Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tang dinastija kin 唐朝 pinyin Tángcháo Kinijos dinastija valdžiusi 618 907 m po Sui dinastijos Dinastiją pradėjo Li Juana
Tang dinastija
Tang dinastija (kin. 唐朝, pinyin: Tángcháo) – Kinijos dinastija, valdžiusi 618–907 m., po Sui dinastijos. Dinastiją pradėjo Li Juanas. Jo sūnus Li Šiminis po galutinio valstiečių maištų ir separatinių feodalinių jėgų nuslopinimo ėmė vykdyti pažangią politiką ir Kinija pasiekė savo galios viršūnę. 690–705 m., imperatorei paėmus valdžią, Tang dinastijos valdymą buvo pertraukusi Antroji Džou dinastija. Tang ypač susilpnėjo po sukilimo 755–763 m. Po Tang dinastijos sekė Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis.
| Kinijos istorija |
| Legendiniai valdovai |
| Sia dinastija |
| Šangų dinastija |
| Džou dinastija |
| Činų dinastija |
| Hanų dinastija |
| Šešių dinastijų laikotarpis |
| Trys valstybės |
| Vakarų Dzin |
| Pietų ir šiaurės dinastijos |
| Sui dinastija |
| Tangų dinastija |
| 5 dinastijos ir 10 karalysčių |
| Songų dinastija |
| Juan dinastija |
| Mingų dinastija |
| Čingų dinastija |
| Kinijos Respublika |
| Kinijos Liaudies Respublika |
Tang dinastijos valdančioji šeima buvo Li (李). Sostinės – Luojangas ir .
Politinės situacijos kaita
Tang iki An Lušano sukilimo
Tang dinastijos įkūrėjas buvo Li Juanas (Li Yuan), žinomas po mirties gautu vardu (Gaozu). 617 m. iširus Sui valstybei, paragintas sūnaus, Li Juanas sukilo. Į sostą jis pasodino imperatorių marionetę – dar vaiką imperatorių Gongą, tačiau greitai jį nuvertė ir 618 m. įkūrė Tang dinastiją. Po Siuan U (Xuan Wu) vartų incidento, kai Gaodzu sūnus – būsimasis imperatorius (Taizong) – turėjo nužudyti du savo brolius, mėginusius užimti sostą, Gaodzu atsisakė sosto Taidzongo naudai.
Taidzongo valdymas laikomas klestėjimo amžiumi. 630 m. pagaliau buvo nugalėtas turkų chanatas. Buvo kalbama, kad naktimis nebereikia rakinti durų, o kelyje pamestų daiktų niekas nepasisavina. Taidzongo pomirtinis vardas buvo 文武大聖大廣孝皇帝 (Wenwu-dasheng-daguang Xiao Huangdi – Ven’u-dašeng-daguang Siao Huangdi), kas pažodžiui reiškia „Sūniškai nuolankus, mandagus, karingas, didžiai šventas ir žemes išplėtęs imperatorius“.
Imperatorius (Gaozong) tęsė ekspansiją. Atsivėrė keliai į Centrinę Aziją, apie 660 m. nukariauta Mandžiūrija, beveik visas Korėjos pusiasalis. 662 m. Kinija net kišosi į Sasanidų dinastijos vidaus reikalus. Tokiai ekspansijos sėkmei itin svarbi buvo gera karinė organizacija bei valstybės administracija, efektyvi kavalerija, intensyvi diplomatinė veikla. Tačiau, šitaip smarkiai išsiplėtus valstybės teritorijai, buvo sunku sukontroliuoti visas žemes. Klajoklių ir kalnų gyventojų puldinėjimai taip pat nesibaigė. 670–678 m. intensyvius nukariavimus oazijų zonoje pradėjo tibetiečiai, vėliau kinų įtaką Irano teritorijoje susilpnino arabai.
VII amžiaus pabaigoje į valdžią atėjo vienintelė Kinijos istorijoje imperatorė moteris – (Wu Zetian), kurios asmeninis vardas buvo Wu Zhao (U Džao). Tai buvo vienintelė moteris imperatorė per visą Kinijos istoriją. VII a. 4 dešimtmetyje ji tapo Taidzongo sugulove. Jam mirus 649 m. ji, kaip buvo įprasta sugulovėms, turėjo tapti budistų vienuole. Tačiau netrukus po to ją į rūmus grąžino Gaodzongas. Susilpnėjus jo sveikatai, U Džao praktiškai ėmė valdyti šalį. Kai Gaodzongas mirė, ji kurį laiką valdė, pasinaudodama imperatoriais – marionetėmis (sūnumi Džongdzongu – Zhongzong, – tuomet jaunesniu sūnumi Žuidzongu – Ruizong). 690 m. U Džao oficialiai perėmė valdžią į savo rankas: paskelbė Džou (Zhou) dinastijos įkūrimą ir pasivadino imperatore U Dzetiana. Nuo pat tada, kai įgyjo realios galios, imperatorė U stengėsi pašalinti iš valdžios šiaurės vakarų regionų aristokratiją. 684 m. ji įsakė nužudyti kelis šimtus šių aristokratų bei Li šeimos (Tang imperatoriškosios šeimos) narių. Imperatorė U taip pat perkėlė pagrindinę imperatoriaus rezidenciją iš Čanganio į Luojangą, keitė valdininkiją bei administraciją. U Džao iškilimą ypač paskatino budistų parama, imperatorė net buvo paskelbta bodhisatvos Maitrėjos . Savo ruožtu U Džao taip pat buvo dosni budistams.
