Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Olimpiada reikšmės Šiuolaikinės Olimpinės žaidynės arba Olimpiada svarbiausios tarptautinės žiemos ir vas
Olimpinės žaidynės
- Kitos reikšmės – Olimpiada (reikšmės).
Šiuolaikinės Olimpinės žaidynės arba Olimpiada – svarbiausios tarptautinės žiemos ir vasaros sporto šakų varžybos. Jose dalyvauja tūkstančiai atletų iš daugiau nei 200 šalių. Tiek žiemos, tiek vasaros Olimpinės žaidynės vyksta kas ketverius metus, tačiau su dvejų metų skirtumu.
Olimpines žaidynes įkvėpė antikinės Olimpiados, kurios nuo VIII a. pr. m. e. iki IV m. e. a. buvo rengiamos Olimpijoje, Graikijoje. XIX amžiaus gale žaidynes atgaivino prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin), kuris 1894 m. įsteigė Tarptautinį olimpinį komitetą bei surengė pirmąsias žaidynes Atėnuose 1896 m. Tarptautinis olimpinis komitetas yra Olimpiniam judėjimui vadovaujanti institucija, kurios struktūrą ir įgaliojimus nustato Olimpinė chartija.
XX ir XXI a. Olimpinio judėjimo raida nulėmė keletą pasikeitimų Olimpinėse žaidynėse. Kaip dalis tų pasikeitimų buvo įvestos žiemos olimpinės žaidynės žiemos sporto šakoms, Parolimpinės žaidynės atletams su negalia, Jaunimo olimpinės žaidynės atletams nuo 14 iki 18 metų, penkerios žemynų žaidynės (Amerikos, Afrikos, Azijos, Europos ir Ramiojo vandenyno), Pasaulio žaidynės sporto šakoms, kurios neįtrauktos į olimpiadas. TOK turėjo prisitaikyti prie įvairių ekonominių, politinių ir technologinių pasikeitimų. Dėl to Olimpiados, kurios P. Kubertino buvo įsivaizduotos kaip mėgėjų žaidynės, tapo varžybomis, kuriose leidžiama varžytis profesionaliems sportininkams. Didėjanti žiniasklaidos įtaka paskatino korporacijas skirti paramą žaidynėms ir olimpiadas komercializuoti. Dėl pasaulinių karų buvo atšauktos 1916, 1940 ir 1944 m. žaidynės. Šaltojo karo metu daug valstybių boikotavo olimpiadas 1980 ir 1984 m. (nepaisant to pastarosiose dalyvavo 140 šalių ir taip buvo pasiektas tų laikų valstybių dalyvių rekordas).
Olimpinį judėjimą sudaro tarptautinės sporto federacijos, nacionaliniai olimpiniai komitetai ir kiekvienoms žaidynėms sudaromi organizaciniai komitetai. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) yra atsakingas už Žaidynių miesto parinkimą, komitetas organizuoja ir finansuoja Žaidynes remdamasis Olimpine chartija. TOK sprendžia ir dėl olimpinės programos, t. y. nustato kokiose sporto šakose bus varžomasi. Su Olimpiada susiję tokie simboliai ir ritualai kaip Olimpinė vėliava ir deglas, Žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Vasaros ir žiemos olimpinės žaidynėse dalyvauja daugiau nei 13 000 atletų, kurie atstovauja 33 skirtingoms sporto šakoms ir varžosi apie 400 rungtynių. Pirmos, antros ir trečios vietos laimėtojai kiekvienoje rungtyje gauna olimpinius medalius, atitinkamai aukso, sidabro ir bronzos.
Žaidynės taip išaugo, kad jose atstovaujama beveik kiekviena pasaulio valstybė. Šis augimas buvo lydimas įvairių iššūkių ir kontroversiškų reiškinių, įskaitant boikotus, dopingo naudojimą, papirkinėjimus ir teroristinį išpuolį 1972 m. Kas dvejus metus vykstančios Žaidynės bei didelis joms skiriamas žiniasklaidos dėmesys leidžia nežinomiems atletams pasiekti nacionalinę ar net tarptautinę šlovę. Tuo pačiu Žaidynes rengiantis miestas ir valstybė turi galimybę pristatyti save pasauliui.
