Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hernanas Kortesas isp Hernán CortésNaujosios Ispanijos generalgubernatoriusGimė 1485 m Medeljinas Estremadūra IspanijaMi
Ernanas Kortesas
| Hernanas Kortesas isp. Hernán Cortés | |
|---|---|
| Naujosios Ispanijos generalgubernatorius | |
| Gimė | 1485 m. Medeljinas, Estremadūra, Ispanija |
| Mirė | 1547 m. gruodžio 2 d. (~62 metai) Kastiljecha de la Kuesta, Andalūzija, Ispanija |
| Naujosios Ispanijos generalgubernatorius | |
| Vadovavo | 1521 - 1530 m. |
| Valle de Oaxaca markizas | |
| Veikla | ispanų konkistadoras |
| Vikiteka | Hernán Cortés |
| Parašas | |
Hernanas Kortesas (isp. Hernán Cortés, pirmasis Valle de Oaxaca markizas, 1485 m. Medeljino mieste, Estremadūros provincijoje, Ispanijos Kastilijos karalystėje – 1547 m. gruodžio 2 d. Castilleja de la Cuesta mieste Sevilijos provincijoje Ispanijoje) – ispanų konkistadoras, 1521–1530 m. Naujosios Ispanijos generalgubernatorius.
Jaunystė
Kortesas gimė Medeljino mieste, Estremadūros provincijoje, Ispanijos Kastilijos karalystėje, smulkių bajorų šeimoje. Tai buvo vienturtis Martín Cortés ir Catalina Pizarro Altamirano vaikas. Iš motinos pusės, jis buvo antros eilės Francisco Pizarro pusbrolis (konkistadaro, užkariavusio inkų imperiją).
E. Kortesas studijavo teisę Salamankos universitete, tačiau 1501 m., būdamas 17 metų, grįžo namo, tuo supykdydamas tėvus, norėjusius, kad jis kaip ir senelis studijuotų teisę.
Atvykimas į Naująjį pasaulį
Galiausiai Kortesas ėmė tarnauti kariuomenėje ir 1504 m. išplaukė į Vest Indiją, kur dirbo pas savo giminaitį, Espanjolos valdytoją . Jis dalyvavo Kubos užkariavime, už tai gavo didelę žemės valdą ir indėnų vergų. Ūkis buvo tvarkomas pagal enkomjendos sistemą, kuri puikiai veikė ispanams užkariavus Kanarų salas (kur buvo išnaikinti vietiniai ), tačiau Naujajame pasaulyje ji pasirodė pražūtinga vietiniams gyventojams. Kubos kampanijos brutalumas, ir po to sekusi masinė indėnų žūtis (nuo užkrečiamųjų ligų, sunkaus darbo ir nevilties) lėmė E. Korteso požiūrį į indėnus. Dėl to vėliau, jau tapęs Naujosios Ispanijos generalkapitonu jis švelniau elgėsi su meksikiečiais (tai tapo viena iš priežasčių, kodėl Meksikoje iki šiol išliko daug grynakraujų indėnų).
1517 m. Francisco Hernández de Córdoba ir 1518 Juan de Grijalva ekspedicijos link Jukatano krantų grįžo aptikusios labai mažai aukso, tačiau jos išgirdo pasakojimus apie tolimesnę šalį, kurioje esą labai daug aukso. E. Kortesas skubiai pardavė arba išnuomojo savo žemes, o už gautus pinigus įsigijo laivų ir atsargų, bei Kubos gubernatoriaus Diego Velázquez de Cuéllar (kuris buvo tolimas E. Korteso giminaitis) buvo paskirtas ekspedicijos vadu. Oficialus kelionės tikslas buvo ištirti tariamas žemes vakaruose ir prekiauti su jomis. E. Kortesui buvo uždrausta imtis kolonizacijos, tačiau jis (anksčiau studijavęs teisę) įtikino gubernatorių įtraukti nuostatą dėl nenumatytų priemonių, kurių galima imtis be leidimo iš aukščiau, vadovaujantis „tikraisiais karūnos interesais“. Tačiau paskutinę minutę gubernatorius, laikęs E. Kortesą per daug ambicingu, apsigalvojo.