Imperatorės U valdžia baigėsi 705 m., į sostą sugrįžo Džongdzongas ir valdė iki 710 m. 710 m. jį nunuodijo imperatorienė Vei (Wei) ir į sostą pasodino savo šešiolikmetį sūnų Šaodi (Shaodi). Džongdzongo sūnėnas vėliau atsikratė imperatorienės Vei ir jos imperatoriaus-marionetės.
U Dzetianos ir Vei valdymo metais valstybėje buvo išlaidaujama, valstietiją prislėgė mokesčiai. Tačiau 710–755 m. yra laikomi Tang klestėjimo periodu. Nuo 712 m. valdė imperatorius (Xuanzong). Jam pavyko sutvarkyti ekonomiką, administraciją, politinę situaciją. Kita vertus, ėmė blogėti žemės ūkio sistema ir ypač išaugo karo vadų galia, stiprėjo kaimyninės valstybės. Tarpusavyje kovojo į valdžią grįžę aristokratai ir egzaminų keliu atėję valdininkai. Patekęs į sugulovės Jang Juhuanos (Yang Yuhuan, žinoma kaip Jang Guifei – Yang Guifei) įtaką, Siuandzongas prarado susidomėjimą valstybe.
Kad atsvertų išaugusią Jang Guifei giminaičių įtaką, tuometinis pirmasis ministras Li Linfu rėmė šiaurinių armijų generolus, ypač ne kinų kilmės. Po Li Linfu mirties dėl ministro posto varžėsi vienas tų generolų – (An Lushan) – ir Jang Guifei pusbrolis Jang Guodžongas (Yang Guozhong). Postas atiteko pastarajam, tuomet An Lušanas sukilo.
An Lušano sukilimas
An Lušano sukilimas (755–763 m.) žymėjo svarbų lūžį Kinijos istorijoje. 755 m. An Lušanas užėmė Luojangą ir pasiskelbė Didžiojo Jan (Yan) imperatoriumi (大燕皇帝). Matydamas, kad imperijos sostinė Čang’anas taip pat pavojuje, imperatorius Siuandzongas pabėgo į Sičuaną. Pakeliui Siuandzongo armija pareikalavo Jang Guodžongo ir Jang Guifei mirties. Imperatorius neturėjo pasirinkimo (armija grasino sukilti) – įsakė įvykdyti mirties bausmę Jang Guodžongui, o Jang Guifei – nusižudyti. Pasiekęs Sičuaną, Siuandzongas atsisakė sosto sūnaus Sudzongo (Suzong) naudai. Sudzongas paskyrė generolus, turėjusius susidoroti su sukilimu. Šie generolai nusprendė pasikviesti šiuolaikinių uigūrų protėvių genčių kariuomenes. Su jų pagalba imperijos pajėgos atsiėmė Čang’aną ir Luojangą.
757 m. An Lušaną nužudė jo paties sūnus. Šį nužudė An Lušano bendražygis Ši Simingas (Shi Siming). Ši Simingas atsiėmė Luojangą, tačiau pats buvo nužudytas savo sūnaus (Si Čao-i). Galiausiai Luojangą vėl atėmė Tang pajėgos, 763 m. Si Čao-i nusižudė, ir sukilimas baigėsi.
Dėl An Lušano sukilimo valstybėje kilo krizė. Suiro sienų gynybos sistema: uigūrai ir tibetiečiai ėmė skverbtis į Tang valdomas žemes. 763 m. tibetiečiai net pasiekė Čang’aną. Kinija prarado daug vakarinių teritorijų, jai nuolat kėlė grėsmę kaimyninės valstybės. Daug miestų šiaurėje sugriauta.
Taip pat iškilo ekonominių problemų, susijusių su žemės ūkio sistemos kontrolės netobulumais. Ekonominiai pokyčiai lėmė tai, kad Kinijoje svarbesni tapo prekybos, o ne žemės ūkio mokesčiai, valstybės politika tapo palanki turtingiems pirkliams. IX a. atsiranda pirmieji popierinių pinigų prototipai.
VIII a. Kinijos svarbiausias centras pamažu keliasi į Jangdzės žemupį. Kinijos Pietuose gausėja gyventojų.
Tang valstybė po sukilimo
Po sukilimo Tang jau nebeatgavo turėtos politinės įtakos tokioje pačioje teritorijoje, kokią turėjo iki sukilimo. Pagausėjo savarankiškų karinių regionų, kuriuose valdė imperatoriaus vietininkai, iš tiesų išrinkti pačių karinių būrių iš vietos gyventojų.