Paskutinės vasaros olimpinės žaidynės vyko XXXIII vasaros olimpinės žaidynės, Paryžiuje (2024 m. liepos 26 – rugpjūčio 11 d.). Paskutinės žiemos olimpinės žaidynės – XXIV – vyko 2022 m. vasario 4–20 d. Pekine, Kinijoje.
Olimpinių žaidynių vieta
Lentelėje pateikiama informacija apie vasaros bei žiemos olimpinių žaidynių vietą.
| Vasaros olimpinės žaidynės | Žiemos olimpinės žaidynės | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Žaidynės | Miestas šeimininkas | Valstybė | Žaidynės | Miestas šeimininkas | Valstybė |
| 1896 | I | Atėnai (1) | Graikija (1) | |||
| 1900 | II | Paryžius (1) | Prancūzija (1) | |||
| 1904 | III | Sent Luisas (1) | JAV (1) | |||
| 1906 | Tarpinės žaidynės | Atėnai | Graikija | |||
| 1908 | IV | Londonas (1) | Jungtinė Karalystė (1) | |||
| 1912 | V | Stokholmas (1) | Švedija (1) | |||
| 1916 | VI | Berlynas (atšauktos) | Vokietija | |||
| 1920 | VII | Antverpenas (1) | Belgija (1) | |||
| 1924 | VIII | Paryžius (2) | Prancūzija (2) | I | Šamoni (1) | Prancūzija (1) |
| 1928 | IX | Amsterdamas (1) | Nyderlandai (1) | II | Sankt Moricas (1) | Šveicarija (1) |
| 1932 | X | Los Andželas (1) | JAV(2) | III | Leik Plesidas (1) | JAV (1) |
| 1936 | XI | Berlynas (1) | Vokietija (1) | IV | Garmišas-Partenkirchenas (1) | Vokietija (1) |
| 1940 | XII | Helsinkis (atšauktos) | Suomija | (V) | Garmišas-Partenkirchenas (atšauktos) | Vokietija |
| 1944 | XIII | Londonas (atšauktos) | Jungtinė Karalystė | (V) | Kortina d’Ampecas (atšauktos) | Italija |
| 1948 | XIV | Londonas (2) | Jungtinė Karalystė (2) | V | Sankt Moricas (2) | Šveicarija (2) |
| 1952 | XV | Helsinkis (1) | Suomija (1) | VI | Oslas (1) | Norvegija (1) |
| 1956 | XVI | Melburnas (1) + Stokholmas | Australija (1) + Švedija | VII | Kortina d’Ampecas (1) | Italija (1) |
| 1960 | XVII | Roma (1) | Italija (1) | VIII | Skvo Valis (1) | JAV (2) |
| 1964 | XVIII | Tokijas (1) | Japonija (1) | IX | Insbrukas (1) | Austrija (1) |
| 1968 | XIX | Meksikas (1) | Meksika (1) | X | Grenoblis (1) | Prancūzija (2) |
| 1972 | XX | Miunchenas (1) | Vokietija (2) | XI | Saporas (1) | Japonija (1) |
| 1976 | XXI | Monrealis (1) | Kanada (1) | XII | Insbrukas (2) | Austrija (2) |
| 1980 | XXII | Maskva (1) | Sovietų Sąjunga (1) | XIII | Leik Plesidas (2) | JAV (3) |
| 1984 | XXIII | Los Andželas (2) | JAV (3) | XIV | Sarajevas (1) | Jugoslavija (1) |
| 1988 | XXIV | Seulas (1) | Pietų Korėja (1) | XV | Kalgaris (1) | Kanada(1) |
| 1992 | XXV | Barselona (1) | Ispanija (1) | XVI | Albervilis (1) | Prancūzija (3) |
| 1994 | XVII | Lilehameris (1) | Norvegija (2) | |||
| 1996 | XXVI | Atlanta (1) | JAV (4) | |||
| 1998 | XVIII | Naganas (1) | Japonija (2) | |||
| 2000 | XXVII | Sidnėjus (1) | Australija (2) | |||
| 2002 | XIX | Solt Leik Sitis (1) | JAV (4) | |||
| 2004 | XXVIII | Atėnai (2) | Graikija (2) | |||
| 2006 | XX | Turinas (1) | Italija (2) | |||
| 2008 | XXIX | Pekinas (1) | Kinija (1) | |||
| 2010 | XXI | Vankuveris (1) | Kanada (2) | |||
| 2012 | XXX | Londonas (3) | Jungtinė Karalystė (3) | |||
| 2014 | XXII | Sočis (1) | Rusija (1) | |||
| 2016 | XXXI | Rio de Žaneiras (1) | Brazilija (1) | |||
| 2018 | XXIII | Pjongčangas (1) | Pietų Korėja | |||
| 2021 | XXXII | Tokijas (2) | Japonija (2) | |||
| 2022 | XXIV | Pekinas (1) | Kinija (1) | |||
| 2024 | XXXIII | Paryžius (3) | Prancūzija (3) | |||
| 2026 | XXV | Milanas (1) ir Kortina d'Ampecas (2) | Italija (3) | |||
| 2028 | XXXIV | Los Andželas (3) | JAV (5) | |||
Antikinės žaidynės
Nėra tiksliai žinoma, kada prasidėjo olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmos rašytiniuose šaltiniuose olimpinės žaidynės paminėtos 776 m. pr. m. e. Jos vyko Olimpijos mieste, bet žinoma, jog tai nebuvo pirmosios žaidynės. Tų laikų žaidynės buvo vietinės vieno sporto (jojimo lenktynių stadione) varžybos.
