Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Didieji geografiniai atradimai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didieji geografiniai atradimai – geografiniai atradimai XV ir XVI a. sandūroje:
- 1488 m. – Bartolomėjus Diasas atrado Gerosios Vilties kyšulį;
- 1492 m. – Kristupas Kolumbas atrado Ameriką;
- 1498 m. – Vaskas da Gama apiplaukė Afriką ir rado jūrų kelią į Indiją;
- 1519–1522 m. – Fernandas Magelanas ir Elkanjo apiplaukė aplink pasaulį.
Šiuo laikotarpiu europiečių laivai plaukiojo pasauliu, ieškodami saugesnių ar greitesnių prekybos kelių, naujų prekybos partnerių, tai skatino kapitalizmo plitimą Europoje. Buvo atrasta daugybė naujų tautų ir tautelių, nubraižyti tikslesni žemėlapiai, atrasta daug naujų žemių. Garsiausi keliautojai buvo Kristupas Kolumbas, Vasko da Gama, Pedras Alvaresas Kabralis, Džonas Kabotas, Jermakas, Chuanas Ponsė de Leonas, Bartolomėjus Diasas, Ferdinandas Magelanas, Vilemas Barencas, Abelis Tasmanas, Žakas Kartjė, Viljamas Jansonas, kapitonas Džeimsas Kukas, ir daugybė kitų, kurių indėlis į geografiją nėra taip plačiai žinomas.
Geografinių atradimų amžiaus idėja atsirado Renesanse, kai pradėjo plisti naujos technologijos. Patobulėjo kartografija, , buvo sukurti geresni ginklai ir laivai. Kilo idėja atrasti kelią į Aziją per vakarus. Svarbūs įvykiai buvo karakų ir karavelių išradimas: šiais laivais galima plaukioti ne tik palyginus ramia Viduržemio jūra, bet išplaukti ir į Atlanto vandenyną.
Tyrinėjimų priešistorė
Įžanga į atradimų amžių buvo mongolų invazija, kuri ne tik sėjo mirtį, bet ir atvėrė prekybos kelius tarp Europos, Artimųjų Rytų ir Kinijos. Nemažai europiečių, kurių dauguma buvo italai, pasinaudojo susidariusiomis sąlygomis. Pirmasis keliautojas 1244–1247 buvo , kuris nukeliavo į Mongoliją. Tačiau garsiausią kelionę į Rytus 1271–1295 atliko Markas Polas; grįžęs jis ją aprašė ir susilaukė Europos dėmesio. Deja, kelionėms žeme kildavo daugybė trukdžių: jos būdavo ilgos ir pavojingos, keliones pristabdė maras, Otomanų imperijos iškilimas, ribojęs prekybą su rytais.
Portugalų atradimai
Pagrindiniai geografinių atradimų motyvai buvo aukso ir sidabro, naudoto pinigams, stygius.
Vieną iš pirmųjų didelių ekspedicijų pasiuntė portugalų princas Henrikas Jūrininkas. Ši ekspedicija išplaukė į Atlanto vandenyną ir 1419 metais atrado Madeiros salą, o 1427 Azorus. Abi salos tapo Portugalijos kolonijomis. Henrio tikslas buvo vakarinės Afrikos pakrantės tyrinėjimas, nes vieninteliai prekybos keliai, vedantys į vakarų Afriką, driekėsi per Sacharos dykumą, o šie keliai buvo kontroliuojami musulmonų – Portugalijos varžovų. 1434 buvo aplenktas ir po keleto dešimtmečių Sachara aplenkta ir užmegzti prekybiniai santykiai su žmonėmis gyvenančiais dabartiniame Senegale. Toliau portugalai statėsi prekybos kolonijas. 1482 Diogo Cao ekspedicija susitiko Kongo karalystę. 1488 Bartolomėjus Diasas aplenkė Gerosios Vilties kyšulį ir įrodė, kad jūrinis kelias į Indiją – įmanomas. 1498 Vasko da Gama pasinaudojo Bartolomėjaus Diaso atradimu ir pirmasis pasiekė Indiją jūra.