Meksikos užkariavimas
1519 m. Kortesas išplaukė iš Kubos su 11 laivų, 500 vyrų ir 15 žirgų. Ekspedicija trumpam sustojo prie Jukatano krantų. Nors ten buvo labai mažai aukso, bet ekspediciją papildė 2 vertėjai – iš sudužusio ispanų laivo išsigelbėjęs ir 7 metus tarp majų gyvenęs jūreivis (mokėjęs majų kalbą), bei vergė, vėliau tapusi E. Korteso meiluže, La Malinche (mokėjusi nahuatlių ir majų kalbas).
1519 m. kovo 4 d. E. Kortesas išsilaipino Meksikos pakrantės vietovėje, kurią pavadino Vera Cruz („Tikrasis kryžius“; dabar toje vietoje yra Verakruso miestas). Įkurdamas miestą, jo gyventojų (t. y. savo kareivių) vardu jis galėjo skelbti tą žemę Ispanijos karaliaus Karolio V valda.
Vietiniai miesto gyventojai totonakai sutiko atvykėlius su dovanomis, maistu ir auksu, taip pat moterimis, kurios pirmiausia būdavo pakrikštijamos, o tik tuomet prie jų buvo prileidžiami ispanų kareiviai. Iš totonakų E. Kortesas sužinojo, kad ši šalis valdoma Tenočtitlano miesto valdovo. Netrukus atvyko actekų (mešikų) imperatoriaus Moktesumos II (kitaip – Montesumos) atstovai, atvežę daugiau dovanų – tikriausiai, buvo tikimasi išlaikyti ispanus atokiau nuo šalies, patenkinant juos auksu. Tačiau efektas buvo priešingas – tai dar labiau pakurstė ispanų troškimą žengti toliau. E. Kortesas taip pat sužinojo, kad jis yra laikomas dievu arba Kecalkoatlio atstovu (pagal actekų mitologiją, šis dievas išvyko į rytus, bet buvo pažadėjęs sugrįžti. Sutapimo dėka, 1519 m. buvo metai, kuriais, pagal actekų ciklinį kalendorių, tas sugrįžimas ir turėjo įvykti). E. Kortesas pilnai išnaudojo šį actekų tikėjimą savo naudai.
Nors kai kurie ekspedicijos dalyviai norėjo kuo greičiau (prekybos arba vagystės būdu) gauti kuo daugiau aukso ir grįžti į Kubą, E. Kortesas tokius rezultatus laikė per mažais, ir siekė sukurti imperiją ir tapti jos valdovu. Jis įsakė nuskandinti visus laivus (išskyrus vieną mažą laivą susisiekti su Ispanija), taip atkirsdamas galimybes atsitraukti ir panaikindamas dvejones tarp lojalumo jam ir Kubos gubernatoriui. Tuomet E. Korteso armija pradėjo žygį link legendomis apipinto Tenočtitlano.
Kortesui atvykus į (mažą nepriklausomą valstybė actekų imperijos įtakoje), tlaskaliečiai sutiko ispanus su ginklu, tačiau ispanai, ginkluoti šaunamaisiais bei plieniniais ginklais bei turėję žirgus, tlaskaliečius nugalėjo. E. Kortesas tlaskaliečiaims pažadėjo, kad jei jie apsikrikštys, taps jo pavaldiniais ir Ispanijos karaliaus vasalais, jis atleis jiems už jų pasipriešinimą ir nuvers pagrindinį jų priešą, imperatorių Moktesumą. Kitu atveju, visi tlaskaliečiai būsią išžudyti. Tlaskaliečiai sutiko su ultimatumu, tuomet E. Kortesas tęsė savo žygį, papildęs armiją maždaug 2000 tlaskaliečių karių bei nešikais. Taip pat buvo įsigyta medvilninių šarvų, kurie pasirodė besą efektyvesni prieš strėles nei ispanų turimi grandininiai šarvai.
