laikinuoju prezidentu, 1912 m. sausio 1d. oficialiai paskelbiamas KR įkūrimas ir Sun pradeda eiti pareigas. Apsisprendęs Juan Šikajus įkalbėjo imperatorių atsisakyti sosto: tai Pu-i padarė vasario 12 d. Kaip ir žadėta, vasario 14 d. Juan Šikajus perėmė KR prezidento postą.
Juan Šikai valdymas
Gavęs valdžią, Juan Šikai netruko joje įsitvirtinti. Į svarbiausius postus jis skyrė sau ištikimus karininkus. Kaip ir buvo numatyta anksčiau, 1912–1913 m. surengti pirmieji parlamento rinkimai, kuriuose daugumą laimėjo buvęs Sun Jatseno Revoliucinis aljansas, susijungęs su keliomis kitomis grupėmis ir pasivadinęs „Nacionalistų partija“ (Guomindanu – Guomindang). Tačiau kai kurie parlamento sprendimai netenkino Juan Šikajaus (ir atvirkščiai), kilo konfliktų, todėl 1913 m. Juan Šikajus įsakė Guomindanui išsiskirstyti, o 1914 m. paleido parlamentą, provincijų asamblėjas bei regioninius valdžios organus. Naujoje 1914 m. konstitucijoje Juan, kaip prezidentui, suteiktos praktiškai diktatoriškos galios.
1914 m. iškilo ir tarptautinių problemų: Japonija užpuolė Vokietijos valdytą teritoriją Šandonge. Kinija mėgino apriboti japonų ekspansiją, tačiau japonai atsakė pateikdami „21 reikalavimą“, tarp kurių buvo Vokietijos koncesijų perdavimas Japonijai bei įsipareigojimas į vidinius šalies reikalus įsileisti japonus patarėjus. Jausdamas Japonijos grėsmę, Juan Šikajus su didele dalimi reikalavimų turėjo sutikti. Tačiau šie reikalavimai sukėlė didelį pasipiktinimą visuomenėje: tai Juan Šikajui leido padaryti išvadą, kad visuomenė jį supranta ir palaiko.
Todėl 1915 m. Juan Šikajus žengė dar toliau: pasiskelbė tapsiąs imperatoriumi (iš tiesų jis buvo „išrinktas“ imperatoriumi) ir pradėjo pasiruošimus žengimui į sostą. Šiam jo sprendimui turėjo įtakos mintis, kad didžiajai daliai šalies gyventojų Respublika visai nerūpi, kad svarbiausia – stipri centralizuota valstybė ir nacionaliniai interesai. Tačiau Juan neįvertino inteligentijos, kariuomenės sentimentų – Respublikos principas daugeliui vis tik buvo svarbus. Naujos imperijos kūrimą 1916 m. nutraukė Juan Šikajaus mirtis.
Karo vadų laikotarpis
Mirus Juan Šikajui, dėl valdžios ėmė varžytis įvairūs karo vadai. Nors nominaliai vyriausybė ir parlamentas Pekine egzistavo, bet valdžia dažnai keitėsi, o šalis buvo susiskaldžiusi.
1917 m. rugpjūčio 13 d. po vidinių ginčų ir konfliktų Kinija įsijungė į Pirmąjį pasaulinį karą. Kinai prie karo daugiausia prisidėjo darbu – nemažai jų, didelio užmokesčio suvilioti, į Vakarus išvyko dar iki prasidedant pačiam karui. Karių Kinija nesiuntė.
Pagrindinis įsijungimo į karą tikslas buvo noras iš Vokietijos atgauti Šandongo provinciją. Tačiau japonai taip pat neatsisakė savo interesų Šandonge, ir tai išaiškėjo Paryžiaus konferencijoje. Versalio sutartimi Šandongas buvo atiduotas Japonijai: tai sukėlė milžinišką nepasitenkinimą Kinijoje. 1919 m. gegužės 4 d. Pekine prasidėjo masiniai studentų protestai. „Gegužės Ketvirtosios judėjimas“ buvo „Judėjimo už Naująją kultūrą“ kulminacija, abu žodžiai praktiškai tapo sinonimais. Šio judėjimo dalyviai buvo nepatenkinti tuo, kad Kinija pasaulyje laikoma antrarūše šalimi ir kūrė šalies stiprinimo planus, pagrįstus modernizavimo per mokslą ir demokratiją idėjomis. Sužinoję apie tokias tautiečių nuotaikas, Kinijos atstovai Paryžiuje Versalio sutartį pasirašyti atsisakė. Vėliau Gegužės 4-oji tapo simboline šalies nubudimo, sujudimo, atsinaujinimo data – ne atsitiktinumas ir tai, kad ši data buvo reikšminga ir per 1989 m. Tiananmenio aikštės įvykius.