IX a. pabaigoje dėl bado Šiaurės Kinijoje ėmė siausti vagių gaujos. Tai peraugo į sukilimus (Huang Čao – Huang Chao – sukilimas): buvo siaubiami miestai, puldinėjami svetimšaliai, galiausiai padegtas Čang’anas. Miesto griuvėsius galiausiai atėmė svetimšalių pajėgos. Jų vadas Li Kuojungas (Li Kuoyong) 923 m. įkūrė Vėlyvąją Tang dinastiją. Tang imperatoriai, tapę karo vadų marionetėmis, gyveno nebe Čang’anyje, o Luojange.
Vienas sukilimo vadų Džu Venas (Zhu Wen) 907 m. paskelbė įkuriantis Liang (Vėlyvąją Liang – Hou Liang) imperiją ir taip pradėjo Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis. Tai – oficiali Tang dinastijos pabaiga, tačiau realios valdžios ji neturėjo jau nuo 885 m.
Valdovai
| 1 | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpio pavadinimas² | Laikotarpio datos |
|---|---|---|---|---|---|
高祖 | Lǐ Yuān 李淵 | Gaodzu; | 618–626 m. | Wǔdé (武德; ude) | 618–626 m. |
太宗 | Lǐ Shìmín 李世民 | Taidzong; | 626–649 m. | Zhēnguān (貞觀; dženguan) | 627–649 m. |
高宗 | Lǐ Zhì 李治 | Gaodzong; | 650–683 m. | Yǒnghuī (永徽; jonghui) Xiǎnqìng (顯慶; siančing) Lóngshuò (龍朔; longšuo) Líndé (麟德; linde) Qíanfēng (乾封; čianfeng) Zǒngzhāng (總章) Xiánhēng (咸亨;sianheng) Shàngyuán(上元) Yífèng (儀鳳 ; ifeng) Tiáolù (調露; tiaolu) Yǒnglóng (永隆; jonglong) Kāiyào (開耀; kaijao) Yǒngchún (永淳; jongčun) Hóngdào (弘道; hongdao) | 650–655 m. 656-661 m. 661-663 m. 664-665 m. 666-668 m. 668-670 m. 670-674 m. 674-676 m. 676-679 m. 679-680 m. 680-681 m. 681-682 m. 682-683 m. 683 m. |
| Zhōngzōng 中宗 | Lǐ Xiǎn 李顯 arba Lǐ Zhé 李哲 | Džongdzong; / Li Dže | 684 m. (ir 705–710) | Sìshèng (嗣聖; sišeng) | 684 m. |
| Ruìzōng 睿宗 | Lǐ Dàn 李旦 | Žuidzong; | 684 m. (ir 710–712) | Wénmíng (文明; venming) | 684 m. |
武后 | Wǔ Zétiān 武則天 | Uhou; | 684–705 (690–705 m. Džou dinastija) | Guāngzhái (光宅) Chuígǒng(垂拱;čuigong) Yǒngchāng(永昌) Zàichū(載初;dzaiču) | 684 m. 685-688 m. 689 m. 690 m. |
| Zhōngzōng 中宗 | Lǐ Xiǎn 李顯 arba Lǐ Zhé 李哲 | Džongdzong; / Li Dže | 705–710 m. (ir 684 m.) | Shénlóng (神龍; šenlong) Jǐnglóng (景龍; dzinglong) | 705–707 m. 707-710 m. |
| Shàodì 少帝 | Lǐ Chóngmào 李重茂 | Šaodi; | 710 m. | Tánglóng (唐隆; tanglong) | 710 m. |
| Ruìzōng 睿宗 | Lǐ Dàn 李旦 | Žuidzong; | 710–712 m. (ir 684) | Jǐngyún (景雲; dzingjun) Tàijí (太極; taidzi) Yánhé (延和; janhe) | 710–711 m. 712 m. 712 m. |
玄宗 | Lǐ Lóngjī 李隆基 | Siuandzong; | 712–756 m. | Xiāntiān (先天; siantian) Kāiyuán (開元; kaijuan) Tiānbǎo (天寶;tianbao) | 712–713 m. 713-741 m. 742-756 m. |
| Sùzōng 肅宗 | Lǐ Hēng 李亨 | Sudzong; | 756–762 m. | Zhìdé (至德; džide) Qiányuán (乾元; čianjuan) Shàngyuán (上元) | 756–758 m. 758-760 m. 760-761 m. |
| Dàizōng 代宗 | Lǐ Yù 李豫 | Daidzong; | 762–779 m. | Bǎoyìng (寶應; baoing) Guǎngdé (廣德; guangde) Yǒngtài (永泰; jongtai) Dàlì (大曆; dali) | 762–763 m. 763-764 m. 765-766 m. 766-779 m. |
| Dézōng 德宗 | Lǐ Kuò 李适 | Dedzong; | 780–805 | Jiànzhōng (建中) Xīngyuán (興元; singjuan) Zhēnyuán (貞元; dženjuan) | 780–783 m. 784 m. 785-805 m. |
| Shùnzōng 順宗 | Lǐ Sòng 李誦 | Šundzong; | 805 m. | Yǒngzhēn (永貞; jongdžen) | 805 m. |
| Xiànzōng 憲宗 | Lǐ Chún 李純 | Siandzong; | 806–820 m. | Yuánhé (元和; juanhe) | 806–820 m. |
