Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ispanijos kolonijinė imperija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ispanijos imperija (isp. Imperio Español) – XVI–XIX a. gyvavusi kolonijinė valstybė, sudaryta iš Ispanijos karalystės ir jos valdomų kolonijų visame pasaulyje, daugiausia Vakarų pusrutulyje. Ispanija kolonijine valstybe tapo XV–XVI a. atlikusi eilę labai reikšmingų geografinių atradimų ir užvaldžiusi daugelį atrastų kraštų. Savo klestėjimo laikotarpiu Ispanijos imperija buvo viena galingiausių valstybių pasaulyje.
| Ispanijos imperija isp. Imperio español | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Himnas Ispanijos himnas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Ispanijos imperija didžiausio išsiplėtimo metu (XVIII a. II p.) | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Sostinė | Madridas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kalbos | Ispanų, lotynų | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Valdymo forma | Sąrašas
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Karalius | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1474–1516 (pirmas) | Izabelė I Katalikė ir Ferdinandas II Katalikas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 1975–1976 (paskutinis) | Jonas Karolis I | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Istorija | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| - Išsilaipinta Amerikoje | 1492 m. rugpjūčio 21 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| - Pasitraukta iš Vakarų Sacharos | 1976 m. gruodžio 20 d. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Susikūrimas
XV a. kaimyninė Portugalija, Henriko Jūrininko vadovaujama pradėjo gretimų Afrikos pakrančių ir salų tyrinėjimą ir kolonizaciją. Ispanai įsijungė į kovą dėl šių žemių. 1402 m. jie pradėjo Kanarų salų, apgyvendintų , užkariavimą. XV a. pab. susivienijusios Kastilijos ir Aragono karalystės nugalėjo Kordobos kalifatą ir davė pradžią Ispanijos valstybei bei jos plėtrai. 1492 m. italų kilmės jūrininkas Kristupas Kolumbas, gavęs karalienės Izabelės I paramą, išplaukė į vakarus ieškodamas Azijos, bet pasiekė Karibų salas. 1493 m. popiežiaus Aleksandro VI bule Inter caetera visos žemės 100 į pietus ir vakarus nuo Azorų bei Žaliojo Kyšulio salų buvo paskelbtos Ispanijos nuosavybe. Taip Ispanija įgijo teisę į milžiniškas, jai tuo metu dar nežinomas, teritorijas. 1494 m. buvo sudaryta Tordesilijo sutartis su Portugalija, pagal kurią portugalų valdos išplėstos 370 lygų, skaičiuojant nuo Žaliojo Kyšulio salų (taip portugalams atiteko rytų Brazilija). 1506 m. ši sutartis patvirtinta popiežiaus bule Ea quae pro bono pacis. XV–XVI a. vykusiuose Italijos karuose Ispanija sugebėjo išlaikyti savo įtaką Italijoje ir atrėmė Prancūzijos atakas.
Plėtra
Nuo XVI a. pradžios ispanai pradėjo Amerikos žemyno kolonizaciją. Viena po kitos siunčiamos ekspedicijos, vadovaujamos įvairių konkistadorų, tyrinėjo žemyną, palaipsniui užkariavo ten gyvenusias tautas, kūrė miestus, grobė indėnų turtus. 1521 m. Ernanas Kortesas užkariavo Meksiką, buvo sukurta Naujosios Ispanijos vicekaralystė. 1524 m. kolonijų reikalams tvarkyti sudaryta Indijų Taryba. 1532 m. ispanai užkariavo kitą galingą Amerikos valstybę – Inkų imperiją. Per XVI a. Ispanijos imperija užvaldė praktiškai visą Ameriką nuo Floridos ir Kalifornijos šiaurėje iki Patagonijos pietuose (išskyrus portugalų Braziliją), tiesa, Čilėje konkistadorai susidūrė su nuožmiu mapučių pasipriešinimu.
1522 m. su Ispanijos laivynu plaukęs Fernandas Magelanas pasiekė Filipinus. Nors jis ten žuvo, ispanai tęsė Filipinų ir aplinkinių teritorijų kolonizaciją. Kuomet ispanai bandė užimti Molukus, jie susidūrė su portugalais. 1529 m. buvo sudaryta , pagal kurią nustatytos rytinės, Tordesilijo sutarties numatytos, ribos. Ispanijos žinioje atsidūrė Okeanijos salos ir Filipinai (nors iš tiesų pagal tikslią ribą Filipinai būtų turėję likti Portugalijai). 1565 m. Migelis Lopesas de Legaspis įkūrė koloniją Filipinuose, Manila tapo svarbiu prekybiniu centru, per kurį į Europą buvo gabenamas Meksikos auksas. Į Ispanijos imperiją vėliau pakliuvo ir Guamas, Marianos, Karolinų salos.
