Fejerverkai

Fejerverkai – spalvotos dekoratyvios ugnys, gaunamos specialiomis raketomis iššovus į orą arba uždegus ant įvairios formos karkasų užtaisą. Dažniausiai naudojami per kultūrines ir religines šventes ar pasirodymus. Fejerverkai gali būti įvairių formų (trasų, kibirkščių, spiečių, sūkurių, kamuoliukų pavidalo). Fejerverkai gali būti naudojami siekiant sukelti vieną iš keturių arba kelis pagrindinius efektus: garsą, šviesą, dūmus ir ore sklandančias medžiagas (ypač atveju).

Daugumą fejerverkų sudaro popierinis arba kartoninis vamzdelis arba korpusas, užpildytas degiomis medžiagomis, dažnai . Šie vamzdeliai ar dėklai gali būti paruošti taip, kad uždegus susidarytų daug įvairių žibančių įvairiaspalvių figūrų. Fejerverkai buvo išrasti Kinijoje. Kinija iki šiol išlieka didžiausia fejerverkų gamintoja ir eksportuotoja pasaulyje, nors šalies viduje jų naudojimą griežtai reguliuoja, o kai kuriose savivaldybėse – draudžia.

Kai kur „tylūs“ fejerverkai tampa populiarūs rūpinantis dėl triukšmo poveikio naminiams gyvūnams, laukinei gamtai ir kai kuriems žmonėms. Nors vadinami tyliaisiais, tokio tipo fejerverkai tik santykinai tylesni. Italijos miestelis 2015 m. perėjo prie tylių fejerverkų. Tuo tarpu Lietuvoje vis daugiau savivaldybių nusprendžia atsisakyti fejerverkų naudojimo per šventes. Kita vertus, fejerverkai išlieka plačiai naudojami Naujųjų Metų naktį ir kai kuriuose festivaliuose, pvz., tarptautiniame fejerverkų festivalyje Vilniuje „“. Dėl neigiamo poveikio aplinkai fejerverkai uždrausti kai kuriuose pasaulio miestuose, įskaitant Milaną ir Romą. Taip pat fejerverkų naudojimas per Naujųjų Metų iškilmes draudžiamas kai kuriose Belgijos savivaldybėse.

Nors fejerverkai nėra tarp didžiausių atmosferos teršėjų, jų sudėtyje yra ozono, sieros dioksido ir azoto oksidų bei aerozolių. Taip pat fejerverkuose yra nedideli kiekiai sunkiųjų metalų, suteikiančių fejerverkams spalvą – varis mėlynai spalvai, stroncis arba litis raudonai ir bario junginiai ryškiai žaliai ar baltai. Kai kurie fejerverkai savo sudėtyje gali turėti stibio sulfido arba arseno.

Žodis į lietuvių kalbą atėjo iš vokiečių k. Feuerwerk ('ugnies darbas'), tikėtina, kad per slavų kalbas.

Fejerverkų baterijų kalibrai

Šį netvarkingai papildytą puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, pataisykite arba, kritiškai įvertinę, grąžinkite ankstesnę versiją.

Fejerverko baterijos kalibras yra vienas pagrindinių techninių rodiklių, apibūdinančių fejerverkų baterijų veikimo charakteristikas. Kalibras nusako vamzdelių, iš kurių šaudomi pirotechniniai užtaisai, vidinį skersmenį ir dažnai turi tiesioginę įtaką efektų dydžiui, spalvoms bei šūvio aukščiui. Šis rodiklis yra svarbus tiek pirotechnikos profesionalams, tiek mėgėjams, norintiems užtikrinti saugų ir efektyvų fejerverkų naudojimą.

Kalibrų rūšys ir matavimas

Fejerverkų baterijų kalibrai dažniausiai matuojami milimetrais (mm) arba coliais ("). Populiariausi kalibrų diapazonai:

• Maži kalibrai (10–30 mm) – dažniausiai naudojami mėgėjų fejerverkuose dėl paprasto valdymo ir santykinai mažo šūvio aukščio.
• Vidutiniai kalibrai (30–50 mm) – suteikia įspūdingesnius efektus, naudojami tiek mėgėjų, tiek profesionalų.
• Dideli kalibrai (50 mm ir daugiau) – dažniausiai naudojami profesionalų renginiuose, kur reikalingi aukšti ir dideli efektai.

