Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liudvikas XIII pranc Louis XIII 1601 m rugsėjo 27 d Fontenblo 1643 m gegužės 14 d Paryžius Prancūzijos ir Navaros karali
Liudvikas XIII
Liudvikas XIII (pranc. Louis XIII, 1601 m. rugsėjo 27 d. Fontenblo – 1643 m. gegužės 14 d. Paryžius) – Prancūzijos ir Navaros karalius iš Burbonų dinastijos, valdęs 1610–1643 m.
| Liudvikas XIII | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Prancūzijos ir Navaros karalius | |||||||||||
| Peterio Pauliaus Rubenso portretas, 1622–1625 m. | |||||||||||
| Burbonai | |||||||||||
| Prancūzijos karalių herbas | |||||||||||
| Visas vardas | Liudvikas XIII | ||||||||||
| Gimė | 1601 m. rugsėjo 27 d. Fontenblo | ||||||||||
| Mirė | 1643 m. spalio 17 d. (42 metai) Paryžiuje | ||||||||||
| Palaidotas (-a) | Sen Deni bazilika | ||||||||||
| Tėvas | Henrikas IV Burbonas | ||||||||||
| Motina | Marija Mediči | ||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | |||||||||||
| Vaikai | Liudvikas XIV 4 negimę vaikai | ||||||||||
| Prancūzijos ir Navaros karalius | |||||||||||
| Valdė | 1610 m. gegužės 14 d. – 1643 m. gegužės 14 d. | ||||||||||
| Pirmtakas | Henrikas IV Burbonas | ||||||||||
| Įpėdinis | Liudvikas XIV | ||||||||||
| |||||||||||
| Vikiteka | Liudvikas XIII | ||||||||||
Vaikystė
Tėvai – karalius Henrikas IV Burbonas (valdė 1598–1610 m.) ir Marija Mediči. Būdamas vyriausiuoju karališkosios šeimos palikuonimi, gavo Fils de France (Prancūzijos sūnaus) titulą. Liudviko XIII tėvas buvo pirmasis Burbonų dinastijos karalius, sostą paveldėjęs iš savo devintos eilės pusbrolio Henriko III (valdžiusio 1574–1589 m.). Liudviko XIII seneliai iš tėvo pusės buvo , Vendôme kunigaikštis (Antoine de Bourbon, duc de Vendôme) ir (Jeanne d’Albert), Navaros karalienė; seneliai iš motinos pusės buvo Toskanos kunigaikštis (Francesko I de Medici) ir (Johanna), Austrijos erchercogienė; jo krikštamotė buvo , teta iš motinos pusės.
Marijos de Mediči valdymas
Sostą paveldėjo 1610 m., po tėvo nužudymo, būdamas aštuonerių metų amžiaus. Iki jam sukako trylika metų, šalį valdė jo motina regentė Marija Mediči. Marija išlaikė visus Henriko IV ministrus, išskyrus nepopuliarų šalyje , Sully kunigaikštį. Labiausiai ji pasikliovė Nicolas’u de Neufville, Villeroy senjoru, taip pat ir . Marija vykdė nuosaikią politiką ir laikėsi Nanto edikto, kuriuo hugenotai Prancūzijoje gavo tikėjimo laisvę ir politines teises. Visgi jai nepavyko išvengti kilmingųjų maištų, tokių kaip kito galimo sosto įpėdinio . Jis susivaidijo su Marija 1614 m. ir netgi surinko savo šalininkų armiją, tačiau sulaukė menkos visuomenės paramos, kai ir Marija surinko armiją. Nepaisant to, atsiliepdama į princo nuoskaudas, ji sušaukė Generalinius luomus.
Generalinių luomų šaukimas buvo vis atidėliojamas, kol Liudvikui nesuėjo trylika, tuomet laikytas tinkamu perimti sostą. Ir nors pagal tų laikų paprotį tapo pilnamečiu, Marija išliko faktiška Prancūzijos vadove. Generaliniai luomai nuveikė nedaug; daugiausia buvo diskutuojama apie Prancūzijos santykius su popiežiumi bei pareigybių pardavinėjimus, tačiau nieko konkretaus nebuvo nuspręsta.