Pabrėžtina, kad E. Kortesas savo valdovu skelbė tiesiogiai Šventosios Romos imperijos imperatorių Karolį V, taigi jis veikė nepaisydamas subordinacijos Velaskesui (tiesa, pastarasis irgi bandė nustumti Diegą Koloną, Kristupo Kolumbo sūnų, kuriam priklausė tėvo titulai, taigi ir „Okeano jūros admirolo“ titulas).
E. Kortesui atvykus į Čolulą (antrą pagal dydį imperijos miestą), La Malinche (turbūt vienintelė iš visos armijos supratusi nahuatlių kalbą), paskleidė gandą, kad vietiniai naktį planuoja nužudyti ispanus jiems bemiegant. E. Kortesas, nors ir nežinojo ar tai tiesa, įsakė smogti prevencinį smūgį – ispanai suėmė ir nužudė visą vietos diduomenę, padegė miestą ir išžudė gyventojus. Tuomet actekų imperatoriui Moktesumai E. Kortesas pasiuntė žinią, kad Čolulos valdovai su juo nepagarbiai elgėsi ir dėl to buvo nubausti, bet jei Moktesuma su juo elgsis gerai, actekams nereiksią jo bijotis.
1519 m. lapkričio 8 d. ekspedicija pasiekė Meksiko slėnį ir jame stovinčią actekų imperijos sostinę Tenočtitlaną. Moktesuma pasitiko E. Kortesą ant pylimo, vedusio į sostinę, (kuri buvo įsikūrusi ežero, apsupto ugnikalnių, saloje). Šis susitikimas kartais vadinamas tikruoju Naujojo pasaulio atradimu – čia susitiko civilizacijos, kurios tūkstančius metų vystėsi be jokio tarpusavio kontakto.
Tenočtitlano užėmimas
Montesuma priėmė ispanus ir jų sąjungininkus indėnus ankstesniojo imperatoriaus Achajakatlio (Axayacatl) rūmuose. E. Kortesas pareikalavo daugiau dovanų ir aukso. Taip pat pareikalavo pašalinti du stabus nuo pagrindinės šventovės-piramidės, nuvalyti žmonių kraują, o šventovės vietoje įkurti Mergelės Marijos ir Šv. Kristupo šventyklas. Visi šie reikalavimai buvo patenkinti. Tuomet E. Kortesas įkalino Moktesumą savo paties rūmuose ir, siekdamas apsidrausti nuo actekų sukilimo, paėmė jį įkaitu. Taip pat pareikalavo dar didesnio kiekio aukso (šis reikalavimas irgi buvo įvykdytas).
Po kelių savaičių Tenočtitlane actekų įniršis ėmė didėti. Be to, iš pajūrio atėjo žinios, kad pakrantėje išsilaipino didesnės ispanų pajėgos, Velaskeso pasiųstos suimti E. Kortesą už nepaklusnumą. E. Kortesas pavedė valdyti Tenočtitlaną Pedrui de Alvaradui, o pats išžygiavo link pajūrio, kur sumušė iš Kubos atvykusias Pánfilo de Narváez vadovaujamas pajėgas. Sužinoję apie „aukso miestą“ Tenočtitlaną, Narváezo kareiviai sutiko prisijungti prie E. Korteso armijos.
E. Kortesui per kalnus sugrįžus į Tenočtitlaną, ten jau buvo susidariusi sunki padėtis. Alvarado surengė actekų aukštuomenės žudynes, po ko išlikę gyvi išsirinko naują imperatorių Kuitlahuaką (Cuitláhuac). Kuitlahuakas įsakė apsupti rūmus, kuriuose buvo ispanai ir Moktesuma. Kortesas įsakė Moktesumai kalbėti nuo rūmų balkono ir liepti actekams leisti išvykti į pajūrį, tačiau minia apmėtė Moktesumą akmenimis (nuo ko jis po kelių dienų mirė).