GMD ir KKP aljansas bei šalies suvienijimas
1917 m. atskirą vyriausybę Guangdžou provincijoje pietuose buvo sudaręs Sun Jatsenas. Paskatintas Gegužės Ketvirtosios judėjimo dvasios, 1919 m. Sun atkūrė Guomindaną, o 1921 m. tapo pietinės vyriausybės prezidentu. Buvo kuriami šalies suvienijimo planai, tačiau Guangdžou vyriausybė buvo per silpna, todėl Sun Jatsenas kreipėsi pagalbos į Sovietų Sąjungą, kuri paskatino GMD sudaryti aljansą su neseniai įsikūrusia nedidele Kinijos komunistų partija. Tokia perspektyva nebuvo patenkinti nei nacionalistai, nei komunistai, tačiau tai buvo geriausias kelias į šalies suvienijimą. 1923 m. GMD pertvarkytas pagal leninistinės partijos principus, KKP nariai įjungti į GMD struktūrą. Taip pat įkurta Whampoa karo akademija, kuriai vadovauti paskirtas leitenantas Čiang Kaišekas (Chiang Kai-shek).
1925 m. Sun Jatsenas mirė. Whampoa akademijoje išugdyti karininkai tuo metu jau buvo pasirengę ilgai planuotai Šiaurės ekspedicijai prieš karo vadus. Ekspedicija pradėta 1926 m. ir šalis sėkmingai suvienyta 1927 m. Tačiau dar prieš ekspedicijos pradžią išryškėjo nesutarimai tarp kairiųjų ir dešiniųjų GMD-KKP aljanse. KKP ir kairieji nacionalistai naują vyriausybę nusprendė įkurti Uhane, tačiau dešinieji su Čiang Kaišeku priešakyje atsisuko prieš komunistus (Šanchajuje imtasi antikomunistinio teroro) ir sostine paskelbė Nankiną. Taigi Šiaurės ekspedicijos pabaigoje Kinija turėjo tris sostines: Uhaną, Nankiną ir vis dar karo vadų laikomą Pekiną. Iki 1928 m. Čiang Kaišekui pavyko konsoliduoti valdžią visoje šalyje, ir Nankino vyriausybė buvo pripažinta tarptautinėje arenoje.
GMD-KKP aljansui iširus, nusilpę komunistai pasitraukė į atokų regioną, kuriame įkūrė Sovietinę Kinijos respubliką.
Kinijos Respublika 1927–1937
Laikotarpis nuo 1927 m. iki 1937 m., dar vadinamas „Nankino dešimtmečiu“ (kin. 南京十年, pinyin: Nanjing shinian), buvo sąlyginai stabilaus valdymo laikotarpis. Provincijose tęsėsi pilietinis karas su komunistais. Po nesėkmingų karinių kampanijų serijos, 1934 m. nacionalistams pavyko komunistus išvyti iš jų pagrindinės teritorijos – Dziangsi sovieto. Komunistai leidosi į Ilgąjį žygį: 1934–1935 m., vengdami nacionalistų armijos, jie įveikė tūkstančius kilometrų. Tik mažiau nei dešimtadalis išėjusiųjų pasiekė tikslą: naują KKP bazę (Yan’an).
GMD ir Čiang Kaišekas sėkmingai įtvirtino savo valdžią miestuose (bet ne kaimo vietovėse). Ketvirtasis dešimtmetis buvo kosmopolitinės miestų kultūros klestėjimo laikotarpis, ypač iškilo Šanchajus. Didiesiems miestams – Šanchajui, Pekinui, Tiandzinui ypač darė įtaką juose išlikusios Vakarų valstybių teritorijos (koncesijos). GMD savo valdymą rėmė Sun Jatseno suformuluotais „Trimis liaudies principais“ (liaudies suvereniteto, liaudies pragyvenimo šaltinių užtikrinimo bei nacionalizmo) ir numatytomis valstybės kūrimo stadijomis (karinio valdymo etapas baigėsi su Šiaurės ekspedicija, prasidėjęs politinės globos etapas turėjo ateityje baigtis rinkimais ir konstituciniu valdymu). „Politinę globą“ partija įprasmino per griežtą pilietinį ugdymą ir tokias organizacijas kaip skautai. 1934–1935 m. vykdytas „Naujojo gyvenimo judėjimas“, kuriuo buvo siekiama sukurti dvasiškai ir fiziškai tvirtą tautą. Nors ir buvo iškelti dideli tikslai pataisyti tautos moralę, ilgainiui iš judėjimo teliko smulkmeniškas higienos normų taikymas.