XVI a. pr. ispanai užkariavo keletą svarbių Šiaurės Afrikos uostų – , Penjon de Veles de la Gomerą, Oraną, Alžyrą, Bedžają, Tripolį. Tačiau Ispanijos imperijos dominavimas pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje buvo trumpalaikis – netrukus šias teritorijas atkovojo osmanai.
Klestėjimas
Valdant Habsburgų dinastijai, buvo Ispanijos imperijos aukso amžius. Popiežiaus remiama Ispanija aktyviai kovojo prieš tuo metu Europoje plintančią reformaciją, o gausios pajamos iš užjūrio kolonijų lėmė finansinį klestėjimą. Ispanijos imperija buvo įvardinta „imperija, kurioje saulė niekad nenusileidžia“. Klestėjo barokinė architektūra, bažnytinis menas. Habsburgams pavyko nugalėti ir pažaboti Prancūziją, apginti Italiją nuo osmanų antpuolių, sustabdyti reformacijos plitimą pietinėje Europoje. 1581 m. Pilypas II Habsburgas tapo Portugalijos karaliumi.
Nuosmūkis
Tačiau Ispanijos imperijos reikalai XVI a. pab. ėmė blogėti – Ispanijos Nyderlandai sukilo, juos parėmė Anglija, todėl Ispanija įsivėlė į karą su Anglija. Dėl rėmimosi vien iš kolonijų gaunamomis žaliavomis (auksu, sidabru, prieskoniais) Ispanija menkai vystė savo ekonomiką, be to, taurieji metalai greitai nuvertėjo, todėl šalis patyrė finansinį nuosmukį. Kolonijos ir prekybiniai laivai buvo nuolat puldinėjami piratų. Negana to, šalis smarkiai nukentėjo nuo maro. 1598 m. Ispanija sudarė taiką su Prancūzija, o 1604 m. – su Anglija ir pabandė numalšinti Nyderlandų sukilimą. Ispanijos imperija pasiekė taikos laikotarpį – Pax Hispanica. Per tą laiką šalis sugebėjo finansiškai sustiprėti. Į valdžią atėjus Pilypui IV vėl prasidėjo karingas laikotarpis – prasidėjo naujas karas su Nyderlandais. Ispanai siekė sutriuškinti olandus, kurie nuolat veikė prieš Habsburgus, platino protestantizmą ir finansiškai pirmavo prieš ispanų ir portugalų prekybininkus. Tačiau Prancūzija, valdant Liudvikui XIII ir kardinolui Rišeljė, rėmė Nyderlandus ir siekė nugalėti Habsburgus. 1643 m. prancūzai laimėjo Rokrua mūšį prieš ispanus. Jis dažnai laikomas Ispanijos aukso amžiaus pabaiga. Remiami prancūzų, prieš ispanus netrukus sukilo Portugalija, Katalonija ir Neapolio karalystė. 1648 m. baigėsi trisdešimtmetis karas, ir Ispanija Vestfalijos taika pripažino Nyderlandų nepriklausomybę. Tačiau nors ir labai nukentėjusi, Ispanijos imperija atkovojo Kataloniją su Neapoliu ir 1659 m. sudarė su Prancūzija. 1668 m. ispanai buvo priversti pripažinti Portugalijos nepriklausomybę. Po devynerių metų karo Ispanija prarado Prancūzijai paskutines savo valdas Nyderlanduose. XVII a. Ispanijos imperija atsidūrė stagnacijoje – kitose Europos šalyse vyko ekonominės, socialinės reformos, aplenkusios Ispaniją.