Amerikos atradimas
Portugalijos konkurentė Ispanija buvo lėtesnė tyrinėjimuose iki XV amžiaus pabaigos, kada Ispanija Ir Portugalija varžėsi dėl įtakos Kanarų salose, kurias gavo Ispanija. 1492 Kastilijos karalienė Izabelė I parėmė Kristupą Kolumbą (buvo surengta ekspedicija sudaryta iš trijų laivų Niña, Pinta ir Santa Maria), norėdami aplenkti Portugaliją, plaukiant į Indiją per vakarus. Bet Kolumbas nepasiekė Azijos, o atrado „Naująjį pasaulį“- Ameriką. 1500 portugalas Pedras Alvaresas Kabralis atrado Braziliją. Atsiradęs žemių ginčas buvo išspręstas Popiežiaus, kuris padalino įtakos sferas duodamas Portugalijai: Afriką, Aziją ir Pietų Ameriką. Ispanija gavo likusį nežinomą pasaulį, Ramiojo vandenyno salas ir likusią Ameriką.
Ispanų keliautojai buvo nusivylę tuo ką rado, nes salos neturėjo gausių išteklių, bet atradus, kad žemyne yra galingos ir turtingos imperijos, salos pasitarnavo kaip kolonijiniai taškai, iš kurių konkistadorai išplaukė pulti imperijų. Garsiausios buvo Actekų (užkariauta 1521) ir Inkų (užkariauta 1532). Po ispanų užkariavimų pagrindinis tikslas buvo aukso ir sidabro gavimas ir išvežimas į Ispaniją. 1519, tais pačiais metais kai Korteso armija atsistojo ant Actekų imperijos žemių, Ispanija parėmė portugalą Ferdinandą Magelaną. Misijos tikslas buvo rasti Prieskonių salas, plaukiant į vakarus. Trejus metus vykusi ekspedicija buvo sėkminga ir tapo pirmąja apiplaukusia aplink pasaulį.
Portugalijos monopolio žlugimas
Portugalijos ekspansija ir kolonizacija, nepaisant Ispanijos konkurencijos tęsėsi. Portugalai buvo pirmieji vakariečiai prekiavę su Japonija. Valdant karaliui buvo pristatyta daugybė fortų saugojusių pagrindinius prekybos kelius. Portugalija nebuvo pasiruošusi tokiam darbo jėgos ir pinigų stygiui, todėl fortai pamažu buvo perimti kitų jūrinių valstybių, kurios nepaisė Popiežiaus pasaulio dalinimo. Portugalijos hegemonija prancūzų, anglų, olandų pastangomis buvo suskaldyta. 1580 Ispanijos karalius Filipas II tapo ir Portugalijos karaliumi, nes buvo Manuelio I anūkas.
Šiaurinės Europos įsitraukimas
Tautos už Pirėnų pusiasalio atsisakė paklusti pasaulio padalijimui. Prancūzija, Nyderlandai ir Anglija taip pat turėjo jūrinės patirties. Nepaisant technologijų ir žemėlapių slėpimo, jie vis tiek pasiekė šiaurę. Pirmoji misija 1497 paremta Džono Kaboto buvo tyrinėti Šiaurės Ameriką, nes Ispanija nelabai ją vertino, ten buvo mažiau gyventojų ir išteklių. 1525, Džiovanis de Veracanas tapo pirmuoju žinomu europiečiu pasiekusiu dabartinės JAV rytus. Kaboto remtos kelionės tikslas buvo pasiekti Aziją aplenkiant Ameriką pro šiaurę, kuriai vadovavo Žakas Kartjė (pirmoji kelionė buvo 1534, iš viso jų buvo 3), nors jam, to ir nepavyko įgyvendinti, jo kelionės palengvino Šiaurės Amerikos kolonizaciją. Šiaurės Europos šalys taip pat nukonkuravo Portugaliją ir Ispaniją Afrikos, bei Indijos pakrantėse. Nyderlandų ir Britanijos tyrinėtojai plaukiojo po „apleistas“ vietas. Viljamas Jansonas ir Abelis Tasmanas ištyrinėjo Australijos krantus ir atrado Tasmanijos salą, o XVIII amžiuje britų keliauninkas Džeimsas Kukas atrado Polineziją.
Sibiro užkariavimas
1552 caras Ivanas IV Rūstusis nukariavo Kazanės chanatą, tai leido tolimesnius rytų tyrinėjimus ir užkariavimus. 1580 Jermakas su 1636 vyrų įgula įžengė į Sibirą. Jermakas šiek tiek padidino carinės Rusijos valdas, bet 1584 metais nuskendo Irtyšiuje, o jo kazokai apleido Sibirą. Bet tai nesustabdė Rusijos domėjimosi Sibiru ir po 80 metų Rusijos valdos siekė Amūrą ir Ramųjį vandenyną.
