Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Aragono karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Aragono karalystė (Aragono tarme: Reino d’Aragón, kat. Regne d’Aragó, isp. Reino de Aragón), – Ispanijos valstybė, egzistavusi 1036–1707 m. dabartinio Aragono regiono teritorijoje.
| arag. Reino d'Aragón Aragono karalystė | |||||
| Nebėra | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | iki 1096 m. Chaka (Jaca) iki 1118 m. Ueska (Huesca) vėliau - Saragosa (Zaragoza) | ||||
| Kalbos | aragonų | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| karalius | |||||
| 1043-1063 | |||||
| 1063–1094 | |||||
| Era | Viduramžiai, Naujųjų laikų pradžia | ||||
| - Aragono grafystė sujungiama su kitomis grafystėmis ir tampa karalyste | 1043 m., 1043 | ||||
| - Nueva Planta dekretai | 1707 m. | ||||
Istorija
Aragono grafystė
Aragono karalystės pradžia galima laikyti senąją frankų grafystę Aragoną, kuri nuo IX a. pradžios buvo vienu iš Frankų valstybės Ispanijos markos administracinių vienetų. Tuo metu grafystė apėmė teritoriją aplink Chaką (Jaca), maždaug šiuolaikinę komarką, ir buvo pavadinta per ją tekančios Aragono upės vardu.
Aragono grafystė VIII a. pirmoje pusėje buvo (vėliau – Navaros karalystės) vasalė. Nesant vyriškosios lyties palikuonių, 922 m. Aragono grafų dinastija nutrūko.
XI a. Aragono grafystės žemes Navaros karalius Sančas III perdavė savo sūnui Ramirui, kuris po brolio mirties 1043 m. gavo Ribagorsos bei Sobrarbės grafystes.
Nugalėjęs savo brolį Navaros karalių Garsiją Sančezą III jis iškovojo faktinę nepriklausomybę, nors karaliaus titulą nuo 1076 m. formaliai vartoti pradėjo tik kitas valdovas – jo sūnus .
Plėtra
Per pirmąjį savo egzistavimo šimtmetį Aragono karalystė, kartu su taip pat iš Asturijos karalystės susidariusia Leono-Kastilijos karalyste ir nuo jos atskilusia Portugalija, tapo viena iš keturių stipriausių Iberijos pusiasalio krikščionių valstybių. Iš pradžių Aragono teritorija buvo Pirėnų kalnų pietinės priekalnės, tačiau rekonkistos metu teritorija gerokai išsiplėtė į pietus, buvusią musulmonų al-Andalusiją.
Užkariaujant pietesnes žemes iš Al-Andalusijos Aragono karalystės sostinė 1096 m. buvo perkelta iš Chakos į Hueską, o 1118 m. – į Saragosą.
1285 m. Aragono karalystė iš maurų atsikariavo žemes, kurios tapo piečiausia Aragono valstybės dalimi.
Aragono karūna
1150 m. Aragono karalienei Petronilai sudarius dinastinę sąjungą su Barselonos grafu Ramonu Berengeru IV (Ramon Berenguer IV) susidarė naujas darinys iš Aragono karalystės ir Barselonos grafystės, vadintas , kurį paveldėjo jų sūnus. Karūnos teritorijos apėmė Aragono karalystę, , ir kitas teritorijas, kurias valdė vienas karalius.
Po to Aragono karaliai turėjo ir Barselonos grafo titulą, jie vėliau valdė ne tik Aragoną ir Kataloniją, bet ir Balearų salas, Valensiją, Siciliją, Neapolį, Sardiniją. T.y., Aragono karalius buvo ne tik Aragono karalius (valdęs Aragono karalystę), bet ir Valensijos karalius, Maljorkos karalius (kurį laiką), Barselonos grafas, Monpeljė valdovas, kurį laiką – Atėnų ir Neopatrijos hercogas. Šie titulai buvo susiję su valdžia tuose regionuose, prarasdami šias teritorijas Aragono karaliai prarasdavo ir atitinkamą titulą.
Aragono karalių valdžią XIV a. apribojo antimonarchistinis judėjimas Aragono sąjunga (Unión de Aragón).
Suvienytoje Ispanijoje
Aragono karūna buvo iš esmės panaikinta sudarius dinastinę sąjungą su Kastilija, kuomet dinastiniais ryšiais Aragono karalystė ir su ja susijusios teritorijos su Kastilijos karalyste susivienijo į Ispanijos karalystę. Sąjunga numatė de jure Ispanijos suvienijimą po to, kai kurį laiką de facto šalis valdys vienas bendras karalius.
Aragonas iki 1707 m. išliko autonominiu dariniu su kai kuriomis atskiromis institucijomis, kol buvo Pilypo V Nova Planta dekretais panaikintas, o jo institucijos įjungtos į centralizuotą Ispanijos valstybę.