1615 m. pradžioje labai išaugo Marijos pasitikėjimas , kuris tapo jos favoritu. Tai dar labiau pykdė Kondė princą, sukėlusį naują riaušių bangą 1616 m. Hugenotų lyderiai parėmė sukilimą, tuo priversdami Liudviką XIII padaryti išvadą, kad jie niekada nebūsią lojalūs sostui. Be to, greitai prie sukilimo prisidėjo ir vyskupas.
Tuo tarpu Didysis Prancūzijos sakalininkas (titulas) įtikino Liudviką XIII atsimesti nuo motinos ir prisijungti prie maištininkų. Po to 1617 m. balandžio 24 d. Concini buvo nužudytas, o Marija nušalinta nuo valdžios ir ištremta į Blua. Liudvikas XIII Šarlį d’Albertui suteikė Lujeno kunigaikščio titulą.
Šarlio de Lujeno dominavimo metai (1617–1621)
Neilgai trukus Lujeno kunigaikštis tapo tokiu pat nepopuliariu, kaip kad buvo Concini. Dalis bajorų piktinosi jo įtaka ir laikė, kad de Lujenas stengėsi valdyti karalių. Taip pat de Lujenas nelaikytas tokiu pat kompetentingu, kaip kad baigiantys išmirti Marijos laikų ministrai.
1618 m. kilus Trisdešimties metų karui Prancūzijos karališkieji sluoksniai nebuvo tvirtai apsisprendę, kurias kariaujančias puses remti. Viena vertus, Prancūzijos konkurencija su Habsburgais turėjo lemti jos paramą protestantams; kita vertus, Liudvikas XIII buvo išauklėtas katalikiška dvasia, tad jis savaime linko stoti į pagalbą Šventosios Romos imperijos imperatoriui .
Prancūzijos diduomenė ir toliau priešinosi Lujenui dėl 1618 m. paulette – mokesčio, pavadinto pagal jo iniciatoriaus pavardę bei 1660 m. nuskambėjusios prekybos pareigomis. Ištremta ir įkalinta Blua Marija de Mediči tapo aiškiu nepasitenkinimo veiksniu: de Lujenas turėjo teisę būti asmeniniu jos patarėju ir tarpininku tarp buvusios valdovės ir vyriausybės.
1620 m. Prancūzijos diduomenė sukilo, bet jų pajėgos nesunkiai išblaškytos tų pačių metų rugpjūtį mieste. Paskui Liudvikas XIII paskelbė žygį prieš (tuometė Prancūzijos provincija) hugenotus, nepaklususius daugeliui jo sprendimų. Šis žygis provincijoje atkūrė katalikybę, tačiau taip pat paskatino kitų provincijų hugenotus prisidėti prie Henriko, Rohano kunigaikščio vadovaujamo maišto.
1621 m. oficialiai susitaikė su savo motina, de Lujenas paskirtas Prancūzijos konstebliu – aukščiausiuoju karūnos pareigūnu. Liudvikas XIII ir de Lujenas susiruošė numalšinti hugenotų sukilimą. Jų tvirtovės Montobano buvo nutraukta po trijų mėnesių, nes armijoje įsisiautė šiltinė. Viena iš šiltinės aukų tapo ir de Lujenas.
Tarybos valdymas (1622–1643)
Po de Lujeno mirties Liudvikas XIII pareiškė valdysią su taryba. Jo motina 1622 m. grįžo iš tremties ir įsijungė į tarybos sudėtį. Henrikas II, paskirtas tarybos nariu, pasiūlė žiauriai susidoroti su hugenotų maištininkais. Tačiau rezultatas buvo toks pat, kaip ir ankstesniais metais: karaliaus armija laimėjo keletą mūšių, tačiau nesugebėjo paimti tvirtovės, šį kartą Monpeljė.