Geografinių atradimų amžiaus pabaiga
Geografinių atradimų amžiaus pabaiga laikoma XVII amžiaus pradžia. Tuo metu europiečių laivai galėjo nusigauti beveik į bet kurią pasaulio vietą. Tyrinėjimai, žinoma, tęsėsi. Arktis ir Antarktida nebuvo atrasta iki XIX amžiaus, taip pat ilgai užtruko žemynų (Šiaurės Amerikos, Afrikos) vidaus kolonizacija.
Padariniai Europoje
Laikotarpio padariniai neturėjo precedento. Tūkstantmečius Viduržemio jūros ekonomika buvo viską lemianti, šalys valdančios šią ekonomiką valdė visą Europą. Bet dabar prekybai persikėlus į Atlanto ir Indijos vandenynus lyderiaujančiomis šalimis tapo Ispanija, Portugalija, vėliau Britanija, Nyderlandai ir Prancūzija. O tuo tarpu svarbių prekybinių miestų Genujos ir Venecijos reikšmė – sumažėjo. Jūriniai prekybos keliai taip pat pabaigė Šilko kelio klestėjimą. Po geografinių atradimų eros sekė , nes tarp-okeaninės kelionės tapo įprastu dalyku, o pagrindiniu luomu tapo prekybininkai ir pirkliai. Tai lėmė buržuazijos iškilimą.
Iš Amerikos į Europą buvo atgabenti nauji augalai (bulvės, kakava, kukurūzai, tabakas, cukranendrės), iš Europos buvo plukdomi naminiai gyvūnai (arkliai, avys, kiaulės, ožkos, jaučiai). Susidarė palankios sąlygos krikščionybei ir europinei kultūrai plisti. Spartėjo geografijos, kitų mokslų raida, tautų bendravimas tapo platesnis ir atviresnis.
Tuo tarpu Sibiro užkariavimas leido Rusijai tapti viena iš didžiausių Europos ir viso pasaulio jėgų.
Buvo ir neigiamų padarinių – krito pinigų vertė, europiečių atneštos ligos ir žiaurus elgesys su Amerikos, Azijos ir Afrikos vietiniais gyventojais griovė jų kultūrą, stabdė ekonominį vystymąsi. Tačiau tai suteikė joms naujas istorines galimybes.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didieji geografiniai atradimai, Kas yra Didieji geografiniai atradimai? Ką reiškia Didieji geografiniai atradimai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Didieji geografiniai atradimai geografiniai atradimai XV ir XVI a sanduroje Paveikslas Kolumbas atranda Amerika 1488 m Bartolomejus Diasas atrado Gerosios Vilties kysulį 1492 m Kristupas Kolumbas atrado Amerika 1498 m Vaskas da Gama apiplauke Afrika ir rado juru kelia į Indija 1519 1522 m Fernandas Magelanas ir Elkanjo apiplauke aplink pasaulį Siuo laikotarpiu europieciu laivai plaukiojo pasauliu ieskodami saugesniu ar greitesniu prekybos keliu nauju prekybos partneriu tai skatino kapitalizmo plitima Europoje Buvo atrasta daugybe nauju tautu ir tauteliu nubraizyti tikslesni zemelapiai atrasta daug nauju zemiu Garsiausi keliautojai buvo Kristupas Kolumbas Vasko da Gama Pedras Alvaresas Kabralis Dzonas Kabotas Jermakas Chuanas Ponse de Leonas Bartolomejus Diasas Ferdinandas Magelanas Vilemas Barencas Abelis Tasmanas Zakas Kartje Viljamas Jansonas kapitonas Dzeimsas Kukas ir daugybe kitu kuriu indelis į geografija nera taip placiai zinomas Geografiniu atradimu amziaus ideja atsirado Renesanse kai pradejo plisti naujos technologijos Patobulejo kartografija buvo sukurti geresni ginklai ir laivai Kilo ideja atrasti kelia į Azija per vakarus Svarbus įvykiai buvo karaku ir karaveliu isradimas siais laivais galima plaukioti ne tik palyginus ramia Vidurzemio jura bet isplaukti ir į Atlanto vandenyna Tokį zemelapį Sicilijos karaliaus Rogerio įsakymu 1154 metais nubraize marokietis Al IdrisijusTyrinejimu priesistoreMarkas Polas Įzanga į atradimu amziu buvo mongolu invazija kuri ne tik sejo mirtį bet ir