1982 m. Aragonas atgavo savarankiško teritorinio darinio teises kaip vienas iš Ispanijos autonominių regionų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aragono karalystė, Kas yra Aragono karalystė? Ką reiškia Aragono karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Aragono karalyste Aragono tarme Reino d Aragon kat Regne d Arago isp Reino de Aragon Ispanijos valstybe egzistavusi 1036 1707 m dabartinio Aragono regiono teritorijoje arag Reino d Aragon Aragono karalysteNebera 1043 1707 Veliava HerbasLocation of AragonasSostine iki 1096 m Chaka Jaca iki 1118 m Ueska Huesca veliau Saragosa Zaragoza Kalbos aragonuValdymo forma monarchijakaralius 1043 1063 1063 1094Era Viduramziai Naujuju laiku pradzia Aragono grafyste sujungiama su kitomis grafystemis ir tampa karalyste 1043 m 1043 Nueva Planta dekretai 1707 m IstorijaAragono grafyste Aragono karalystes pradzia galima laikyti senaja franku grafyste Aragona kuri nuo IX a pradzios buvo vienu is Franku valstybes Ispanijos markos administraciniu vienetu Tuo metu grafyste apeme teritorija aplink Chaka Jaca mazdaug siuolaikine komarka ir buvo pavadinta per ja tekancios Aragono upes vardu Aragono grafyste VIII a pirmoje puseje buvo veliau Navaros karalystes vasale Nesant vyriskosios lyties palikuoniu 922 m Aragono grafu dinastija nutruko XI a Aragono grafystes zemes Navaros karalius Sancas III perdave savo sunui Ramirui kuris po brolio mirties 1043 m gavo Ribagorsos bei Sobrarbes grafystes Nugalejes savo brolį Navaros karaliu Garsija Sanceza III jis iskovojo faktine nepriklausomybe nors karaliaus titula nuo 1076 m formaliai vartoti pradejo tik kitas valdovas jo sunus Pletra Per pirmajį savo egzistavimo simtmetį Aragono karalyste kartu su taip pat is Asturijos karalystes susidariusia Leono Kastilijos karalyste ir nuo jos atskilusia Portugalija tapo viena is keturiu stipriausiu Iberijos pusiasalio krikscioniu valstybiu Is pradziu Aragono teritorija buvo Pirenu kalnu pietines priekalnes taciau rekonkistos metu teritorija gerokai issiplete į pietus buvusia musulmonu al Andalusija Uzkariaujant pietesnes zemes is Al Andalusijos Aragono karalystes sostine 1096 m buvo perkelta is Chakos į Hueska o 1118 m į Saragosa 1285 m Aragono karalyste is mauru atsikariavo zemes kurios tapo pieciausia Aragono valstybes dalimi Aragono karuna Pagrindinis straipsnis 1150 m Aragono karalienei Petronilai sudarius dinastine sajunga su Barselonos grafu Ramonu Berengeru IV Ramon Berenguer IV susidare naujas darinys is Aragono karalystes ir Barselonos grafystes vadintas kurį paveldejo ju sunus Karunos teritorijos apeme Aragono karalyste ir kitas teritorijas kurias valde vienas karalius Po to Aragono karaliai turejo ir Barselonos grafo titula jie veliau valde ne tik Aragona ir Katalonija bet ir Balearu salas Valensija Sicilija Neapolį Sardinija T y Aragono karalius buvo ne tik Aragono karalius valdes Aragono karalyste bet ir Valensijos karalius Maljorkos karalius kurį laika Barselonos grafas Monpelje valdovas kurį laika Atenu ir Neopatrijos hercogas Sie titulai buvo susije su valdzia tuose regionuose prarasdami sias teritorijas Aragono karaliai prarasdavo ir atitinkama titula Aragono karaliu valdzia XIV a apribojo antimonarchistinis judejimas Aragono sajunga Union de Aragon Suvienytoje Ispanijoje Aragono karuna buvo is esmes panaikinta sudarius dinastine sajunga su Kastilija kuomet dinastiniais rysiais Aragono karalyste ir su ja susijusios teritorijos su Kastilijos karalyste susivienijo į Ispanijos karalyste Sajunga numate de jure Ispanijos suvienijima po to kai kurį laika de facto salis valdys vienas bendras karalius Aragonas iki 1707 m isliko autonominiu dariniu su kai kuriomis atskiromis institucijomis kol buvo Pilypo V Nova Planta dekretais panaikintas o jo institucijos įjungtos į centralizuota Ispanijos valstybe 1982 m Aragonas atgavo savarankisko teritorinio darinio teises kaip vienas is Ispanijos autonominiu regionu