Karas su Japonija
Po triumfo Paryžiuje, Japonija neatsisakė pretenzijų į kitas Kinijos teritorijas. 1931 m. japonai užėmė Mandžūriją ir paskelbė ją savo satelitine valstybe. Į Mandžūrijos „sostą“ buvo pasodintas atstatydintasis Čing imperatorius Pu-i. Tai neigiamai paveikė Kinijos ekonomiką, nes Mandžūrija buvo itin svarbi plėtojant pramonę.
Kitoms šalims nereaguojant, japonai stūmėsi toliau į Pietus nuo Didžiosios sienos. Guomindanas į situaciją reagavo nepakankamai gerai, nes buvo užsiėmę komunistais. Tai sukėlė didelį nepasitenkinimą visuomenėje – ir komunistai sugebėjo tuo pasinaudoti. Į Guomindano valdomą Kiniją buvo įtraukta nemažai valdžios provincijose neatsisakiusių karo vadų. Komunistai įkalbėjo vieną jų, „jaunąjį maršalą“ Džang Sueliangą (Zhang Xueliang), inscenizuoti Čiang Kaišeko pagrobimą ir pareikalauti nedelsiant organizuoti kovą su japonais. Pagrobimas pavyko: neturėdamas išeities, Čiang Kaišekas sudarė antrąjį aljansą su komunistais, šįkart – karo su Japonija tikslu. Komunistų Raudonoji armija performuota į Kinijos Respublikos armijos Aštuntąjį divizioną.
1937 m. liepą prasidėjo atviras karas tarp Kinijos ir Japonijos. Po tris mėnesius trukusio mūšio ir bombardavimų japonai užėmė Šanchajų, neilgai trukus krito sostinė Nankinas. Nankine prasidėjo itin žiaurios žudynės ir moterų prievartavimai (Nankino žudynės).
Komunistai su Guomindano pajėgomis drauge kovojo su japonais, tačiau nesutarimai tarp jų pačių kuo toliau, tuo labiau ryškėjo. Karas su Japonija pagaliau leido komunistams atvirai ir legaliai suburti savo armiją – visų pirma iš valstiečių, kurie komunistus noriai sekė, nes šie galėjo suteikti jiems realią apsaugą, kokios Guomindano vyriausybė taip ir nesuteikė.
1945 m. baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Kinijoje japonai buvo nugalėti su JAV pagalba. Nors teoriškai didžiajame kare Kinija buvo nugalėjusiųjų pusėje, pati šalis buvo labai prastos būklės: ekonomiškai silpna ir ant atviro pilietinio karo ribos.
Pasitraukimas į Taivaną
Pasibaigus karui su Japonija, įsisiūbavo pilietinis karas. Iš pradžių komunistai turėjo atlaikyti Guomindano puolimus ir laikėsi Mao Dzeduno (Mao Zedong) suformuluotos partizaninio karo taktikos. 1947–1948 m. GMD liko įsitvirtinę, KKP pamažu pradėjo kontratakuoti. 1948–1949 m. GMD buvo priversti trauktis, KKP puolė visu pajėgumu.
Guomindano armija buvo pavargusi, išsibarsčiusi, nedisciplinuota, nors ir didesnė už (vėliau pervadintą Raudonąja armija). 1949 m. sausį komunistai beveik be kovos paėmė Beipingą ir grąžino jam Pekino (Beidžingo – Beijing) vardą. Vienas po kito komunistams pasidavė dauguma Kinijos miestų. Čiang Kaišekas nusprendė trauktis į Taivano salą, kuri nuo 1895 m. buvo valdoma japonų, bet 1945 m. buvo atiduota Kinijos Respublikai. Į Taivaną pasitraukė keli šimtai tūkstančių karių ir apie pora milijonų civilių, daugiausia vyriausybės narių bei verslo atstovų. Gruodžio mėnesį Čiang Kaišekas laikinąja Kinijos Respublikos sostine paskelbė Taipėjų (Taibei).
Kinijos Respublika Taivane
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Taivano istorija.