Burbonų era
XVIII a. pr. kilo Ispanijos įpėdinystės karas ir šalį pradėjo valdyti Burbonai. Naujasis karalius išsaugojo Ispanijos užjūrio imperiją, bet neteko praktiškai visų valdų Europoje – Neapolio, Milano, Sardinijos, Sicilijos, Savojos, Gibraltaro. Ispanai pabandė atgauti prarastas teritorijas, bet buvo sutriuškinti britų laivyno. Tuomet Burbonai nusprendė labiau įtvirtinti savo valdžią Amerikoje ir panaikino ten veikiančias pusiau autonomiškas jėzuitų misijas, buvo pakeista administracinė kolonijų sąranga, sudaryta nauja La Platos vicekaralystė, labiau rūpintasi laivyno apsauga nuo piratų, pradėta kovoti prieš kontrabandą, sukčiavimą. Tai sukėlė sukilimų bangą Amerikoje (, komunerų).
Naujos reformos leido vėl pasiekti finansinį stabilumą, Ispanijoje prasidėjo industrializacijos procesai, vėl pakilo tauriųjų metalų vertė. Nepaisant to, šalis ženkliai atsiliko nuo kitų to meto Europos galingųjų šalių. Pasitikėjimo suteikė atremti britų antpuoliai (1741 m. laimėtas Kartachenos mūšis), atkovotas Neapolis ir Sicilija. 1750 m. buvo sudaryta Madrido sutartis, pagal kurią įtvirtintos Portugalijos ir Ispanijos imperijų ribos Amerikoje. Ispanai tebemėgino išplėsti savo imperiją ir kariavo su britais dėl įvairių žemių Šiaurės Amerikoje.
Žlugimas
XIX a. tapo Ispanijos imperijos saulėlydžiu. Nors Burbonų valdymo laikais šalis atsigavo, ji jau nebesugebėjo konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Anglija ar Prancūzija. 1805 m. Trafalgaro mūšyje anglai sunaikino Ispanijos laivyną, o 1808 m. Napoleonas įsiveržė į pačią Ispaniją. Tai sukėlė greitą reakciją kolonijose Amerikoje – pradėjo kurtis chuntos, kelti sukilimai, siekiantys nepriklausomybės nuo Ispanijos. 1806 m. britai pabandė užimti La Platą, o vicekaralius iš karto atsitraukė. Tuomet vietiniai argentiniečiai, patys nugalėjo britus ir paskelbė savo krašto nepriklausomybę (Gegužės revoliucija). Tai tapo įkvėpimu kitiems Lotynų Amerikos kraštams. Iškilo tokie žemyno „išvaduotojai“ kaip Simonas Bolivaras, Chosė de San Martinas, Fransiskas de Miranda, Chosė Artigasas ir kt., kurių pajėgos platino separatizmo idėjas ir kovojo prieš imperijos pajėgas – rojalistus. Be to, iškilusios Jungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi šiaurinių Naujosios Ispanijos žemių okupacijų. XIX a. vid. Ispanija jau buvo netekusi praktiškai visų savo valdų Amerikoje – pasiliko tik Kuba ir Puerto Rikas. Imperijos pabaiga galima laikyti 1898 m. įvykusį Ispanijos-Amerikos karą – po jo Kuba paskelbė nepriklausomybę, o Puerto Rikas, Filipinai ir Guamas parduoti JAV.
Į XX a. Ispanija žengė teturėdama kelias kolonijas Afrikoje – Rio Munį su Fernando Po (vėliau sudaryta Ispanijos Gvinėja), Ispanijos Maroką bei Ispanijos Sacharą. Dėl pastarųjų kolonijų ispanai nuolat kariavo su marokiečiais, ir 1956 m. Prancūzų Marokui tapus nepriklausomu, nepriklausomybę paskelbė ir Ispanijos Marokas. Tik Seutos ir Meliljos eksklavai išliko Ispanijos valdoje. 1968 m. nepriklausomybę paskelbė Pusiaujo Gvinėja, o 1976 m. ispanai pasitraukė iš Vakarų Sacharos. Dabar Ispanijai tebepriklausantys Kanarai ir Seuta su Melilja laikomi integralia Ispanijos dalimi.