atvere prekybos kelius tarp Europos Artimuju Rytu ir Kinijos Nemazai europieciu kuriu dauguma buvo italai pasinaudojo susidariusiomis salygomis Pirmasis keliautojas 1244 1247 buvo kuris nukeliavo į Mongolija Taciau garsiausia kelione į Rytus 1271 1295 atliko Markas Polas grįzes jis ja aprase ir susilauke Europos demesio Deja kelionems zeme kildavo daugybe trukdziu jos budavo ilgos ir pavojingos keliones pristabde maras Otomanu imperijos iskilimas ribojes prekyba su rytais Portugalu atradimaiPagrindinis straipsnis Portugalijos kolonijine imperija Vienuolio Fra Mauro zemelapis 1459 nubraizytas Venecijoje rode Europos Azijos ir Afrikos konturus Pagrindiniai geografiniu atradimu motyvai buvo aukso ir sidabro naudoto pinigams stygius Viena is pirmuju dideliu ekspediciju pasiunte portugalu princas Henrikas Jurininkas Si ekspedicija isplauke į Atlanto vandenyna ir 1419 metais atrado Madeiros sala o 1427 Azorus Abi salos tapo Portugalijos kolonijomis Henrio tikslas buvo vakarines Afrikos pakrantes tyrinejimas nes vieninteliai prekybos keliai vedantys į vakaru Afrika driekesi per Sacharos dykuma o sie keliai buvo kontroliuojami musulmonu Portugalijos varzovu 1434 buvo aplenktas ir po keleto desimtmeciu Sachara aplenkta ir uzmegzti prekybiniai santykiai su zmonemis gyvenanciais dabartiniame Senegale Toliau portugalai statesi prekybos kolonijas 1482 Diogo Cao ekspedicija susitiko Kongo karalyste 1488 Bartolomejus Diasas aplenke Gerosios Vilties kysulį ir įrode kad jurinis kelias į Indija įmanomas 1498 Vasko da Gama pasinaudojo Bartolomejaus Diaso atradimu ir pirmasis pasieke Indija jura Amerikos atradimasSanta Maria laivas kuriuo plauke Kristupas Kolumbas piesta Andries van Eertvelt 1628 metais Portugalijos konkurente Ispanija buvo letesne tyrinejimuose iki XV amziaus pabaigos kada Ispanija Ir Portugalija varzesi del įtakos Kanaru salose kurias gavo Ispanija 1492 Kastilijos karaliene Izabele I pareme Kristupa Kolumba buvo surengta ekspedicija sudaryta is triju laivu Nina Pinta ir Santa Maria noredami aplenkti Portugalija plaukiant į Indija per vakarus Bet Kolumbas nepasieke Azijos o atrado Naujajį pasaulį Amerika 1500 portugalas Pedras Alvaresas Kabralis atrado Brazilija Atsirades zemiu gincas buvo issprestas Popieziaus kuris padalino įtakos sferas duodamas Portugalijai Afrika Azija ir Pietu Amerika Ispanija gavo likusį nezinoma pasaulį Ramiojo vandenyno salas ir likusia Amerika Ispanu keliautojai buvo nusivyle tuo ka rado nes salos neturejo gausiu istekliu bet atradus kad zemyne yra galingos ir turtingos imperijos salos pasitarnavo kaip kolonijiniai taskai is kuriu konkistadorai isplauke pulti imperiju Garsiausios buvo Acteku uzkariauta 1521 ir Inku uzkariauta 1532 Po ispanu uzkariavimu pagrindinis tikslas buvo aukso ir sidabro gavimas ir isvezimas į Ispanija 1519 tais paciais metais kai Korteso armija atsistojo ant Acteku imperijos zemiu Ispanija pareme portugala Ferdinanda Magelana Misijos tikslas buvo rasti Prieskoniu salas plaukiant į vakarus Trejus metus vykusi ekspedicija buvo sekminga ir tapo pirmaja apiplaukusia aplink pasaulį Portugalijos monopolio zlugimasPortugalijos ekspansija ir kolonizacija nepaisant Ispanijos konkurencijos tesesi Portugalai buvo pirmieji vakarieciai prekiave su Japonija Valdant karaliui buvo pristatyta daugybe fortu saugojusiu pagrindinius prekybos kelius Portugalija nebuvo pasiruosusi tokiam darbo jegos ir pinigu stygiui todel fortai