Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vokietijos Naujoji Gvinėja
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vokietijos Naujoji Gvinėja (vokiečių kalba: Deutsch-Neuguinea) – Vokietijos kolonija Okeanijoje (Melanezijoje ir Mikronezijoje), egzistavusi 1884–1919 m., apėmusi dabartines šalis: dalį Papua-Naujosios Gvinėjos, Šiaurės Marianus, Mikronezijos Federaciją, Maršalo Salas, Palau, Nauru.
| Deutsch-Neuguinea Vokietijos Naujoji Gvinėja | |||||
| Vokietijos kolonija | |||||
| |||||
| |||||
| Naujoji Gvinėja (apibrėžta rudai) | |||||
| Sostinė | |||||
| Valdymo forma | kolonija | ||||
| Era | Imperializmas | ||||
| - Įkūrimas | 1884 m. | ||||
| - Padalinimas | 1919 m. | ||||
| Valiuta | |||||
Kolonijos istorija
Įkūrimas
Naujosios Gvinėjos vakarinė pusė XIX a. jau buvo kolonizuota olandų, o 1883 m. Australija aneksavo pietrytinę salos dalį. Tai paskatino vokiečius taip pat įsitvirtinti Okeanijoje, užgrobiant likusią salos dalį. Tai buvo padaryta 1884 m., įkūrus Naujosios Gvinėjos kompaniją, kuri Vokietijos vardu iškėlė vėliavą ir paskelbė dalį Naujosios Gvinėjos, Bismarko salyną ir Saliamono salas Vokietijos imperijos kolonija.
Tuo metu Okeanijoje susidūrė vokiečių interesai su Ispanija dėl Mikronezijos salų. Įsikišus popiežiui, Karolinų salos atiteko Ispanijai, o 1885 m. Vokietija paskelbė Maršalo salas savo protektoratu, įkūrė čia pirmuosius prekybinius miestus ir pradėjo kopros prekybą.
Ekspansija
Didžiausia ekspansija įvyko 1899 m., kuomet Vokietija Naujosios Gvinėjos teritorijas oficialiai pavertė protektoratu. Tais pačiais metais, po ilgų ginčų su Ispanija dėl Mikronezijos, Vokietija nusipirko iš Ispanijos daug salų, anksčiau priklausiusių Ispanijos Rytų Indijoms.
Šios naujai įgytos salos buvo administruojamos kaip Naujosios Gvinėjos protektorato dalis, vadinamieji Vokietijos Ramiojo vandenyno protektoratai.
Žlugimas
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, beveik be pasipriešinimo kolonijos teritorijas užėmė Australija (Melaneziją) ir Japonija (Mikroneziją).
1919 m. Versalio sutartimi kolonijinė valda buvo likviduota galutinai, paverčiant ją Tautų Sąjungos mandatine teritorija. Pietinę teritorijos dalį administruoti gavo Australija (kaip ), o šiaurinę – Japonijos imperija (kaip Pietų Ramiojo vandenyno mandatą).
Valdymas
Naujoji Gvinėja buvo administracinė Vokietijos imperijos dalis. Jos valdytoju buvo skiriamas Landeshauptleute (nuo 1899 m. – gubernatorius).
Administraciškai Vokietijos Naująją Gvinėją sudarė šios dalys:
- Vokietijos Naujoji Gvinėja:
- (Kaiser-Wilhelmsland) – Naujosios Gvinėjos salos šiaurės rytų dalis;
- Bismarko salos (Bismarck-Inseln) – salynas į šiaurę nuo Kaizerio Vilhelmo žemės. Dvi pagrindinės salyno salos buvo pervardintos „Naująja Pomeranija“ (Neu-Pommern, anksčiau ir dabar – Naujoji Britanija) ir „Naujuoju Meklenbugu“ (Neu-Mecklenburg, prieš tai ir dabar – Naujoji Airija);
- (Salomonen) – Bugenvilio sala į šiaurę nuo Kaizerio Vilhelmo žemės ir kelios artimos jai salos. Taip vadintas dėl to, kad užėmė dalį geografinio Saliamono salyno. Didžioji dalis šio salyno tuo pačiu metu buvo valdoma Didžiosios Britanijos, ir iš pastarosios kolonijos gimė valstybė Saliamono salos.