Vėliau žaidynės tapo vis svarbesnės Graikijoje, apogėjų pasiekė šeštame bei penktame amžiais pr. m. e. Žaidynės buvo svarbios ir religiškai, tarp varžybų buvo nešamos aukos dievams, rengiamos įvairios ceremonijos. Varžybų skaičius padidėjo iki 20 rungčių. Žaidynės tęsdavosi kelias dienas. Varžybų laimėtojai buvo labai gerbiami, atleidžiami nuo mokesčių, apie juos rašomos poemos, kuriamos skulptūros. Žaidynės vyko kas ketverius metus, laikotarpis tarp žaidynių vadintas Olimpiada, šis laikotarpis buvo svarbus metų skaičiavimui.
Romėnams užėmus Graikiją, žaidynės prarado svarbą, o krikščionybei tapus pagrindine imperijos religija, žaidynės laikytos pagonių švente, todėl 394 metais imperatorius Teodosijus I žaidynes uždraudė. Jas vėl pradėta rengti nuo 1896 m.
Šaltiniai
- „Overview of Olympic Games“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2008-06-04.
- Olimpinės žaidynės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
Taip pat skaitykite
- Dopingas olimpinėse žaidynėse
Nuorodos
- Olimpiada.lt
Tarptautinės organizacijos
- Tarptautinis Olimpinis Komitetas
- Europos olimpinis komitetas
- Tarptautinis parolimpinis komitetas Archyvuota kopija 2016-06-30 iš Wayback Machine projekto.
- Olimpinis muziejus Archyvuota kopija 2002-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- Olimpinių vasaros sporto šakų federacijų asociacija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Olimpinės žaidynės, Kas yra Olimpinės žaidynės? Ką reiškia Olimpinės žaidynės?
Kitos reiksmes Olimpiada reiksmes Siuolaikines Olimpines zaidynes arba Olimpiada svarbiausios tarptautines ziemos ir vasaros sporto saku varzybos Jose dalyvauja tukstanciai atletu is daugiau nei 200 saliu Tiek ziemos tiek vasaros Olimpines zaidynes vyksta kas ketverius metus taciau su dveju metu skirtumu Olimpine veliava1896 m vasaros olimpiniu zaidyniu atidarymas Olimpines zaidynes įkvepe antikines Olimpiados kurios nuo VIII a pr m e iki IV m e a buvo rengiamos Olimpijoje Graikijoje XIX amziaus gale zaidynes atgaivino prancuzas baronas Pjeras de Kubertenas Pierre de Coubertin kuris 1894 m įsteige Tarptautinį olimpinį komiteta bei surenge pirmasias zaidynes Atenuose 1896 m Tarptautinis olimpinis komitetas yra Olimpiniam judejimui vadovaujanti institucija kurios struktura ir įgaliojimus nustato Olimpine chartija XX ir XXI a Olimpinio judejimo raida nuleme keleta pasikeitimu Olimpinese zaidynese Kaip dalis tu pasikeitimu buvo įvestos ziemos olimpines zaidynes ziemos sporto sakoms Parolimpines zaidynes atletams su negalia Jaunimo olimpines zaidynes atletams nuo 14 iki 18 metu penkerios zemynu zaidynes Amerikos Afrikos Azijos Europos ir Ramiojo vandenyno Pasaulio zaidynes sporto sakoms kurios neįtrauktos į olimpiadas TOK turejo prisitaikyti prie įvairiu ekonominiu politiniu ir technologiniu pasikeitimu Del to Olimpiados kurios P Kubertino buvo įsivaizduotos kaip megeju zaidynes tapo varzybomis kuriose leidziama