| Mùzōng 穆宗 | Lǐ Héng 李恆 | Mudzong; | 821–824 m. | Chángqìng (長慶; čangčing) | 821–824 m. |
| Jìngzōng 敬宗 | Lǐ Zhàn 李湛 | Dzingdzong; | 824–826 m. | Bǎolì (寶曆; baoli) | 824–826 m. |
| Wénzōng 文宗 | Lǐ Áng 李昂 | Vendzong; | 826–840 m. | Bǎolì (寶曆; baoli) Dàhé (大和)/Tàihé (太和) Kāichéng (開成; kaičeng) | 826 m. 827-835 m. 836-840 m. |
| Wǔzōng 武宗 | Lǐ Yán 李炎 | Udzong; | 840–846 m. | Huìchāng (會昌; huičang) | 841–846 m. |
| Xuānzōng 宣宗 | Lǐ Chén 李忱 | Siuandzong; | 846–859 m. | Dàchōng (大中; dačong) | 847–859 m. |
| Yìzōng 懿宗 | Lǐ Cuǐ 李漼 | Idzong; | 859–873 m. | Dàchōng (大中; dačong) Xiántōng (咸通; siantong) | 859 m. 860-873 |
| Xīzōng 僖宗 | Lǐ Xuān 李儇 | Sidzong; | 873–888 | Xiántōng (咸通; siantong) Qiánfú (乾符; čianfu) Guǎngmíng (廣明) Zhōnghé (中和; džonghe) Guāngqǐ (光啟; guangči) Wéndé (文德; vende) | 873–874 m. 874-879 m. 880-881 m. 881-885 m. 885-888 m. 888 m. |
| Zhāozōng 昭宗 | Lǐ Yè 李曄 | Džaodzong; | 888–904 m. | Lóngjì (龍紀; longdzi) Dàshùn (大順; dašun) Jǐngfú (景福; dzingfu) Qiánníng (乾寧; čianning) Guānghuà (光化) Tiānfù (天復; tianfu) Tiānyòu (天佑; tianjou) | 889 m. 890-891 m. 892-893 m. 894-898 m. 898-901 m. 901-904 m. 904 m. |
| Aīdì/Zhāoxuāndì 哀帝/昭宣帝 | Lǐ Zhù 李柷 | Aidi/Džaosiuandi; | 904–907 m. | Tiānyòu (天佑; tianjou) | 904–907 m. |
| 1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš šventyklos vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Tang). NB: imperatorės Wu (U) vardas buvo pomirtinis vardas (ne šventyklos). | |||||
Valstybė
Kinijos administracinio aparato ištakos siekia IV–III a. prieš mūsų erą. VII mūsų eros amžiuje administracijos sistema jau buvo išsikristalizavusi. Tang administraciją sudarė šie pagrindiniai organai:
- Valstybės reikalų departamentas, kurį sudarė šešios ministerijos: Pareigybių, Finansų, Ritualų, Karo, Bausmių ir Visuomeninių darbų.
- Imperatoriškoji kanceliarija, kuri rūpinosi imperatoriaus dekretais.
- Valstybinis sekretoriatas, atsakingas už oficialių tekstų rašymą.
- Valstybės taryba, kuri susidėjo iš svarbiausių valstybės asmenų.
Centrinei administracijai buvo pavaldi didelių regionų administracija.
624 m. sudarytas Tang kodeksas. Jam būdinga tai, kad nusikaltimo sunkumas priklauso ne tik nuo paties nusikaltimo pobūdžio, bet ir nuo nusikaltėlio ir aukos tarpusavio santykio.
Įvesta griežta mokesčių sistema. Suklestėjo valstybinių egzaminų sistema.
Žemės sklypai buvo skiriami arba tik savininko gyvenimo laikotarpiui, arba buvo nuolatiniai. Taip pat buvo įvairių valstybinių, vienuolynų, viešųjų žemių. Kad būtų galima kontroliuoti sklypų skirstymą, buvo būtini kuo tikslesni duomenys apie gyventojus. Tokia sistema buvo pakankamai nepatogi, žmonės sugebėdavo ją apeiti.
Tang laikotarpiu auga ir plečiasi miestai, tačiau jie dar neturi savo savivaldos.
Kultūra
Tang laikotarpiu susikūrė pagrindinės kiniškos budizmo mokyklos. VIII a. susiformuoja . Kinų budistai keliavo į Indiją, versdavo budistinius tekstus į kinų kalbą. Taip pat į Kiniją atkeliavo , , zoroastrizmas. Tačiau 842–845 m., pasikeitus nuotaikoms valstybėje, svetimšališki kultai buvo uždrausti. Ypač kliuvo budizmui: daug vienuolių sekuliarizuota, atimti vienuolynų turtai.