- Vokiečių Ramiojo Vandenyno teritorijos buvo dalijamos į keturis administracinius vienetus:
- Maršalo salų protektoratas (vok. Schutzgebiet der Marshallinseln) - apėmė dabartines Maršalo Salų teritorijas ir Nauru;
- (vok. Bezirk der Ostkarolinen) - apėmė dabartinės Mikronezijos Federacijos Kosraės, Ponapės ir Čiuko valstijas;
- (vok. Bezirk der Westkarolinen) - apėmė dabartinės Mikronezijos Federacijos Japo valstiją ir Palau valstybę;
- Marianų salų sritis (vok. Bezirk der Marianen) - apėmė dabartines Šiaurės Marianų salas ir Guamą.
Valdytojai
| Mikronezijos istorija |
| Malajų-polineziečių migracija |
| Ikikolonijinis laikotarpis: |
| Rai pinigai, Nan Madolis, , |
| Saudelerai, |
| Ispanijos Rytų Indija |
| Vokietijos Naujoji Gvinėja |
| Japonijos imperija (PRVM) |
| JAV (TTPI) |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| Mikronezijos Federacinės Valstijos, , , Maršalo Salos, Nauru, , Palau, |
| Didžiosios salos: |
| Marianų salos, Babeltuapas, Japas, Čiukas, Ponpėja, Kosraė |
| Melanezijos istorija |
| Papuasai |
| Malajų-polineziečių migracijos (Lapita kultūra) |
| |
| Kolonijos: |
| , Vokietijos Naujoji Gvinėja, , Britų kolonijos |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| , Vanuatu, Saliamono salos, , |
Ankstyvieji Naujosios Gvinėjos valdytojai buvo tituluojami komisionieriais arba Landeshauptleute. Nuo 1899 m. jie buvo tituluojami gubernatoriais. Commissioners of German New Guinea (1885–1887)
- Gustav von Oertzen, 1885–1887, komisionierius
- Georg Freiherr von Schleinitz, 1886–1888, Landeshauptleute
- Reinhold Kraetke, 1888–1889, Landeshauptleute
- Fritz Rose, 1889–1892, komisionierius
- Georg Schmiele, 1892–1895, Landeshauptleute
- Hugo Rüdiger, 1895–1896, Landeshauptleute
- Curt von Hagen, 1896–1897, Landeshauptleute
- Albert Hahl, 1897, Landeshauptleute
- Hugo Skopnik, 1897–1899, Landeshauptleute
- Rudolf von Bennigsen, 1899–1901, gubernatorius
- Albert Hahl, 1901–1914, gubernatorius
- Eduard Haber, 1914, gubernatorius
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokietijos Naujoji Gvinėja, Kas yra Vokietijos Naujoji Gvinėja? Ką reiškia Vokietijos Naujoji Gvinėja?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vokietijos Naujoji Gvineja vokieciu kalba Deutsch Neuguinea Vokietijos kolonija Okeanijoje Melanezijoje ir Mikronezijoje egzistavusi 1884 1919 m apemusi dabartines salis dalį Papua Naujosios Gvinejos Siaures Marianus Mikronezijos Federacija Marsalo Salas Palau Nauru Deutsch Neuguinea Vokietijos Naujoji GvinejaVokietijos kolonija1884 1919 VeliavaLocation ofNaujoji Gvineja apibrezta rudai SostineValdymo forma kolonijaEra Imperializmas Įkurimas 1884 m Padalinimas 1919 m ValiutaKolonijos istorijaĮkurimas Naujosios Gvinejos vakarine puse XIX a jau buvo kolonizuota olandu o 1883 m Australija aneksavo pietrytine salos dalį Tai paskatino vokiecius taip pat įsitvirtinti Okeanijoje uzgrobiant likusia salos dalį Tai buvo padaryta 1884 m įkurus Naujosios Gvinejos kompanija kuri Vokietijos vardu iskele veliava ir paskelbe dalį Naujosios Gvinejos Bismarko salyna ir Saliamono salas Vokietijos imperijos kolonija Tuo metu Okeanijoje susidure vokieciu interesai su Ispanija del Mikronezijos salu Įsikisus popieziui Karolinu salos atiteko Ispanijai o 1885 m Vokietija paskelbe Marsalo salas savo protektoratu įkure cia pirmuosius prekybinius miestus ir pradejo kopros prekyba Ekspansija Didziausia ekspansija įvyko 1899 m