pamazu buvo perimti kitu juriniu valstybiu kurios nepaise Popieziaus pasaulio dalinimo Portugalijos hegemonija prancuzu anglu olandu pastangomis buvo suskaldyta 1580 Ispanijos karalius Filipas II tapo ir Portugalijos karaliumi nes buvo Manuelio I anukas Siaurines Europos įsitraukimasTautos uz Pirenu pusiasalio atsisake paklusti pasaulio padalijimui Prancuzija Nyderlandai ir Anglija taip pat turejo jurines patirties Nepaisant technologiju ir zemelapiu slepimo jie vis tiek pasieke siaure Pirmoji misija 1497 paremta Dzono Kaboto buvo tyrineti Siaures Amerika nes Ispanija nelabai ja vertino ten buvo maziau gyventoju ir istekliu 1525 Dziovanis de Veracanas tapo pirmuoju zinomu europieciu pasiekusiu dabartines JAV rytus Kaboto remtos keliones tikslas buvo pasiekti Azija aplenkiant Amerika pro siaure kuriai vadovavo Zakas Kartje pirmoji kelione buvo 1534 is viso ju buvo 3 nors jam to ir nepavyko įgyvendinti jo keliones palengvino Siaures Amerikos kolonizacija Siaures Europos salys taip pat nukonkuravo Portugalija ir Ispanija Afrikos bei Indijos pakrantese Nyderlandu ir Britanijos tyrinetojai plaukiojo po apleistas vietas Viljamas Jansonas ir Abelis Tasmanas istyrinejo Australijos krantus ir atrado Tasmanijos sala o XVIII amziuje britu keliauninkas Dzeimsas Kukas atrado Polinezija Sibiro uzkariavimasPagrindinis straipsnis Sibiro uzkariavimas Jermakas uzkariauja Sibira Vasilijaus Surikovo piesinys 1552 caras Ivanas IV Rustusis nukariavo Kazanes chanata tai leido tolimesnius rytu tyrinejimus ir uzkariavimus 1580 Jermakas su 1636 vyru įgula įzenge į Sibira Jermakas siek tiek padidino carines Rusijos valdas bet 1584 metais nuskendo Irtysiuje o jo kazokai apleido Sibira Bet tai nesustabde Rusijos domejimosi Sibiru ir po 80 metu Rusijos valdos sieke Amura ir Ramujį vandenyna Geografiniu atradimu amziaus pabaigaGeografiniu atradimu amziaus pabaiga laikoma XVII amziaus pradzia Tuo metu europieciu laivai galejo nusigauti beveik į bet kuria pasaulio vieta Tyrinejimai zinoma tesesi Arktis ir Antarktida nebuvo atrasta iki XIX amziaus taip pat ilgai uztruko zemynu Siaures Amerikos Afrikos vidaus kolonizacija Padariniai EuropojeLaikotarpio padariniai neturejo precedento Tukstantmecius Vidurzemio juros ekonomika buvo viska lemianti salys valdancios sia ekonomika valde visa Europa Bet dabar prekybai persikelus į Atlanto ir Indijos vandenynus lyderiaujanciomis salimis tapo Ispanija Portugalija veliau Britanija Nyderlandai ir Prancuzija O tuo tarpu svarbiu prekybiniu miestu Genujos ir Venecijos reiksme sumazejo Juriniai prekybos keliai taip pat pabaige Silko kelio klestejima Po geografiniu atradimu eros seke nes tarp okeanines keliones tapo įprastu dalyku o pagrindiniu luomu tapo prekybininkai ir pirkliai Tai leme burzuazijos iskilima Is Amerikos į Europa buvo atgabenti nauji augalai bulves kakava kukuruzai tabakas cukranendres is Europos buvo plukdomi naminiai gyvunai arkliai avys kiaules ozkos jauciai Susidare palankios salygos krikscionybei ir europinei kulturai plisti Spartejo geografijos kitu mokslu raida tautu bendravimas tapo platesnis ir atviresnis Tuo tarpu Sibiro uzkariavimas leido Rusijai tapti viena is didziausiu Europos ir viso pasaulio jegu Buvo ir neigiamu padariniu krito pinigu verte europieciu atnestos ligos ir ziaurus elgesys su Amerikos Azijos ir Afrikos vietiniais gyventojais griove ju kultura stabde ekonominį vystymasi Taciau tai suteike joms naujas istorines galimybes