Palikimas
Ispanijos imperijos dėka ispanų kalba tapo viena iš pasaulinių kalbų, ispanų kultūra tapo vienu pagrindinių Lotynų Amerikos kultūros pagrindų. Taip pat šios imperijos dėka išsilaikė ir Amerikoje bei Filipinuose buvo išplatinta katalikybė. Ispanai buvo vieni globalaus imperializmo ir kolonializmo pradininkų pasaulyje, pradėjo pasaulinę prekybą, į Senąjį pasaulį atvežė daug svarbių kultūrinių augalų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ispanijos kolonijinė imperija, Kas yra Ispanijos kolonijinė imperija? Ką reiškia Ispanijos kolonijinė imperija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ispanijos imperija isp Imperio Espanol XVI XIX a gyvavusi kolonijine valstybe sudaryta is Ispanijos karalystes ir jos valdomu koloniju visame pasaulyje daugiausia Vakaru pusrutulyje Ispanija kolonijine valstybe tapo XV XVI a atlikusi eile labai reiksmingu geografiniu atradimu ir uzvaldziusi daugelį atrastu krastu Savo klestejimo laikotarpiu Ispanijos imperija buvo viena galingiausiu valstybiu pasaulyje Ispanijos imperija isp Imperio espanol 1492 1976 Veliava HerbasHimnas Ispanijos himnasLocation ofIspanijos imperija didziausio issipletimo metu XVIII a II p Sostine MadridasKalbos Ispanu lotynuValdymo forma Sarasas 1492 1700 Absoliutine monarchija 1700 1820 1823 1833 1923 1930 Konstitucine monarchija 1820 1823 1833 1873 1874 1923 1930 1931 1975 1976 Parlamentine monarchija 1823 1923 1975 1976 Respublika 1873 1874 1931 1939 Diktatura 1939 1975 Karalius 1474 1516 pirmas Izabele I Katalike ir Ferdinandas II Katalikas 1975 1976 paskutinis Jonas Karolis IIstorija Issilaipinta Amerikoje 1492 m rugpjucio 21 d Pasitraukta is Vakaru Sacharos 1976 m gruodzio 20 d Pries PoKastilijos karalysteAragono karalysteGranados emyratasNavaros karalysteBurgundijos NyderlandaiUtrechto arkivyskupijaActeku imperijaMajaiInku imperijaMadzapahitasMagindanaoSulu sultonatasPrancuzu Luiziana Ispanijos karalysteNeapolio karalysteMilano hercogysteSicilijos karalysteAustrijos NyderlandaiOlandijos respublikaDidzioji KolumbijaJungtines La Platos provincijosMeksikos imperijaPusiaujo GvinejaPrancuzu LuizianaPuerto RikasVokietijos Naujoji GvinejaMarokasVakaru SacharaSusikurimasXV a kaimynine Portugalija Henriko Jurininko vadovaujama pradejo gretimu Afrikos pakranciu ir salu tyrinejima ir kolonizacija Ispanai įsijunge į kova del siu zemiu 1402 m jie pradejo Kanaru salu apgyvendintu uzkariavima XV a pab susivienijusios Kastilijos ir Aragono karalystes nugalejo Kordobos kalifata ir dave pradzia Ispanijos valstybei bei jos pletrai 1492 m italu kilmes jurininkas Kristupas Kolumbas gaves karalienes Izabeles I parama isplauke į vakarus ieskodamas Azijos bet pasieke Karibu salas 1493 m popieziaus Aleksandro VI bule Inter caetera visos zemes 100 į pietus ir vakarus nuo Azoru bei Zaliojo Kysulio salu buvo paskelbtos Ispanijos nuosavybe Taip Ispanija įgijo teise į milziniskas jai tuo metu dar nezinomas teritorijas 1494 m buvo sudaryta Tordesilijo sutartis su Portugalija pagal kuria portugalu valdos isplestos 370 lygu skaiciuojant nuo Zaliojo Kysulio salu taip portugalams atiteko rytu Brazilija 1506 m si sutartis patvirtinta popieziaus bule Ea quae pro bono pacis XV XVI a vykusiuose Italijos karuose Ispanija sugebejo islaikyti savo įtaka Italijoje ir atreme Prancuzijos atakas Kolumbo priemimas po atradimoPletraNuo XVI a pradzios ispanai pradejo Amerikos zemyno kolonizacija Viena po kitos siunciamos ekspedicijos vadovaujamos įvairiu konkistadoru tyrinejo zemyna palaipsniui uzkariavo ten gyvenusias tautas kure miestus grobe indenu