Konfliktas baigėsi 1622 m. spalį, Liudvikui XIII ir Henrikui, Rohano kunigaikščiui, pasirašius , patvirtinusią Nanto edikto principus: kai kurios hugenotų tvirtovės sugriautos, tačiau jiems pripažinta teisė toliau valdyti Montobaną ir .
1624 m. atleido ir Puisieux vikontą , nepatenkintas jų diplomatine veikla dėl santykių tarp Ispanijos ir Valtelinos. Valtelina, daugiausia katalikų gyvenama teritorija, priklausė Graubiundeno siuzerenitetui, ji buvo svarbus Prancūzijos žygių į Italiją punktas, todėl Ispanijos kišimasis į jos reikalus pykdė Liudviką XIII.
Kardinolas Rišeljė (1624–1643)
Kardinolas Žanas Armanas de Rišeljė buvo svarbiausia Liudviko XIII administracijos figūra 1624 m. ir aštuoniolika metų darė įtaką Prancūzijos politinei raidai. Rišeljė dėka, Liudvikas tapo vienu iš pirmųjų absoliutinių Europos monarchų. Rišeljė ir Liudviko XIII valdymo laikotarpiu Prancūzija sėkmingai kariavo Trisdešimties metų kare prieš Habsburgus, kontroliavo diduomenę ir atšaukė karines ir politines Hugenotų privilegijas, nors tikėjimo laisvių nepanaikino. Be to, Liudvikas modernizavo Havro uostą ir sukūrė galingą laivyną.
Deja, Liudvikas XIII ir Rišeljė neperžiūrėjo ir nereformavo administracinio aparato, o ypač ydingos mokesčių sistemos, kas tuomet Prancūzijai buvo labai aktualu.
Rėmė į Italiją vykstančius mokytis menininkus. Jis pavedė Nikolai Pusenui ir Filipui de Šampeniui dekoruoti Luvrą. Taip pat skatino tolesnę prancūzų kolonijų Šiaurės Amerikoje (Naujosios Prancūzijos) plėtrą Vakarų kryptimi.
Giminystė ir palikuonys
Vedybos
1615 m. lapkričio 24 d. Liudvikas XIII vedė Ispanijos karaliaus Pilypo III dukrą . Vedybos, toliau stiprino katalikiškų valstybių Ispanijos ir Prancūzijos karinį ir politinį aljansą. Vedybų tarp šių valstybių valdovų palikuonių tradicija siekė Pilypo II laikus, kai jis vedę Prancūzijos princesę . Kaip ir dauguma tokių Burbonų santuokų, šios laimė truko trumpai: karaliaus reikalai skyrė jį nuo žmonos. Po 23 metų santuokos ir keturių persileidimų, Ona 1638 m. pagimdė Liudvikui XIII įpėdinį, būsimąjį karalių Liudviką XIV.
Daugelis laikė sosto įpėdinio gimimą tikru stebuklu, tad tėvai jį pavadino Louis-Dieudonné (Liudvikas, Dievo duotasis). Taip pat kalbėta, kad siekiant sklandaus gimdymo, vaisius paskirtas Mergelei Marijai, ir ji, esą, padariusi stebuklą. Nepaisant to, Liudvikas XIII pats yra pareiškęs, kad skeptiškai vertinęs kalbas apie stebuklingą sūnaus gimimą.
