Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Meksikos imperija isp Imperio Mexicano konstitucinė monarchija pirmoji nepriklausoma Meksikos valstybė Kartu su tai vien
Pirmoji Meksikos imperija
Meksikos imperija (isp. Imperio Mexicano) – konstitucinė monarchija, pirmoji nepriklausoma Meksikos valstybė. Kartu su tai viena iš nedaugelio šiuolaikinių nepriklausomų monarchijų, gyvavusių Amerikoje.
| Meksikos imperija isp. Imperio Mexicano | |||||
| |||||
| |||||
| Devizas Independencia, Unión, Religión (Nepriklausomybė, sąjunga, religija) | |||||
| Sostinė | Meksikas | ||||
| Kalbos | ispanų | ||||
| Religija | Katalikybė (oficiali) | ||||
| Valdymo forma | Konstitucinė monarchija | ||||
| Meksikos imperatorius | |||||
| 1822–1823 | Augustinas I | ||||
| Era | XIX amžius [[Kategorija:|, 1821]] | ||||
| - Nepriklausomybės aktas | 1821 m., 1821 | ||||
| - Augustino I abdikacija | 1823 m. | ||||
| Plotas | |||||
| - 1821 | 4 429 000 km² | ||||
Vienintelis imperijos monarchas Augustinas I iš pradžių buvo Meksikos karo vadas, kuriam vadovaujant 1821 m. rugsėjį buvo iškovota nepriklausomybė nuo Ispanijos. Jo populiarumo kulminacija buvo 1822 m. gegužės 18 d. masinės demonstracijos už tai, kad jis taptų naujosios valstybės imperatoriumi, o jau kitą dieną kongresas skubiai tam pritarė. Liepos mėnesį įvyko prabangi karūnavimo ceremonija.
Visą neilgą imperijos gyvavimo laikotarpį kankino klausimai dėl jos teisėtumo, konfliktai tarp kongreso ir imperatoriaus ir bankrutavęs iždas. 1822 m. spalį Augustinas I paleido kongresą ir pakeitė jį šalininkų chunta, o tų pačių metų gruodį pradėjo prarasti kariuomenės paramą, kuri sukilo už kongreso atkūrimą. Nepavykus numalšinti sukilimo, 1823 m. kovo mėn. jis vėl sušaukė kongresą ir pasiūlė atsistatydinti, po to valdžia perėjo laikinajai vyriausybei, kuri galiausiai panaikino monarchiją.
Teritorija
Meksikos imperijos teritorija atitiko Naujosios Ispanijos vicekaralystės ribas, išskyrus , Santo Domingo ir generalkapitonijas. Buvusios Gvatemalos generalkapitonijos Centrinės Amerikos žemės buvo prijungtos prie imperijos netrukus po jos įkūrimo.
Pirmosios imperijos laikais Meksika pasiekė didžiausią teritorinį mastą – nuo šiaurinės Kalifornijos iki Centrinės Amerikos provincijų (išskyrus Panamą, kuri tuo metu priklausė Kolumbijai), kurios iš pradžių nesutiko tapti Meksikos imperijos dalimi, bet netrukus po nepriklausomybės paskelbimo prie jos prisijungė.
Po imperatoriaus abdikacijos kovo 29 d. išvykstantis Meksikos generolas Visentė Filisola sušaukė naują Centrinės Amerikos kongresą ir 1823 m. liepos 1 d. Centrinės Amerikos provincijos įkūrė Centrinės Amerikos Federaciją, tik Čiapaso provincija nusprendė likti Meksikos sudėtyje kaip valstija. Vėlesnė Meksikos teritorinė raida per ateinančius kelis dešimtmečius (daugiausia perleidimai Jungtinėms Valstijoms) galiausiai sumažino Meksiką iki mažiau nei pusės jos didžiausio ploto.