varzytis profesionaliems sportininkams Didejanti ziniasklaidos įtaka paskatino korporacijas skirti parama zaidynems ir olimpiadas komercializuoti Del pasauliniu karu buvo atsauktos 1916 1940 ir 1944 m zaidynes Saltojo karo metu daug valstybiu boikotavo olimpiadas 1980 ir 1984 m nepaisant to pastarosiose dalyvavo 140 saliu ir taip buvo pasiektas tu laiku valstybiu dalyviu rekordas Olimpinį judejima sudaro tarptautines sporto federacijos nacionaliniai olimpiniai komitetai ir kiekvienoms zaidynems sudaromi organizaciniai komitetai Tarptautinis olimpinis komitetas TOK yra atsakingas uz Zaidyniu miesto parinkima komitetas organizuoja ir finansuoja Zaidynes remdamasis Olimpine chartija TOK sprendzia ir del olimpines programos t y nustato kokiose sporto sakose bus varzomasi Su Olimpiada susije tokie simboliai ir ritualai kaip Olimpine veliava ir deglas Zaidyniu atidarymo ir uzdarymo ceremonijos Vasaros ir ziemos olimpines zaidynese dalyvauja daugiau nei 13 000 atletu kurie atstovauja 33 skirtingoms sporto sakoms ir varzosi apie 400 rungtyniu Pirmos antros ir trecios vietos laimetojai kiekvienoje rungtyje gauna olimpinius medalius atitinkamai aukso sidabro ir bronzos Zaidynes taip isaugo kad jose atstovaujama beveik kiekviena pasaulio valstybe Sis augimas buvo lydimas įvairiu issukiu ir kontroversisku reiskiniu įskaitant boikotus dopingo naudojima papirkinejimus ir teroristinį ispuolį 1972 m Kas dvejus metus vykstancios Zaidynes bei didelis joms skiriamas ziniasklaidos demesys leidzia nezinomiems atletams pasiekti nacionaline ar net tarptautine slove Tuo paciu Zaidynes rengiantis miestas ir valstybe turi galimybe pristatyti save pasauliui Paskutines vasaros olimpines zaidynes vyko XXXIII vasaros olimpines zaidynes Paryziuje 2024 m liepos 26 rugpjucio 11 d Paskutines ziemos olimpines zaidynes XXIV vyko 2022 m vasario 4 20 d Pekine Kinijoje Olimpiniu zaidyniu vietaLenteleje pateikiama informacija apie vasaros bei ziemos olimpiniu zaidyniu vieta Vasaros olimpines zaidynes Ziemos olimpines zaidynesMetai Zaidynes Miestas seimininkas Valstybe Zaidynes Miestas seimininkas Valstybe1896 I Atenai 1 Graikija 1 1900 II Paryzius 1 Prancuzija 1 1904 III Sent Luisas 1 JAV 1 1906 Tarpines zaidynes Atenai Graikija1908 IV Londonas 1 Jungtine Karalyste 1 1912 V Stokholmas 1 Svedija 1 1916 VI Berlynas atsauktos Vokietija1920 VII Antverpenas 1 Belgija 1 1924 VIII Paryzius 2 Prancuzija 2 I Samoni 1 Prancuzija 1 1928 IX Amsterdamas 1 Nyderlandai 1 II Sankt Moricas 1 Sveicarija 1 1932 X Los Andzelas 1 JAV 2 III Leik Plesidas 1 JAV 1 1936 XI Berlynas 1 Vokietija 1 IV Garmisas Partenkirchenas 1 Vokietija 1 1940 XII Helsinkis atsauktos Suomija V Garmisas Partenkirchenas atsauktos Vokietija1944 XIII Londonas atsauktos Jungtine Karalyste V Kortina d Ampecas atsauktos Italija1948 XIV Londonas 2 Jungtine Karalyste 2 V Sankt Moricas 2 Sveicarija 2 1952 XV Helsinkis 1 Suomija 1 VI Oslas 1 Norvegija 1 1956 