Poveikis efektams

Fejerverkų baterijų kalibras tiesiogiai veikia pirotechninių užtaisų dydį, o tai lemia šiuos faktorius:

1. Efekto dydis: Kuo didesnis kalibras, tuo platesnis ir ryškesnis pirotechnikos efektas.
2. Šūvio aukštis: Didesni kalibrai leidžia užtaisams pakilti į didesnį aukštį.
3. Garso intensyvumas: Didesni kalibrai paprastai sukuria garsesnius sprogimus.

Saugumo aspektai

Kalibro pasirinkimas turi įtakos ne tik reginiui, bet ir saugumui. Mažesni kalibrai paprastai yra mažiau pavojingi, tačiau ir jie gali kelti riziką, jei naudojami netinkamai. Dideli kalibrai reikalauja specialių leidimų, saugos zonų ir profesionalios priežiūros.

Teisinis reguliavimas Lietuvoje

Lietuvoje fejerverkų baterijų naudojimą reglamentuoja pirotechnikos gaminių įstatymas. Kalibras ir užtaisų galingumas yra svarbūs kriterijai, nustatantys, ar fejerverkai gali būti naudojami be specialių leidimų. Smulkiems mėgėjų fejerverkams (iki 30 mm kalibro) dažniausiai nereikia papildomų leidimų, tačiau didesnių kalibrų fejerverkai yra griežčiau reguliuojami.

Populiarumas ir tendencijos

Lietuvoje populiariausi yra vidutinio kalibro fejerverkai, kurie užtikrina gerą kainos ir kokybės santykį. Profesionaliuose renginiuose vis dažniau naudojami sinchronizuoti fejerverkai su dideliais kalibrais, siekiant sukurti įspūdingus vizualinius ir garsinius efektus.^{[reikalingas šaltinis]}

Taip pat skaitykite

• Fejerverkeris

Šaltiniai

1. Fejerverkas. (VLE). Tikrinta 2022-10-09
2. Ruškutė, Eglė. Naujametiniai fejerverkai: žmogui ir gamtai pavojingas grožis (Žaliasis pasaulis). Tikrinta 2022-10-09
3. Gyventojai reikalauja kitą savaitę vyksiantį festivalį „Vilniaus fejerija“ stabdyti, bet savivaldybė teisinasi – jų rankos surištos (LRT). Tikrinta 2022-10-09
4. Vecchi, Roberta; Bernardoni, Vera; Cricchio, Diana; D'Alessandro, Alessandra; Fermo, Paola; Lucarelli, Franco; Nava, Silvia; Piazzalunga, Andrea; Valli, Gianluigi (February 2008). „The impact of fireworks on airborne particles“ (PDF). Atmospheric Environment (anglų). 42 (6): 1121–1132. Bibcode:2008AtmEn..42.1121V. doi:10.1016/j.atmosenv.2007.10.047. :2158/326870.
5. Conners, D (2018). „How fireworks get their colors“. Human World (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2019-05-28.
6. Shimizu, Takeo (1997). „Some Techniques for Manufacturing Fireworks“. Selected Pyrotechnic Publications of Dr. Takeo Shimizu Part 2: Translated Articles. Journal of Pyrotechnics. pp. 21–. ISBN 978-1-889526-10-2.
7. Camilleri, Renato; Vella, Alfred J. (November 2010). „Effect of fireworks on ambient air quality in Malta“. Atmospheric Environment. 44 (35): 4521–4527. Bibcode:2010AtmEn..44.4521C. doi:10.1016/j.atmosenv.2010.07.057.
8. Junyi, W., Haicheng, H., & Zhenbing, T. (2019). Research on rapid qualitative detection of antimony in pyrotechnic powder used for fireworks and firecrackers.
9. Steinhauser, Georg; Klapötke, Thomas M. (2010-01-12). „Using the Chemistry of Fireworks To Engage Students in Learning Basic Chemical Principles: A Lesson in Eco-Friendly Pyrotechnics“. Journal of Chemical Education. 87 (2): 150–156. Bibcode:2010JChEd..87..150S. doi:10.1021/ed800057x.
10. Sterba, Johannes H.; Steinhauser, Georg; Grass, Fritz (2013 m. balandžio mėn.). „Illicit utilization of arsenic compounds in pyrotechnics? An analysis of the suspended particle emission during Vienna's New Year fireworks“. Journal of Radioanalytical and Nuclear Chemistry. 296 (1): 237–243. doi:10.1007/s10967-012-2001-x. S2CID 97761513.
11. https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2013/29/oj
12. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d6c000d28de611e59c9a8f8c9980906b