Palikuonys
Iš viso Liudvikas XIII su žmona susilaukė šešių vaikų:
| Vardas | Gyvenimo trukmė | Pastabos |
|---|---|---|
| Gimė negyvas | 1619 m. gruodis | |
| Gimė negyvas | 1622 m. kovo 14 | |
| Gimė negyvas | 1626 | |
| Gimė negyvas | 1631 m. balandis | |
| Liudvikas XIV | 1638 m. rugsėjo 5 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d. | Vedė , Ispanijos princesę (1638–1683) 1660. Susilaukė palikuonių. |
| Pilypas I, Orleano kunigaikštis | 1640 m. rugsėjo 21 d. – 1708 m. birželio 8 d. | vedė (1) , Anglijos princesę (1644–1670) 1661. Susilaukė palikuonių. Vedė (2) , Pfalco princesę (1652–1722) 1671 m. Susilaukė palikuonių. |
Šaltiniai
- Liudvikas XIII (Louis XIII). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 508 psl.
Nuorodos
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Anksčiau valdė Henrikas IV | Prancūzijos ir Navaros karalius 1610 m. gegužės 14 d. – 1643 m. gegužės 14 d. | Po to: Liudvikas XIV |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liudvikas XIII, Kas yra Liudvikas XIII? Ką reiškia Liudvikas XIII?
Liudvikas XIII pranc Louis XIII 1601 m rugsejo 27 d Fontenblo 1643 m geguzes 14 d Paryzius Prancuzijos ir Navaros karalius is Burbonu dinastijos valdes 1610 1643 m Liudvikas XIIIPrancuzijos ir Navaros karaliusPeterio Pauliaus Rubenso portretas 1622 1625 m BurbonaiPrancuzijos karaliu herbasVisas vardas Liudvikas XIIIGime 1601 m rugsejo 27 d FontenbloMire 1643 m spalio 17 d 42 metai ParyziujePalaidotas a Sen Deni bazilikaTevas Henrikas IV BurbonasMotina Marija MediciSutuoktinis e Vaikai Liudvikas XIV 4 negime vaikaiPrancuzijos ir Navaros karaliusValde 1610 m geguzes 14 d 1643 m geguzes 14 d Pirmtakas Henrikas IV BurbonasĮpedinis Liudvikas XIVAndoros princasValde 1610 1643 m Pirmtakas Henrikas IV BurbonasĮpedinis Liudvikas XIVVikiteka Liudvikas XIIILiudviko XIII monogramaVaikysteTrylikametis Liudvikas XIII 1616 m Tevai karalius Henrikas IV Burbonas valde 1598 1610 m ir Marija Medici Budamas vyriausiuoju karaliskosios seimos palikuonimi gavo Fils de France Prancuzijos sunaus titula Liudviko XIII tevas buvo pirmasis Burbonu dinastijos karalius sosta paveldejes is savo devintos eiles pusbrolio Henriko III valdziusio 1574 1589 m Liudviko XIII seneliai is tevo puses buvo Vendome kunigaikstis Antoine de Bourbon duc de Vendome ir Jeanne d Albert Navaros karaliene seneliai is motinos puses buvo Toskanos kunigaikstis Francesko I de Medici ir Johanna Austrijos erchercogiene jo krikstamote buvo teta is motinos puses Marijos de Medici valdymasSosta paveldejo 1610 m po tevo nuzudymo budamas astuoneriu metu amziaus Iki jam sukako trylika metu salį valde jo motina regente Marija Medici Marija islaike visus Henriko IV ministrus isskyrus nepopuliaru salyje Sully kunigaikstį Labiausiai ji pasikliove Nicolas u de Neufville Villeroy senjoru taip pat ir Marija vykde nuosaikia politika ir laikesi Nanto edikto kuriuo hugenotai Prancuzijoje gavo tikejimo laisve ir politines teises Visgi jai nepavyko isvengti kilminguju maistu tokiu kaip kito galimo sosto įpedinio Jis susivaidijo su Marija 1614 m ir netgi surinko savo salininku armija taciau sulauke menkos visuomenes paramos kai ir Marija surinko armija