Apskritai IX a. pradžioje, po An Lušano sukilimo, buvusi atvira įtakoms iš kitur valstybė tampa uždaresnė. Visuomenėje jaučiamas nepakantumas svetimoms įtakoms, siūloma grįžti prie tradicijų, kurias neva suteršė barbarų kišimasis. Sugrįžimo prie tradicijų judėjimas pirmiausia pasireiškė literatūroje kaip Guven (guwen – 古文) – „senosios kultūros“ – idėja: kūrybą reikia susieti su morale ir politika, kurios turi būti pagrįstos senoviniais standartais.
Klestėjo , tapyba, istoriografija. Tang laikų poetai – vieni garsiausių Kinijos poetų (Li Bai, Song Zhiwen, Wang Wei ir kt.). Taip pat atsiranda istoriografijos kritika bei naujo tipo istorinių veikalų (politinės ir istorinės enciklopedijos, apimančios daugiau nei vienos dinastijos valdymą).
Tang laikotarpiu vyksta filmo „“ veiksmas.
Nuorodos ir šaltiniai
- Naujoji Tang istorija (vertimas į anglų kalbą) Archyvuota kopija 2006-05-05 iš Wayback Machine projekto.
- 300 Tang epochos eilėraščių
- Chronologija
- Apie imperatorę U
- Jacques Gernet, „A History of Chinese Civilization“
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tang dinastija, Kas yra Tang dinastija? Ką reiškia Tang dinastija?
Tang dinastija kin 唐朝 pinyin Tangchao Kinijos dinastija valdziusi 618 907 m po Sui dinastijos Dinastija pradejo Li Juanas Jo sunus Li Siminis po galutinio valstieciu maistu ir separatiniu feodaliniu jegu nuslopinimo eme vykdyti pazangia politika ir Kinija pasieke savo galios virsune 690 705 m imperatorei paemus valdzia Tang dinastijos valdyma buvo pertraukusi Antroji Dzou dinastija Tang ypac susilpnejo po sukilimo 755 763 m Po Tang dinastijos seke Penkiu dinastiju ir Desimties karalysciu laikotarpis History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies Respublika Tang dinastijos valdancioji seima buvo Li 李 Sostines Luojangas ir Politines situacijos kaitaTang iki An Lusano sukilimo Tang teritorija Tang dinastijos įkurejas buvo Li Juanas Li Yuan zinomas po mirties gautu vardu Gaozu 617 m isirus Sui valstybei paragintas sunaus Li Juanas sukilo Į sosta jis pasodino imperatoriu marionete dar vaika imperatoriu Gonga taciau greitai jį nuverte ir 618 m įkure Tang dinastija Po Siuan U Xuan Wu vartu incidento kai Gaodzu sunus busimasis imperatorius Taizong turejo nuzudyti du savo brolius meginusius uzimti sosta Gaodzu atsisake sosto Taidzongo naudai Taidzongo valdymas laikomas klestejimo amziumi 630 m pagaliau buvo nugaletas turku chanatas Buvo kalbama kad naktimis nebereikia rakinti duru o kelyje pamestu daiktu niekas nepasisavina Taidzongo pomirtinis vardas buvo 文武大聖大廣孝皇帝 Wenwu dasheng daguang Xiao Huangdi Ven u daseng daguang Siao Huangdi kas pazodziui reiskia Suniskai nuolankus mandagus karingas didziai sventas ir zemes ispletes imperatorius Imperatorius Gaozong tese ekspansija Atsivere keliai į Centrine Azija apie 660 m nukariauta Mandziurija beveik visas Korejos pusiasalis 662 m Kinija net kisosi į Sasanidu dinastijos vidaus reikalus Tokiai ekspansijos sekmei itin svarbi buvo gera karine organizacija bei valstybes administracija efektyvi kavalerija intensyvi diplomatine veikla Taciau sitaip smarkiai issipletus valstybes teritorijai buvo sunku sukontroliuoti visas zemes Klajokliu ir kalnu gyventoju puldinejimai taip pat nesibaige 670 678 m intensyvius nukariavimus oaziju zonoje pradejo tibetieciai veliau kinu įtaka Irano teritorijoje susilpnino arabai Kinija ir jos sajungininkes bei priesininkes apie 660 m VII amziaus pabaigoje į valdzia atejo vienintele Kinijos istorijoje imperatore moteris Wu Zetian kurios asmeninis vardas buvo Wu Zhao U Dzao Tai buvo vienintele moteris imperatore per