1945 m. Kinijos Respublika perėmė Taivano administravimą iš Japonijos. Guomindano valdžiai sunkiai sekėsi valdyti regioną, ypač išryškėjo nesutarimai tarp iš žemyninės Kinijos atsiųstos administracijos ir vietinių gyventojų, kurių dauguma buvo per kelis šimtmečius į Taivaną atsikėlę Kinijos rytinių pakrančių gyventojai ir save laikė taivaniečiais. 1947 m. vasario 28 d. įsiplieskė konfliktas, pradėjęs „baltąjį terorą“ Taivane: protestuodami prieš tai, kad policija be priežasties nušovė prekeivį, taivaniečiai maištavo įvairiose vietose visoje saloje. Taivano valdytojas prieš maištininkus panaudojo karinę jėgą. Tūkstančiai žuvo ar buvo įkalinti. Po šių maištų buvo paskelbta karo padėtis, galiojusi iki pat 1987 m. Daug „baltojo teroro“ aukų buvo taivaniečių kilmės elitas: politikai, pasiturintys žmonės, intelektualai. Taip pat naikinti visi, turėję kokių nors ryšių su komunistais.
Karo padėtis iš esmės formavo Taivano politiką 1947–1987 m. Čiang Kaišekas ir jo įpėdinis laikėsi pozicijos, kad karo padėtis turėtų būti laikoma „kol Kinija bus suvienyta“. Iš tiesų Guomindanas neturėjo didelių iliuzijų artimiausiu metu atkovoti žemyninę Kinijos dalį, be to, buvo įsipareigojęs JAV nesiimti karinių veiksmų. Kinijos Respublikos valdžia Taivane 1949 m. kabojo ant plauko, tačiau situacija pernakt pasikeitė, kai 1950 m. prasidėjo Korėjos karas, ir JAV perbrėžė savo gynybos liniją, aprėpdama ir Taivaną. JAV parama padėjo Taivanui vystyti ekonomiką, bet Taivanas turėjo įsipareigoti nesiimti karinių veiksmų prieš Kiniją.
Kinijos Respublikos Taivane valdžia teigė esanti teisėta Kinijos valdžia. Buvo laikomasi pozicijos, kad parlamente turėtų išlikti parlamentarai, išrinkti žemyne 1947–1948 m. Tačiau ilgainiui parlamentas mažėjo dėl parlamentarų mirties, 1969 m. buvo surengti papildomi rinkimai. Darėsi aišku, kad žemynas artimiausiu metu į Kinijos Respublikos įtakos sferą nesugrįš. Per vietinės reikšmės rinkimus ir papildomus rinkimus į parlamentą iškilo grupė politikų, save vadinusių dangwai – „už Partijos ribų“. 1986 m. šie politikai susivienijo į Demokratinę pažangos partiją (DPP).
1987 m. atšaukta karo padėtis. Taivane spartėjo demokratėjimo procesas. 1996 m. pirmą kartą tiesiogiai išrinktas prezidentas. Vis tik ilgą laiką DPP ir kitoms mažesnėms atskilusioms partijoms nepasisekė iškovoti daugumos. 2000 m. prezidento rinkimus laimėjo DPP kandidatas ir poste išsilaikė iki 2008 m., kai Guomindanas vėl didele balsų persvara laimėjo ir parlamento, ir prezidento rinkimus.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kinijos Respublikos istorija, Kas yra Kinijos Respublikos istorija? Ką reiškia Kinijos Respublikos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kinijos Respublikos istorija prasideda 1912 m sausio 1 d oficialiu Kinijos Respublikos kin 中華民國 pinyin Zhōnghua Minguo įkurimu Sis įvykis ilga laika trukusiu reformatorisku nacionalistiniu judejimu rezultatas Kinijos Respublika KR pakeite mandziuriskaja Cing dinastija History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies RespublikaPer revoliucija naudotos trys skirtingos veliavos Kinijos Respublikos veliava 1912 1928 m simbolizuojanti Penkiu tautu sajungos principa Kinijos Respublikos veliava nuo 1928 m Sun JatsenasGeguzes KetvirtojiVienas svarbiausiu Judejimo uz naujaja kultura leidiniu Naujasis jaunimas Sanchajus Nankino kelias 4 des Nankino zudynesCiang KaisekasVasario 28 osios įvykiai Taivane 1947 m Prezidentura Taipejuje 1912 1916 m KR dominavo generolas Yuan Shikai bei jam istikimi karininkai Po Juan Sikai mirties seke karo vadu laikotarpis salies pietuose valde Sun Jatseno Sun Yat sen vadovaujami revoliucionieriai siaureje Juan Sikajaus įpediniai taciau taip pat atskiruose regionuose valdzia turejo daug vietiniu karo vadu Po 