Naktį į 1520 m. liepos 1 d., E. Kortesas nusprendė prasiveržti iš apsupties, užverčiant vieną skylių pylime (pylimus actekai buvo praardę, kad užblokuotų ispanus). Žirgų kanopos buvo apmūturiuotos, tačiau viena moteris pastebėjo ispanus ir sukėlė aliarmą. Prasidėjo mūšis, kuriame ispanams trukdė dar ir tai, kad jie buvo pasiėmę tiek aukso, kiek tik galėjo panešti. Kova buvo tokia negailestinga, kad teigiama, jog minėtoji skylė kanale (kurią ispanai tikėjosi užversti) buvo tiesiog užversta žmonių kūnais, taigi likusieji galėjo pereiti per kūnus. Korteso gyvybę išgelbėjo tai, kad actekai norėjo paimti jį gyvą ir paaukoti karo dievui Huicilopočtliui. Kovoje žuvo apie 400 ispanų ir 2000 indėnų, tačiau Kortesui, Alvarado ir kitiems stipriausiems kariams pavyko pabėgti iš Tenočtitlano. Išsigelbėjo ir dalis moterų, tarp jų La Malinche, Alvarado meilužė ir dvi Moktesumos dukterys iš Korteso haremo. Ši actekų pergalė buvo praminta „Liūdnąja naktimi“ (La Noche Triste).
Prasiveržęs iš miesto Kortesas įsakė pastatyti 12 brigantinų miesto apgulčiai. Indėnai nešikai atgabeno iš pajūrio viską, kas liko nuo Korteso laivyno, tuo tarpu Korteso kariai užkariavo visus miestus Tenočtitlano ežerų ir kanalų sistemoje. Ši kampanijos fazė buvo brutali, trūko maisto (tlaskaliečiai maitinosi nužudytų priešų mėsa, o „krikščionys“ – šuniena ir kukurūzais). Kareiviai taip pat grobė moteris, kurias Kortesas planavo paversti vergėmis. Gražesniosios kartais būdavo paslepiamos miške, naktį su jomis miegama, o ryte paleidžiamos į laisvę (arba vedamos).
Tenočtitlano apgultis sutapo su raupų epidemija (indėnai neturėjo imuniteto europiečių atneštoms ligoms) – net tarp Korteso sąjungininkų indėnų mirtingumas siekė 40 %, tad apgultame mieste jis turėjo būti dar didesnis. Teigiama, kad Kortesas iš pradžių siekęs išsaugoti miestą, tačiau kadangi actekai gindavosi kiekviename name, atakuodami ispanus nuo stogų, verždamiesi ispanai turėjo griauti kiekvieną namą. Galiausiai, beveik visas miestas buvo visiškai sugriautas. Paskutinis actekų imperatorius, Kuautemokas, pasidavė Kortesui 1521 m. rugpjūčio 13 d. Spėjama, kad mieste žuvo nuo 120 000 iki 240 000 actekų.
Siekdamas atrasti auksą, prarastą per „Liūdnąją naktį“, Kortesas buvo įsakęs deginti į nelaisvę paimto Kuautemoko kojas. Teigiama, kad vėliau dėl šio nusikaltimo Kortesas prarado dvasinę pusiausvyrą, ir kai kurių bendražygių imtas laikyti išprotėjusiu. 1522 m. Karolis V paskyrė Kortesą nukariautų žemių generalkapitonu, o jo valdas pavadino Naująja Ispanija.
Žygis į Hondūrą
Kortesas išsirengė į naują, beprasmį žygį per Gvatemalą į Hondūrą, kurio tikslas buvo nubausti Kortesą išdavusį kovos draugą. Šio žygio metu Kortesas įsakė pakarti Kuautemoką.
Senatvė
Vos gyvas sugrįžęs iš Hondūro į Naująją Ispaniją, Kortesas buvo džiaugsmingai sutiktas netvarkos nukamuotų gyventojų. Kortesas sugebėjo kraštui suteikti stabilumo ir net kažkiek teisių gyventojams. Tačiau netrukus valdžią perėmė iš Kastilijos atvykę valdininkai, kurie vykdė kitokią politiką. Kortesas kartu su vyriausiu sūnumi išvyko į Kiniją, iš kur vėliau grįžo į Europą, kur vėliau dalyvavo karuose Italijoje. Kortesas mirė 1547 m. Castilleja de la Cuesta mieste Sevilijos provincijoje Ispanijoje.
Korteso vieta Meksikos istorijoje
Šiuolaikinėje Meksikoje E. Kortesas yra vertinamas neigiamai, tačiau jam yra pastatytas paminklas, keletas gatvių ir aikščių turi jo vardą.