visa Kinijos istorija VII a 4 desimtmetyje ji tapo Taidzongo sugulove Jam mirus 649 m ji kaip buvo įprasta sugulovems turejo tapti budistu vienuole Taciau netrukus po to ja į rumus grazino Gaodzongas Susilpnejus jo sveikatai U Dzao praktiskai eme valdyti salį Kai Gaodzongas mire ji kurį laika valde pasinaudodama imperatoriais marionetemis sunumi Dzongdzongu Zhongzong tuomet jaunesniu sunumi Zuidzongu Ruizong 690 m U Dzao oficialiai pereme valdzia į savo rankas paskelbe Dzou Zhou dinastijos įkurima ir pasivadino imperatore U Dzetiana Nuo pat tada kai įgyjo realios galios imperatore U stengesi pasalinti is valdzios siaures vakaru regionu aristokratija 684 m ji įsake nuzudyti kelis simtus siu aristokratu bei Li seimos Tang imperatoriskosios seimos nariu Imperatore U taip pat perkele pagrindine imperatoriaus rezidencija is Canganio į Luojanga keite valdininkija bei administracija U Dzao iskilima ypac paskatino budistu parama imperatore net buvo paskelbta bodhisatvos Maitrejos Savo ruoztu U Dzao taip pat buvo dosni budistams Imperatores U valdzia baigesi 705 m į sosta sugrįzo Dzongdzongas ir valde iki 710 m 710 m jį nunuodijo imperatoriene Vei Wei ir į sosta pasodino savo sesiolikmetį sunu Saodi Shaodi Dzongdzongo sunenas veliau atsikrate imperatorienes Vei ir jos imperatoriaus marionetes U Dzetianos ir Vei valdymo metais valstybeje buvo islaidaujama valstietija prislege mokesciai Taciau 710 755 m yra laikomi Tang klestejimo periodu Nuo 712 m valde imperatorius Xuanzong Jam pavyko sutvarkyti ekonomika administracija politine situacija Kita vertus eme blogeti zemes ukio sistema ir ypac isaugo karo vadu galia stiprejo kaimynines valstybes Tarpusavyje kovojo į valdzia grįze aristokratai ir egzaminu keliu ateje valdininkai Patekes į suguloves Jang Juhuanos Yang Yuhuan zinoma kaip Jang Guifei Yang Guifei įtaka Siuandzongas prarado susidomejima valstybe Kad atsvertu isaugusia Jang Guifei giminaiciu įtaka tuometinis pirmasis ministras Li Linfu reme siauriniu armiju generolus ypac ne kinu kilmes Po Li Linfu mirties del ministro posto varzesi vienas tu generolu An Lushan ir Jang Guifei pusbrolis Jang Guodzongas Yang Guozhong Postas atiteko pastarajam tuomet An Lusanas sukilo An Lusano sukilimas Tang epochoje pagyvejo rysiai su salimis Vakaruose An Lusano sukilimas 755 763 m zymejo svarbu luzį Kinijos istorijoje 755 m An Lusanas uzeme Luojanga ir pasiskelbe Didziojo Jan Yan imperatoriumi 大燕皇帝 Matydamas kad imperijos sostine Cang anas taip pat pavojuje imperatorius Siuandzongas pabego į Sicuana Pakeliui Siuandzongo armija pareikalavo Jang Guodzongo ir Jang Guifei mirties Imperatorius neturejo pasirinkimo armija grasino sukilti įsake įvykdyti mirties bausme Jang Guodzongui o Jang Guifei nusizudyti Pasiekes Sicuana Siuandzongas atsisake sosto sunaus Sudzongo Suzong naudai Sudzongas paskyre generolus turejusius susidoroti su sukilimu Sie generolai nusprende pasikviesti siuolaikiniu uiguru proteviu genciu kariuomenes Su ju pagalba imperijos pajegos atsieme Cang ana ir Luojanga 757 m An Lusana nuzude jo paties sunus Sį nuzude An Lusano bendrazygis Si Simingas Shi Siming Si Simingas atsieme Luojanga taciau pats buvo nuzudytas savo sunaus Si Cao i Galiausiai Luojanga vel ateme Tang pajegos 763 m Si Cao i nusizude ir sukilimas baigesi Del An Lusano sukilimo valstybeje kilo krize Suiro sienu gynybos sistema uigurai ir tibetieciai eme skverbtis į Tang valdomas zemes 763 m tibetieciai net pasieke Cang ana Kinija prarado daug vakariniu teritoriju jai nuolat kele gresme kaimynines valstybes Daug miestu siaureje sugriauta Taip pat iskilo ekonominiu problemu