1926 1927 m jungtines Guomindano ir Kinijos komunistu partijos Siaures ekspedicijos salis suvienijama 1927 1949 m yra Guomindano ir ypac vado Ciang Kaiseko Chiang Kai shek dominavimo laikotarpis 1949 m pralaimejusi pilietinį kara su komunistais Guomindano vyriausybe pasitraukia į Taivano sala Taivanas iki siol save skelbia Kinijos respublika Taivane taciau Guomindanas nebera vienintele dominuojanti partija Velyvasis Cing laikotarpisXIX a Cing dinastija susidure su didelemis problemomis gyventoju skaiciaus augimu dirbamos zemes trukumu vis labiau skurstancia valstietija taip pat socialinemis problemomis tokiomis kaip opiumo vartojimas Prasideje neramumai isaugo į sukilimus is kuriu garsiausias Taipingu sukilimas Be to vis agresyvejo Vakaru saliu imperializmas Po nesekmiu Cing valdzia bande modernizuoti kariuomene pramone susisiekima taciau be dideles sekmes 1895 m Kinija patyre skaudu pralaimejima kare su Japonija Ypatingu teisiu Kinijos teritorijoje reikalaujantys vakarieciai vis įzulejo tai atvede į 1898 1900 m Boksininku sukilima nukreipta pries Vakaru imperializma Sukilimas tik dar labiau pablogino padetį imta baimintis kad Kinija uzsienieciai paprasciausiai issidalins gabaleliais Del imperatorienes regentes Cisi bei ja palaikanciu grupiu stipraus konservatyvizmo Cing imperatoriaus rumai venge imtis radikaliu reformu taciau po pazeminimo Boksininku sukilime 1902 m pagaliau pradetos naujos reformos turejusios pakeisti valstybes struktura ir ilgainiui atvesti į konstitucine monarchija Taciau sios reformos reiske naujas dideles islaidas kurios galu gale butu gulusios ant ir taip nustekentos valstietijos peciu Taigi tie kas priesinosi sioms reformoms priesinosi ne tiek jos tikslams kiek priemonems kuriu Cing turejo imtis kad reformas įgyvendintu Antivakarietiskos nuotaikos virto antimandziuriskomis nuotaikomis Prie sio pokycio prisidejo Cing sprendimas monopolizuoti salies gelezinkelius regionuose veikiancios elito grupes sį zingsnį suprato kaip pataikavima vakarieciams prasidejo judejimai uz gelezinkelio islaikyma regionuose ir provincijose pries nacionalizacija Sinhai revoliucijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sinhai revoliucija Tuo metu jau veike nemazai radikalesniu reformu reikalaujanciu revoliuciniu grupiu Labiausiai issiskyre Sun Jatseno Revoliucinis aljansas kuriam itin svarbus buvo uzjurio kinu palaikymas Po keliu nesekmingu sukilimu 1911 m spalį pavyko sukilimas Uhane Po sio sukilimo provincijos viena po kitos eme skelbti nepriklausomybe nuo Cing imperijos Bandydama sustabdyti procesa Cing vyriausybe paprase įtakingo taciau ne itin patikimo generolo ir apsukraus politiko Juan Sikajaus paramos Į Juan Sikaju kreipesi ir revoliucionieriai jam buvo pazadetas prezidento postas jei jis įkalbes imperatoriu Pu i Puyi atsistatydinti Revoliucionieriai sitokios taktikos emesi nes jiems buvo butina tvirta karine baze jei Juan Sikajus butu likes Cing puseje revoliucija butu buvusi numalsinta Gruodzio 25 d Sun Jatsenas isrinktas laikinuoju prezidentu 1912 m sausio 1d oficialiai paskelbiamas KR įkurimas ir Sun pradeda eiti pareigas Apsisprendes Juan Sikajus įkalbejo imperatoriu atsisakyti sosto tai Pu i padare vasario 12 d Kaip ir zadeta vasario 14 d Juan Sikajus pereme KR prezidento posta Juan Sikai valdymasGaves valdzia Juan Sikai netruko joje įsitvirtinti Į svarbiausius postus jis skyre sau istikimus karininkus Kaip ir buvo numatyta anksciau 1912 1913 m surengti pirmieji parlamento rinkimai kuriuose dauguma laimejo buves Sun Jatseno Revoliucinis aljansas susijunges su keliomis kitomis grupemis ir pasivadines Nacionalistu partija Guomindanu Guomindang Taciau kai kurie parlamento sprendimai netenkino Juan Sikajaus ir atvirksciai kilo konfliktu todel 1913 m Juan Sikajus įsake