Jo veikla apėmė tiek sunkiai įsivaizduojamus žiaurumus, tiek ir puikią karo strategiją, stengimąsi, kad Meksika netaptų plantacijų šalimi, atsidėkojimą savo sąjungininkams tlaskaliečiams, palaikomus santykius su vietos diduomene (Ispanijoje tebestovi viena Moktesumos palikuonių pilis), požiūrį į indėnus kaip pagarbos vertus priešininkus (ir šeimos narius taip pat). Tuo pat metu, (jam pastatytas tik vienas paminklas).
Papildoma informacija
- Meksikos istorija
Šaltiniai
- Cortés Hernán (Hernanas Kortesas), Cortez. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 207 psl.
- Cortés, Hernán: Die Eroberung Mexicos. Drei Berichte an Kaiser Karl V. S. 323
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ernanas Kortesas, Kas yra Ernanas Kortesas? Ką reiškia Ernanas Kortesas?
Hernanas Kortesas isp Hernan CortesNaujosios Ispanijos generalgubernatoriusGime 1485 m Medeljinas Estremadura IspanijaMire 1547 m gruodzio 2 d 62 metai Kastiljecha de la Kuesta Andaluzija IspanijaNaujosios Ispanijos generalgubernatoriusVadovavo 1521 1530 m Valle de Oaxaca markizasVeikla ispanu konkistadorasVikiteka Hernan CortesParasas Hernanas Kortesas isp Hernan Cortes pirmasis Valle de Oaxaca markizas 1485 m Medeljino mieste Estremaduros provincijoje Ispanijos Kastilijos karalysteje 1547 m gruodzio 2 d Castilleja de la Cuesta mieste Sevilijos provincijoje Ispanijoje ispanu konkistadoras 1521 1530 m Naujosios Ispanijos generalgubernatorius JaunysteKortesas gime Medeljino mieste Estremaduros provincijoje Ispanijos Kastilijos karalysteje smulkiu bajoru seimoje Tai buvo vienturtis Martin Cortes ir Catalina Pizarro Altamirano vaikas Is motinos puses jis buvo antros eiles Francisco Pizarro pusbrolis konkistadaro uzkariavusio inku imperija E Kortesas studijavo teise Salamankos universitete taciau 1501 m budamas 17 metu grįzo namo tuo supykdydamas tevus norejusius kad jis kaip ir senelis studijuotu teise Atvykimas į Naujajį pasaulįGaliausiai Kortesas eme tarnauti kariuomeneje ir 1504 m isplauke į Vest Indija kur dirbo pas savo giminaitį Espanjolos valdytoja Jis dalyvavo Kubos uzkariavime uz tai gavo didele zemes valda ir indenu vergu ukis buvo tvarkomas pagal enkomjendos sistema kuri puikiai veike ispanams uzkariavus Kanaru salas kur buvo isnaikinti vietiniai taciau Naujajame pasaulyje ji pasirode prazutinga vietiniams gyventojams Kubos kampanijos brutalumas ir po to sekusi masine indenu zutis nuo uzkreciamuju ligu sunkaus darbo ir nevilties leme E Korteso poziurį į indenus Del to veliau jau tapes Naujosios Ispanijos generalkapitonu jis svelniau elgesi su meksikieciais tai tapo viena is priezasciu kodel Meksikoje iki siol isliko daug grynakrauju indenu 1517 m Francisco Hernandez de Cordoba ir 1518 Juan de Grijalva ekspedicijos link Jukatano krantu grįzo aptikusios labai mazai aukso taciau jos isgirdo pasakojimus apie tolimesne salį kurioje esa labai daug aukso E Kortesas skubiai pardave arba isnuomojo savo zemes o uz gautus pinigus įsigijo laivu ir atsargu bei Kubos gubernatoriaus Diego Velazquez de Cuellar kuris buvo tolimas E Korteso giminaitis buvo paskirtas ekspedicijos vadu Oficialus keliones tikslas buvo istirti tariamas zemes vakaruose ir prekiauti su jomis E Kortesui buvo uzdrausta imtis kolonizacijos taciau