kuomet Vokietija Naujosios Gvinejos teritorijas oficialiai paverte protektoratu Tais paciais metais po ilgu gincu su Ispanija del Mikronezijos Vokietija nusipirko is Ispanijos daug salu anksciau priklausiusiu Ispanijos Rytu Indijoms Sios naujai įgytos salos buvo administruojamos kaip Naujosios Gvinejos protektorato dalis vadinamieji Vokietijos Ramiojo vandenyno protektoratai Zlugimas 1914 m prasidejus Pirmajam pasauliniam karui beveik be pasipriesinimo kolonijos teritorijas uzeme Australija Melanezija ir Japonija Mikronezija 1919 m Versalio sutartimi kolonijine valda buvo likviduota galutinai paverciant ja Tautu Sajungos mandatine teritorija Pietine teritorijos dalį administruoti gavo Australija kaip o siaurine Japonijos imperija kaip Pietu Ramiojo vandenyno mandata ValdymasBendra Kolonijos teritorijaRamiojo vandenyno teritorijos Naujoji Gvineja buvo administracine Vokietijos imperijos dalis Jos valdytoju buvo skiriamas Landeshauptleute nuo 1899 m gubernatorius Administraciskai Vokietijos Naujaja Gvineja sudare sios dalys Vokietijos Naujoji Gvineja Kaiser Wilhelmsland Naujosios Gvinejos salos siaures rytu dalis Bismarko salos Bismarck Inseln salynas į siaure nuo Kaizerio Vilhelmo zemes Dvi pagrindines salyno salos buvo pervardintos Naujaja Pomeranija Neu Pommern anksciau ir dabar Naujoji Britanija ir Naujuoju Meklenbugu Neu Mecklenburg pries tai ir dabar Naujoji Airija Salomonen Bugenvilio sala į siaure nuo Kaizerio Vilhelmo zemes ir kelios artimos jai salos Taip vadintas del to kad uzeme dalį geografinio Saliamono salyno Didzioji dalis sio salyno tuo paciu metu buvo valdoma Didziosios Britanijos ir is pastarosios kolonijos gime valstybe Saliamono salos Vokieciu Ramiojo Vandenyno teritorijos buvo dalijamos į keturis administracinius vienetus Marsalo salu protektoratas vok Schutzgebiet der Marshallinseln apeme dabartines Marsalo Salu teritorijas ir Nauru vok Bezirk der Ostkarolinen apeme dabartines Mikronezijos Federacijos Kosraes Ponapes ir Ciuko valstijas vok Bezirk der Westkarolinen apeme dabartines Mikronezijos Federacijos Japo valstija ir Palau valstybe Marianu salu sritis vok Bezirk der Marianen apeme dabartines Siaures Marianu salas ir Guama ValdytojaiMikronezijos istorijaMalaju polinezieciu migracijaIkikolonijinis laikotarpis Rai pinigai Nan Madolis Saudelerai Ispanijos Rytu IndijaVokietijos Naujoji GvinejaJaponijos imperija PRVM JAV TTPI Dabartiniai politiniai vienetai Mikronezijos Federacines Valstijos Marsalo Salos Nauru Palau Didziosios salos Marianu salos Babeltuapas Japas Ciukas Ponpeja KosraeMelanezijos istorijaPapuasaiMalaju polinezieciu migracijos Lapita kultura Kolonijos Vokietijos Naujoji Gvineja Britu kolonijosDabartiniai politiniai vienetai Vanuatu Saliamono salos Ankstyvieji Naujosios Gvinejos valdytojai buvo tituluojami komisionieriais arba Landeshauptleute Nuo 1899 m jie buvo tituluojami gubernatoriais Commissioners of German New Guinea 1885 1887 Gustav von Oertzen 1885 1887 komisionierius Georg Freiherr von Schleinitz 1886 1888 Landeshauptleute Reinhold Kraetke 1888 1889 Landeshauptleute Fritz Rose 1889 1892 komisionierius Georg Schmiele 1892 1895 Landeshauptleute Hugo Rudiger 1895 1896 Landeshauptleute Curt von Hagen 1896 1897 Landeshauptleute Albert Hahl 1897 Landeshauptleute Hugo Skopnik 1897 1899 Landeshauptleute Rudolf von Bennigsen 1899 1901 gubernatorius Albert Hahl 1901 1914 gubernatorius Eduard Haber 1914 gubernatorius