Guomindanui issiskirstyti o 1914 m paleido parlamenta provinciju asamblejas bei regioninius valdzios organus Naujoje 1914 m konstitucijoje Juan kaip prezidentui suteiktos praktiskai diktatoriskos galios 1914 m iskilo ir tarptautiniu problemu Japonija uzpuole Vokietijos valdyta teritorija Sandonge Kinija megino apriboti japonu ekspansija taciau japonai atsake pateikdami 21 reikalavima tarp kuriu buvo Vokietijos koncesiju perdavimas Japonijai bei įsipareigojimas į vidinius salies reikalus įsileisti japonus patarejus Jausdamas Japonijos gresme Juan Sikajus su didele dalimi reikalavimu turejo sutikti Taciau sie reikalavimai sukele didelį pasipiktinima visuomeneje tai Juan Sikajui leido padaryti isvada kad visuomene jį supranta ir palaiko Todel 1915 m Juan Sikajus zenge dar toliau pasiskelbe tapsias imperatoriumi is tiesu jis buvo isrinktas imperatoriumi ir pradejo pasiruosimus zengimui į sosta Siam jo sprendimui turejo įtakos mintis kad didziajai daliai salies gyventoju Respublika visai nerupi kad svarbiausia stipri centralizuota valstybe ir nacionaliniai interesai Taciau Juan neįvertino inteligentijos kariuomenes sentimentu Respublikos principas daugeliui vis tik buvo svarbus Naujos imperijos kurima 1916 m nutrauke Juan Sikajaus mirtis Karo vadu laikotarpisMirus Juan Sikajui del valdzios eme varzytis įvairus karo vadai Nors nominaliai vyriausybe ir parlamentas Pekine egzistavo bet valdzia daznai keitesi o salis buvo susiskaldziusi 1917 m rugpjucio 13 d po vidiniu gincu ir konfliktu Kinija įsijunge į Pirmajį pasaulinį kara Kinai prie karo daugiausia prisidejo darbu nemazai ju didelio uzmokescio suvilioti į Vakarus isvyko dar iki prasidedant paciam karui Kariu Kinija nesiunte Pagrindinis įsijungimo į kara tikslas buvo noras is Vokietijos atgauti Sandongo provincija Taciau japonai taip pat neatsisake savo interesu Sandonge ir tai isaiskejo Paryziaus konferencijoje Versalio sutartimi Sandongas buvo atiduotas Japonijai tai sukele milziniska nepasitenkinima Kinijoje 1919 m geguzes 4 d Pekine prasidejo masiniai studentu protestai Geguzes Ketvirtosios judejimas buvo Judejimo uz Naujaja kultura kulminacija abu zodziai praktiskai tapo sinonimais Sio judejimo dalyviai buvo nepatenkinti tuo kad Kinija pasaulyje laikoma antraruse salimi ir kure salies stiprinimo planus pagrįstus modernizavimo per moksla ir demokratija idejomis Suzinoje apie tokias tautieciu nuotaikas Kinijos atstovai Paryziuje Versalio sutartį pasirasyti atsisake Veliau Geguzes 4 oji tapo simboline salies nubudimo sujudimo atsinaujinimo data ne atsitiktinumas ir tai kad si data buvo reiksminga ir per 1989 m Tiananmenio aikstes įvykius GMD ir KKP aljansas bei salies suvienijimas1917 m atskira vyriausybe Guangdzou provincijoje pietuose buvo sudares Sun Jatsenas Paskatintas Geguzes Ketvirtosios judejimo dvasios 1919 m Sun atkure Guomindana o 1921 m tapo pietines vyriausybes prezidentu Buvo kuriami salies suvienijimo planai taciau Guangdzou vyriausybe buvo per silpna todel Sun Jatsenas kreipesi pagalbos į Sovietu Sajunga kuri paskatino GMD sudaryti aljansa su neseniai įsikurusia nedidele Kinijos komunistu partija Tokia perspektyva nebuvo patenkinti nei nacionalistai nei komunistai taciau tai buvo geriausias kelias į salies suvienijima 1923 m GMD pertvarkytas pagal leninistines partijos principus KKP nariai įjungti į GMD struktura Taip pat įkurta Whampoa karo akademija kuriai vadovauti paskirtas leitenantas Ciang Kaisekas Chiang Kai shek 1925 m Sun Jatsenas mire Whampoa akademijoje isugdyti karininkai tuo metu jau buvo pasirenge ilgai planuotai Siaures ekspedicijai pries karo vadus Ekspedicija pradeta 1926 m ir salis sekmingai suvienyta 1927 m Taciau dar pries ekspedicijos pradzia isryskejo nesutarimai tarp kairiuju ir desiniuju GMD KKP aljanse