jis anksciau studijaves teise įtikino gubernatoriu įtraukti nuostata del nenumatytu priemoniu kuriu galima imtis be leidimo is auksciau vadovaujantis tikraisiais karunos interesais Taciau paskutine minute gubernatorius laikes E Kortesa per daug ambicingu apsigalvojo Meksikos uzkariavimasPagrindinis straipsnis Meksikos uzkariavimas Ernanas Kortesas issilaipina Verakruse 1519 m Kortesas isplauke is Kubos su 11 laivu 500 vyru ir 15 zirgu Ekspedicija trumpam sustojo prie Jukatano krantu Nors ten buvo labai mazai aukso bet ekspedicija papilde 2 vertejai is suduzusio ispanu laivo issigelbejes ir 7 metus tarp maju gyvenes jureivis mokejes maju kalba bei verge veliau tapusi E Korteso meiluze La Malinche mokejusi nahuatliu ir maju kalbas 1519 m kovo 4 d E Kortesas issilaipino Meksikos pakrantes vietoveje kuria pavadino Vera Cruz Tikrasis kryzius dabar toje vietoje yra Verakruso miestas Įkurdamas miesta jo gyventoju t y savo kareiviu vardu jis galejo skelbti ta zeme Ispanijos karaliaus Karolio V valda Vietiniai miesto gyventojai totonakai sutiko atvykelius su dovanomis maistu ir auksu taip pat moterimis kurios pirmiausia budavo pakrikstijamos o tik tuomet prie ju buvo prileidziami ispanu kareiviai Is totonaku E Kortesas suzinojo kad si salis valdoma Tenoctitlano miesto valdovo Netrukus atvyko acteku mesiku imperatoriaus Moktesumos II kitaip Montesumos atstovai atveze daugiau dovanu tikriausiai buvo tikimasi islaikyti ispanus atokiau nuo salies patenkinant juos auksu Taciau efektas buvo priesingas tai dar labiau pakurste ispanu troskima zengti toliau E Kortesas taip pat suzinojo kad jis yra laikomas dievu arba Kecalkoatlio atstovu pagal acteku mitologija sis dievas isvyko į rytus bet buvo pazadejes sugrįzti Sutapimo deka 1519 m buvo metai kuriais pagal acteku ciklinį kalendoriu tas sugrįzimas ir turejo įvykti E Kortesas pilnai isnaudojo sį acteku tikejima savo naudai Nors kai kurie ekspedicijos dalyviai norejo kuo greiciau prekybos arba vagystes budu gauti kuo daugiau aukso ir grįzti į Kuba E Kortesas tokius rezultatus laike per mazais ir sieke sukurti imperija ir tapti jos valdovu Jis įsake nuskandinti visus laivus isskyrus viena maza laiva susisiekti su Ispanija taip atkirsdamas galimybes atsitraukti ir panaikindamas dvejones tarp lojalumo jam ir Kubos gubernatoriui Tuomet E Korteso armija pradejo zygį link legendomis apipinto Tenoctitlano Kortesui atvykus į maza nepriklausoma valstybe acteku imperijos įtakoje tlaskalieciai sutiko ispanus su ginklu taciau ispanai ginkluoti saunamaisiais bei plieniniais ginklais bei tureje zirgus tlaskaliecius nugalejo E Kortesas tlaskalieciaims pazadejo kad jei jie apsikrikstys taps jo pavaldiniais ir Ispanijos karaliaus vasalais jis atleis jiems uz ju pasipriesinima ir nuvers pagrindinį ju priesa imperatoriu Moktesuma Kitu atveju visi tlaskalieciai busia iszudyti Tlaskalieciai sutiko su ultimatumu tuomet E Kortesas tese savo zygį papildes armija mazdaug 2000 tlaskalieciu kariu bei nesikais Taip pat buvo įsigyta medvilniniu sarvu kurie pasirode besa efektyvesni pries streles nei ispanu turimi grandininiai sarvai Pabreztina kad E Kortesas savo valdovu skelbe tiesiogiai Sventosios Romos imperijos imperatoriu Karolį V taigi jis veike nepaisydamas subordinacijos