Nepaisant to atsiliepdama į princo nuoskaudas ji susauke Generalinius luomus Generaliniu luomu saukimas buvo vis atideliojamas kol Liudvikui nesuejo trylika tuomet laikytas tinkamu perimti sosta Ir nors pagal tu laiku paprotį tapo pilnameciu Marija isliko faktiska Prancuzijos vadove Generaliniai luomai nuveike nedaug daugiausia buvo diskutuojama apie Prancuzijos santykius su popieziumi bei pareigybiu pardavinejimus taciau nieko konkretaus nebuvo nuspresta 1615 m pradzioje labai isaugo Marijos pasitikejimas kuris tapo jos favoritu Tai dar labiau pykde Konde princa sukelusį nauja riausiu banga 1616 m Hugenotu lyderiai pareme sukilima tuo priversdami Liudvika XIII padaryti isvada kad jie niekada nebusia lojalus sostui Be to greitai prie sukilimo prisidejo ir vyskupas Tuo tarpu Didysis Prancuzijos sakalininkas titulas įtikino Liudvika XIII atsimesti nuo motinos ir prisijungti prie maistininku Po to 1617 m balandzio 24 d Concini buvo nuzudytas o Marija nusalinta nuo valdzios ir istremta į Blua Liudvikas XIII Sarlį d Albertui suteike Lujeno kunigaikscio titula Sarlio de Lujeno dominavimo metai 1617 1621 Sarlis de Lujenas Neilgai trukus Lujeno kunigaikstis tapo tokiu pat nepopuliariu kaip kad buvo Concini Dalis bajoru piktinosi jo įtaka ir laike kad de Lujenas stengesi valdyti karaliu Taip pat de Lujenas nelaikytas tokiu pat kompetentingu kaip kad baigiantys ismirti Marijos laiku ministrai 1618 m kilus Trisdesimties metu karui Prancuzijos karaliskieji sluoksniai nebuvo tvirtai apsisprende kurias kariaujancias puses remti Viena vertus Prancuzijos konkurencija su Habsburgais turejo lemti jos parama protestantams kita vertus Liudvikas XIII buvo isaukletas katalikiska dvasia tad jis savaime linko stoti į pagalba Sventosios Romos imperijos imperatoriui Prancuzijos diduomene ir toliau priesinosi Lujenui del 1618 m paulette mokescio pavadinto pagal jo iniciatoriaus pavarde bei 1660 m nuskambejusios prekybos pareigomis Istremta ir įkalinta Blua Marija de Medici tapo aiskiu nepasitenkinimo veiksniu de Lujenas turejo teise buti asmeniniu jos patareju ir tarpininku tarp buvusios valdoves ir vyriausybes 1620 m Prancuzijos diduomene sukilo bet ju pajegos nesunkiai isblaskytos tu paciu metu rugpjutį mieste Paskui Liudvikas XIII paskelbe zygį pries tuomete Prancuzijos provincija hugenotus nepaklususius daugeliui jo sprendimu Sis zygis provincijoje atkure katalikybe taciau taip pat paskatino kitu provinciju hugenotus prisideti prie Henriko Rohano kunigaikscio vadovaujamo maisto 1621 m oficialiai susitaike su savo motina de Lujenas paskirtas Prancuzijos konstebliu auksciausiuoju karunos pareigunu Liudvikas XIII ir de Lujenas susiruose numalsinti hugenotu sukilima Ju tvirtoves Montobano buvo nutraukta po triju menesiu nes armijoje įsisiaute siltine Viena is siltines auku tapo ir de Lujenas Tarybos valdymas 1622 1643 Po de Lujeno mirties Liudvikas XIII pareiske valdysia su taryba Jo motina 1622 m grįzo is tremties ir įsijunge į tarybos sudetį Henrikas II paskirtas tarybos nariu pasiule ziauriai susidoroti su hugenotu maistininkais Taciau rezultatas buvo toks pat kaip ir ankstesniais metais karaliaus armija laimejo keleta musiu taciau nesugebejo