KKP ir kairieji nacionalistai nauja vyriausybe nusprende įkurti Uhane taciau desinieji su Ciang Kaiseku priesakyje atsisuko pries komunistus Sanchajuje imtasi antikomunistinio teroro ir sostine paskelbe Nankina Taigi Siaures ekspedicijos pabaigoje Kinija turejo tris sostines Uhana Nankina ir vis dar karo vadu laikoma Pekina Iki 1928 m Ciang Kaisekui pavyko konsoliduoti valdzia visoje salyje ir Nankino vyriausybe buvo pripazinta tarptautineje arenoje GMD KKP aljansui isirus nusilpe komunistai pasitrauke į atoku regiona kuriame įkure Sovietine Kinijos respublika Kinijos Respublika 1927 1937Laikotarpis nuo 1927 m iki 1937 m dar vadinamas Nankino desimtmeciu kin 南京十年 pinyin Nanjing shinian buvo salyginai stabilaus valdymo laikotarpis Provincijose tesesi pilietinis karas su komunistais Po nesekmingu kariniu kampaniju serijos 1934 m nacionalistams pavyko komunistus isvyti is ju pagrindines teritorijos Dziangsi sovieto Komunistai leidosi į Ilgajį zygį 1934 1935 m vengdami nacionalistu armijos jie įveike tukstancius kilometru Tik maziau nei desimtadalis isejusiuju pasieke tiksla nauja KKP baze Yan an GMD ir Ciang Kaisekas sekmingai įtvirtino savo valdzia miestuose bet ne kaimo vietovese Ketvirtasis desimtmetis buvo kosmopolitines miestu kulturos klestejimo laikotarpis ypac iskilo Sanchajus Didiesiems miestams Sanchajui Pekinui Tiandzinui ypac dare įtaka juose islikusios Vakaru valstybiu teritorijos koncesijos GMD savo valdyma reme Sun Jatseno suformuluotais Trimis liaudies principais liaudies suvereniteto liaudies pragyvenimo saltiniu uztikrinimo bei nacionalizmo ir numatytomis valstybes kurimo stadijomis karinio valdymo etapas baigesi su Siaures ekspedicija prasidejes politines globos etapas turejo ateityje baigtis rinkimais ir konstituciniu valdymu Politine globa partija įprasmino per griezta pilietinį ugdyma ir tokias organizacijas kaip skautai 1934 1935 m vykdytas Naujojo gyvenimo judejimas kuriuo buvo siekiama sukurti dvasiskai ir fiziskai tvirta tauta Nors ir buvo iskelti dideli tikslai pataisyti tautos morale ilgainiui is judejimo teliko smulkmeniskas higienos normu taikymas Karas su JaponijaPo triumfo Paryziuje Japonija neatsisake pretenziju į kitas Kinijos teritorijas 1931 m japonai uzeme Mandzurija ir paskelbe ja savo satelitine valstybe Į Mandzurijos sosta buvo pasodintas atstatydintasis Cing imperatorius Pu i Tai neigiamai paveike Kinijos ekonomika nes Mandzurija buvo itin svarbi pletojant pramone Kitoms salims nereaguojant japonai stumesi toliau į Pietus nuo Didziosios sienos Guomindanas į situacija reagavo nepakankamai gerai nes buvo uzsieme komunistais Tai sukele didelį nepasitenkinima visuomeneje ir komunistai sugebejo tuo pasinaudoti Į Guomindano valdoma Kinija buvo įtraukta nemazai valdzios provincijose neatsisakiusiu karo vadu Komunistai įkalbejo viena ju jaunajį marsala Dzang Suelianga Zhang Xueliang inscenizuoti Ciang Kaiseko pagrobima ir pareikalauti nedelsiant organizuoti kova su japonais Pagrobimas pavyko neturedamas iseities Ciang Kaisekas sudare antrajį aljansa su komunistais sįkart karo su Japonija tikslu Komunistu Raudonoji armija performuota į Kinijos Respublikos armijos Astuntajį diviziona 1937 m liepa prasidejo atviras karas tarp Kinijos ir Japonijos Po tris menesius trukusio musio ir bombardavimu japonai uzeme Sanchaju neilgai trukus krito sostine Nankinas Nankine prasidejo itin ziaurios zudynes ir moteru prievartavimai Nankino zudynes Komunistai su Guomindano pajegomis drauge kovojo su japonais taciau nesutarimai tarp ju paciu kuo toliau tuo labiau ryskejo Karas su Japonija pagaliau leido komunistams atvirai ir legaliai suburti savo armija visu pirma is valstieciu kurie komunistus noriai seke nes sie galejo suteikti jiems realia apsauga kokios Guomindano vyriausybe