susijusiu su zemes ukio sistemos kontroles netobulumais Ekonominiai pokyciai leme tai kad Kinijoje svarbesni tapo prekybos o ne zemes ukio mokesciai valstybes politika tapo palanki turtingiems pirkliams IX a atsiranda pirmieji popieriniu pinigu prototipai VIII a Kinijos svarbiausias centras pamazu keliasi į Jangdzes zemupį Kinijos Pietuose gauseja gyventoju Tang valstybe po sukilimo Po sukilimo Tang jau nebeatgavo turetos politines įtakos tokioje pacioje teritorijoje kokia turejo iki sukilimo Pagausejo savarankisku kariniu regionu kuriuose valde imperatoriaus vietininkai is tiesu isrinkti paciu kariniu buriu is vietos gyventoju IX a pabaigoje del bado Siaures Kinijoje eme siausti vagiu gaujos Tai peraugo į sukilimus Huang Cao Huang Chao sukilimas buvo siaubiami miestai puldinejami svetimsaliai galiausiai padegtas Cang anas Miesto griuvesius galiausiai ateme svetimsaliu pajegos Ju vadas Li Kuojungas Li Kuoyong 923 m įkure Velyvaja Tang dinastija Tang imperatoriai tape karo vadu marionetemis gyveno nebe Cang anyje o Luojange Vienas sukilimo vadu Dzu Venas Zhu Wen 907 m paskelbe įkuriantis Liang Velyvaja Liang Hou Liang imperija ir taip pradejo Penkiu dinastiju ir Desimties karalysciu laikotarpis Tai oficiali Tang dinastijos pabaiga taciau realios valdzios ji neturejo jau nuo 885 m Valdovai1 Asmeninis vardas Lietuviskai Valdymo metai Laikotarpio pavadinimas Laikotarpio datos高祖 Lǐ Yuan 李淵 Gaodzu 618 626 m Wǔde 武德 ude 618 626 m 太宗 Lǐ Shimin 李世民 Taidzong 626 649 m Zhenguan 貞觀 dzenguan 627 649 m 高宗 Lǐ Zhi 李治 Gaodzong 650 683 m Yǒnghui 永徽 jonghui Xiǎnqing 顯慶 siancing Longshuo 龍朔 longsuo Linde 麟德 linde Qianfeng 乾封 cianfeng Zǒngzhang 總章 Xianheng 咸亨 sianheng Shangyuan 上元 Yifeng 儀鳳 ifeng Tiaolu 調露 tiaolu Yǒnglong 永隆 jonglong Kaiyao 開耀 kaijao Yǒngchun 永淳 jongcun Hongdao 弘道 hongdao 650 655 m 656 661 m 661 663 m 664 665 m 666 668 m 668 670 m 670 674 m 674 676 m 676 679 m 679 680 m 680 681 m 681 682 m 682 683 m 683 m Zhōngzōng 中宗 Lǐ Xiǎn 李顯 arba Lǐ Zhe 李哲 Dzongdzong Li Dze 684 m ir 705 710 Sisheng 嗣聖 siseng 684 m Ruizōng 睿宗 Lǐ Dan 李旦 Zuidzong 684 m ir 710 712 Wenming 文明 venming 684 m 武后 Wǔ Zetian 武則天 Uhou 684 705 690 705 m Dzou dinastija Guangzhai 光宅 Chuigǒng 垂拱 cuigong Yǒngchang 永昌 Zaichu 載初 dzaicu 684 m 685 688 m 689 m 690 m Zhōngzōng 中宗 Lǐ Xiǎn 李顯 arba Lǐ Zhe 李哲 Dzongdzong Li Dze 705 710 m ir 684 m Shenlong 神龍 senlong Jǐnglong 景龍 dzinglong 705 707 m 707 710 m Shaodi 少帝 Lǐ Chongmao 李重茂 Saodi 710 m Tanglong 唐隆 tanglong 710 m Ruizōng 睿宗 Lǐ Dan 李旦 Zuidzong 710 712 m ir 684 Jǐngyun 景雲 dzingjun Taiji 太極 taidzi Yanhe 延和 janhe 710 711 m 712 m 712 m 玄宗 Lǐ Longji 李隆基 Siuandzong 712 756 m Xiantian 先天 siantian Kaiyuan 開元 kaijuan Tianbǎo 天寶 tianbao 712 713 m 713 741 m 742 756 m Suzōng 肅宗 Lǐ Heng 李亨 Sudzong 756 762 m Zhide 至德 dzide Qianyuan 乾元 cianjuan Shangyuan 上元 756 758 m 758 760 m 760 761 m Daizōng 代宗 Lǐ Yu 李豫 Daidzong 762 779 m Bǎoying 寶應 baoing Guǎngde 廣德 guangde Yǒngtai 永泰 jongtai Dali 大曆 dali 762 763 m 763 764 m 765 766 m 766 779 m Dezōng 德宗 Lǐ Kuo 李适 Dedzong 780 805 Jianzhōng 建中 Xingyuan 興元 singjuan Zhenyuan 貞元 dzenjuan 780 783 m 784 m 785 805 m Shunzōng 順宗 Lǐ Song 李誦 Sundzong 805 m Yǒngzhen 永貞 jongdzen 805 m Xianzōng 憲宗 Lǐ Chun 李純 Siandzong 806 820 m Yuanhe 元和 juanhe 806 820 m Muzōng 穆宗 Lǐ Heng 李恆 Mudzong 821 824 m Changqing 長慶 cangcing 821 824 m Jingzōng 敬宗 Lǐ Zhan 李湛 Dzingdzong 824 826 m Bǎoli 寶曆 baoli 824 826 m Wenzōng 文宗 Lǐ Ang 李昂 Vendzong 826 840 m Bǎoli 寶曆 baoli Dahe 大和 Taihe 太和 Kaicheng 開成 kaiceng 826 m 827 835 m 836 840 m Wǔzōng 武宗 Lǐ Yan 李炎 Udzong 840 846 m Huichang 會昌 huicang 841 846 m Xuanzōng 宣宗 Lǐ Chen 李忱 Siuandzong 846 859 m