turtus 1521 m Ernanas Kortesas uzkariavo Meksika buvo sukurta Naujosios Ispanijos vicekaralyste 1524 m koloniju reikalams tvarkyti sudaryta Indiju Taryba 1532 m ispanai uzkariavo kita galinga Amerikos valstybe Inku imperija Per XVI a Ispanijos imperija uzvalde praktiskai visa Amerika nuo Floridos ir Kalifornijos siaureje iki Patagonijos pietuose isskyrus portugalu Brazilija tiesa Cileje konkistadorai susidure su nuozmiu mapuciu pasipriesinimu 1522 m su Ispanijos laivynu plaukes Fernandas Magelanas pasieke Filipinus Nors jis ten zuvo ispanai tese Filipinu ir aplinkiniu teritoriju kolonizacija Kuomet ispanai bande uzimti Molukus jie susidure su portugalais 1529 m buvo sudaryta pagal kuria nustatytos rytines Tordesilijo sutarties numatytos ribos Ispanijos zinioje atsidure Okeanijos salos ir Filipinai nors is tiesu pagal tikslia riba Filipinai butu tureje likti Portugalijai 1565 m Migelis Lopesas de Legaspis įkure kolonija Filipinuose Manila tapo svarbiu prekybiniu centru per kurį į Europa buvo gabenamas Meksikos auksas Į Ispanijos imperija veliau pakliuvo ir Guamas Marianos Karolinu salos XVI a pr ispanai uzkariavo keleta svarbiu Siaures Afrikos uostu Penjon de Veles de la Gomera Orana Alzyra Bedzaja Tripolį Taciau Ispanijos imperijos dominavimas pietineje Vidurzemio juros pakranteje buvo trumpalaikis netrukus sias teritorijas atkovojo osmanai KlestejimasHabsburgu valdos Europoje 1547 m Valdant Habsburgu dinastijai buvo Ispanijos imperijos aukso amzius Popieziaus remiama Ispanija aktyviai kovojo pries tuo metu Europoje plintancia reformacija o gausios pajamos is uzjurio koloniju leme finansinį klestejima Ispanijos imperija buvo įvardinta imperija kurioje saule niekad nenusileidzia Klestejo barokine architektura baznytinis menas Habsburgams pavyko nugaleti ir pazaboti Prancuzija apginti Italija nuo osmanu antpuoliu sustabdyti reformacijos plitima pietineje Europoje 1581 m Pilypas II Habsburgas tapo Portugalijos karaliumi NuosmukisTaciau Ispanijos imperijos reikalai XVI a pab eme blogeti Ispanijos Nyderlandai sukilo juos pareme Anglija todel Ispanija įsivele į kara su Anglija Del remimosi vien is koloniju gaunamomis zaliavomis auksu sidabru prieskoniais Ispanija menkai vyste savo ekonomika be to taurieji metalai greitai nuvertejo todel salis patyre finansinį nuosmukį Kolonijos ir prekybiniai laivai buvo nuolat puldinejami piratu Negana to salis smarkiai nukentejo nuo maro 1598 m Ispanija sudare taika su Prancuzija o 1604 m su Anglija ir pabande numalsinti Nyderlandu sukilima Ispanijos imperija pasieke taikos laikotarpį Pax Hispanica Per ta laika salis sugebejo finansiskai sustipreti Į valdzia atejus Pilypui IV vel prasidejo karingas laikotarpis prasidejo naujas karas su Nyderlandais Ispanai sieke sutriuskinti olandus kurie nuolat veike pries Habsburgus platino protestantizma ir finansiskai pirmavo pries ispanu ir portugalu prekybininkus Taciau Prancuzija valdant Liudvikui XIII ir kardinolui Riselje reme Nyderlandus ir sieke nugaleti Habsburgus 1643 m prancuzai laimejo Rokrua musį pries ispanus Jis daznai laikomas Ispanijos aukso amziaus pabaiga Remiami prancuzu pries ispanus netrukus sukilo Portugalija Katalonija ir Neapolio karalyste 1648 m baigesi trisdesimtmetis karas ir Ispanija Vestfalijos taika pripazino Nyderlandu nepriklausomybe Taciau nors ir labai nukentejusi Ispanijos imperija atkovojo Katalonija su Neapoliu ir 1659 m sudare su Prancuzija 1668 m ispanai buvo priversti pripazinti Portugalijos nepriklausomybe Po devyneriu metu karo Ispanija prarado Prancuzijai paskutines savo valdas