taip ir nesuteike 1945 m baigesi Antrasis pasaulinis karas Kinijoje japonai buvo nugaleti su JAV pagalba Nors teoriskai didziajame kare Kinija buvo nugalejusiuju puseje pati salis buvo labai prastos bukles ekonomiskai silpna ir ant atviro pilietinio karo ribos Pasitraukimas į TaivanaPasibaigus karui su Japonija įsisiubavo pilietinis karas Is pradziu komunistai turejo atlaikyti Guomindano puolimus ir laikesi Mao Dzeduno Mao Zedong suformuluotos partizaninio karo taktikos 1947 1948 m GMD liko įsitvirtine KKP pamazu pradejo kontratakuoti 1948 1949 m GMD buvo priversti trauktis KKP puole visu pajegumu Guomindano armija buvo pavargusi issibarsciusi nedisciplinuota nors ir didesne uz veliau pervadinta Raudonaja armija 1949 m sausį komunistai beveik be kovos paeme Beipinga ir grazino jam Pekino Beidzingo Beijing varda Vienas po kito komunistams pasidave dauguma Kinijos miestu Ciang Kaisekas nusprende trauktis į Taivano sala kuri nuo 1895 m buvo valdoma japonu bet 1945 m buvo atiduota Kinijos Respublikai Į Taivana pasitrauke keli simtai tukstanciu kariu ir apie pora milijonu civiliu daugiausia vyriausybes nariu bei verslo atstovu Gruodzio menesį Ciang Kaisekas laikinaja Kinijos Respublikos sostine paskelbe Taipeju Taibei Kinijos Respublika TaivaneDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Taivano istorija 1945 m Kinijos Respublika pereme Taivano administravima is Japonijos Guomindano valdziai sunkiai sekesi valdyti regiona ypac isryskejo nesutarimai tarp is zemynines Kinijos atsiustos administracijos ir vietiniu gyventoju kuriu dauguma buvo per kelis simtmecius į Taivana atsikele Kinijos rytiniu pakranciu gyventojai ir save laike taivanieciais 1947 m vasario 28 d įsiplieske konfliktas pradejes baltajį terora Taivane protestuodami pries tai kad policija be priezasties nusove prekeivį taivanieciai maistavo įvairiose vietose visoje saloje Taivano valdytojas pries maistininkus panaudojo karine jega Tukstanciai zuvo ar buvo įkalinti Po siu maistu buvo paskelbta karo padetis galiojusi iki pat 1987 m Daug baltojo teroro auku buvo taivanieciu kilmes elitas politikai pasiturintys zmones intelektualai Taip pat naikinti visi tureje kokiu nors rysiu su komunistais Karo padetis is esmes formavo Taivano politika 1947 1987 m Ciang Kaisekas ir jo įpedinis laikesi pozicijos kad karo padetis turetu buti laikoma kol Kinija bus suvienyta Is tiesu Guomindanas neturejo dideliu iliuziju artimiausiu metu atkovoti zemynine Kinijos dalį be to buvo įsipareigojes JAV nesiimti kariniu veiksmu Kinijos Respublikos valdzia Taivane 1949 m kabojo ant plauko taciau situacija pernakt pasikeite kai 1950 m prasidejo Korejos karas ir JAV perbreze savo gynybos linija aprepdama ir Taivana JAV parama padejo Taivanui vystyti ekonomika bet Taivanas turejo įsipareigoti nesiimti kariniu veiksmu pries Kinija Kinijos Respublikos Taivane valdzia teige esanti teiseta Kinijos valdzia Buvo laikomasi pozicijos kad parlamente turetu islikti parlamentarai isrinkti zemyne 1947 1948 m Taciau ilgainiui parlamentas mazejo del parlamentaru mirties 1969 m buvo surengti papildomi rinkimai Daresi aisku kad zemynas artimiausiu metu į Kinijos Respublikos įtakos sfera nesugrįs Per vietines reiksmes rinkimus ir papildomus rinkimus į parlamenta iskilo grupe politiku save vadinusiu dangwai uz Partijos ribu 1986 m sie politikai susivienijo į Demokratine pazangos partija DPP 1987 m atsaukta karo padetis Taivane spartejo demokratejimo procesas 1996 m pirma karta tiesiogiai isrinktas prezidentas Vis tik ilga laika DPP ir kitoms mazesnems atskilusioms partijoms nepasiseke iskovoti daugumos 2000 m prezidento rinkimus laimejo DPP kandidatas ir poste issilaike iki 2008 m kai Guomindanas vel didele balsu persvara laimejo ir parlamento ir prezidento rinkimus