Dachōng 大中 dacong 847 859 m Yizōng 懿宗 Lǐ Cuǐ 李漼 Idzong 859 873 m Dachōng 大中 dacong Xiantōng 咸通 siantong 859 m 860 873Xizōng 僖宗 Lǐ Xuan 李儇 Sidzong 873 888 Xiantōng 咸通 siantong Qianfu 乾符 cianfu Guǎngming 廣明 Zhōnghe 中和 dzonghe Guangqǐ 光啟 guangci Wende 文德 vende 873 874 m 874 879 m 880 881 m 881 885 m 885 888 m 888 m Zhaozōng 昭宗 Lǐ Ye 李曄 Dzaodzong 888 904 m Longji 龍紀 longdzi Dashun 大順 dasun Jǐngfu 景福 dzingfu Qianning 乾寧 cianning Guanghua 光化 Tianfu 天復 tianfu Tianyou 天佑 tianjou 889 m 890 891 m 892 893 m 894 898 m 898 901 m 901 904 m 904 m Aidi Zhaoxuandi 哀帝 昭宣帝 Lǐ Zhu 李柷 Aidi Dzaosiuandi 904 907 m Tianyou 天佑 tianjou 904 907 m 1 Paprastai valdovas įvardijamas pries sventyklos varda pridedant dinastijos pavadinima Tang NB imperatores Wu U vardas buvo pomirtinis vardas ne sventyklos 2 Laikotarpio pavadinimas imperatoriaus valdymo devizas pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius Skliausteliuose kursyvu lietuviska pavadinimo transkripcija ValstybeKinijos administracinio aparato istakos siekia IV III a pries musu era VII musu eros amziuje administracijos sistema jau buvo issikristalizavusi Tang administracija sudare sie pagrindiniai organai Valstybes reikalu departamentas kurį sudare sesios ministerijos Pareigybiu Finansu Ritualu Karo Bausmiu ir Visuomeniniu darbu Imperatoriskoji kanceliarija kuri rupinosi imperatoriaus dekretais Valstybinis sekretoriatas atsakingas uz oficialiu tekstu rasyma Valstybes taryba kuri susidejo is svarbiausiu valstybes asmenu Centrinei administracijai buvo pavaldi dideliu regionu administracija 624 m sudarytas Tang kodeksas Jam budinga tai kad nusikaltimo sunkumas priklauso ne tik nuo paties nusikaltimo pobudzio bet ir nuo nusikaltelio ir aukos tarpusavio santykio Įvesta griezta mokesciu sistema Suklestejo valstybiniu egzaminu sistema Zemes sklypai buvo skiriami arba tik savininko gyvenimo laikotarpiui arba buvo nuolatiniai Taip pat buvo įvairiu valstybiniu vienuolynu viesuju zemiu Kad butu galima kontroliuoti sklypu skirstyma buvo butini kuo tikslesni duomenys apie gyventojus Tokia sistema buvo pakankamai nepatogi zmones sugebedavo ja apeiti Tang laikotarpiu auga ir pleciasi miestai taciau jie dar neturi savo savivaldos KulturaZirgai buvo svarbi Tang aristokratijos gyvenimo dalis Tang laikotarpiu susikure pagrindines kiniskos budizmo mokyklos VIII a susiformuoja Kinu budistai keliavo į Indija versdavo budistinius tekstus į kinu kalba Taip pat į Kinija atkeliavo zoroastrizmas Taciau 842 845 m pasikeitus nuotaikoms valstybeje svetimsaliski kultai buvo uzdrausti Ypac kliuvo budizmui daug vienuoliu sekuliarizuota atimti vienuolynu turtai Apskritai IX a pradzioje po An Lusano sukilimo buvusi atvira įtakoms is kitur valstybe tampa uzdaresne Visuomeneje jauciamas nepakantumas svetimoms įtakoms siuloma grįzti prie tradiciju kurias neva suterse barbaru kisimasis Sugrįzimo prie tradiciju judejimas pirmiausia pasireiske literaturoje kaip Guven guwen 古文 senosios kulturos ideja kuryba reikia susieti su morale ir politika kurios turi buti pagrįstos senoviniais standartais Klestejo tapyba istoriografija Tang laiku poetai vieni garsiausiu Kinijos poetu Li Bai Song Zhiwen Wang Wei ir kt Taip pat atsiranda istoriografijos kritika bei naujo tipo istoriniu veikalu politines ir istorines enciklopedijos apimancios daugiau nei vienos dinastijos valdyma Tang laikotarpiu vyksta filmo veiksmas Nuorodos ir saltiniaiNaujoji Tang istorija vertimas į anglu kalba Archyvuota kopija 2006 05 05 is Wayback Machine projekto 300 Tang epochos eilerasciu Chronologija Apie imperatore U Jacques Gernet A History of Chinese Civilization