XVI Melburnas 1 Stokholmas Australija 1 Svedija VII Kortina d Ampecas 1 Italija 1 1960 XVII Roma 1 Italija 1 VIII Skvo Valis 1 JAV 2 1964 XVIII Tokijas 1 Japonija 1 IX Insbrukas 1 Austrija 1 1968 XIX Meksikas 1 Meksika 1 X Grenoblis 1 Prancuzija 2 1972 XX Miunchenas 1 Vokietija 2 XI Saporas 1 Japonija 1 1976 XXI Monrealis 1 Kanada 1 XII Insbrukas 2 Austrija 2 1980 XXII Maskva 1 Sovietu Sajunga 1 XIII Leik Plesidas 2 JAV 3 1984 XXIII Los Andzelas 2 JAV 3 XIV Sarajevas 1 Jugoslavija 1 1988 XXIV Seulas 1 Pietu Koreja 1 XV Kalgaris 1 Kanada 1 1992 XXV Barselona 1 Ispanija 1 XVI Albervilis 1 Prancuzija 3 1994 XVII Lilehameris 1 Norvegija 2 1996 XXVI Atlanta 1 JAV 4 1998 XVIII Naganas 1 Japonija 2 2000 XXVII Sidnejus 1 Australija 2 2002 XIX Solt Leik Sitis 1 JAV 4 2004 XXVIII Atenai 2 Graikija 2 2006 XX Turinas 1 Italija 2 2008 XXIX Pekinas 1 Kinija 1 2010 XXI Vankuveris 1 Kanada 2 2012 XXX Londonas 3 Jungtine Karalyste 3 2014 XXII Socis 1 Rusija 1 2016 XXXI Rio de Zaneiras 1 Brazilija 1 2018 XXIII Pjongcangas 1 Pietu Koreja2021 XXXII Tokijas 2 Japonija 2 2022 XXIV Pekinas 1 Kinija 1 2024 XXXIII Paryzius 3 Prancuzija 3 2026 XXV Milanas 1 ir Kortina d Ampecas 2 Italija 3 2028 XXXIV Los Andzelas 3 JAV 5 Antikines zaidynesNera tiksliai zinoma kada prasidejo olimpines zaidynes taciau egzistuoja keletas legendu apie zaidyniu kilme Pirmos rasytiniuose saltiniuose olimpines zaidynes paminetos 776 m pr m e Jos vyko Olimpijos mieste bet zinoma jog tai nebuvo pirmosios zaidynes Tu laiku zaidynes buvo vietines vieno sporto jojimo lenktyniu stadione varzybos Veliau zaidynes tapo vis svarbesnes Graikijoje apogeju pasieke sestame bei penktame amziais pr m e Zaidynes buvo svarbios ir religiskai tarp varzybu buvo nesamos aukos dievams rengiamos įvairios ceremonijos Varzybu skaicius padidejo iki 20 rungciu Zaidynes tesdavosi kelias dienas Varzybu laimetojai buvo labai gerbiami atleidziami nuo mokesciu apie juos rasomos poemos kuriamos skulpturos Zaidynes vyko kas ketverius metus laikotarpis tarp zaidyniu vadintas Olimpiada sis laikotarpis buvo svarbus metu skaiciavimui Romenams uzemus Graikija zaidynes prarado svarba o krikscionybei tapus pagrindine imperijos religija zaidynes laikytos pagoniu svente todel 394 metais imperatorius Teodosijus I zaidynes uzdraude Jas vel pradeta rengti nuo 1896 m Saltiniai Overview of Olympic Games Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2008 06 04 Olimpines zaidynes Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009Taip pat skaitykiteDopingas olimpinese zaidyneseNuorodosVikiteka Olimpines zaidynes vaizdine ir garsine medziagaOlimpiada lt Tarptautines organizacijos Tarptautinis Olimpinis Komitetas Europos olimpinis komitetas Tarptautinis parolimpinis komitetas Archyvuota kopija 2016 06 30 is Wayback Machine projekto Olimpinis muziejus Archyvuota kopija 2002 01 25 is Wayback Machine projekto Olimpiniu vasaros sporto saku federaciju asociacija