Išnašos
- Kenyon, Gordon (1961-05-01). „Mexican Influence in Central America, 1821–1823“. Hispanic American Historical Review (anglų). Duke University Press. 41 (2): 183–184. doi:10.1215/00182168-41.2.175. JSTOR 2510200. Nuoroda tikrinta 2022-07-03.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: url-status (link) - Quirarte, Martín (1978). Visión Panorámica de la Historia de México (11th leid.). Mexico: Librería Porrúa Hnos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pirmoji Meksikos imperija, Kas yra Pirmoji Meksikos imperija? Ką reiškia Pirmoji Meksikos imperija?
Meksikos imperija isp Imperio Mexicano konstitucine monarchija pirmoji nepriklausoma Meksikos valstybe Kartu su tai viena is nedaugelio siuolaikiniu nepriklausomu monarchiju gyvavusiu Amerikoje Meksikos imperija isp Imperio Mexicano 1821 1823 Veliava HerbasDevizas Independencia Union Religion Nepriklausomybe sajunga religija Location ofSostine MeksikasKalbos ispanuReligija Katalikybe oficiali Valdymo forma Konstitucine monarchijaMeksikos imperatorius 1822 1823 Augustinas IEra XIX amzius Kategorija 1821 Nepriklausomybes aktas 1821 m 1821 Augustino I abdikacija 1823 m Plotas 1821 4 429 000 km Vienintelis imperijos monarchas Augustinas I is pradziu buvo Meksikos karo vadas kuriam vadovaujant 1821 m rugsejį buvo iskovota nepriklausomybe nuo Ispanijos Jo populiarumo kulminacija buvo 1822 m geguzes 18 d masines demonstracijos uz tai kad jis taptu naujosios valstybes imperatoriumi o jau kita diena kongresas skubiai tam pritare Liepos menesį įvyko prabangi karunavimo ceremonija Visa neilga imperijos gyvavimo laikotarpį kankino klausimai del jos teisetumo konfliktai tarp kongreso ir imperatoriaus ir bankrutaves izdas 1822 m spalį Augustinas I paleido kongresa ir pakeite jį salininku chunta o tu paciu metu gruodį pradejo prarasti kariuomenes parama kuri sukilo uz kongreso atkurima Nepavykus numalsinti sukilimo 1823 m kovo men jis vel susauke kongresa ir pasiule atsistatydinti po to valdzia perejo laikinajai vyriausybei kuri galiausiai panaikino monarchija TeritorijaMeksikos imperijos teritorija atitiko Naujosios Ispanijos vicekaralystes ribas isskyrus Santo Domingo ir generalkapitonijas Buvusios Gvatemalos generalkapitonijos Centrines Amerikos zemes buvo prijungtos prie imperijos netrukus po jos įkurimo Pirmosios imperijos laikais Meksika pasieke didziausia teritorinį masta nuo siaurines Kalifornijos iki Centrines Amerikos provinciju isskyrus Panama kuri tuo metu priklause Kolumbijai kurios is pradziu nesutiko tapti Meksikos imperijos dalimi bet netrukus po nepriklausomybes paskelbimo prie jos prisijunge Po imperatoriaus abdikacijos kovo 29 d isvykstantis Meksikos generolas Visente Filisola susauke nauja Centrines Amerikos kongresa ir 1823 m liepos 1 d Centrines Amerikos provincijos įkure Centrines Amerikos Federacija tik Ciapaso provincija nusprende likti Meksikos sudetyje kaip valstija Velesne Meksikos teritorine raida per ateinancius kelis desimtmecius daugiausia perleidimai Jungtinems Valstijoms galiausiai sumazino Meksika iki maziau nei puses jos didziausio ploto IsnasosKenyon Gordon 1961 05 01 Mexican Influence in Central America 1821 1823 Hispanic American Historical Review anglu Duke University Press 41 2 183 184 doi 10 1215 00182168 41 2 175 JSTOR 2510200 Nuoroda tikrinta 2022 07 03 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura url status link Quirarte Martin 1978 Vision Panoramica de la Historia de Mexico 11th leid Mexico Libreria Porrua Hnos