Nyderlanduose XVII a Ispanijos imperija atsidure stagnacijoje kitose Europos salyse vyko ekonomines socialines reformos aplenkusios Ispanija Burbonu eraXVIII a pr kilo Ispanijos įpedinystes karas ir salį pradejo valdyti Burbonai Naujasis karalius issaugojo Ispanijos uzjurio imperija bet neteko praktiskai visu valdu Europoje Neapolio Milano Sardinijos Sicilijos Savojos Gibraltaro Ispanai pabande atgauti prarastas teritorijas bet buvo sutriuskinti britu laivyno Tuomet Burbonai nusprende labiau įtvirtinti savo valdzia Amerikoje ir panaikino ten veikiancias pusiau autonomiskas jezuitu misijas buvo pakeista administracine koloniju saranga sudaryta nauja La Platos vicekaralyste labiau rupintasi laivyno apsauga nuo piratu pradeta kovoti pries kontrabanda sukciavima Tai sukele sukilimu banga Amerikoje komuneru Naujos reformos leido vel pasiekti finansinį stabiluma Ispanijoje prasidejo industrializacijos procesai vel pakilo tauriuju metalu verte Nepaisant to salis zenkliai atsiliko nuo kitu to meto Europos galinguju saliu Pasitikejimo suteike atremti britu antpuoliai 1741 m laimetas Kartachenos musis atkovotas Neapolis ir Sicilija 1750 m buvo sudaryta Madrido sutartis pagal kuria įtvirtintos Portugalijos ir Ispanijos imperiju ribos Amerikoje Ispanai tebemegino isplesti savo imperija ir kariavo su britais del įvairiu zemiu Siaures Amerikoje ZlugimasTrafalgaro musis XIX a tapo Ispanijos imperijos saulelydziu Nors Burbonu valdymo laikais salis atsigavo ji jau nebesugebejo konkuruoti su tokiomis salimis kaip Anglija ar Prancuzija 1805 m Trafalgaro musyje anglai sunaikino Ispanijos laivyna o 1808 m Napoleonas įsiverze į pacia Ispanija Tai sukele greita reakcija kolonijose Amerikoje pradejo kurtis chuntos kelti sukilimai siekiantys nepriklausomybes nuo Ispanijos 1806 m britai pabande uzimti La Plata o vicekaralius is karto atsitrauke Tuomet vietiniai argentinieciai patys nugalejo britus ir paskelbe savo krasto nepriklausomybe Geguzes revoliucija Tai tapo įkvepimu kitiems Lotynu Amerikos krastams Iskilo tokie zemyno isvaduotojai kaip Simonas Bolivaras Chose de San Martinas Fransiskas de Miranda Chose Artigasas ir kt kuriu pajegos platino separatizmo idejas ir kovojo pries imperijos pajegas rojalistus Be to iskilusios Jungtines Amerikos Valstijos emesi siauriniu Naujosios Ispanijos zemiu okupaciju XIX a vid Ispanija jau buvo netekusi praktiskai visu savo valdu Amerikoje pasiliko tik Kuba ir Puerto Rikas Imperijos pabaiga galima laikyti 1898 m įvykusį Ispanijos Amerikos kara po jo Kuba paskelbe nepriklausomybe o Puerto Rikas Filipinai ir Guamas parduoti JAV Į XX a Ispanija zenge teturedama kelias kolonijas Afrikoje Rio Munį su Fernando Po veliau sudaryta Ispanijos Gvineja Ispanijos Maroka bei Ispanijos Sachara Del pastaruju koloniju ispanai nuolat kariavo su marokieciais ir 1956 m Prancuzu Marokui tapus nepriklausomu nepriklausomybe paskelbe ir Ispanijos Marokas Tik Seutos ir Meliljos eksklavai isliko Ispanijos valdoje 1968 m nepriklausomybe paskelbe Pusiaujo Gvineja o 1976 m ispanai pasitrauke is Vakaru Sacharos Dabar Ispanijai tebepriklausantys Kanarai ir Seuta su Melilja laikomi integralia Ispanijos dalimi PalikimasIspanijos imperijos deka ispanu kalba tapo viena is pasauliniu kalbu ispanu kultura tapo vienu pagrindiniu Lotynu Amerikos kulturos pagrindu Taip pat sios imperijos deka issilaike ir Amerikoje bei Filipinuose buvo isplatinta katalikybe Ispanai buvo vieni globalaus imperializmo ir kolonializmo pradininku pasaulyje pradejo pasauline prekyba į Senajį pasaulį atveze daug svarbiu kulturiniu augalu