Velaskesui tiesa pastarasis irgi bande nustumti Diega Kolona Kristupo Kolumbo sunu kuriam priklause tevo titulai taigi ir Okeano juros admirolo titulas E Kortesui atvykus į Colula antra pagal dydį imperijos miesta La Malinche turbut vienintele is visos armijos supratusi nahuatliu kalba paskleide ganda kad vietiniai naktį planuoja nuzudyti ispanus jiems bemiegant E Kortesas nors ir nezinojo ar tai tiesa įsake smogti prevencinį smugį ispanai sueme ir nuzude visa vietos diduomene padege miesta ir iszude gyventojus Tuomet acteku imperatoriui Moktesumai E Kortesas pasiunte zinia kad Colulos valdovai su juo nepagarbiai elgesi ir del to buvo nubausti bet jei Moktesuma su juo elgsis gerai actekams nereiksia jo bijotis 1519 m lapkricio 8 d ekspedicija pasieke Meksiko slenį ir jame stovincia acteku imperijos sostine Tenoctitlana Moktesuma pasitiko E Kortesa ant pylimo vedusio į sostine kuri buvo įsikurusi ezero apsupto ugnikalniu saloje Sis susitikimas kartais vadinamas tikruoju Naujojo pasaulio atradimu cia susitiko civilizacijos kurios tukstancius metu vystesi be jokio tarpusavio kontakto Tenoctitlano uzemimas Montesuma prieme ispanus ir ju sajungininkus indenus ankstesniojo imperatoriaus Achajakatlio Axayacatl rumuose E Kortesas pareikalavo daugiau dovanu ir aukso Taip pat pareikalavo pasalinti du stabus nuo pagrindines sventoves piramides nuvalyti zmoniu krauja o sventoves vietoje įkurti Mergeles Marijos ir Sv Kristupo sventyklas Visi sie reikalavimai buvo patenkinti Tuomet E Kortesas įkalino Moktesuma savo paties rumuose ir siekdamas apsidrausti nuo acteku sukilimo paeme jį įkaitu Taip pat pareikalavo dar didesnio kiekio aukso sis reikalavimas irgi buvo įvykdytas Po keliu savaiciu Tenoctitlane acteku įnirsis eme dideti Be to is pajurio atejo zinios kad pakranteje issilaipino didesnes ispanu pajegos Velaskeso pasiustos suimti E Kortesa uz nepaklusnuma E Kortesas pavede valdyti Tenoctitlana Pedrui de Alvaradui o pats iszygiavo link pajurio kur sumuse is Kubos atvykusias Panfilo de Narvaez vadovaujamas pajegas Suzinoje apie aukso miesta Tenoctitlana Narvaezo kareiviai sutiko prisijungti prie E Korteso armijos E Kortesui per kalnus sugrįzus į Tenoctitlana ten jau buvo susidariusi sunki padetis Alvarado surenge acteku aukstuomenes zudynes po ko islike gyvi issirinko nauja imperatoriu Kuitlahuaka Cuitlahuac Kuitlahuakas įsake apsupti rumus kuriuose buvo ispanai ir Moktesuma Kortesas įsake Moktesumai kalbeti nuo rumu balkono ir liepti actekams leisti isvykti į pajurį taciau minia apmete Moktesuma akmenimis nuo ko jis po keliu dienu mire Naktį į 1520 m liepos 1 d E Kortesas nusprende prasiverzti is apsupties uzverciant viena skyliu pylime pylimus actekai buvo praarde kad uzblokuotu ispanus Zirgu kanopos buvo apmuturiuotos taciau viena moteris pastebejo ispanus ir sukele aliarma Prasidejo musis kuriame ispanams trukde dar ir tai kad jie buvo pasieme tiek aukso kiek tik galejo panesti Kova buvo tokia negailestinga kad teigiama jog minetoji skyle kanale kuria ispanai tikejosi uzversti buvo tiesiog uzversta zmoniu kunais taigi likusieji galejo pereiti per kunus Korteso gyvybe isgelbejo tai kad actekai norejo paimti jį gyva ir paaukoti karo dievui Huicilopoctliui Kovoje zuvo apie 400 ispanu ir 2000 