paimti tvirtoves sį karta Monpelje Konfliktas baigesi 1622 m spalį Liudvikui XIII ir Henrikui Rohano kunigaiksciui pasirasius patvirtinusia Nanto edikto principus kai kurios hugenotu tvirtoves sugriautos taciau jiems pripazinta teise toliau valdyti Montobana ir 1624 m atleido ir Puisieux vikonta nepatenkintas ju diplomatine veikla del santykiu tarp Ispanijos ir Valtelinos Valtelina daugiausia kataliku gyvenama teritorija priklause Graubiundeno siuzerenitetui ji buvo svarbus Prancuzijos zygiu į Italija punktas todel Ispanijos kisimasis į jos reikalus pykde Liudvika XIII Kardinolas Riselje 1624 1643 Kardinolas Riselje Kardinolas Zanas Armanas de Riselje buvo svarbiausia Liudviko XIII administracijos figura 1624 m ir astuoniolika metu dare įtaka Prancuzijos politinei raidai Riselje deka Liudvikas tapo vienu is pirmuju absoliutiniu Europos monarchu Riselje ir Liudviko XIII valdymo laikotarpiu Prancuzija sekmingai kariavo Trisdesimties metu kare pries Habsburgus kontroliavo diduomene ir atsauke karines ir politines Hugenotu privilegijas nors tikejimo laisviu nepanaikino Be to Liudvikas modernizavo Havro uosta ir sukure galinga laivyna Deja Liudvikas XIII ir Riselje neperziurejo ir nereformavo administracinio aparato o ypac ydingos mokesciu sistemos kas tuomet Prancuzijai buvo labai aktualu Reme į Italija vykstancius mokytis menininkus Jis pavede Nikolai Pusenui ir Filipui de Sampeniui dekoruoti Luvra Taip pat skatino tolesne prancuzu koloniju Siaures Amerikoje Naujosios Prancuzijos pletra Vakaru kryptimi Giminyste ir palikuonysVedybos Liudviko XIII zmona Ona Austre 1615 m lapkricio 24 d Liudvikas XIII vede Ispanijos karaliaus Pilypo III dukra Vedybos toliau stiprino katalikisku valstybiu Ispanijos ir Prancuzijos karinį ir politinį aljansa Vedybu tarp siu valstybiu valdovu palikuoniu tradicija sieke Pilypo II laikus kai jis vede Prancuzijos princese Kaip ir dauguma tokiu Burbonu santuoku sios laime truko trumpai karaliaus reikalai skyre jį nuo zmonos Po 23 metu santuokos ir keturiu persileidimu Ona 1638 m pagimde Liudvikui XIII įpedinį busimajį karaliu Liudvika XIV Daugelis laike sosto įpedinio gimima tikru stebuklu tad tevai jį pavadino Louis Dieudonne Liudvikas Dievo duotasis Taip pat kalbeta kad siekiant sklandaus gimdymo vaisius paskirtas Mergelei Marijai ir ji esa padariusi stebukla Nepaisant to Liudvikas XIII pats yra pareiskes kad skeptiskai vertines kalbas apie stebuklinga sunaus gimima Palikuonys Is viso Liudvikas XIII su zmona susilauke sesiu vaiku Vardas Gyvenimo trukme PastabosGime negyvas 1619 m gruodisGime negyvas 1622 m kovo 14Gime negyvas 1626Gime negyvas 1631 m balandisLiudvikas XIV 1638 m rugsejo 5 d 1715 m rugsejo 1 d Vede Ispanijos princese 1638 1683 1660 Susilauke palikuoniu Pilypas I Orleano kunigaikstis 1640 m rugsejo 21 d 1708 m birzelio 8 d vede 1 Anglijos princese 1644 1670 1661 Susilauke palikuoniu Vede 2 Pfalco princese 1652 1722 1671 m Susilauke palikuoniu SaltiniaiLiudvikas XIII Louis XIII Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 508 psl NuorodosKaraliskieji titulaiAnksciau valde Henrikas IV Prancuzijos ir Navaros karalius 1610 m geguzes 14 d 1643 m geguzes 14 d Po to Liudvikas XIV