indenu taciau Kortesui Alvarado ir kitiems stipriausiems kariams pavyko pabegti is Tenoctitlano Issigelbejo ir dalis moteru tarp ju La Malinche Alvarado meiluze ir dvi Moktesumos dukterys is Korteso haremo Si acteku pergale buvo praminta Liudnaja naktimi La Noche Triste Prasiverzes is miesto Kortesas įsake pastatyti 12 brigantinu miesto apgulciai Indenai nesikai atgabeno is pajurio viska kas liko nuo Korteso laivyno tuo tarpu Korteso kariai uzkariavo visus miestus Tenoctitlano ezeru ir kanalu sistemoje Si kampanijos faze buvo brutali truko maisto tlaskalieciai maitinosi nuzudytu priesu mesa o krikscionys suniena ir kukuruzais Kareiviai taip pat grobe moteris kurias Kortesas planavo paversti vergemis Grazesniosios kartais budavo paslepiamos miske naktį su jomis miegama o ryte paleidziamos į laisve arba vedamos Tenoctitlano apgultis sutapo su raupu epidemija indenai neturejo imuniteto europieciu atnestoms ligoms net tarp Korteso sajungininku indenu mirtingumas sieke 40 tad apgultame mieste jis turejo buti dar didesnis Teigiama kad Kortesas is pradziu siekes issaugoti miesta taciau kadangi actekai gindavosi kiekviename name atakuodami ispanus nuo stogu verzdamiesi ispanai turejo griauti kiekviena nama Galiausiai beveik visas miestas buvo visiskai sugriautas Paskutinis acteku imperatorius Kuautemokas pasidave Kortesui 1521 m rugpjucio 13 d Spejama kad mieste zuvo nuo 120 000 iki 240 000 acteku Siekdamas atrasti auksa prarasta per Liudnaja naktį Kortesas buvo įsakes deginti į nelaisve paimto Kuautemoko kojas Teigiama kad veliau del sio nusikaltimo Kortesas prarado dvasine pusiausvyra ir kai kuriu bendrazygiu imtas laikyti isprotejusiu 1522 m Karolis V paskyre Kortesa nukariautu zemiu generalkapitonu o jo valdas pavadino Naujaja Ispanija Zygis į HonduraKortesas issirenge į nauja beprasmį zygį per Gvatemala į Hondura kurio tikslas buvo nubausti Kortesa isdavusį kovos drauga Sio zygio metu Kortesas įsake pakarti Kuautemoka SenatveVos gyvas sugrįzes is Honduro į Naujaja Ispanija Kortesas buvo dziaugsmingai sutiktas netvarkos nukamuotu gyventoju Kortesas sugebejo krastui suteikti stabilumo ir net kazkiek teisiu gyventojams Taciau netrukus valdzia pereme is Kastilijos atvyke valdininkai kurie vykde kitokia politika Kortesas kartu su vyriausiu sunumi isvyko į Kinija is kur veliau grįzo į Europa kur veliau dalyvavo karuose Italijoje Kortesas mire 1547 m Castilleja de la Cuesta mieste Sevilijos provincijoje Ispanijoje Korteso vieta Meksikos istorijojeSiuolaikineje Meksikoje E Kortesas yra vertinamas neigiamai taciau jam yra pastatytas paminklas keletas gatviu ir aiksciu turi jo varda Jo veikla apeme tiek sunkiai įsivaizduojamus ziaurumus tiek ir puikia karo strategija stengimasi kad Meksika netaptu plantaciju salimi atsidekojima savo sajungininkams tlaskalieciams palaikomus santykius su vietos diduomene Ispanijoje tebestovi viena Moktesumos palikuoniu pilis poziurį į indenus kaip pagarbos vertus priesininkus ir seimos narius taip pat Tuo pat metu jam pastatytas tik vienas paminklas Papildoma informacijaMeksikos istorijaSaltiniaiCortes Hernan Hernanas Kortesas Cortez Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 207 psl Cortes Hernan Die Eroberung Mexicos Drei Berichte an Kaiser Karl V S 323